Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RIVI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-47-258/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RIVI“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Unigela“ dėl nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje Rusijos įmonė OOO “Jasmin-MT“.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Ieškovo UAB „RIVI“ atstovas pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Unigela“ dėl 131 907,21 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą per laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 700 Lt išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, bei 4 079 Lt žyminio mokesčio priteisimo. Ieškovo atstovas nurodė, jog 2006 m. rugpjūčio 10 d. pagal 2005 m. rugsėjo 27 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje ir muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. MS 05/070 UAB „RIVI“ perdavė atsakovui UAB „Unigela“ saugoti krovinį (Bendroji deklaracija B001242640660801308), kuris 2006 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Transgapra“ priklausančiu treileriu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iškrautas atsakovui priklausančioje krovinių terminalo teritorijoje, esančioje Agrastų g. 2, Vilniuje. Krovinį sudarė 13 827 kg aliuminio profilių, komplektuojančios detalės bei elektrinės staklės, kurio gavėjas Rusijos įmonė OOO „Jasmin-MT“. Krovinio vertė 2006 m. liepos 24 d. krovinio dokumentuose nurodyta 69 767,56 eurai (240 893,43 Lt). Krovinys buvo iškrautas ir sandėliuojamas lauke, todėl buvo smarkiai apgadintas sandėliavimo metu. Krovinys nebuvo apsaugotas nuo lietaus, nors ant pakuotės buvo įspėjantys ženklai, kad krovinį reikia saugoti nuo drėgmės. Krovinio pakuotės sušlapo, o viduje esančios prekės sudrėko. Tą patvirtina 2007 m. vasario 19 d. Loss adjusters & surveyors DPS Klaipėdos Netas siurvejerio Krovinio apžiūros raportas Nr. V097.06. Siurvejerio nustatytas nuostolių dydis – 38 202,97 eurai (131 907,21 Lt). UAB „Unigela“ teisės aktų nustatyta tvarka atsako už muitinės sandėlyje saugomų disponento perduotų prekių sugadinimą ar praradimą. Ieškovas su pretenzija atlyginti nuostolius kreipėsi į UAB „Unigela“, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Ieškovas taip pat sumokėjo UAB Teisės ir audito biurui 1 700 Lt už teisinę pagalbą išieškant nuostolius ne teismo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija pagal apelianto skundą vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga tai, kad apeliacijoje tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo. Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išanalizavusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovo išdėstytos aplinkybės bei pateikti duomenys neįrodo, kad krovinys buvo sugadintas būtent krovinio sandėliavimo pas atsakovą metu.

Pagal prekių sandėliavimo sutartį prekių sandėlis (saugotojas) įsipareigoja už atlyginimą saugoti prekių savininko (davėjo) jam perduotas prekes ir išsaugotas grąžinti nurodytam asmeniui (CK 6.851 str. 1 d.). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, nesutinka su skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinės atsakomybės institutą. Teisėjų kolegija ieškovo pateiktų įrodymų pagrindu negali sutikti su jo teiginiais, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą saugoti jam perduotą daiktą. Pagal bylos medžiagą negalima daryti išvados, jog dėl krovinio sugadinimo yra atsakingas būtent atsakovas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Unigela“ (muitinės sandėlio savininkas) ir UAB „RIVI“ (asmuo turintis teisę disponuoti numatomomis saugoti muitinės sandėlyje prekėmis (disponentas)) 2005 m. rugsėjo 27 d. sudarė prekių saugojimo muitinės sandėlyje ir muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. MS05/070. Pagal šią sutartį disponentas perduoda muitinės sandėlio savininkui saugoti muitinės sandėlyje prekes, kuriomis jis turi teisę disponuoti, ir įgalioja jį atlikti su jomis sutarties 5.2 punkte nurodytus muitinės sankcionuotus veiksmus. Disponento perduotos prekės saugojamos „A“ tipo muitinės sandėlyje, kurio kodas VA0291, esančiame Savanorių g. 174A, Vilniuje. Sutartyje nustatyta, kad muitinės sandėlio savininkas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atsako už muitinės sandėlyje saugomų disponento perduotų prekių praradimą ar sugadinimą ir sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą (12 p.) (t. 1, b. l. 8-14). 2006 m. rugpjūčio 10 d. Bendrojoje deklaracijoje B001242640660801308 pateikiami šie duomenys: UAB „Unigela“ (gavėjas, ekspeditorius, vežėjas) ir OOO „Jasmin-MT“ gavėjas, importuotojas), prekių buvimo vieta – UAB „Unigela“, VA0325, Agrastų g. 2, Vilniuje, duomenys apie transporto priemonę – (duomenys neskelbtini); muitinės procedūra 2006 m. rugsėjo 7 d. (t. 1, b. l. 15, t. 2, b. l. 14). Pagal pateiktas sąskaitas (t. 1, b. l. 16-21) prekių vertė už 69 767,560 eurų sumą siejama su gavėju Premium International Corp., o ne su OOO „Jasmin-MT“. Loss adjusters & surveyors 2007 m. vasario 19 d. krovinio apžiūros raporte Nr. V097.06 (t. 1, b. l. 22-38) nurodyta, jog UAB Klaipėdos Netas nepriklausomas siurvejeris UAB „RIVI“ pavedimu atliko pažeisto aliuminio profilių, komplektuojančių dalių bei staklių krovinio apžiūrą (apžiūra atlikta 2006 m. rugsėjo 15 d.), o nustatytas bendras nuostolių dydis - 38 202,97 eurų. Šiame raporte taip pat pažymėta, kad 2006 m. liepos 27 d. krovinys Italijoje buvo pakrautas į autotreilerį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išgabentas tranzitu per Lietuvą gavėjui į Rusiją. 2006 m. rugpjūčio 5 d. krovinys buvo pristatytas į UAB „Aviacijos paslaugų centras“ terminalą Kaune, kur buvo suforminti muitinės dokumentai, išrašytas naujas CMR bei pakeistas krovinio siuntėjas/gavėjas (krovinio siuntėjas tapo Alander LTd Co, krovinio gavėjas OOO „Jasmin-MT“). 2006 m. rugpjūčio 10 d. krovinys buvo pristatytas iš iškrautas UAB „Unigela“ krovinių terminalo teritorijoje, adresu Agrastų 2, Vilniuje. Pasak UAB „RIVI“ direktoriaus pavaduotojo J. B., krovinys buvo iškrautas ir sandėliuojamas lauke. Krovinio apžiūra atlikta 2006 m. rugsėjo 15 d. dalyvaujant UAB „RIVI“ direktoriaus pavaduotojui J. B. ir UAB Klaipėdos Netas siurvejeriui A. A.. Raporte nurodyta, kad apžiūros metu buvo apžiūrėtas aliuminio profilių, komplektuojančių dalių bei elektrinių staklių krovinys, sandėliuojamas UAB „Unigela“ sandėlyje. Tą patvirtintina ir pridėtos nuotraukos. Nustatant nuostolių dydį pažymėta, jog tikslų pažeistų komplektuojančių detalių kiekį galima nustatyti tik po perrinkimo. Nurodyta, kad krovinys buvo apgadintas sandėliavimo metu. Taip pat pažymėta, jog krovinio pažeidimai galėjo atsirasti vykdant krovinio pakrovimo/iškrovimo darbus. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie krovinio apžiūros raportą surašiusį subjektą (pvz. jo turimą išsilavinimą, įsipareigojimą teikti teisingus duomenis, įspėjimą dėl atsakomybės ir pan.).

Atsakovo pateikti įrodymai bei jo išdėstytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovo teikiami duomenys bei dėstomi teiginiai nėra teisingi. Kaip matyti, raporte pateiktos išvados dėl krovinio buvimo lauke iš esmės padarytos tik paties UAB „RIVI“ direktoriaus pavaduotojo J. B. pateiktų paaiškinimų pagrindu. Jokių kitų duomenų apie tai, kad ginčo krovinys tikrai buvo lauke, nėra pateikta. Be to, atliekant krovinio apžiūrą 2006 m. rugsėjo 15 d. ginčo krovinys buvo uždaroje patalpoje. Tokių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su ieškovo teigininiais, neva krovinys buvo lauke ir tai esą lėmė nuostolių atsiradimą. Pažymėtina ir tai, kad pati krovinio apžiūra, kai buvo fiksuojami jo pažeidimai, buvo atlikta nedalyvaujant UAB „Unigela“, t.y. sandėlio, kuriame krovinys buvo laikomas, atstovui. Nepateikta jokių duomenų, kad apskritai muitinės sandėlio savininkas buvo informuotas apie atliekamą krovinio apžiūrą bei būtų atsisakęs joje dalyvauti. CK 6.855 straipsnio nuostatos numato, kad prekių gavėjas ir prekių sandėlis turi teisę reikalauti apžiūrėti grąžinamas prekes ir patikrinti jų kiekį. Jeigu grąžinamos prekės nebuvo apžiūrėtos ir patikrintos dalyvaujant abiejų šalių atstovams, rašytinis pareiškimas apie prekių stoką ar sugadinimą turi būti pateiktas atsiimant prekes arba per tris dienas nuo jų atsiėmimo, jeigu trūkumas ar sugadinimas negalėjo būti pastebėti normaliai apžiūrint prekes. Tokiu atveju prekių stokos ar sugadinimo įrodinėjimo pareiga tenka prekių gavėjui. Jeigu nėra pareiškimo, numatyto CK 6.855 straipsnio 2 dalyje, pripažįstama, kad prekių sandėlis grąžino prekes pagal sandėliavimo sutarties sąlygas, kol neįrodoma priešingai. OOO „Jasmin-MT“ tik 2007 m. sausio 12 d. pretenzija Nr. 1, adresuota UAB „RIVI“, nurodė, jog 2006 m. spalio 10 d. kompanija „SIPAR“ mašina DAF Nr. (duomenys neskelbtini)pristatė krovinį, tačiau buvo nustatyti jo pažeidimai. Prašoma padengti 38 202,97 eurų dydžio nuostolius (t. 1, b. l. 40). UAB „RIVI“ atstovas dar vėliau - tik 2007 m. balandžio 4 d. pateikė pretenzijas UAB „Unigela“ dėl nuostolių atlyginimo (t. 1, b. l. 41-43). Tokios aplinkybės patvirtina tai, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi įstatyme nustatytų terminų pretenzijoms dėl pažeisto krovinio pateikti, o tariami atsakovo (prekių sandėlio savininko) padaryti krovinio pažeidimai buvo nustatyti nedalyvaujant pačiam prekių saugotojui. Tokios faktinės aplinkybės, kai apie krovinio pažeidimą pranešama jau praėjus ilgam, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus neatitinkančiam laiko tarpui, o fiksuojant krovinio pažeidimus nedalyvavo net pats sandėlio savininkas, neleidžia daryti objektyvios išvados, kad ieškovo nurodyti nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovo veikos (atitinkamo veikimo ar neveikimo).

Pažymėtina ir tai, kad krovinio gavėjas OOO „Jasmin-MT“ pretenziją pareiškė ieškovui UAB „RIVI“, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovas būtų atlyginęs OOO „Jasmin-MT“ nuostolius ir įgijęs teisę reikalauti jų iš UAB „Unigela“. Regresinėje prievolėje kreditorius yra asmuo, kuris turi reikalavimo teisę. Tai – asmuo, kuris yra atlyginęs kito asmens padarytus nuostolius ir taip įgijęs reikalavimo teisę. Tokiam reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybės: 1) padaryti nuostoliai (išlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jų atlyginimas nukentėjusiajam ar kitam reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą turinčiam asmeniui. Šie abu faktai turi būti įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-213/2009). Žala (nuostoliai) grindžiami bendrais padarytos žalos atlyginimo pagrindais, vienas iš jų – žalos (nuostolių) realumas, t.y. materialinių vertybių, priklausančių asmeniui, kuris kreipiasi dėl nuostolių atlyginimo, sumažėjimas. Nagrinėjamu atveju pagal bylos medžiagą ieškovas UAB „RIVI“ apskritai nelaikytinas turinčiu reikalavimo teisę į UAB „Unigela“, nes dar nėra patyręs jokių nuostolių, o savo reikalavimus grindžia tik tariamų nuostolių pagrindu. Šiuo atveju ieškovas galėtų įgyti subjektyvinę reikalavimo teisę į atsakovą tik tuo atveju, jeigu pats atlygintų šiuos deklaruojamus nuostolius.

Pagal krovinio išvykimo iš sandėlio dokumentus Carnet TIR MX51392840 matyti, kad krovinys buvo išvežtas automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)DAF 2006 m. rugsėjo 7 d. (t. 1, b. l. 160). Vėliau prekės – fasoniniai profiliai, kampuočiai (334 vietos, 13 827 kg) buvo grąžintos į UAB „Unigela“ muitinės sandėlį ir pateiktos laikinajam sandėliui pagal bendrąją deklaraciją Nr. 060909VG20001 (t. 2, b. l. 13). Grąžinus šias prekes UAB „Unigela“, ji taip pat neužfiksavo jokių krovinio sugadinimo požymių, kas leidžia teigti, jog jų tuo metu nebuvo. Pagal krovinio išvykimo iš sandėlio dokumentus Carnet TIR XZ51392991 matyti, kad krovinys buvo išvežtas automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Volvo 2006 m. spalio 10 d. (t. 2, b. l. 20). Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 2B-18.8/17-17026 nurodyta, kad 2006 m. gruodžio 12 d. per Centrinę tranzito įstaigą iš Estijos muitinės gavo TIR knygelės Nr. XZ51392991 žaliojo lapo atplėšiamąją dalį, iš kurios matyti, jog 2006 m. spalio 12 d. Estijos muitinės Koidula (EE480) poste buvo įformintas liudijimas apie TIR operacijos su TIR knygele Nr. XZ51392991 pabaigą, t.y. prekės buvo išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos. Atsakovas UAB „Unigela“ taip pat pateikė dokumentus apie tai, kad Alander LTd Co 2006 m. liepos 26 d. pateikė OOO „Jasmin-MT“ prekybinę sąskaitą dėl 8 276,84 JAV dolerių apmokėjimo už fasoninius profilius, kampuočius (t. 1, b. l. 208-209). Tokios aplinkybės taip pat paneigia ieškovo nurodytus teiginius, kuriais jis grindė savo reikalavimus. Be to, nurodyti įrodymai neleidžia tikėti ir tuo, kad ieškovas esą patyrė būtent prašomo priteisti dydžio nuostolius – 38 202,97 eurų (131 907,21 Lt). Pačiame krovinio apžiūros raporte pažymėta, kad nurodytas galimų nuostolių dydis tėra tik preliminarus. Kaip matyti iš Alander LTd Co pateiktos prekybinės sąskaitos OOO „Jasmin-MT“, jai (galutiniam prekės gavėjui) buvo pateikta apmokėti sąskaita už keletą kartų mažesnę sumą.

Kaip jau nurodyta aukščiau, įrodinėjimas krovinio sužalojimas buvo nustatytas apskritai be muitinės sandėlio savininko žinios, o pretenzijos pradėtos reikšti praėjus pakankamai ilgam laiko tarpsniui nuo ginčo krovinio nuvežimo į galutinę paskirties vietą. Nei ieškovas, nei Rusijos įmonė OOO „Jasmin-MT“ į bylą nepateikė Rusijos importo deklaracijos bei ginčo krovinio realizavimo dokumentų, iš kurių būtų matyti, jog tikrai ginčo krovinys buvo apgadintas, jog įmonė, realizuodama krovinį, iš tikro patyrė kokių nors nuostolių. Vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad jis, elgdamasis sąžiningai, pretenzijas dėl krovinio sandėliavimo galėjo ir turėjo pranešti iki krovinio išvežimo (krovinio defektai nustatyti dar 2006 m. rugsėjo 15 d., o krovinys išgabentas tik 2006 m. spalio 10 d.), kviesti muitinės sandėlio savininką apžiūrėti krovinį, tačiau jis nesielgė tokiu būdu. Paminėtina ir tai, kad krovinio vežėjas, būdamas atsakingas už krovinį ir jo būklę nuo pat priėmimo vežti krovinį momento, CMR važtaraštyje nenurodė jokių pastabų, kad priimamas vežti ginčo krovinys ar jo pakuotės yra vienaip ar kitaip apgadintos. Pagal byloje pateiktas fotonuotraukos darytina išvada, kad pakuočių apgadinimai yra akivaizdūs ir jie tikrai turėjo būti pastebėti, tačiau tokių krovinio pažeidimų paimant krovinį nebuvo nustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad OOO „Jasmin-MT“ pretenzijoje, adresuotoje UAB „RIVI“, pažymėta, jog 2006 m. spalio 17 d. krovinys buvo pristatytas automobiliu DAF Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagal krovinio išvykimo iš sandėlio dokumentus Carnet TIR XZ51392991 matyti, kad krovinys 2006 m. spalio 10 d. buvo išvežtas automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Volvo (t. 2, b. l. 20). Visos nurodytos aplinkybės, priešingai, tik patvirtina atsakovo teiginius, jog krovinys iš sandėlio buvo išvežtas be krovinio pažeidimų, o ieškovo reiškiamas reikalavimas yra nepagrįstas. Nurodytos aplinkybės objektyviai paneigia galimą priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų dėl krovinio sugadinimo ir galimai dėl šių veiksmų ieškovo patirtos žalos.

CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar ją netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė arba netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad saugotojo kaltė – nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš konkrečiomis sąlygomis veikiančio asmens. Saugotojo kaltė – tai nesugebėjimas elgtis taip, kaip turtą saugotų eilinis normalus, atidus ir rūpestingas savininkas, saugantis savo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-580/2008). Taigi saugotojo kaltė iš esmės siejama su jo neteisėtais veiksmais. Kadangi šiuo atveju ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas yra kaltas dėl krovinio sugadinimo bei atsakingas ieškovui. Kaip jau išdėstyta aukščiau, taip pat negalima sutikti su skundo motyvais, kad esą atsakovo kaltė yra nustatyta pagal 2007 m. vasario 19 d. Krovinio apžiūros akto Nr. V09.06 aplinkybes. Bylos įrodymų visuma suteikia teismui teisę kritiškai vertinti šį apžiūros aktą bei nesivadovauti jame pateiktomis išvadomis.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008). Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai ir teismo posėdyje jo atstovo pateikti paaiškinimai nesudaro objektyvaus pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

Atsakovas UAB „Unigela“ pareiškė prašymą priteisti iš ieškovo UAB „RIVI“ 2 904 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 37). Kadangi teisėjų kolegija netenkina ieškovo apeliacinio skundo, iš ieškovo (apelianto) atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str. 1 d. 6 p., 93, 98, 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „RIVI“ 2 904 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme uždarajai akcinei bendrovei „Unigela“.