Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų O. S., V. V., S. P., S. M., S. M., A. V., G. P. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-52-672/2014 pagal pareiškėjo Akmenės rajono savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI); antstoliui R. K.; antstolei E. M.; A. V. Š.; A. Z. įmonei; UAB „Atenergo“, administruojančiai BUAB „Klaipėdos ryšių statyba“; UAB „Forestus“; A. J., O. K., O. S., V. V., V. V., S. P., V. K., R. P., Č. G. G., S. M., S. Ž., A. L., S. M., B. M., A. N., B. S., A. V., G. P., L. V., R. G., Ž. B., K. Z., E. R., V. L., V. B., B. S., N. K., V. G., VšĮ „Akmenės būstas“ dėl leidimo nugriauti statinį be bendraturčių sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Akmenės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą su prašymu dėl leidimo nugriauti daugiabutį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo.

Nurodė, kad pastate esantys butai/patalpos priklauso Akmenės rajono savivaldybei (toliau – Savivaldybė), juridiniams ir fiziniams asmenims. Savivaldybei priklauso 43 butai, kurių bendras plotas 1949, 37 kv. metrai. Juridiniams asmenims priklauso 12 butų, kurių bendras plotas su bendro naudojimo patalpomis sudaro 458,50 kv. m; fiziniams asmenims priklauso 39 butai, kurių bendras plotas su bendro naudojimo patalpomis sudaro 1603,55 kv. m. Pastatas šiuo metu yra negyvenamas, nuniokotas ir keliantis grėsmę žmonių gyvybei. Akmenės rajono savivaldybės valdyba 2002-09-12 sprendimu Nr. 101 „Dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), tolesnio eksploatavimo“ nutraukė bendrabučio eksploatavimą. Įgyvendinant minėto sprendimo 3 punktą, VšĮ „Akmenės būstas“ organizavo bendrabučio langų angų užsandarinimą, langus užkaldama ir sumontuodama metalines grotas, tačiau šios priemonės pastato techninės būklės saugumą užtikrino tik laikinai. Dėl objektyvių priežasčių: didelio butų savininkų skaičiaus, bendraturčių nesutarimo dėl pastato tolimesnio eksploatavimo, butų savininkų nesuinteresuotumo saugoti savo turtą, butų paklausos nuvertėjimo, tapo neįmanoma pastatą išsaugoti, tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus statinių naudojimo priežiūros vyriausioji specialistė I. P., 2008-11-31 surašydama statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 18, konstatavo, kad pastatas neprižiūrimas, netvarkomas, darko kraštovaizdį, pastato bendrosios konstrukcijos ir inžinierinė įranga blogos būklės. Specialistė pasiūlė kuo skubiau imtis priemonių pastatą nugriauti. Savivaldybėje nuolat buvo keliamas klausimas ir susirūpinimas dėl pastato saugumo ir tolimesnio jo eksploatavimo bei ieškoma sprendimo būdų. Akmenės rajono savivaldybės administracija viešai 2011-12-10, 2011-12-15, 2012-11-23, 2013-09-18, 2013-09-25 Akmenės rajono laikraštyje „Vienybė“ informavo bendraturčius apie 2011-12-20, 2012-12-10, 2013-09-20, 2013-10-01 organizuojamus (duomenys neskelbtini) butų/patalpų savininkų susirinkimus. Savininkams buvo pasiūlyta nuspręsti pastatą griauti arba sutvarkyti, kad būtų galima jį ir toliau eksploatuoti pagal statinio priežiūros reikalavimus. Kadangi Savivaldybės ir susirinkimuose dalyvavusių butų savininkų nuomonės dėl pastato tolesnio eksploatavimo išsiskirdavo, todėl bendras sprendimas nebuvo priimtas.

Suinteresuotas asmuo V. V. su prašymu nesutiko.

Nurodė, kad jai priklauso patalpos šalia „Carito“, kurias ji įsigijo 2000-07-04, kai pastatas dar buvo eksploatuojamas. Šiose patalpose ji ketino vykdyti komercinę veiklą, darė projektus, bet paskui viskas sustojo. Šiuo metu minėtos patalpos nėra naudojamos, tačiau ji vis dar neatsisako idėjos vykdyti ten veiklą. Nors šiuo metu būti jai priklausančiame bute yra nesaugu, nes iš viršaus sninga, krinta plytos, tačiau ji yra pasiruošusi jai priklausančias patalpas susiremontuoti ir jose vykdyti veiklą, todėl prieštarauja Savivaldybės ketinimui nugriauti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo V. K. su prašymu nesutiko.

Nurodė, kad jam bei žmonai bendrosios jungtinės nuosavybės teise pastate priklauso du butai pirmajame aukšte. Patalpos pritaikytos komercinei veiklai, juose nuo 2002 m. iki šiol veikia jo buitinės technikos remonto dirbtuvės, jis moka visus nustatytus mokesčius. Dirbtuvėse jis dirba, iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra vienintelės jo pajamos. Nors jam yra žinoma, kad pastatas yra avarinės būklės, tačiau jam priklausančios patalpos suremontuotos ir yra tinkamos vykdyti komercinę veiklą, todėl jis nesutinka, kad pastatas būtų nugriautas. V. K. nurodė, kad jis sutiktų duoti sutikimą nugriauti pastatą, jei Savivaldybė jam padėtų įsigyti kitas tinkamas patalpas, kuriose jis galėtų vykdyti savo veiklą.

Suinteresuotas asmuo O. S. su prašymu nesutiko.

Nurodė, kad jam priklauso vienas dviejų kambarių butas pirmame aukšte, esantis (duomenys neskelbtini). Butą jis įsigijo 2000 metais iš antstolių, ten ir šiuo metu viskas yra sutvarkyta: langai neišdaužyti, su grotom, sudėtos grindų plytelės, jis savo lėšomis įsivedė vandenį. Iki 2013 m. spalio mėnesio ten veikė jo „atpigintų“ prekių parduotuvė. Norėtų, kad nugriovus pastatą, jam būtų atlyginta. Jei pastatas nebūtų nugriautas, jis norėtų savo patalpose toliau vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Nurodė, jis prižiūrėjo tą pastato dalį, kuri priklauso jam, pastatas tapo avarinis tik dėl to, kad kiti savininkai visai nesirūpino turtu.

Suinteresuotas asmuo S. M. su prašymu nesutiko.

Nurodė, kad jam priklauso trys butai, esantys (duomenys neskelbtini). Butus įsigijo 2007-2008 m., tačiau negali nurodyti, kuriame aukšte yra šie butai. Nurodė, kad nugriovus pastatą, prašys kompensuoti už jo sunaikintą nuosavybę pagal Lietuvos Konstituciją, kadangi jis pirko butus, investavo į juos. Paaiškino, kad prašys kompensuoti atkuriamąją butų vertę dabartinėmis rinkos kainomis.

Suinteresuotas asmuo S. M. nurodė, kad jis pagal įgaliojimą atstovauja ir suinteresuotą asmenį A. V., kuriai nuo 2007 m. priklauso vienas butas antrajame aukšte, esantis (duomenys neskelbtini). Jo atstovaujamoji ir jis nesutinka su Savivaldybės prašymu. Be to, pats S. M. nuo 2008 m. turi nusipirkęs vieną butą (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad butą pirko iš fizinių asmenų, sumokėjo ankstesnių savininkų skolas už butą. Jis prižiūri butus, nuolat atvyksta, tačiau pats į Savivaldybę nesikreipė dėl pagalbos tvarkant pastatą. Jo manymu, Savivaldybė yra kalta, dėl to, kad pastatas yra avarinės būklės, kadangi daugiau nei 10 m. nieko nebuvo daroma. Nurodė, kad jei pastatas nebūtų nugriautas, jis savo turto dalį susitvarkytų.

Suinteresuotas asmuo S. P. su prašymu nesutiko.

Nurodė, kad jai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ji nuo 2001-04-19 iki šias patalpas nuomoja Savivaldybei, kuriose yra įsikūręs „Caritas“.

Suinteresuotas asmuo VšĮ „Akmenės būstas“ prašė tenkinti Savivaldybės prašymą.

Nurodė, kad 2002 m. buvo nutrauktas šildymo teikimas daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Tuo metu pastatas jau buvo negyvenamas, butuose nebuvo vidaus šildymo sistemų, t. y. radiatorių, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų. Savivaldybės prašymu VšĮ „Akmenės būstas“ uždėjo grotas ant pirmojo ir antrojo aukšto langų ir durų, koridoriuose, kad pašaliniai asmenys nepatektų į pastatą, kadangi buvo išdaužyti langai, todėl langų angos buvo apkaltos „faniera“.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos su prašymu sutiko.

Suinteresuotas asmuo UAB „Forestus“ nurodė, kad minėtame pastate nuosavybės teise valdo septynis butus, todėl su prašymu sutiktų, jei gautų po 2000 Lt kompensaciją už kiekvieną butą, t. y. 14000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi prašymą patenkino.

Pripažino, kad Akmenės rajono savivaldybės administracija turi teisę be kitų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo – leidimo nugriauti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kitus veiksmus, siekiant nugriauti minėtą daugiabutį.

Teismas nurodė, kad pastatas negyvenamas nuo 2002 m., tačiau kai kurie daugiabučio namo butų savininkai vis dar yra įsiskolinę UAB „Akmenės vandenys“, UAB „Akmenės energija“, UAB „N. A. komunalininkas“ už suteiktas komunalines paslaugas, tai rodo jų abejingumą ir aplaidų teisių, susijusių su nuosavybe, įgyvendinimą. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiai daugelį metų nesirūpino pastato būkle ir jo išsaugojimu, tikėtina, kad ateityje situacija taip pat nepasikeis, todėl atlikti pastato rekonstrukciją netikslinga. Tokią išvadą teismas padarė, nes dauguma butų savininkų visiškai nesidomi savo turtu ir tik nedidelė jų dalis rūpinasi jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, siekia jį išsaugoti. Ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgdamas į ekspertų rekomendacijas, teismas konstatavo, jog tikslinga nugriauti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo. Atitinkamai pripažino, kad Savivaldybė turi teisę be kitų daugiabučio namo butų/patalpų savininkų sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo – leidimo nugriauti pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei atlikti kitus veiksmus, siekiant nugriauti minėtą daugiabutį.

Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismas konstatavo, kad nuostolių kompensavimo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl šio klausimo plačiau neanalizavo. Išaiškino, kad daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkas, kurio nuosavybės teisės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo civilinio proceso nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys O. S., V. V., S. P., S. M., V. K., S. M., A. V., G. P. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Akmenės rajono savivaldybės administracijos pareiškimą atmesti. Priteisti iš pareiškėjo 2420 Lt bylinėjimosi išlaidas, apeliantų patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. kiekvienam apeliantui po 302,50 Lt.

1. Byla teisme buvo išnagrinėta ne ta teisena, kuria turėjo būti išnagrinėta. Be to, teismas nepagrįstai priėmė nutartį, nors turėjo priimti teismo sprendimą. Nepagrįstai teismas taikė CPK 290-291 straipsnius, nors turėjo būti taikytas teismo sprendimo institutas, tuo buvo esmingai apribotos apeliantų teisės. Teismui nusprendus, kad pareiškėjo reikalavimas nagrinėtinas ypatingąja teisena supaprastinto proceso tvarka, nepagrįstai bei neteisėtai buvo apribotos butų savininkų teisės priešiniais ieškiniais šioje byloje kelti nuostolių kompensavimo klausimą.

2. Teismas pažeidė rungimosi (CPK 12 straipsnis), dispozityvumo (CPK 13 straipsnis), šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principus, peržengė pareiškėjo reikalavimų ribas, priteisė pareiškėjui tai, ko jis neprašė. Pareiškėjas teismo prašė leisti nugriauti statinį - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo. Teismas peržengė pareiškėjo reikalavimo ribas, nes pripažino, kad Akmenės rajono savivaldybės administracija turi teisę be kitų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo - leidimo nugriauti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kitus veiksmus, siekiant nugriauti minėtą daugiabutį. Kokie tie veiksmai, teismas konkrečiai nenurodė. Tokia teismo formuluotė yra ydinga bei neatitinka teismo procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų - nėra nurodyta, ką teismas turi omenyje, nurodydamas „kompetentinga institucija“, koks yra turinys teismo nuostatos - „atlikti kitus veiksmus, siekiant nugriauti minėta daugiabutį“. Teismas nenurodė konkrečių teisės normų, kurios reglamentuotų subjektą, išduodantį konkretų leidimą. Be to, teismas, neįtraukdamas tokio subjekto, nusprendė dėl jo teisių bei pareigų, kas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas yra subjektas, kuris turi teisę pateikti byloje išnagrinėtą reikalavimą, todėl netinkamai taikė CPK 5 straipsnio nuostatas. LR Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys nugriaunamas šiais atvejais:

1) savininko ar statytojo (užsakovo) noru;

2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas arba jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) - per savivaldybės tarybos sprendime nurodytą terminą arba per savivaldybės administracijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą);

3) kai baigiasi laikino statinio naudojimo terminas - per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame sprendime nurodytą terminą;

4) kai statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas - per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūra, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame sprendime nurodytą terminą;

5) kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai - per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavime nurodytą terminą arba per šios inspekcijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;

6) kai statinys pastatytas arba statomas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą arba kai tokia statyba pagal įstatymus negalima - per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kitų šio įstatymo 23 straipsnio 30 dalies nurodytų viešojo administravimo subjektų ar suinteresuotų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;

7) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Iš šios LR Statybos įstatyme įtvirtintos teisės normos turinio matyti, kad bendrosios nuosavybės dalyviui nesuteikta teisė kreiptis dėl statinio ar jo dalies nugriovimo, todėl pareiškėjo reikalavimas turėjo būti atmestas ir tuo pagrindu.

4. Teismas nepagrįstai šioje byloje taikė bendrosios nuosavybės teisės instituto teisės normas. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, tai yra, ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Patys butai nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nors pareiškėjo reikalavimas yra susijęs ir su asmenine nuosavybės teise priklausančių butų nugriovimu, todėl kilusiam ginčui spręsti teismas nepagrįstai taikė tik bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo normas. Nagrinėjamu atveju netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų išaiškinimai, esantys teismo išvardintose kasacinio teismo priimtose nutartyse.

5. Teismas iš esmės nepateikė motyvų, kodėl jis, spręsdamas pareiškėjo reikalavimą, taikė tik bendrosios nuosavybės instituto teisės normas. Remiantis kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai nėra išsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

6. Teismas netinkamai aiškino bei taikė CK 1.5 straipsnį, nepagrįstai sprendė, kad be nugriovimo kitokių teisių gynimo nėra galimybių pasirinkti, be to, iš esmės sprendė, kad paties pareiškėjo, kaip bendrosios nuosavybės dalyvio, netinkami veiksmai suteikė jam teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, tuo pažeidė teisės principą „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur), pažeidė nuosavybės neliečiamumo principą. Teismas nurodė, kad „bendraturčiai daugelį metų nesirūpino pastato būkle ir išsaugojimu, tikėtina, kad ateityje situacija taip pat nepasikeis, todėl atlikti pastato rekonstrukciją netikslinga“, tokiu būdu teismas konstatavo, jog pats pareiškėjas, kuris nuosavybės teise valdo net 43 butus iš 95 butų, elgėsi netinkamai bei ateityje elgsis netinkamai. Ir iš esmės teismas sprendė, kad paties pareiškėjo netinkami veiksmai praeityje bei jo neteisėtas veikimas ateityje lemia jo teisę kreiptis į teismą bei vieninteliu teisių gynimo būdu parinktas yra pastato nugriovimas. Taip nuspręsdamas teismas pažeidė principą „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur).

7. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Statinio ekspertizės akte Nr. SE 12/9, kuriuo rėmėsi teismas, nėra nurodyta, kad vienintelė išeitis yra pastatą nugriauti. Teismas nustatė, kad V. K. pastate vykdo veiklą -turi buitinės technikos taisyklą. Nepaneigta, kad S. P. patalpas pastate nuomoja ir jose veikia „Caritas“ valgykla. Kitiems apeliantams taip pat nuosavybės teise priklauso butai ir jie siekia apginti savo nuosavybės teisęi. Tuo tarpu pareiškėjas siekia nugriauti pastatą, kuriame asmeninės nuosavybės teise apeliantams priklauso butai, nekompensuodamas apeliantams praradimų. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai bei, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.93 straipsnio nuostatos reglamentuoja savininko teisių apsaugą bei numato, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Taip pat numato, kad nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Tokiu būdu nuosavybės teisė gali būti atimama tik griežtai laikantis teisės aktų. Šių teisės normų teismas šioje byloje nesilaikė, nepagrįstai sprendė, kad šios bylos dalyku nėra nuostolių kompensavimo klausimas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Akmenės rajono savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti, o Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Nors byla ir buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau joje nebuvo ribojami civilinio proceso dispozytivumo, rungtyniškumo, betarpiškumo, žodiškumo ir viešumo principai, juolab, kad CPK 443 straipsnio 7 dalis suinteresuotiems asmenims įtvirtina teisę bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Savivaldybės administracijos vertinimu aplinkybė, kad apeliantai tik atskirajame skunde pirmą kartą iškėlė teisenos byloje klausimą, akivaizdžiai demonstruoja piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei tikslą vilkinti procesą. CPK 42 straipsnio 5 dalis įpareigoja šalis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus.

2. Teisme nuostolių kompensavimo klausimas nebūtų spręstinas net bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Visų pirma, pareiškėjas nėra padaręs jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų susiję su nuostolių atlyginimu suinteresuotiems asmenims. Antra, pareiškimas ir teismo pripažinimas, kad Savivaldybės administracija turi teisę be kitų daugiabučio namo butų savininkų sutikimo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo - leidimo nugriauti pastatą, savaime nesukelia apeliantams jokių nuostolių. Civilinės atsakomybės instituto normos nustato civilinės atsakomybės pagrindus - neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, kurie nagrinėjamoje byloje negalėjo būti nustatinėjami, kadangi nebuvo įvykę faktai, lemiantys jų atsiradimą. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad nuostolių kompensavimo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Teismas išaiškino, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas, kurio teisės pažeistos, turi teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo civilinio proceso nustatyta tvarka.

3. Savivaldybės administracijai suprantama, kad pastatą nugriovus gali kilti žalos atlyginimo klausimas, kurį pareiškėjas pasirengęs spręsti kartu įvertindamas ir jo patirtus nuostolius, susijusius su pastato nugriovimu. Atkreiptinas dėmesys, kad už pastato nugriovimą bus atlyginama Savivaldybės biudžeto lėšomis, kurios laikytinos visų mokesčių mokėtojų pinigais.

4. Pažymi, kad statinio ekspertizės aktas Nr. SE 12/9 sudarytas dar 2012-09-14. Apie jo sudarymą ir turinį apeliantai buvo informuoti 2012-12-10 Savivaldybės organizuotame pasitarime (2010-12-10 protokolas Nr. KPP-22). Jokių racionalių pasiūlymų iš apeliantų nebuvo sulaukta. Iš protokole užfiksuotų apeliantų pasisakymų darytina išvada, kad siūlydami priimtiniausią susiklosčiusios situacijos sprendimo būdą, jie pirmiausia siekia savo teisių įgyvendinimo pareiškėjos sąskaita. Remiantis statinio ekspertizės aktu, pareiškėjas statinio pripažinimo avariniu aktą Nr. STPPA sudarė tik 2013 m. gegužės 20 d., o į teismą kreipėsi 2013 m. spalio 28 d., t. y. tik po to, kai dar du kartus suorganizavus bendraturčių susirinkimus buvo akivaizdu, kad bendro sprendimo priimti nepavyks. Tai rodo, kad nuo statinio ekspertizės akto sudarymo praėjo daugiau kaip pusantrų metų. Akivaizdu, kad statinio būklė tik blogėja ir visų bendraturčių neveikimas realiai gali sukelti nusikalstamas pasekmes, nes grėsmės pobūdis žmonių sveikatai ir gyvybei tik didėja.

5. Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nurodyta, kad teikiant prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio griovimo projektui, kartu privalo būti pateiktas statinio bendraturčių sutikimas. Kadangi vieningos minėto daugiabučio butų savininkų nuomonės dėl pastato griovimo nebuvo, jų prieštaravimai griovimo darbams buvo nepagrįsti, todėl kreiptasi į teismą dėl leidimo griauti statinį be bendraturčių sutikimo, t. y. ne dėl paties leidimo griauti statinį išdavimo, o dėl leidimo jį griauti neturint kitų savininkų sutikimo. Pažymi, kad bendraturčių sutikimas neatstoja pastato griovimą leidžiančio dokumento, o minėtų duomenų pateikimas ir jų tikrinimas priklauso griovimą leidžiantį dokumentą išduodančios institucijos kompetencijai.

Šiaulių apygardos teisme 2014 m. gegužės 8 d. gautas apelianto V. K. pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad atsisako nuo atskirojo skundo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apelianto V. K. atsisakymo nuo atskirojo skundo.

Šiaulių apygardos teisme 2014 m. gegužės 8 d. gautas apelianto V. K. pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad atsisako nuo atskirojo skundo.

Pagal LR CPK 308 str. 1 d., 338 str., apeliacinį (atskirąjį) skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymo, jei yra LR CPK 42 str. 2 d. numatytos sąlygos, tai yra, jei atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (LR CPK 308 str. 3 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens V. K. atskirojo skundo atsisakymas įstatymui neprieštarauja. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad toks atsisakymas pažeidžia kieno nors teises ar įstatymo saugomus interesus, arba prieštarauja viešajam interesui, todėl atskirojo skundo atsisakymas priimtinas, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą, nutrauktinas (LR CPK 308 str. 2 d., 4 d., 338 str.).

Dėl atskirojo skundo

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad ginčo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis daugiabutis namas, kuriame dalis būtų nuosavybės teise priklauso Akmenės rajono savivaldybei, o dalis būtų nuosavybės teise priklauso į bylą įtrauktiems suinteresuotiems asmenims, t. y. ginčo pastatas yra valdomas bendrosios nuosavybės teise (CK 4.72 str., 4.82 str.).

Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio l dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.

Byloje nustatyta, kad bendro visų bendraturčių sutikimo nugriauti ginčo pastato nebuvo. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad iš esmės ginčas yra kilęs dėl teisės nugriauti pastatą be bendraturčių sutikimo pripažinimo, tačiau bylą pirmosios instancijos teisme buvo priimta nagrinėti supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka), t. y. pareiškėjo prašymas išnagrinėtas kaip byla dėl teismo leidimų išdavimo.

CPK 579 str. nurodyta, kad civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo ir kiti klausimai pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu šis Kodeksas nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.

Kaip jau anksčiau nurodyta, bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str.). LR Statybos įstatymo 35 str. 4 punkte nurodyta, kad pastatytas ar nebaigtas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas - per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūra, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame sprendime nurodytą terminą. LR Statybos įstatymo 42 str. 1 d. 3 punkte nurodyta, kad statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, – naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose naudojimo priežiūrą atlieka Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo statinio, kurį siekiama nugriauti, naudojimo priežiūrą įstatymo nustatyta tvarka priklauso atlikti ieškovui, t. y. Akmenės rajono savivaldybės administracijai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR Statybos įstatymas, STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“, STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“, STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ detaliai ir imperatyviai reglamentuoja statinių pripažinimo avariniais tvarką, nustato subjektus, kurie gali įvertinti statinių būklę, taip pat nustato dokumentų, kuriuo įforminamas vertinimas, formą, sudėtį ir turinį. LR Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinių naudotojai privalo: suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ nustato valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarką. Šio reglamento 2 punkte nustatyta, kad kitų nuosavybės formų statinių savininkai, pastebėję statinio avarinės būklės požymių, vadovaudamiesi Statybos įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, užsako statinio ekspertizę. Ekspertizės įmonė, vadovaudamasi statybos techniniais reglamentais STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ ir STR l.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“ atlieka tyrimą ir pateikia statinio savininkui oficialią išvadą, ar statinys yra avarinis. Statybos techninio reglamento STR 1.04.01:2002 „Esamų statinių tyrimai“ 2 punktas nustato, kad esamų statinių tyrimus gali atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, LR Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę būti statinių projektuotojais (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-172-513/2012, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-655-527/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Akmenės rajono savivaldybės administracijai kreipusis į teismą su pareiškimu leisti nugriauti ginčo statinį be bendraturčių sutikimo, argumentuojant tuo, kad ginčo statinys yra avarinės būklės ir kelia pavojų žmonių gyvybei, nurodant, kad su visais bendraturčiais geruoju susitarti dėl ginčo pastato nugriovimo nepavyksta, darytina išvada, kad byloje yra kilęs ginčas dėl teisės nugriauti pastatą be bendraturčių sutikimo pripažinimo, o ne dėl leidimo tokiam pastatui nugriauti be bendraturčių sutikimo išdavimo, nes tokį leidimą išduoti nagrinėjamu atveju teismas neturi įstatyminio pagrindo. Todėl, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškimas nenagrinėtinas LR CPK 442 str. nustatyta tvarka, vadovaudamasis LR CPK 443 str. 1 d., 2 d., 581 str., turėjo pareiškėjui nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, išaiškindamas jo teisę pareikšti ieškinį.

Dėl išdėstyto, Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis panaikintina ir bylą grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti nuo pareiškimo teisme priėmimo stadijos iš naujo.

Skundžiamą nutartį panaikinus dėl anksčiau išdėstytų motyvų, kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti nuo pareiškimo teisme priėmimo stadijos iš naujo, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 str. 2 d., 4 d., 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 str., apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Priimti suinteresuoto asmens V. K. atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties ir apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą, nutraukti.

Panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti nuo pareiškimo teisme priėmimo stadijos iš naujo.