- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-12
- Bylos Nr.
- e2-10-875/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01378-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Ieškovas
- Akmenės rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- V. V., S. P., S. M., G. P., A. V., V. L.
- Trečiasis asmuo
- VŠĮ „Akmenės būstas“, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės miesto
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Mauras Urbonavičius, Drąsutis Normantas
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-10-875/2015m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01378-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.9.1.
2015 m. rugpjūčio 12 d.
dalyvaujant ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovei Audronei Skiparienei ir Akmenės rajono savivaldybės merui Vitalijui Mitrofanovui, bei
atsakovams V. V., S. P., S. M., S. M., G. P., jų ir atsakovės A. V. atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pagal Akmenės rajono savivaldybės administracijos ieškinį dėl leidimo nugriauti pastatą be bendraturčių sutikimo iškeltą civilinę bylą, kurioje atsakovai V. V., S. P., S. M., S. M., A. V. ir G. P., atstovaujami advokato Drąsučio Narmonto, V. L., atstovaujamas advokato Mauro Urbonavičiaus, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. P., N. P., A. J., A. Z. įmonė, UAB „Atenergo“, administruojanti bankrutavusios UAB „Klaipėdos ryšių statyba“ turtą, UAB „Forestus“, A. J., O. K., O. S., V. V., V. K., R. P., Č. G. G., S. Ž., A. L., B. M., A. N., B. S., L. V., R. G., Ž. B., K. Z., V. B., B. S., N. K., nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų tretieji asmenys VŠĮ „Akmenės būstas“, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės miesto seniūnija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D. J., antstolis Ričardas Kudrauskas, antstolė Elena Miliauskienė ir antstolė Vaiva Šimkienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, pabrėždamas, kad kartu gina ir viešąjį interesą, prašo leisti nugriauti be bendraturčių sutikimo (duomenys neskelbtini), esantį daugiabutį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad pastate esantys butai ir patalpos priklauso Akmenės rajono savivaldybei, juridiniams ir fiziniams asmenims: savivaldybei priklauso 43 butai, kitiems juridiniams asmenims priklauso 12 butų, o fiziniams asmenims priklauso 39 butai. Pastatas šiuo metu yra negyvenamas, nuniokotas ir keliantis grėsmę žmonių gyvybei. Šio bendrabučio eksploatavimas nutrauktas dar 2002 m. Akmenės rajono savivaldybės valdybos sprendimu. VšĮ „Akmenės būstas“ organizavo bendrabučio langų angų užsandarinimo darbus, langai buvo užkalti ir sumontuotos metalinės grotos. Tačiau šios priemonės pastato techninės būklės saugumą užtikrino tik trumpą laiką. Dėl didelio butų savininkų skaičiaus, bendraturčių nesutarimo dėl pastato tolimesnio eksploatavimo, butų savininkų nepakankamo suinteresuotumo saugoti savo turtą, žemos butų paklausos ir žemų rinkos kainų tapo neįmanoma pastatą išsaugoti, tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti. Pastatas labai ilgą laiką neprižiūrimas, netvarkomas, darko kraštovaizdį, pastate ir jo prieigose buriasi asocialūs asmenys, pastato bendrosios konstrukcijos ir inžinierinė įranga labai blogos būklės, gresia pastato griūtis, pastatas kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei bei jų turtui. Ieškovo vertinimu, vienintelis racionalus ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas susidariusioje situacijoje – pastato nugriovimas, nes jo kapitalinis remontas arba rekonstrukcija kainuotų keleriopai brangiau, nei būtų rinkos vertė po rekonstrukcijos. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, Akmenės rajono savivaldybės administracija siekia nugriauti (duomenys neskelbtini), esantį daugiabutį namą.
Dalies butų savininkai sutinka nugriauti pastatą, kuriame jie nuosavybės teise turi po vieną butą, ir savo poziciją patvirtino raštiškais sutikimais. Keli butų ar patalpų savininkai sutinka tik su pastato viršutinių aukštų nugriovimu. Kai kurie butų savininkai siūlo savivaldybei nupirkti butus už jiems susidariusių įsiskolinimų vertę, vieną litą arba kitą kainą. Tačiau savivaldybė neturi asignavimų, kad galėtų nupirkti butus, atlikti notarinius veiksmus nuosavybės teisės pakeitimo įregistravimui teisės aktų nustatyta tvarka, be to, tai yra objektyviai neįmanoma ir prieštarautų racionaliam ir ekonomiškam mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimui privačių asmenų interesais. VMI, kuri pastate patikėjimo teise valdo tris valstybės paveldėtus butus, mano, kad pastatą nugriauti tikslinga. UAB „ATENERGO“, administruojanti BUAB „Klaipėdos ryšių statyba“, kuriai nuosavybės teise priklauso vienas butas, nurodė, kad savivaldybės keliami klausimai dėl pastato pripažinimo avariniu rašto pateikimo dienai yra neaktualūs. Vėlesniu laikotarpiu UAB „ATENERGO“ nuomonės dėl pastato nugriovimo neišreiškė. UAB „Forestus“ nuosavybės teise valdanti septynis butus 2013-09-23 raštu informavo, kad bendrovė šiuos butus įsigijo su tikslu investuoti į jų renovaciją ir vėliau parduoti. Įsigydama šiuos butus ir patalpas dėl namo avarinės būklės tikslios informacijos neturėjo, todėl sutiktų su pastato nugriovimu, gaudama po 2000,00 Lt kompensaciją už kiekvieną butą, t. y. iš viso 14000,00 Lt kompensaciją. Dalies bendraturčių nuomonė dėl pastato nugriovimo savivaldybei nėra žinoma, nors vieša ir raštiška informacija dėl organizuojamų susitikimų buvo teikiama ne kartą.
Savivaldybė nesutinka su bendraturčių reiškiamais argumentais, pagal kuriuos už pastato priežiūrą, saugumą, jo būklę privalo būti atsakinga tik savivaldybė, nes ji nuosavybės teise pastate valdo 43 butus iš 95 butų. Savivaldybei priklausančiose patalpose buvo įrengti socialiniai būstai socialiai remtiniems asmenims, tačiau savivaldybei nebereikalingi butai socialinio būsto paskirčiai. VšĮ „Akmenės būstas“ pastatą buvo užsandarinusi, tačiau, kitiems bendraturčiam nededant bendrų pastangų dėl turto apsaugos, užsandarinimai buvo nuniokoti. Kiti pastato bendraturčiai turto savininko pareigų neįgyvendina – savo butais nesirūpina ir jų neprižiūri, dauguma jų išvykę gyventi kitur, kai kurie butų savininkai yra mirę, o jų turtas nepaveldėtas. Dėl neatsakingo bendraturčių elgesio nepriimamas bendras sprendimas dėl pastato tolimesnio eksploatavimo.
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „Klaipėdos ryšių statyba“ administratorius UAB „ATENERGO“ atsiliepime į ieškinį prašė tenkinti ieškovo reikalavimą.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo reikalavimą tenkinti visiškai, o bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
Atsakovų V. V., S. P., S. M., S. M., A. V. ir G. P. atsiliepime į ieškinį jų atstovas advokatas Drąsutis Narmontas nurodo, kad šie atsakovai su ieškovo reikalavimu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Be to, atsakovai prašo priteisti jiems ir ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų nuomone, ieškovas nepagrįstai laiko, kad be pastato nugriovimo nebėra kitokių galimybių apsaugoti tiek pastato bendraturčių, tiek trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Statinio ekspertizės akte nėra nurodyta, kad vienintelė išeitis yra pastatą nugriauti. Atsiliepimą pateikę atsakovai nori pastatą išsaugoti ir sutvarkyti, taip išsaugant nuosavybę į patalpas. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovai V. K., O. S. (kurie nėra atstovaujami advokato Drąsučio Normanto) ir V. V. dar 2012 ir 2013 metais ne kartą kreipėsi į Akmenės rajono savivaldybės administraciją, prašydami imtis priemonių (duomenys neskelbtini), esančio pastato niokojimui sustabdyti. Tai, kad ieškovas, nuosavybės teise valdantis beveik pusę visų pastato patalpų, nesiėmė priemonių pastatui išsaugoti ir neleisti jo niokoti, o dėl to pastatas buvo apleistas, nesuteikia ieškovui teisės reikalauti nugriauti pastatą, remiantis aplinkybėmis dėl pastato būklės, susidariusios pačiam ieškovui nevykdant teisės aktų reikalavimų. Anot atsakovų, ieškovas tokiu veikimu ir siūlomu susidariusios situacijos sprendimo būdu siekia išvengti civilinės atsakomybės už neveikimą. Atsakovų nuomone, ieškovas nėra subjektas, turintis teisę pateikti ieškinyje suformuluotą reikalavimą.
Atsakovas A. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo reikalavimą tenkinti visiškai, o bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini), esančiame pastate turėjo apie 6 kv. m patalpas, kurias jam fotolaboratorijai įsirengti buvo skyrusi savivaldybė, kai jis dirbo Akmenės rajono „Vienybės“ laikraščio redakcijoje. Laikui bėgant, kai pastatas buvo visiškai nugyventas ir benamių siaubiamas, tąja fotolaboratorija naudotis nebegalėjo. Nuo 2003 m. gyvena Vilniuje, dėl jam skirtos patalpos jokių pretenzijų neturi ir nori, kad pastatas būtų nugriautas, kaip Naujosios Akmenės miesto veidą darkanti šlykštynė.
Atsakovė D. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo reikalavimą tenkinti visiškai, o bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant. Nurodo, jog po savo tėvo J. L. mirties keturiolika metų nežinojo, kad jam nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini). Prie avarinio pastato išsaugojimo, apsaugos ir nugriovimo išlaidų prisidėti negali, sutinka, kad pastatas būtų nugriautas.
Atsakovas S. Ž. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Atsakovo V. L. atstovas advokatas Mauras Urbonavičius teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nebent ieškovas kompensuotų jo atstovaujamam atsakovui už butą, esantį name, kurį ieškovas siekia nugriauti. Atstovas pabrėžia, jog vien ta aplinkybė, kad pastatas yra avarinis, savaime nereiškia, jog jis turi būti griaunamas, be to, nėra duomenų, kad avarinis pastatas yra fiziškai nusidėvėjęs. Atstovaujamasis sistemingai ir laiku mokėjo visus komunalinius mokesčius, todėl nėra kaltas dėl avarinės pastato būklės ir neturi dėl jos patirti neigiamų padarinių.
Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimu sutinka ir prašo ieškinį tenkinti visiškai. Atsiliepime pažymima, kad pagal pastato bendrą plotą (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamas namas priskiriamas ypatingų statinių kategorijai (STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ IV skyriaus lentelės 1 punktas), todėl turi būti parengtas šio statinio griovimo pagal teismo sprendimą projektas.
Tretysis asmuo antstolė Elena Miliauskienė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir paaiškino, kad šiame procese ji nepagrįstai buvo įtraukta atsakove, nes ieškinio reikalavimas negali būti nukreiptas jai, ji negali atsakyti pagal ieškinį, neturi absoliučiai jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, o šios bylos išsprendimas negali turėti ir neturės įtakos jos, kaip atsakovės, teisėms ir pareigoms. Antstolės nuomone, šioje byloje ji galėtų būti patraukta nebent suinteresuotu arba trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo Naujosios Akmenės miesto seniūnija informavo, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti, o bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Ieškovas ir atsakovų V. V., S. M., A. V., S. M., G. P. ir S. P. atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdyje pateikė tvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šie atsakovai pripažįsta Akmenės rajono savivaldybės administracijos teisę nugriauti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigoja išmokėti šiems atsakovams taikos sutartyje nurodyto dydžio kompensacijas už jiems priklausančias patalpas nugriautiname pastate ir nereikalauti jokių išlaidų, susijusių su nurodyto avarinio daugiabučio namo statinio ekspertizės atlikimu, aptvėrimu, užsandarinimu ir nugriovimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
(duomenys neskelbtini), esantis penkių aukštų su rūsiu pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), pastatytas 1972 m. Bendras pastato plotas yra 5582,81 kv. m, o tūris – 18957 kub. m. Šiame pastate yra 94 (devyniasdešimt keturios) gyvenamosios paskirties patalpos ir 1 (viena) negyvenamosios paskirties patalpa – 6,04 kv. m bendro ploto kūrybinė dirbtuvė, priklausanti atsakovui A. J.. Akmenės rajono savivaldybei priklauso 43 gyvenamosios patalpos (butai), kurių bendras plotas 1949,37 kv. m, kitiems juridiniams asmenims priklauso 12 gyvenamųjų patalpų (butų), kurių bendras plotas su bendro naudojimo patalpomis sudaro 458,50 kv. m, fiziniams asmenims priklauso 39 gyvenamosios patalpos (butai), kurių bendras plotas su bendro naudojimo patalpomis sudaro 1603,55 kv. m.
XXI amžiaus pradžioje susidarė didžiulis bendrabučio gyventojų įsiskolinimas už teikiamas komunalines paslaugas, o jas teikiančioms įmonėms veikla tapo nuostolinga. Pavyzdžiui, dar ir dabar bendrabučio gyventojai 2013 m. duomenimis tebėra skolingi 130.839,40 Lt UAB „Akmenės vandenys“, 24.709,23 Lt – UAB „Akmenės energija“, 11.402,03 Lt – UAB „Naujosios Akmenės komunalininkas“. Dauguma bendrabučio butų savininkų XX-XXI amžių sandūroje gerindami gyvenimo sąlygas patys išsikėlė gyventi kitur, o bendrabutyje turėtus butus tiesiog paliko, nes tuo metu juos parduoti buvo faktiškai neįmanoma: už butą bendrabutyje nebuvo galima gauti net simbolinės 1,00 Lt kainos, nes už tokią ar jai artimą kainą buvo parduodami butai įprastiniuose daugiabučiuose. Situacija objektyviai buvo tokia, kad daug bendrabučio butų savininkų ne tik nesirūpino savo butais ir juos paliko, bet dar ir juos nuniokojo, išplėšdami iš jų viską, ką galima parduoti arba panaudoti kitur. Ko neišplėšė ir neišmontavo patys bendrabučio butų savininkai ir kiti gyventojai, išplėšė bendrabutį pamėgę asocialūs asmenys. Susiklosčius aprašytoms aplinkybėms, Akmenės rajono savivaldybės valdyba 2002-09-12 sprendimu Nr. 101 „Dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), tolesnio eksploatavimo“ nutraukė šio bendrabučio eksploatavimą. Sprendime nurodyta, kad bendrabutis yra gyventojų niokojamas, langai išdaužyti ir jo nebeįmanoma atstatyti bei paruošti šildymui, todėl nuspręsta leisti UAB „Akmenės energija“ nuo 2002–2003 m. šildymo sezono pradžios nebetiekti bendrabučiui centralizuotos šilumos, jame gyvenantiems socialiai remtiniems asmenims suteikti Savivaldybės butų fondo butus, pavesti VšĮ „Akmenės būstas“, nutraukus bendrabučio eksploatavimą, užsandarinti pastato duris ir langus, numatyti tam lėšas 2003 m. Savivaldybės biudžete. VšĮ „Akmenės būstas“ remdamasis nurodytu savivaldybės valdybos sprendimu nuo 2002 m. spalio nutraukė bendrabučio bendrosios nuosavybės objektų administravimą ir nuolatinę techninę priežiūrą, organizavo bendrabučio langų angų užsandarinimo darbus, langai buvo užkalti ir sumontuotos metalinės grotos, tačiau per kelis paskesnius metus langų užkalimą ir grotas suniokojo ir išardė asocialūs asmenys. Administravimo, techninės priežiūros ir lėšų kaupimo mokesčiai neberenkami nuo 2002 m. spalio mėn. Bendrabučio patalpų bendrasavininkai liko skolingi administratoriui 7.657,15 Lt kaupimo lėšų, nes nurodytus darbus administratorius finansavo nuosavomis lėšomis.
Akmenės rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus statinių naudojimo priežiūros vyriausioji specialistė I. P. 2008-11-31 surašydama statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 18 konstatavo, kad pastato bendrųjų konstrukcijų būklė varijuoja nuo geros iki blogos: pamatų iš gelžbetonio blokų su cementinio skiedinio tinko apdaila būklė patenkinama, bet tinkas vietomis atšokęs; betoninė nuogrinda patenkinamos būklės; plytų mūro sienų būklė bloga; ruloninės ruberoido stogo dangos būklė bloga, danga suskilinėjusi, parapetų skarda nuplėšta; perdenginio iš gelžbetonio plokščių būklė gera; balkonų ir jų konstrukcijų iš gelžbetonio monolitinių plokščių būklė bloga, o balkonų aptvėrimų iš gelžbetonio surenkamų plokščių būklė gera; laiptinių konstrukcijų iš gelžbetonio surenkamų konstrukcijų būklė patenkinama, nuplėšti laiptų aptvėrimai; įėjimo į namą laiptai ir betono aikštelė patenkinamos būklės, betonas ištrupėjęs; medinių lauko durų būklė bloga, jų staktos išdraskytos, varčių nėra; laiptinių langų mediniai rėmai išdraskyti, jų nėra; butuose buvusių medinių langų ir durų būklė bloga, staktos išdraskytos, durų varčių ir langų rėmų nebėra, grindys taip pat išdraskytos. Akte taip pat konstatuojama, kad bendrosios inžinerinės įrangos būklė yra bloga: vandentiekis iš cinkuotų ir plieninių vamzdžių išardytas ir neveikiantis; fekalinės ir lietaus kanalizacijos vamzdynas iš ketinių vamzdžių išardytas ir neveikiantis; dujų vamzdynas išardytas ir neveikiantis; šildymo ir karšto vandens vamzdynai išardyti ir neveikiantys; butuose radiatorių nebėra; trifazė elektros instaliacija su bendru nuliniu laidu kiekvienai laiptų aikštelei išardyta; modulinis šilumos punktas su šilumokaičiais šildymo sistemai ir cirkuliaciniais siurbliais karšto vandens ruošimui išmontuotas ir neveikiantis. Tik atskiroje patalpoje esanti užrakinta elektros skydinė buvo geros būklės. Šiame akte taip pat nurodyta, kad statinio techninis prižiūrėtojas, t. y. VšĮ „Akmenės būstas“ patikrinimo metu nepateikė statinio paso, techninės priežiūros žurnalo, kurio nepildo, ir statinio apžiūrų aktų, nes neatliktos pačios sezoninės (periodinės) apžiūros. Techninio prižiūrėtojo veikla akte įvertinta blogai. Specialistė pasiūlė kuo skubiau imtis priemonių pastatą nugriauti, nes jis neprižiūrimas, netvarkomas, darko kraštovaizdį, pastato bendrosios konstrukcijos ir inžinierinė įranga blogos būklės.
Akmenės rajono savivaldybės administracija viešai 2011-12-10 Akmenės rajono laikraštyje „Vienybė“ Nr. 96 ir 2011-12-15, 2012-11-23, 2013-09-18, 2013-09-25 raštiškai informavusi bendraturčius, 2011-12-20, 2012-12-10, 2013-09-20 ir 2013-10-01 organizavo (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkų susirinkimus, kurių metu savininkams buvo pasiūlyta apsispręsti pastatą griauti arba sutvarkyti, kad būtų galima jį pagal statinio naudojimo priežiūros reikalavimus eksploatuoti toliau. Savivaldybės administracijos ir negausiai susirinkimuose dalyvavusių butų savininkų nuomonės dėl pastato tolimesnio eksploatavimo išsiskirdavo, bendras sprendimas nebuvo priimtas.
Kadangi vizualiai pastebimi statinio laikančiųjų konstrukcijų pokyčiai buvo akivaizdūs ir signalizavo apie tikėtiną statinio avarinę būklę, dėl kurios galėjo būti nebeužtikrintas tolesnis statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas, ieškovas inicijavo statinio pripažinimo avariniu procedūrą, užsakydamas statinio ekspertizę. Apie numatomą statinio pripažinimo avariniu procedūros inicijavimą bendraturčiai buvo informuoti 2011-12-15 Ieškovo siunčiamu raštu Nr. S-3287 „Dėl nekilnojamojo turto priežiūros“. Į 2011-12-20 savivaldybės administracijos organizuotą susirinkimą atvyko 9 butų savininkai arba jų atstovai, kurių nuomonės dėl tolimesnio pastato eksploatavimo išsiskyrė. Susirinkę asmenys buvo informuoti apie statinio ekspertizės užsakymą.
UAB „Darbasta“ 2012-09-14 statinio ekspertizės akto Nr. SE 12/9 išvadose nurodyta, kad dėl netinkamos pastato eksploatacijos, priežiūros stokos ir nesavalaikio remonto pažeistos pastato laikančios konstrukcijos. Drėgmės pažeisti gelžbetoninės perdangos ir sienų laikantys elementai. Pastato laikančiosios konstrukcijos sutrūkinėjusios. Konstrukcijų įtrūkimai viršija leistinus. Balkono plokščių atrėmimo mazguose drėgmės pažeistas ir išbyrėjęs mūras neužtikrina saugaus balkono plokščių atrėmimo, pakito jų atrėmimo būdas. Vietoje dviatramio atrėmimo gelžbetoninė plokštė atsirėmusi kaip konsolė, nors panaudotos balkono plokštės nepritaikytos tokiam atrėmimo būdui. Dėl paminėtų defektų egzistuoja realus plokščių griūties pavojus. Skersinės pastato sienose dėl skirtingų atskirų sienos dalių deformacijų, sienose susiformavo vertikalūs plyšiai kiaurai per visą mūro storį. Plyšiai daugiau nei per dvi plytų eiles atsiradę piliastrų zonoje. Perdangos plokščių atrėmimo zonose skersinėse sienose per visą jų storį 4 ir 5 aukšte susiformavo 45° kampu pasvirę plyšiai, platesni nei 5mm. Skersinių laikančių sienų piliastrai atitrūkę nuo sienos plytų mūro. Dėl netinkamos pastato stogo eksploatacijos pažeista hidroizoliacija praleidžia vandenį, todėl drėksta visų aukštų plytų mūras ir perdangos plokštės. Pastatas neužsandarintas, todėl žiemos metu besikaitaliojantys užšalimo ir atšilimo ciklai ardo mūrines ir gelžbetonines konstrukcijas. Kadangi neužsandarintos rūsio patalpos, peršalinėja pagrindai po pastato pamatais. Ašyse 13-14 ir E-D esančių monolitinio gelžbetoninio rėmo sijų įlinkis yra didesnis kaip 1/200 sijos ilgio ir viršija leistiną. Išvadose nurodoma, kad pastatas neatitinka esminių statinio reikalavimų, nustatytų statybos techniniuose reglamentuose: STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, STR 2.01.01(2):1999 Esminis statinio reikalavimas „Gaisrinė sauga“, STR 2.01.01(4):2008 Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ ir STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, prognozuojant tolesnes deformacijas, egzistuoja reali balkono plokščių, skersinių sienų piliastrų, pertvarų dalies, kuriose demontuotos sąramos, griūtis. Ekspertizės išvadose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), esantis pastatas yra avarinis, todėl būtina sustabdyti jo naudojimą iki bus įvykdytos ekspertizės privalomos pastabos. Taip pat nurodoma, kad pastatą būtina užsandarinti ir saugiu atstumu aptverti teritoriją, kol nepašalintas avarinis stovis. Nors UAB „Darbasta“ 2012-09-14 statinio ekspertizės akto Nr. SE 12/9 išvadose nurodyta, jog pastato avarinis stovis gali būti pašalintas, tačiau teismo posėdyje ekspertizę atlikęs A. K. parodė, jog, nepaisant to, kad šiuolaikinės technologijos leidžia kapitališkai suremontuoti arba rekonstruoti bet kokios būklės pastatą, bendrabučio avarinio stovio pašalinimas, atliekant šio pastato kapitalinį remontą arba rekonstrukciją, būtų neracionalus ir ekonomiškai nepagrįstas.
Įvertinusi ekspertizės išvadas ir avarinę statinio būklę, neužtikrinančią esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo, kas tolesnį jo naudojimą darė nebesaugiu, Akmenės rajono savivaldybės administracija 2013-05-20 Statinio pripažinimo avariniu aktu Nr. STPPA-4 statinį pripažino avariniu. Nekilnojamojo turto registre nuo 2013-06-04 padarytas įrašas apie avarinę statinio būklę. Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T-109 „Dėl nekilnojamojo turto nurašymo“ nuspęsta nurašyti pripažintą nereikalingu, netinkamu (negalimu) naudoti dėl avarinės būklės Akmenės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį, Naujosios Akmenės miesto seniūnijos patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąsias patalpas (butus), esančias (duomenys neskelbtini).
Iš teismo posėdyje ekspertizę atlikusio A. K. duotų liudytojo parodymų vienareikšmiškai spręstina, kad per beveik tris metus, praėjusius po ekspertizės, jos išvadose aprašytas pastato stovis tik blogėjo, nes Statinio ekspertizės akto Nr. SE 12/9 privalomose pastabose nurodyti darbai per praėjusį laiką taip ir nebuvo atlikti: pastatas nebuvo užkonservuotas, griūties pavojų keliančios pažeistos pastato konstrukcijos nebuvo demontuotos, piliastrų plytų mūras nesustiprintas, pamatų pagrindai neištirti, kapitalinis remontas ir pažeistų konstrukcijų stiprinimas taip pat neatliktas. To pasekmėje, kaip matyti iš Statinio techninės priežiūros patikrinimo 2015-01-05 akto Nr. STPPA-1, pastato griūties grėsmė peraugo į prasidėjusią pastato griūtį. Nurodytame akte ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota, jog dėl to, kad statinio sienos ir kitos konstrukcijos vis labiau pažeidžiamos lietaus ir šalčio, po 2015 m. sausio 1–4 dienomis siautėjusio uraganinio vėjo įvyko lauko sienos griūtis. Pridedamose foto nuotraukose užfiksuota, kad nugriuvo pastato pietinės sienos dalis ties ketvirtu ir penktu aukštais, o likusi siena yra perdrėkusi ir pažeista šalčio nuo pat viršaus iki pamatų. Akte nurodoma, kad gresia visiška šios sienos griūtis. Taip pat matyti, kad griūvanti siena sugadino ir sulaužė 2014 m. liepos mėn. pastatytą tvorą, o plytos išsibarstė kelių metrų atstumu už tvoros perimetro.
Laikytina įrodyta ir ieškovo pozicija, kad pastatas pavojingas jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai ne vien dėl pastato techninės būklės, bet ir dėl pavojingos jame bei aplink jį besiformuojančios socialinės aplinkos. Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2013-10-09 rašte Nr. S1-1-89 nurodoma, kad nuo 2003-01-01 iki 2013-10-09 pastate kilo 17 gaisrų. Akmenės rajono policijos komisariato 2013-10-10 rašte Nr. 86-51-S-5956 pateikiama informacija, kad vien per laikotarpį nuo 2008-01-10 iki 2013-10-08 užregistruoti 46 pranešimai apie įvykius (duomenys neskelbtini) name arba prie jo, o dėl vieno įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip matyti iš greta (duomenys neskelbtini) pastato esančių Naujosios Akmenės lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ kolektyvo (47 pasirašiusieji), Naujosios Akmenės lopšelio-darželio „Atžalynas“ kolektyvo (59 pasirašiusieji), Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos kolektyvo (59 pasirašiusieji), (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų (34 pasirašiusieji), (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų (59 pasirašiusieji) ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų (35 pasirašiusieji) prašymo dėl Respublikos gatvės 10 namo nugriovimo, visi 293 pasirašę asmenys reiškia susirūpinimą, kad „miesto centre stūksantis šis pastatas vaiduoklis tampa asocialių asmenų priebėga, čia vartojami narkotikai ir alkoholis, randasi tuberkuliozės, lytiniu keliu plintančių ir kitų ligų židiniai. Apleistame statinyje bujoja nešvara, veisiasi daugybė parazitų, plintančių į kaimyninius gyvenamuosius namus bei keliančių infekcinių ligų pavojų. Šios visos grėsmės itin svarbios dėl apleisto namo artimos kaimynystės su vaikų lopšeliais darželiais ir kitomis ugdymo įstaigomis, dėl to, kad pro jį driekiasi judrūs pėsčiųjų takai“. Darytina išvada, kas netoli miesto centro esantis neprižiūrimas avarinės būklės pastatas pažeidžia viešą interesą turėti saugią ir sveiką aplinką bei darnų kultūrinį kraštovaizdį.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagal Statybos įstatymo 35 straipsnio 4 punkto nuostatas pastatas nugriaunamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą, jeigu pastatas yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas. Atsižvelgiant į konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, ar egzistuoja nurodytos statinio nugriovimo sąlygos, turi būti vertinama pagal sprendimo dėl būtinumo nugriauti statinį priėmimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne pagal ankstesnius pastato patalpų savininkų, bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus ar viešojo administravimo subjektų veiksmus ar neveikimą.
Akmenės rajono savivaldybės ir jos vykdomosios institucijos – savivaldybės administracijos direktoriaus, kuriam pavaldi savivaldybės administracija, teisinė padėtis ginčo objekto atžvilgiu yra dvejopa: Akmenės rajono savivaldybės administracija pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo naudojimo priežiūrą privalantis atlikti viešojo administravimo subjektas, o kaip šio pastato patalpų bendrasavininkė Akmenės rajono savivaldybė pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalį kartu yra ir minėto pastato naudotoja. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 74 ir 76 dalių nuostatas statinio naudojimo priežiūra yra techninėmis, organizacinėmis ir viešojo administravimo priemonėmis viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Tuo tarpu statinio techninė priežiūra Statybos įstatymo 2 straipsnio 75 punkte apibrėžiama kaip statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Be to, pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalį, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas arba statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų Statybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. Taigi ieškovas vienasmeniškai privalėjo atlikti (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio pastato naudojimo priežiūrą, o kartu su kitais šio pastato patalpų savininkais – dar ir organizuoti jo techninę priežiūrą.
Akmenės rajono savivaldybė yra (duomenys neskelbtini), esančio pastato daugelio gyvenamųjų patalpų – butų, dauguma kurių yra su rūsiu ir butui tenkančia bendro naudojimo patalpų dalimi, bei kitų rūsio ir bendro naudojimo patalpų savininkė. Nemažiau butų priklauso kitiems savininkams. Tokiu atveju fiziškai susidėvėję ir todėl pavojų keliančios minėto pastato pagrindinės konstrukcijos, taip pat bendro naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį priklauso Akmenės rajono savivaldybei ir kitiems patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalyse atitinkamai nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, o taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad didelė dalis bendrabučio butų savininkų šių pareigų sistemingai nevykdė. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Šiomis galimybėmis bendrabučio butų savininkai nepasinaudojo. Jeigu administratorius nepasirenkamas, pagal CK 4.84 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, t.y. savivaldybės administracijos direktorius, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Administratoriumi buvo paskirtas VšĮ „Akmenės būstas“. Kaip nustatyta CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Kadangi šioje byloje nesprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, teismas nevertina nei Akmenės rajono savivaldybės administracijos, nei administratoriaus VšĮ „Akmenės būstas“, nei bendrabučio butų savininkų veikimo ar neveikimo įtakos avarinės pastato būklės susidarymui.
Be viso to, Akmenės rajono savivaldybės administracija, kaip statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, turi teisę pareikalauti, kad statinio naudotojai imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje), ir nustatyti statinio naudotojams terminus nurodytiems veiksmams atlikti. Akmenės rajono savivaldybės administracija 2014-07-08 galiausiai pareikalavo, kad (duomenys neskelbtini), esančio pastato naudotojai per 30 dienų sustabdytų avarinio statinio naudojimą – nutrauktų bet kokią veiklą pačiame statinyje ir jo teritorijoje.
Iš to, kas anksčiau aprašyta, matyti, kad (duomenys neskelbtini), esantis avarinis pastatas yra fiziškai susidėvėjęs ir dėl galimos jo dalių ar jo viso griūties kelia didelį pavojų jame ir arti jo esančių žmonių gyvybei ir sveikatai, o taip pat aplinkai, tuo labiau, kad nepaisant aptvėrimo, vis tiek išlieka galimybė pastate ir aptvertoje jo teritorijoje lankytis atsitiktiniams asmenims, tarp jų ir vaikams. Teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog pastato keliamas pavojus negali būti pašalintas kitaip, kaip tik tą pastatą nugriaunat. Pastato kapitalinis remontas arba rekonstrukcija negalimi dėl pastate esančių patalpų savininkų nesuinteresuotumo, kurį per du dešimtmečius jie aiškiai įrodė savo neveikimu, dėl patalpų daugelio savininkų finansinio nepajėgumo prisiimti pastato kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos išlaidas ir svarbiausia – dėl kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos ekonominio nepagrįstumo. Kaip matyti iš statinio ekspertizę atlikusios UAB „Darbasta“ 2015-04-28 rašto Nr. S15/161, remiantis UAB „Sistela“ 2015 m. leidiniu „Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamieji rodikliai, XXIII tomas, pagal 2015 m. kovo mėn. statinių skaičiuojamąsias kainas“ 1 skyriaus „Statinių statyba ir rekonstrukcija“ 1.1 poskyrio „Gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai“, statinio, kurio tūris didesnis nei 5000 kub. m, vieno kubinio metro statinio rekonstrukcijos kaina yra 136,41 €. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini), esančio pastato tūris yra 18957 kub. m ir įvertinus šio statinio konstrukcijų avarinį stovį, vieno kubinio metro statinio rekonstrukcijos kaina yra 156,87 €, o viso statinio rekonstrukcijos kaina yra 2.973.813 €. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kainas Naujosios Akmenės daugiabučiuose namuose, bendrabučio rekonstrukcija kainuotų bent keturis kartus brangiau, nei rinkoje būtų vertas rekonstrukcijos metu sukurtas nekilnojamasis turtas. Be to, ieškovas, kaip didžiosios dalies patalpų bendrabutyje savininkas, vienintelis realiai, o ne spekuliatyviai besirūpinantis pastato likimu susidariusioje situacijoje, apskritai nebeturi poreikio gyvenamosioms patalpoms.
Pastato keliamas pavojus taip pat negali būti pašalintas pastatą užkonservuojant ir aptveriant. Visų pirma, kaip nurodoma Statinio ekspertizės akto Nr. SE 12/9 privalomosiose pastabose, bet kuriuo atveju pirmiausia vis tiek turi būti demontuotos griūties pavojų keliančios pažeistos pastato konstrukcijos. Kaip teismo posėdyje parodė statinio ekspertizę atlikęs A. K., pastato dalies demontavimas ekonomiškai nepagrįstas. Iš eksperto paaiškinimų taip pat matyti, kad įvykus pastato ar jo dalies griūčiai, griuvenos nuo pastato išsibarstytu atstumu, kuris apytikriai pusantro karto didesnis už pastato aukštį. Kadangi penkiaaukščio bendrabučio aukštis, įskaitant cokolį, yra apie 14 m, tai griuvenos nuo pastato išsibarstytų apie 21 m atstumu. Tuo tarpu nuo (duomenys neskelbtini), esančio bendrabučio iki greta, (duomenys neskelbtini), esančio Naujosios Akmenės lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos yra tik 17-20 m, iki (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo – tik 17 m, iki (duomenys neskelbtini) esančios transformatorinės – tik 15 m, iki (duomenys neskelbtini) esančios boilerinės – tik 17 m atstumas. Be to, išilgai bendrabučio abiejose jo pusėse praeina judrūs pėsčiųjų takai, kurie nuo bendrabučio nutolę tik 2-11 m atstumu ir šiuo metu yra užtverti. Taigi galimos bendrabučio griūties teritorija negali būti aptverta, nepažeidžiant greta esančių teritorijų naudotojų ir Naujosios Akmenės miesto gyventojų teisėtų interesų. Taip pat pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini), esančio bendrabučio patalpų savininkai, išskyrus patį ieškovą, neprisiima bendrabučio aptvėrimo išlaidų ir neapmoka ieškovo pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų – net ir tie, kurie pasisako už pastato ar jo dalies išsaugojimą.
Taigi darytina išvada, kad yra visos Statybos įstatymo 35 straipsnio 4 punkte numatytos sąlygos, reikalingos patenkinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, reikalavimą dėl pastato nugriovimo: avarinis pastatas yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus kitomis racionaliomis bei ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis negali būti pašalintas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principai, be kita ko, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros. Dėl interesų derinimo poreikio nuosavybės apsaugos kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (žr. Allard v. Sweden, no. 35179/97, judgment of 24 September 2003, par. 54).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Ieškovo ir dalies atsakovų sudaryta taikos sutartis sudaro šiems bylos dalyviams galimybę taikiai išspręsti tarpusavio ginčą ir įgyvendinti ankstesnėje pastraipoje minėtus principus, neprieštarauja viešai tvarkai ir geros moralės principams. Šalių sudaryta ir teismui tvirtinti pateikta taikos sutartis atitinka CK 6.983 straipsnyje įtvirtintus jai keliamus formos ir turinio reikalavimus. Sutartis yra rašytinė ir pasirašyta jos šalių, o jos nuostatos iš esmės išsprendžia sutarties šalių ginčą dėl pastato nugriovimo ir užkerta kelia ateities ginčams dėl kompensacijų ar nuostolių atlyginimo. Taikos sutarties, kaip sandorio, negaliojimo pagrindų nenustatyta, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 26, 29, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
1. Leisti ieškovui Akmenės rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188719391, nugriauti (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamosios paskirties pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), neturint šio pastato patalpų savininkų sutikimo, ir išregistruoti jų nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre bei duomenis apie pastatą Nekilnojamojo turto kadastre.
2. Patvirtinti ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188719391, ir atsakovų V. V., S. M., A. V., S. M., G. P. ir S. P. 2015-07-02 Naujojoje Akmenėje sudarytą Taikos sutartį:
„Akmenės rajono savivaldybės administracija, juridinio asmens kodas 188719391, L. Petravičiaus a. 2, Naujoji Akmenė (toliau – Savivaldybės administracija), atstovaujama Administracijos direktorės A. L., veikiančios pagal Akmenės rajono savivaldybės administracijos nuostatus, ir
A. V., gim. 1979-06-19, gyvenanti Irkutskaja g. 9, Taškento miestas, Uzbekistano Respublika, atstovaujama S. M., veikiančio pagal 2007-11-10 įgaliojimą, notarinio registro Nr. 1L-6887, patvirtintą Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarės R. L.,
S. P., (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini)
atsižvelgdamos į tai, kad Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-10-875/2015 pagal Akmenės rajono savivaldybės administracijos ieškinį dėl teisės pripažinimo pastatą nugriauti be bendraturčių sutikimo,
pripažindamos, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas turto – butų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams sukelia pareigą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 str. 1 d.),
pripažindamos, kad butų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 str. 1 d.),
pripažindamos, kad butų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.),
sutikdamos su UAB „Darbasta“ 2012-09-14 statinio ekspertizės akto Nr. SE 12/9 išvada, kad pastatas yra avarinis,
įvertindamos UAB „Darbasta“ 2012-09-14 statinio ekspertizės akto Nr. SE 12/9 išvados privalomos pastabos dėl kapitalinio remonto įgyvendinimo kaštus,
remdamosi UAB „Darbasta“ 2012-09-14 statinio ekspertizės akto Nr. SE 12/9 išvados neprivalomomis pastabomis dėl investicijų kapitaliniam remontui tikslingumo įvertinimo,
įvertindamos UAB „Darbasta“ eksperto, atlikusio statinio ekspertizę, ir liudytojo byloje A. K. parodymus,
įvertindamos UAB „Darbasta“ 2015-04-28 raštu Nr. S15/161 „Dėl avariniu pripažinto gyvenamojo statinio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos kainos paskaičiavimo“ pateikta statinio rekonstrukcijos kaina – 2 973 813 Eur, įrodančia kad turtą rekonstruoti yra neekonomiška ir neracionalu,
pripažindamos, kad fiziškai susidėvėjęs avarinis pastatas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, saugumui, turtui ir aplinkai,
jausdamos atsakomybę už fiziškai susidėvėjusio avarinio pastato būkle keliamo tiesioginio pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai, saugumui, turtui, o taip pat ir aplinkai, galimas sukelti pasekmes,
siekdamos susidariusioje išskirtinėje teisinėje situacijoje apsaugant viešąjį interesą bendradarbiauti ir taikiai užbaigti šį ginčą priimtiniausiu šios Sutarties Šalims susidariusioje situacijoje būdu bei užkirsti kelią teisminiams ginčams kilti ateityje,
vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983-6.986 straipsnių, nuostatomis,
SUSITARĖ IR SUDARĖ ŠIĄ TAIKOS SUTARTĮ (toliau – „Taikos sutartis“) civilinėje byloje Nr. e2-10-875/2015 dėl žemiau išdėstytų klausimų išsprendimo:
V. V. 3650 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt eurų) kompensaciją už 12/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius avariniame pastate adresu (duomenys neskelbtini),
S. M. 2067 Eur (du tūkstančiai šešiasdešimt septyni eurai) kompensaciją už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį avariniame pastate adresu (duomenys neskelbtini).
A. V. 933 Eur (devyni šimtai trisdešimt trys eurai) kompensaciją už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį avariniame pastate adresu (duomenys neskelbtini).
S. M. 4735 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt penki Eur) kompensaciją už butus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius avariniame pastate adresu (duomenys neskelbtini).
S. P. 3619 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai devyniolika eurų) kompensaciją už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį avariniame pastate adresu (duomenys neskelbtini).
G. P., 1230 Eur (vienas tūkstantis du šimtai trisdešimt eurų) kompensaciją už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį avariniame pastate adresu (duomenys neskelbtini).
1.2. Taikos sutarties 1.1.1-1.1.6 papunkčiuose nurodytos kompensacijos Taikos sutarties šalims išmokamos į Taikos sutarties skyriuje „Šalių parašai ir rekvizitai“ nurodytas Taikos sutarties šalių banko sąskaitas per 2 mėn. laikotarpį nuo teismo sprendimo, patenkinusio Akmenės rajono savivaldybės administracijos ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-10-875/2015, įsiteisėjimo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymos apie statinio nugriovimą išdavimo dienos.
1.3. Nereikalauti jokių išlaidų (kurios jau yra patirtos iki šios Taikos sutarties pasirašymo ir bus patirtos po šios Taikos sutarties pasirašymo), susijusių su avarinio daugiabučio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) aptvėrimu, užsandarinimu, nugriovimu. Visas išlaidas (kurios jau patirtos ir kurios dar bus patirtos), susijusias su pavojaus pašalinimu žmonių gyvybei, sveikatai, saugumui, turtui, o taip pat ir aplinkai, kurį kelia daugiabutis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įskaitant jo nugriovimo bei teritorijos sutvarkymo, savo sąskaita padengia Akmenės rajono savivaldybės administracija, kuri prisiima atsakomybę už pirmiau nurodytų tikslų tinkamą įvykdymą;
1.4. Išlaidos už ekspertizę, eksperto iškvietimą ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos lieka Akmenės rajono savivaldybės administracijos sąskaita.
2. V. V., S. M., A. V., S. M. G. P., S. P. pripažįsta Akmenės rajono savivaldybės administracijos teisę nugriauti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). V. V., S. M., A. V., S. M., G. P., S. P. sutinka, kad jų patirtos bylinėjimosi išlaidos dengiamos jų sąskaita ir šių išlaidų padengimo iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos jie nereikalauja.
3. Šalys susitaria, kad jeigu bet kuri iš Šalių nevykdo, netinkamai vykdo ar kitaip pažeidžia šią Taikos sutartį, kaltoji Šalis turės atlyginti visus kitos Šalies patirtus nuostolius.
4. Ši Taikos sutartis įsigalioja ją patvirtinus Akmenės rajono apylinkės teismui ir vykdoma Taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais.
5. Ši Taikos sutartis sudaroma 8 egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas Akmenės rajono apylinkės teismui, o kiti po vieną įteikiami Šalims.
6. Bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš Taikos sutarties ar susiję su ja yra sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
7. Šalys patvirtina, kad ši Taikos sutartis sudaroma laikantis visų Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų reikalavimų ir apribojimų.
8. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo pasekmės, iš jų ir įtvirtintos CK 6.985 str. bei CPK 137 str. 2 d. 4 p., t.y. kad teismo patvirtinta Taikos sutartis jos Šalims turi privalomą teismo sprendimo galią ir kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių Šalių, dėl to paties ginčo dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Tai neužkerta kelio nukentėjusiai Šaliai kreiptis į teismą dėl šios Taikos sutarties pažeidimo ir šios Taikos sutarties vykdymo užtikrinamo vadovaujantis šios Taikos sutarties sąlygomis. Šios teisinės pasekmės atitinka tikrąją Šalių valią, išreiškiamą sudarant šia Taikos sutartį.
9. Vadovaudamosi aukščiau paminėtomis CK ir CPK nuostatomis, Šalys Akmenės rajono apylinkės teismo prašo patvirtinti šią Šalių pasirašytą Taikos sutartį rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant šią Taikos sutartį pasirašiusioms Šalims (ir jų atstovams)“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.