- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-767-459/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“
- Atsakovas
- V. B., D. A., S. O., J. V., J. B.
- Trečiasis asmuo
- DNSB „Senoji aikštė“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“ ieškinį atsakovams V. B., D. A., S. O., J. V., J. B. ir trečiajam asmeniui DNSB „Senoji aikštė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šilutės rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių skolas: V. B. – 190,80 Eur, D. A. – 233,72 Eur, S. O. – 145 Eur, J. V. – 206,64 Eur, J. B. – 162,38 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-865 pagrindu. Atsakovės V. B. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), D. A. – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), S. O. – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), J. V. – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), J. B. – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovės privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.82 str. 3 ir 4 d. pagrindu. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d. detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) pastato bendrojo naudojimo patalpos, 2) pagrindinės pastato konstrukcijos, 3) bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, 4) taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (toliau – Pavyzdiniai administravimo nuostatai), Šilutės rajono savivaldybės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-1593 (toliau – Šilutės rajono savivaldybės administravimo nuostatai), ir kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pavyzdiniai administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) ir Šilutės rajono savivaldybės administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių įmokų apskaičiavimas“) nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovė patalpų savininkams, taip pat ir atsakovėms, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą, remontą ir komunalines paslaugas. Kiekvieną mėnesį atsakovėms nuosavybės teise priklausančių butų adresais buvo pateikiamos sąskaitos su nurodytomis priskaičiuotomis mokėti sumomis. Sąskaitose nurodytos sumos turėjo būti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo priskaičiuoti mokesčiai, paskutinės dienos. Atsakovė V. B. už 2015 m. rugsėjo mėn., atsakovė D. A. už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., atsakovė S. O. už 2015 m. rugsėjo mėn., atsakovė J. V. už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., atsakovė J. B. už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas liko skolingos. Iš surinktų lėšų namo administratorė – ieškovė – atlieka visas jai, kaip namo administratorei, priskirtas funkcijas, susijusias su atitinkamo namo priežiūra. (duomenys neskelbtini), esančio namo bendrojo naudojimo administravimo išlaidos ieškovei yra apmokamos iš savininkų surinkto administravimo mokesčio. Turgaus g. 7, Šilutėje, esančio namo bendrosios nuosavybės administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus nustato Šilutės rajono savivaldybės taryba (šiuo metu šie tarifai yra nustatyti 2014 m. vasario 27 d. Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. T1- 1085 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčių tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), o surinkti mokesčiai yra naudojami anksčiau minėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Už (duomenys neskelbtini), esančio namo bendrojo naudojimo objektų remontą ar kitokius tvarkymo darbus, nenumatytus Šilutės rajono savivaldybės administravimo nuostatuose, tačiau būtinus namo bendrojo naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti, taip pat už kitas komunalines paslaugas, teikiamas (duomenys neskelbtini), esančiam namui, mokesčiai apskaičiuojami pagal tokių darbų / paslaugų faktinę vertę, paskirstant mokesčius visiems patalpų savininkams proporcingai jų nuosavybės teise turimų patalpų (buto) plotui.
2. Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė savo piniginį reikalavimą iš esmės grindžia CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatomis, kuriose yra įtvirtinta buto savininko pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti bei pareiga reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Prašomos priteisti skolos iš esmės yra už atliktą namo techninės būklės įvertinimą (ekspertizę). Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2014-06-30 Nr. Al-865 bendrovė UAB „Šilutės būstas“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratore. Gyventojai, pastebėję akivaizdžiai nesąžiningus administratoriaus veiksmus, įsteigė DNSB „Senoji aikštė“ ir nuo 2015-09-17 iš UAB „Šilutės būstas“ perėmė namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. CK 4.85 straipsnis reglamentuoja, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma sušaukus savininkų susirinkimą arba jiems raštu pareiškus savo sprendimą. Nė vienas iš įstatyme numatytų būdų nebuvo įgyvendintas. Ieškovė pranešė apie jau neva suteiktą paslaugą. Įstatymų leidėjas CK 4.244 straipsnio 2 dalyje įtvirtina administratoriaus asmeninę atsakomybę tretiesiems asmenims, kuris viršijo savo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas sandorį vėliau patvirtino ar trečiasis asmuo žinojo, kad administratorius veikdamas viršijo savo įgaliojimus. Administratorius, vadovaudamasis Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011m. gruodžio 16 d. įsakymo „Dėl Šilutės rajono savivaldybės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ Nr. Al-1593 (toliau – Įsakymas) 6.4.1 punktu, privalo rengti pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos, kaupiamųjų įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti dydžio ir teikia juos tvirtinti patalpų savininkams susirinkime ar balsuojant raštu. UAB „Šilutės būstas“ pastato techninės būklės įvertinimą atliko savavališkai, be gyventojų pritarimo ir žinios. Remiantis Įsakymo 6.5 punktu, į namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimo komisiją kviečiami patalpų savininkų išrinkti atstovai. Pirkimo rezultatai turėjo būti paskelbti skelbimų lentoje ir administratoriaus interneto tinklalapyje. Tačiau apie atliktą pastato būklės techninį įvertinimą (ekspertizę) namo gyventojams apskritai nebuvo pranešta. Jau vien dėl teisėtumo reikalavimų nesilaikymo keliamas ieškovės reikalavimas neturi teisinio pagrindo ir todėl turėtų būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė ieškovei UAB „Šilutės būstas“ priteisti iš D. A. 11,02 Eur, iš J. B. 14,05 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Šilutės būstas“ trečiajam asmeniui DNSB „Senoji aikštė“ 1340 Eur, atsakovei V. B. 300 Eur, valstybei 10,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3.1. Teismas konstatavo, kad buvo atlikta ekspertizė, kuriai skirti ieškovė nėra tinkamas subjektas.
3.2. Pažymėjo, kad administratorius neturėjo teisės tiekėją atrinkti apklausos būdu, nes apklausos būdu gauti pasiūlymai viršijo 3000 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. spendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.
4.1. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų turinio, juos vertino fragmentiškai, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
4.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog buvo atlikta statinio ekspertizė, nurodo, jog buvo atliktas tik techninės būklės įvertinimas, kuriam taikomi žemesni reikalavimai negu ekspertizei.
4.3. Nurodo, jog užsakydama minėtą paslaugą, ieškovė laikėsi visų jai, kaip namo administratorei, įstatymų nustatytų reikalavimų, susijusių su šia procedūra.
4.4. Apeliantė mano, jog ieškiniu keliamas reikalavimas iš gyventojų (atsakovių) priteisti administratoriaus patirtas išlaidas yra teisėtas ir turi būti tenkinamas.
5. Atsakovės ir trečiasis asmuo su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog apeliantės argumentai nepagrįsti.
5.1. Jų nuomone, pagrįsta įstatymu ir kitais teisės aktais yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė (apeliantė) užsakė ekspertizės atlikimą, nors tam neturėjo teisės aktų suteiktos teisės.
5.2. Pažymi, jog nebuvo priimtas joks sprendimas dėl pastato ekspertizės užsakymo. Toks sprendimas yra privalomas, o jo nebuvimas pačiai apeliantei sukelia teisines pasekmes, t. y. prisiimti visą savo veiksmų riziką.
5.3. Mano, kad ieškovė turėjo skelbti konkursą, o ne apsiriboti tik kainų apklausa.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
7. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad UAB „Šilutės būstas“ Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-865, pakeitusiu 2008 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. A1-44, yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Nuo 2015-09-17 DNSB „Senoji aikštė“ iš UAB „Šilutės būstas“ perėmė namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą. Atsakovė V. B. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkė, atsakovė D. A. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkė, atsakovė S. O. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkė, atsakovė J. V. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkė, atsakovė J. B. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkė.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar daugiabučio gyvenamojo namo techninės būklės įvertinimas yra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (STR 1.12.05:2010) (redakcija, galiojusi ginčo veiksmų metu) ir ar tai patenka į daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus vykdomą pastato techninę priežiūrą. Byloje yra du ginčo aspektai: pirma, ar yra teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas dėl pastato ekspertizės (ar techninės būklės įvertinimo) ir, antra, ar tokie paskirti ir atlikti veiksmai yra susiję su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
10. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išvadą, jog buvo atlikta statinio ekspertizė, grindė teiginiu: „Priėmimo-perdavimo akte sutarties vykdytojas pareiškė, kad Ekspertizės rangos sutartis atlikta pagal STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (redakcija, galiojusi ginčo veiksmų metu) bei kitų STR reikalavimus. Šiuo aspektu svarbu tai, jog būtina visapusiškai ir išsamiai ištirti ir įvertinti visų byloje esančių rašytinių įrodymų turinį. Užbaigtos rangos sutarties perdavimo–priėmimo akte Nr. 1, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad: „Vykdytojas – UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ pareiškia, kad Ekspertizės rangos sutartis Nr. SB-SUT-15/17 - Gyvenamojo namo (adresas (duomenys neskelbtini)) techninės būklės įvertinimas – atlikta pagal STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimas“; STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (redakcija, galiojusi ginčo veiksmų metu) ir kitų statybos techninių reglamentų reikalavimus.“
11. Pažymėtina, kad minėtas STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ir statinio ekspertizė“ išskiria sąvokas statinio ekspertizė ir statinio techninės būklės įvertinimas. Pagal nurodytą reglamentą statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, norint nustatyti, ar statinys atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus (6.11 p.); akcentuotina, kad statinio techninės būklės įvertinimas yra statinio ekspertizės akto sudėtinė dalis (34.6 p., 43 p.).
12. Svarbu įvertinti tai, kad nors terminai statinio ekspertizė ir statinio techninės būklės įvertinimas yra panašios sąvokos, tačiau statinio techninės būklės įvertinimas niekaip negali būti prilygintas statinio ekspertizei, kaip ją apibrėžia STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, kuri gali būti skiriama tik viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą. Analizuojant ekspertizės akto sudėčiai keliamus reikalavimus akivaizdu, kad 2015-07-02 Pastato techninės būklės įvertinimo aktas yra tik viena dalis statinio ekspertizės sudėčiai keliamų reikalavimų, kadangi nėra atliktas dalinių statinio ekspertizių kokybės įvertinimas (33.2 p.), neatlikti statinio (jo dalies) tyrinėjimų (tyrimų) laboratoriniai bandymai, skaičiavimai (33.3 p.), kt. Pabrėžtina, kad Pastato techninės būklės įvertinimo akte nurodytos išvados iš esmės yra pagrįstos vadovaujantis ne STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ nuostatomis, o atsižvelgiant į ginčo statinio avarinės būklės požymius.
13. Apeliantė teisi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. Dl-1067 redakcija) STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ reikalavimai yra privalomi ieškovei, o būtent 9.4 p. numatė, kad gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinamos atliekant statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti. Svarbu tai, jog esamų statinių tyrimai – rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių, jų dalių techninės būklės įvertinimas (tyrimai, matavimai) (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. Dl-603 patvirtinto STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ 6.2 p.).
14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė atliko pastato ekspertizę. Kolegijos nuomone, buvo atliktas statinio techninės būklės įvertinimas – statybinis tyrinėjimas, kuris, vertinant STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ nuostatų turinį, negali būti prilygintas ekspertizei ir kurį skirti ieškovė, kaip namo techninė prižiūrėtoja, turėjo teisę. Atsakovių ir trečiojo asmens nurodomi dokumentai: 2015-03-25 susirinkimo protokolas Nr. 0106, kuriame darbotvarkės 2 p. nurodomas ekspertizės užsakymas, tos pačios dienos balsavimo biuletenis, kurio grafoje nurodoma: „Ekspertizė / pritariu-nepritariu“, 2015-05-27 balsavimo biuletenis, kurio balsavimo grafos nurodomas pritarimas ar nepritarimas ekspertizei, 2015-05-21 administratoriaus pranešimas ir (ar) minėtų dokumentų pavadinimai negali paneigti 2015-07-02 Pastato techninės būklės įvertinimo akto tikrojo turinio. Kaip minėta, sprendimas dėl namo ekspertizės atlikimo nebuvo priimtas, ieškovė ekspertizės neužsakė.
15. Vertinant ieškovės užsakytą techninės būklės įvertinimą privalomųjų statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimų kontekste pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 5 d., atlikus statinio nuolatinę apžiūrą, surašytas statinio defektinis aktas Nr. DA45352, kuriame nustatyta, kad pamatų būklė nepatenkinama, matomi įtrūkimai, sienų medinės konstrukcijos tinkuotos – tinkas įtrūkęs, stogo būklė nepatenkinama, danga sena, medinės konstrukcijos pažeistos puvinio, matosi įlinkimų. Statinio defektų aktą surašiusi komisija nustatė, kad pastato būklė neatitinka STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ įtvirtintos daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų visumos, o būtent: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad atsakovei J. V. priklausančių butų Nr. (duomenys neskelbtini) lubos buvo išlinkusios, pačios savininkės paremtos statramsčiais. Techninės būklės įvertinimo akte konstatuota, kad pamatai, išorės siena yra avarinės būklės.
16. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų Statybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių (Statybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalis, redakcija, galiojusi ginčo veiksmų metu). Namo administratorius kaip techninis prižiūrėtojas turi atlikti savo funkcijas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. Dl-347 patvirtintu STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ (toliau – Techninės priežiūros taisyklės). Šių taisyklių 10 p. numatyta, kad pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; užtikrinti, kad atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita), laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis; neleisti medinėms konstrukcijoms drėkti ir pūti ir kt. Techninės priežiūros taisyklių 37 p. numato, kad statinio techninę priežiūrą sudaro: nuolatinis statinio būklės stebėjimas; statinio periodinės ir specializuotos apžiūros; pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. Taisyklių 40 p. detalizuojama, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro esamo statinio statybiniai tyrinėjimai. Taigi ieškovė, vykdydama techninio prižiūrėtojo funkcijas, pagrįstai atliko pastato techninės būklės įvertinimą, vadovaudamasi STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad statinio techninės būklės įvertinimas nėra susijęs su privalomaisiais statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams (CPK 12, 178 str.).
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „<...> ieškovas vykdydamas apklausą paslaugų pirkimui neįvykdė savo paties priimtose pirkimo taisyklėse nustatytų reikalavimų: 1) neapklausė pakankamo skaičiaus tiekėjų, turinčių teisę teikti perkamas paslaugas, t. y. ne mažiau 3 (Taisyklių 17 punktas), 2) gavęs pasiūlymus, viršijančius 3000 Eur sumą, neorganizavo konkurso (Taisyklių 9 punktas) (UAB „Šilutės būstas“ 2015-01-12 direktoriaus įsakymu Nr. V-01B patvirtintos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorės UAB „Šilutės būstas“ priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklės). Pirmas aspektas šiuo klausimu yra tas, kad apklausa gali būti atliekama tiek raštu, tiek ir žodžiu. Antra, svarbu pažymėti, kad minimų taisyklių 9 p. numatė, jog kai numatomo pirkimo vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė nei 3000 Eur, pirkimas gali būti vykdomas ir apklausos, ir konkurso būdu. Šiuo atveju dvi įmonės – UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ ir UAB „Statinių konstrukcijų projektavimo biuras“ atitinkamai pasiūlė 3000 Eur ir 3600 Eur kainas su PVM. Tai reiškia, kad be PVM pasiūlytos kainos yra 2370 Eur ir 2844 Eur. Taigi, ieškovė, organizuodama pirkimą rangovo pasirinktu apklausos būdu, nepažeidė įstatymų nuostatų ir pirkimo taisyklių. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė, vykdydama apklausą dėl paslaugų pirkimo, neįvykdė savo pačios priimtose pirkimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, yra akivaizdžiai nepagrįstas.
18. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.82 str. 3 d. numatyta, kad „butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 8 p. numato, kad „administratorius proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas“. Vertinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad ieškovė, būdama namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, savo pareigas atliko tinkamai, veikė gyventojų interesais ir vadovaudamasi galiojusiais teisės aktais. Todėl sutiktina su ieškove, jog atsakovių pareiga proporcingai savo turimam buto plotui apmokėti ieškovės apskaičiuotas sumas už atliktą statinio techninės būklės įvertinimą kyla iš įstatymo. Vertinant visas nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių ir todėl nukrypo nuo įstatymų normų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovė, būdama gyvenamojo namo administratore ir technine prižiūrėtoja, siekdama užtikrinti gyvenamojo namo atitiktį privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams ir vykdydama savo pareigas, teisėtai ir pagrįstai atliko statinio techninės būklės įvertinimą.
19. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir ieškinio reikalavimų netenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apeliantės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas – ieškovei UAB „Šilutės būstas“ priteistina iš atsakovės V. B. 190,80 Eur skola ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (190,80 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės D. A. – 233,72 Eur skola ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (233,72 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės S. O. – 145 Eur skola ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (145 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės J. V. – 206,64 Eur skola ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (206,64 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės J. B. – 162,38 Eur skola ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (162,38 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo vėliausiai – atsakovei J. B. Šilutės rajono apylinkės teisme 2016-03-14 priimto ieškinio atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinius pateikė kiekvienai atsakovei atskirai ir skirtingu metu, į tai, kad vėliau bylos buvo sujungtos, atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo principą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visa apimtimi. Ieškovė pirmosios instancijos teisme reikšdama ieškinį atsakovei V. B. sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur sumokėjo už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,84 Eur – už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane. Analogiškas išlaidas ieškovė patyrė teikdama ieškinius ir kitoms atsakovėms. Minėtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis, esant įrodymams, ieškovei iš atsakovių priteistinos šios išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
22. Atsižvelgiant į bylos baigtį, pašto išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, valstybės biudžetui priteistinos iš atsakovių po lygiai – 2,11 Eur, iš viso 10,55 Eur.
23. Ieškovei UAB „SKOLOS LT“ suteiktos teisinės paslaugos už ieškinio ruošimą nepripažintinos pagrįstomis, nes įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“ ieškinį atsakovėms V. B., D. A., S. O., J. V., J. B. ir trečiajam asmeniui DNSB „Senoji aikštė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkinti visiškai:
ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės būstas“ priteisti iš atsakovės V. B. 190,80 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (190,80 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės būstas“ priteisti iš atsakovės D. A. 233,72 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (233,72 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės būstas“ priteisti iš atsakovės S. O. 145 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (145 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės būstas“ priteisti iš atsakovės J. V. 206,64 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (206,64 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės būstas“ priteisti iš atsakovės J. B. 162,38 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (162,38 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės būstas“ priteisti iš atsakovės V. B. 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės būstas“ priteisti iš atsakovės D. A. 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės būstas“ priteisti iš atsakovės S. O. 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės būstas“ priteisti iš atsakovės J. V. 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės būstas“ priteisti iš atsakovės J. B. 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovių po 2,11 Eur, iš viso 10,55 Eur, pašto išlaidų valstybės biudžetui.