- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 2-96-672/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Akmenės energija“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės E. M. prašymą dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo ir skolininko pakeitimo vykdymo procese, kurioje suinteresuoti asmenys – UAB „Akmenės energija“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ „Turto“ bankas,
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Antstolė E. M. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti (atnaujinti) praleistą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti iki to momento, kai toks reikalavimas buvo pareikštas; taip pat pakeisti vykdymo procese mirusią skolininkę B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos Respublika.
Nurodė, jog vykdant vykdomąją bylą Nr. 0009/06/03678, užvestą pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-788-672/2006, dėl skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės B. D. išieškotojo – UAB „Akmenės energija“ naudai, gauta informacija apie skolininkės mirtį. Vykdomojoje byloje liko nesumokėtos 9,91 Eur vykdymo išlaidos. Kadangi skolininkė vykdymo procese mirė, vykdymo išlaidas privalo atlyginti jos teisių perėmėjas, nes antstolis neprivalo prisiimti vykdymo išlaidų naštos tuo atveju, kai skolininkas miršta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą nagrinėti teismo nuožiūra VĮ „Turto bankas“ nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija – atsiliepimu nurodė, kad Akmenės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl namo Naujojoje Akmenė, Respublikos g. 10 pripažinimo avariniu ir leidimo jį nugriauti. Sprendimas minėtoje byloje yra apskųstas apeliacine tvarka. Mano, kad nagrinėjamą civilinę bylą tikslinga stabdyti iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje dėl statinio nugriovimo (Nr. e2-10-875/2015).
Suinteresuotas asmuo – UAB „Akmenės energija“ – atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad skolininkei mirus jos palikimas perėjo valstybei, patvirtina nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai – Gyventojų registro duomenys apie B. D. mirtį (duomenys neskelbtini). ir Testamentų registro išrašas apie palikimo priėmimo faktą. Iš pastarųjų dokumentų matyti, kad valstybė priėmė B. D. palikimą. Pareiškėja prašo vykdomojoje byloje Nr. 0009/06/03678 pakeisti mirusią skolininkę į jo teisių perėmėją valstybę tik išieškomų vykdymo išlaidų dalyje.
Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Taigi, jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, akivaizdu, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių – kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Tačiau teismo vertinimu, bet koks kreditorinis reikalavimas mirusiojo įpėdiniams turi būti pareikštas per CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.
Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą.
Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Skolininkei nuosavybės teise priklausiusį (duomenys neskelbtini), esantį butą pareiškėja areštavo ir areštą Nekilnojamojo turto registre išviešino 2008 m. spalio 6 d., t. y. jau praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, konkrečiu atveju skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo 2008 m. balandžio 5 d. Kadangi skolininkei priklausiusio turto arešto išviešinimas, kaip kreditoriaus pretenzijų pareiškimo būdas, buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, apie iš to reikalavimo priverstinio vykdymo kylančias skolininkės pinigines prievoles antstoliui palikimą priimsiantys įpėdiniai taip pat nebuvo informuoti. Duomenų, kad apie piniginį reikalavimą dėl vykdymo išlaidų būsimi įpėdiniai buvo informuoti kuriuo nors kitu galimu būdu, nėra.
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą teismas gali atnaujinti tik tuo atveju, jei nėra suėjęs CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kadangi palikimas atsirado 2008 m. balandžio 5 d. mirus palikėjai, tai trijų metų naikinamasis terminas suėjo 2011 m. balandžio 5 d. Pažymėtina, kad teismo sprendimu terminas atnaujinamas tik į ateitį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. būsimiems pareiškėjo veiksmams atlikti, o ne taip, kaip prašo pareiškėja. Suėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytam naikinamajam terminui, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys nebeturi teisinės reikšmės, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo netenkinamas, nebesvarstant termino praleidimo priežasčių svarbos. Kadangi kreditoriniai reikalavimai palikimą priėmusiai valstybei nebegali būti pareikšti, prašymas dėl mirusio skolininko pakeitimo taip pat netenkintinas.
VMI prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas, teismui nenustačius privalomo bylos sustabdymo pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
Netenkinti antstolės E. M. prašymo dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir vykdymo procese mirusios skolininkės B. D. pakeitimo jo teisių perėmėja – valstybe.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.