Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. T. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2016 m. gruodžio 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su Ž. Š., D. K. (D. K.), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį R. R. perduoti turtą ir suteikti turtinę teisę, t. y. 2015 m. liepos 2 d. apie 16.00 val. A. T., priėjęs kartu su D. K. prie R. R. automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Vilniuje, ties Jakšto g. 11-uoju namu, bendrais veiksmais panaudojo psichinę prievartą ir fizinį smurtą prieš R. R.: D. K. jėga išsitempė R. R. iš jam priklausančio automobilio, o A. T., siekdamas įbauginti nukentėjusįjį ir maksimaliai apriboti galimybę kviestis pagalbą, įlindęs pro keleivio pusės priekines dureles į automobilio saloną, ištraukė iš užvedimo spynelės užvedimo raktelį, kurį pasiėmė su savimi, ir liepė R. R. sėsti į J. T. vardu registruotą automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu R. R. buvo pasodintas prieš savo valią į minėtą automobilį ir, apribojus jo laisvę, priverstinai nuvežtas į Pūčkorių mišką, esantį Vilniaus mieste, Pavilnių regioniniame parke, tiksliai tyrimo metu nenustatytą vietą, kur prieš R. R. buvo panaudotas fizinis smurtas, t. y. A. T. sudavė R. R. vieną kartą kumščiu į pilvą ir vieną kartą kumščiu į krūtinę, vėliau sulenkiamu peiliu brūkštelėjo per kairės rankos plaštaką, taip baugindamas nukentėjusįjį ir sakydamas, kad nemeluotų, jog neturi pinigų, D. K. delnu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam R. R. į veidą ir vieną kartą kumščiu į krūtinę, Ž. Š. vieną kartą kumščiu sudavė R. R. į krūtinę, bei, grasindami nužudyti ar kitaip sutrikdyti jo sveikatą, be teisėto pagrindo reikalavo iš R. R. pinigų. Ž. Š. ir D. K. privertė R. R. pasirašyti du vekselius po 2 900 eurų, o A. T. atėmė iš R. R. su savimi turėtus 30 eurų. Po to grįžus prie R. R. automobilio, stovėjusio Vilniuje, ties Jakšto g. 11-uoju namu, R. R., būdamas įbaugintas panaudoto smurto, prieš savo valią atidavė A. T. su savimi turėtus reikalaujamus 550 eurų. Taip A. T., veikdamas bendrininkų grupe, savo bei kartu veikusių asmenų naudai prievartavo iš nukentėjusiojo R. R. bendros 6 380 eurų sumos turtą.

Kaltinamasis A. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2016 m. vasario 3 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis tęsiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad pagrįsto manymo, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kaip kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) pagrindo savaime nebeužtenka, o turi būti ir kitų kardomosios priemonės skyrimo (suėmimo termino pratęsimo) pagrindų (sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją). Be to, kuo ilgiau asmuo laikomas suimtas, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę asmenį laikyti suimtą.

Kaip teisingai nurodyta nutartyje, byloje ikiteisminis tyrimas baigtas, byla perduota nagrinėti teismui, tačiau per trumpiausią laiką dėl prasidėjusių teismo ir kitų proceso dalyvių atostogų jos išnagrinėti greitai nepavyks. Šios priežastys nepateisina ir negali lemti žmogaus laisvės suvaržymo, nes nėra kitų objektyvių duomenų, kodėl šioje proceso stadijoje A. T. būtinas griežčiausios kardomosios priemonės taikymas.

Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2015 m. liepos 2 d., o kaltinamasis A. T. sulaikytas tik 2016 m. vasario 3 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų. Toks laikotarpis buvo pakankamas pasislėpti, jei tokį ketinimą kaltinamasis A. T. būtų turėjęs.

Gynėja taip pat nesutinka su apygardos teismo išvada, jog kaltinamojo A. T. nesaisto socialiniai ir ekonominiai ryšiai. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurią yra deklaravęs, o iš byloje esančios pažymos matyti, kad turi realią galimybę įsidarbinti. Nusikaltimo sunkumas ir gresianti bausmė negali būti pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Nepagrįsta teismo išvada, kad būdamas laisvėje A. T. darys naujus nusikaltimus. Esant šį pagrindą pagrindžia tik prielaidos. Kaltinamajam A. T. nėra inkriminuotas reikšmingesnis ar aktyvesnis vaidmuo, darant nusikalstamą veiką, nei kitiems kaltinamiesiems, todėl teismas nepagrįstai atsižvelgė į ginamojo vaidmenį. Be to, nors kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (neteisėtą žmonių gabenimą, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, viešosios tvarkos pažeidimą, vagystę), todėl ankstesni teistumai neduoda pagrindo teigti, kad laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas. Per laikotarpį nuo kaltinamojo sulaikymo byloje neatsirado jokių faktinių duomenų, patvirtinančių jo ketinimą nusikalsti, nors praktika rodo, jog iš įkalinimo įstaigų yra daromi nusikaltimai.

Taikant procesines prievartos priemones, būtina laikytis teisėtumo principo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalis numato asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir tuo pačiu garantuoja asmens teisę į laisvę, nesant objektyvaus būtinumo šią teisę riboti. Kadangi visi įrodymai surinkti ir įforminti, byla perduota nagrinėti teismui ir jau pradėta nagrinėti, šioje proceso stadijoje nėra būtinybės riboti A. T. laisvę, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo A. T. gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. T. gynėjos skundas atmetamas.

Skiriant A. T. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos A. T. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad A. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo A. T. ir kitų kaltinamųjų D. K. bei Ž. Š. parodymuose, nukentėjusiojo R. R., liudytojų J. V. (ikiteisminio tyrimo metu liudytoja mirė), M. S., iš dalies D. S. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, tarnybiniame pranešime dėl mobiliojo ryšio telefono numerio išklotinės analizės ir kitoje bylos medžiagoje.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę bei jos terminą pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.

Suėmimas A. T. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

A. T. kaltinamas padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už kvalifikuoto turto prievartavimo (BK 181 straipsnio 2 dalis) padarymą baudžiamasis įstatymas nustato gana griežtą bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas A. T. suėmimo terminą, vertino ne tik kaltinimo sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos aplinkybės, jog kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, taigi neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, todėl jo nesaisto tvirti socialiniai ir ekonominiai ryšiai.

Vertinant A. T. asmenį griežčiausios kardomosios priemonės taikymo aspektu, svarbu ir tai, kad jis daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, taip pat ir vairavimą esant neblaiviam. Paskutinį kartą nubaustas 2016 m. kovo 29 d. už 2016 m. sausio 16 d. padarytus KET pažeidimus, kurie padaryti, likus mažiau nei 20 dienų iki jo sulaikymo. A. T. septynis kartus teistas, paskutiniai nuosprendžiai priimti šių metų spalio mėnesį: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį už 2009 m. padarytą nusikaltimą, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už 2014 m. padarytą nusikaltimą. Nauja nusikalstama veika galbūt padaryta, prieš nukentėjusįjį smurtaujant ir naudojant psichinę prievartą, galbūt veikiant bendrininkų grupe, nusikaltimas savanaudiškas. Visa tai blogai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei.

Aukštesniojo teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, kaltinamasis A. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Esant šį pagrindą nepaneigia gynėjos nurodytos aplinkybės – gyvenamosios vietos ir galimybės būnant laisvėje įsidarbinti turėjimas.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą gynėjos apeliacinio skundo argumentą, jog kaltinamasis A. T. sulaikytas, praėjus daugiau nei pusei metų nuo inkriminuotos veikos, ir šio laikotarpio pakako pasislėpti, jei tokį ketinimą jis būtų turėjęs.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net keletą mėnesių buvo nustatinėjami įtariamieji. Taigi A. T. ilgai nežinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, todėl nevertinama aplinkybė, ar kaltinamasis turėjo, ar neturėjo ketinimo pasislėpti.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad A. T. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurią padaręs jis kaltinamas, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje bei galbūt padaryta veikiant bendrininkų grupe, bet ir tai, kad jis keletą kartų teistas, daugybę kartų baustas administracine tvarka, vėl galbūt nusikalto, esant neišnykusiam teistumui. Tai rodo, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus.

Pagal bylos duomenis A. T. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o tai, įvertinus inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį, leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimų darymas galėjo būti jo pragyvenimo šaltinis.

Išdėstytų aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. T. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2016 m. balandžio 15 d. perduota Vilniaus apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas A. T. paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi, taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo A. T. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo, juo labiau kad suėmimas trunka santykinai neilgai. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką, susijusią su kvalifikuotu turto prievartavimu, veikiant bendrininkų grupe.

Skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Kaltinamojo gynėja savo skunde nenurodė jokių pagrįstų teiginių, dėl ko ši kardomoji priemonė turėtų būti švelninama.

Aukštesniajam teismui pripažinus, jog suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo šiuo metu griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnę. Pripažinęs esant neišnykusį suėmimo taikymo pagrindą, apygardos teismas taip pat nurodė, kodėl negalima taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių. Dėl to nėra pagrindo teismo priimtą skundžiamą nutartį vertinti kaip tendencingą, šališką ir neteisingą.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi kaltinamajam A. T. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2016 m. gruodžio 3 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.