Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Nukentėjusysis R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2015-06-28 M. S. pradėjo jį kalbinti atvažiuoti pas jį į Vilnių. 2015-07-02 su sugyventine J. V. ir 4 mėnesių dukra jam priklausančiu automobiliu „BMW 530“, atvažiavo į Vilnių apsipirkti. Automobilį pastatė prie 11-o namo A. (duomenys neskelbtini)g., Vilniuje. M. visą tą laiką jam skambinėjo, klausė kur jis yra, ką veikia. Apie 16.00 val., sugrįžo prie automobilio, atsisėdo į vairuotojo vietą, o J. su vaiku į galą. Kai jie su J. buvo savo automobilyje, prie jų priėjo A. T. ir D. K.. A. atidarė keleivio pusės priekines dureles, įlindo į automobilio saloną ir ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius. Tuo pat metu vairuotojo dureles atidarė D. ir jėga jį ištraukė iš automobilio. D. pasakė, kad eitų su jais pasišnekėti. Iš išgąsčio jis nuėjo link už jo automobilio stovėjusio automobilio „Audi A6“. Kiek prisimena, automobilio gale sėdėjo Ž.. Ž. jam pasakė sėsti į automobilį. Jis pasakė vyrams, kad greit nubėgs iki savo automobilio ir sugrįš. Tuomet nubėgo prie savo automobilio ir per priekį draugei ant grindų numetė apie 600 eurų, nes nujautė, kad kažkas gali būti negerai.

Tada prie jo pribėgo A., pasakė grįžti į jų automobilį. Jis atsisėdo į automobilio galą ir jie pradėjo važiuoti. Paklausus kas čia darosi, vyrai pasakė, kad važiuoja į sodybą pasišnekėti. Važiavo apie 30 minučių. Atvažiavo į mišką. Prie jų privažiavo dar vienas baltos spalvos automobilis. Jam vyrai liepė lipti lauk. Visi išlipo iš automobilio. Miške „D.“ (D. K.) jam trenkė delnu per veidą ir pasakė, kad turi atiduoti pinigus. Atsakius, kad neturi, „D.“ trenkė kumščiu į krūtinę. Ž. priėjo prie jo ir pasakė, kad jis sukčius ir pradėjo grasinti. Nukentėjusysis pasakė, kad neturi pinigų, tačiau gali paimti pas savo tėvą. A. su „D.“ nusivedė jį toliau link miško ir A. išsitraukė peilį, maždaug plaštakos ilgio, juo perbraukė jam per ranką, tačiau nesužalojo. „D.“ liko su juo vienas ir pasakė, kad ten bus jo duobė, kad su juo susidoros, kad jį užvers, užmuš. Kad kitą kartą važiuos bagažinėje su maišu ant galvos. Tada „D.“ nuėjo pasikalbėti su kitais. Paskui nukentėjusįjį pasikvietė prie jų automobilio. Priėjus prie baltos spalvos automobilio „D.“ trenkė per veidą ir pasakė, kad jis turi jiems duoti 50 000 eurų. Nukentėjusysis pasakė, kad Anglijoje uždirbo tik 10 000 eurų, tačiau jų jau neturi, nes nusipirko automobilį, išnuomavo butą, pirko vaikui daiktus. Tada jis pasakė, kad gali pasiskolinti iš savo tėvo. Jie pasakė, kad jis turi mokėti už jų stogą. Nukentėjusiajam jokių paslaugų nežadėjo, neturi jokių nemalonumų Klaipėdoje. Jie neaiškino nieko dėl Klaipėdos. D. padavė A. 2 vekselius. Jie paėmė nukentėjusiojo pasą, paklausė asmens kodo, vardo, pavardės, kad neva įsitikintų jo tapatybe. Tada Ž. atsinešė tušinuką ir liepė įrašyti po 2900 eurų sumą ir užpildyti 2 lapus, viename buvo įrašytas vardas I., kitame rusiškas vyro vardas. Tas pavardes davė Ž. ir A.. R. R. į vekselius įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, data buvo atbulinė. Ž. nurodė kokia data pildyti. Pasirašius vekselius, vyrai dar pasakė, kad jis turės atiduoti pinigus, kuriuos paliko draugei. Vienas vyras jam liepė paskambinti draugei ir pasakyti, kad bus už 15 minučių. Tuomet liepė lipti į automobilį ir pasakė, kad reikia važiuoti pas jo tėvą. Važiuojant atgal link nukentėjusiojo automobilio, jie sustojo kažkurioje degalinėje. Jis davė vyrams 30 eurų kurui. Degalinėje stovėjo policijos ekipažas, tačiau jis neišdrįso prašyti jų pagalbos. Atvažiavus prie automobilio, draugė padavė jam pinigus, kuriuos jis atidavė A., kuris perskaičiavo ir atidavė žmona 50 eurų pragyvenimui. A. 550 eurų perdavė „D.i“. Būnant miške, nukentėjusysis vyrams pasakė savo gyvenamosios vietos adresą. A. įsėdo į nukentėjusiojo automobilį šalia jo ir liepė važiuoti į Kauną. Pakeliui A. nuolat vartojo alkoholį. Apie 18.40 val. įvažiavus į Kauną, A. užmigo. Tuomet jis nuvažiavo į Panemunės komisariatą. R. R. išlipo iš automobilio ir nubėgo prie komisariato durų ir pradėjo skambinti. Atsisukęs pamatė, kaip A. iš jo automobilio nuėjo į paskui juos važiavusį „Audi A6“ automobilį. Komisariato durų niekas neatidarė, jis nubėgo prie gatvės ir bandė sustabdyti pro jį važiuojantį policijos ekipažą, tačiau jis nesustojo. Pasitaręs su drauge ir tėvu, nusprendė rašyti pareiškimą. Apie 21.50 val. jam rašant pareiškimą į jo mobiliojo ryšio telefoną atėjo SMS žinutė, mano, kad iš A. telefono, kurioje buvo nurodyta, kad dėl pinigų, kuriuos jis skolingas neva jo žmonai, kreipsis į antstolius. Parašė pareiškimą, nes buvo pagrobtas, reketuojamas, buvo kilusi grėsmė jo šeimai. Tuo metu, kai pildė vekselius, buvo labai sutrikęs, gal netyčia supainiojo asmens kodą, ne specialiai taip padarė.

Nukentėjusiojo sugyventinė mirė 2016-01-08, sprogo kraujagyslė galvoje, ji visą laiką labai dėl to nervavosi, bijojo išeiti į lauką, parduotuvę, su vaiku pasivaikščioti. Po kelių dienų nukentėjusiojo bute apsilankė kažkokie vyrai, klausė kur jis, turėjo slėptis, draugai jiems vežiojo maistą į namus, kad pastarieji neitų iš namų. Nukentėjusysis nežino kas jo ieškojo, mama tiktais matė.

Nukentėjusysis nurodė, kad M. S. skambino jo draugui M. ir prisipažino, kad užsakė jo pagrobimą, kad jis labai gailisi, jog jo žmona buvo įvelta į šią situaciją, negalvojo, kad taip atsitiks, galvojo, kad tik jį pagąsdins, negalvojo, kad veš į mišką. M. S. klausė kaip jis laikosi, draugas papasakojo visą istoriją. R. R. suprato, kad M. jiems pasakė, kad jis turi pinigų, „navodkę“ padarė M..

Ž. pirmą kartą pamatė, kai jis su „D.“ ir D. atvažiavo pas jį į Prienus 2015 metų pavasarį-vasarą, tikslaus laiko neprisimena. Iki tos dienos Ž. nebuvo matęs, jo nepažinojo. Nukentėjusysis niekada su Ž. nekalbėjo telefonu, nežinojo jo numerio. Kai buvo išvykęs į Angliją uždarbiauti, Ž. ten nebuvo sutikęs. „D.“ jis irgi pirmą kartą matė, kai pastarasis buvo atvažiavęs su Ž.. R. R. būdamas Anglijoje jokių sukčiavimų nevykdė, buvo nuteistas už vagystę iš parduotuvės. Jokių kompiuterinių sukčiavimų jis nevykdė, kompiuteriu naudojosi kaip mėgėjas. Jokių banko sąskaitų iš kitų asmenų jis nevokdavo ir jomis neatsiskaitinėdavo už prekes internetu. Net neįsivaizduoja kaip tai galima padaryti. Jokių skolų nei Anglijoje, nei Lietuvoje neturėjo ir neturi. Jis Anglijoje kartu su J. užsidirbo apie 10 000 - 15 000 svarų, kuriuos parsivežė į Lietuvą. Anglijoje dirbo įvairius darbus. Jis niekada neužsiminėjo lėktuvų bilietų platinimu už pusę kainos, nesiūlė ir neatidarinėjo internetinių puslapių nei Lietuvoje, nei Anglijoje. 2015 metų pavasarį-vasarą, kai jau buvo šilta, jis paskambino D. S. ir paklausė, kada jam grąžins skolą. D. pažadėjo, kad atveš greitu laiku. Po poros dienų, kai jis su J. buvo Prienuose, jam paskambino D. ir pasakė, kad atvažiuos. Jis pasakė, kad jį atveža, tačiau kas neminėjo. Jis D. telefonu paaiškino kaip važiuoti iki Prienų, susitiko netoli Maximos parduotuvės, netoli J.s močiutės namų. Neprisimena kokiu automobiliu atvažiavo D., tačiau tai buvo septynvietis autobusiukas, atrodo pilkos spalvos. Kai jis priėjo prie automobilio, iš jo jau buvo išlipęs Ž., „D.“, kurių anksčiau nebuvo matęs, ir D.. D. jį su jais supažindino, tačiau vardų neminėjo. „D.“ pusiau lietuvių, pusiau rusų kalba pradėjo sakyti, kad, jei jam kils problemų, jie jam padės, bus jo „stogas“, tačiau už šias paslaugas - jo apsaugą, reikės susimokėti, sumos neįvardijo. Jis nelabai suprato apie ką eina kalba. Nieko nesupratęs, pasakė, kad gerai, kad greičiau jie nuo jo atstotų. Kartu kalbėjo ir Ž.. Pokalbis tarp jo ir „Darkos“ su Ž. truko apie 5 minutes. Visi trys stovėjo kartu šalia jo. Ž. jam pasakė, kad susiras jį per D. S.. Tuomet pašaukė J. ir jis nuėjo namo. Kai buvo prie namų, jam paskambino D. ir pasakė, kad pamiršo atiduoti skolą. Tada automobilis privažiavo beveik prie jo namų ir jis išėjo prie važiuojamosios kelio dalies. Kiek prisimena, vairavo „D.“, Ž. sėdėjo keleivio pusėje šalia vairuotojo, o D. gale. D. atidarė langą ir pro langą padavė jam 150 eurų skolos. Tada jie išvažiavo. To susitikimo metu apie jokias keliones kalbos nebuvo, jam Ž. jokių pinigų nedavė, joks vekselis nebuvo pasirašytas. Jam tik D. tą kartą atidavė 150 eurų. Iki 2015-07-02 jis nei Ž., nei „Darkos“ nematė, su jais nebendravo, telefonu nekalbėjo.

Nukentėjusysis tvirtina, kad nežino kokiu tikslu „D.“ su Ž. važiavo pas jį į Prienus, iš jo jie jokių bilietų nepirko. Niekada neužsakinėjo kelionių 2015-05-13 per Prancūziją į Airiją, per Varšuvą į Airiją. Niekada neužsakinėjo viešbučių, kelionių, dažų, jokių sąskaitų neatidarinėjo. Prienuose jokių vekselių nepasirašinėjo, abu vekseliai buvo pasirašyti jį Vilniuje nuvežus į mišką. Išvažiavus iš miško, kaltinamieji liepė degalinėje įsipilti degalų. Su A. T. degalinėje pirko degalų, degalams iš jo A. (T.) paėmė 30 eurų. Į policininkus, kurie buvo degalinėje, nesikreipė, nes žmona su vaiku buvo įkalinta automobilyje, o A. turėjo automobilio raktus, bijojo dėl šeimos saugumo. Važiuojant į Kauną galvojo, kad kažką reikia veikti, žmona pradėjo verkti, jis pats pradėjo bijoti, nes žinojo, kad pas tėvą pinigų nepaims. Nusikalstamos veikos dieną M. S. telefonu kalbėjosi su jo žmona, jis su M. S. kalbėjosi iš žmonos telefono. M. S. skambino žmona ir pranešė, kad vyrą kažkur išvežė, bet M. S. ramino, kad nieko neatsitiks.

Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis R. R. davė apklausiamas 2015-07-02 (t. 1, b. l. 6-10), 2015-08-03 (t. 1, b. l. 14-15), 2016-03-08 (t. 1, b. l. 17-19), šiuos parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino.

Nukentėjusysis R. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 20-28).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. R. atpažino Ž. Š. kaip asmenį, kuris kai 2015-07-02, apie 16.00 val., prie 11-ojo namo, A. (duomenys neskelbtini)g., Vilniuje, po to, kai priėję du vyrai prie jo automobilio prieš jo valią nusivedė ir įsodino į automobilį „Audi“, jis sėdėjo ant galinės sėdynės už vairuotojo. Nuvežus jį į mišką, šis vyras padavė du vekselius, kuriuos jis turėjo pasirašyti. Šis vyras jam sudavė du kartus kumščiu į krūtinę, grasino atimti gyvybę, jei neduos pinigų. Tarpusavyje šį vyrą vadino „Šuriku“ (t. 1, b. l. 34-38).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. R. atpažino A. T. kaip asmenį, kuris 2015-07-02 apie 16.00 val. prie 11-ojo namo, A. (duomenys neskelbtini)g., Vilniuje, priėjo prie jo automobilio, atidarė keleivio pusės dureles, ištraukė užvedimo raktą iš užvedimo spynelės, ir prieš jo valią nusivedė ir įsodino į automobilį „Audi“. Nuvežus jį į mišką, šis vyras sudavė jam kumščiu į saulės rezginį, vėliau išsitraukė sulankstomą peilį ir perbraukė per kairės rankos plaštaką, grasino atimti gyvybę (t. 1, b. l. 29-33).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. R. atpažino D. K. kaip asmenį, kuris 2015-07-02 apie 16.00 val. prie 11-ojo namo, A. (duomenys neskelbtini)g., Vilniuje, priėjo kartu su kitu vyru prie jo automobilio, jis jėga ištempė jį iš automobilio. Nuvežus jį į mišką, jis sudavė jam delnu į veidą, kumščiu į krūtinę, grasino atimti gyvybę, jei neduos pinigų. Tarpusavyje šį vyrą vadino „D.“ (t. 1, b. l. 39-43).

Liudytoja J. V., kurios parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tvarka (jai mirus), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-07-02 apie 14.00 val. ji su draugu R. R. Gedimino prospekte, Vilniuje, apsipirkinėjo. Apie 16.00 val. minėtu adresu prie jų automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo du vyrai. Vienas iš jų per priekines keleivio pusės dureles įlindo į automobilio vidų ir ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius, kitas atidarė vairuotojo pusės dureles ir jėga ištempė R. iš automobilio. Maždaug po minutės R. grįžo ir jai padavė 600 eurų. Tada išvažiavo su dviem vyrais jų automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 16.50 val. jai R. parašė SMS žinutę, kurioje parašė, kad grįžta už 10 minučių. 16.56 val. paskambino ir pasakė, kad jam viskas gerai. Apie 17.00 val. R. grįžo ir priėjęs prie jos pasakė, kad duotų 600 eurų. R. pinigus perdavė dviem vyrams. Ji išlipo iš automobilio ir pradėjo klausinėti kas vyksta. Vienas vyras atidavė 50 eurų ir liepė jai sėsti į automobilį. Ji taip ir padarė. Po kelių minučių atėjo R. ir vienas vyras, kuris su savimi turėjo butelį degtinės. Ji paklausė kur važiuoja, R. atsakė, kad į Kauną. Įvažiavus į Kauną vyras užmigo. R. pasuko prie Šančių policijos nuovados ir iššoko iš automobilio kviestis pagalbos. Vyras išlipo iš jų automobilio ir įsėdo į paskui juos važiavusį „Audi A6“ automobilį. Ji pasitarusi su R. nusprendė važiuoti į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Minėtų vyrų ji nepažįsta. Įtaria, kad su įvykiu susijęs jų bendras draugas M. S.. Jis žinojo, kad jie važiuoja į Vilnių, taip pat galėjo tiems asmenims suteikti informacijos dėl jų turimų pinigų (t. 3, b. l. 2-3).

2016-01-12 liudytoja J. V. mirė (t. 1, b. l. 52).

Kaltinamasis Ž. Š. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir paaiškino, kad jokio nusikaltimo nepadarė, niekas jokio smurto nevartojo, norėjo atgauti 2900 eurų, kuriuos buvo davęs nukentėjusiajam nupirkti 6 bilietus kelionei į Tenerifę. Apklausiamas teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu Ž. Š. parodė, kad jis su R. R. susipažino Anglijoje 2013 metais per D. S.. Su R. Anglijoje matėsi tik du kartus. Iš jo pusės tuo metu gavo daug pasiūlymų, tai yra siūlė įsigyti 20 kg narkotinių medžiagų, prekursorių narkotinėms medžiagoms gaminti, prekes iš vogtų banko sąskaitų. Jam R. sudarė padoraus žmogaus įvaizdį, bet jam jo paslaugų nereikėjo. Jis su pasiūlymais nesutiko. 2015 metų kovo mėnesio pabaigoje-balandžio mėnesio pradžioje, kai D. jau buvo grįžęs į Lietuvą, D. jam paskambino telefonu ir pasiūlė susitikti. Susitikimo su D. metu jis pasakė, kad jis su R. grįžo į Lietuvą ir R. turi legalių pasiūlymų dėl kelionių, lėktuvų skrydžių bilietų, internetinių puslapių atidarymų. Praėjus savaitei jis D. paklausė, ar R. gali padaryti kelionę. Tuo metu jis iš D. telefono pakalbėjo su R., kuris pasiūlė dovanų kuponų pavidalu kelionę, kurios kaina būtų dvigubai pigesnė, nei reali tuo metu galiojusi. Jis su D. K. ir A. T. planavo vasaros pradžioje važiuoti pailsėti. Konkrečios vietos dar nebuvo apgalvoję tuo metu. Jie pasitarė ir nusprendė pasinaudoti R. pasiūlymu ir nusipirkti 6 dovanų čekius už pusę kainos. R. siūlyta kelionė turėjo būti iš Anglijos į Tenerifę (Ispanija). Tai turėjo būti 2 savaičių poilsinė kelionė. Jie planavo skristi su savo „antromis pusėmis“. Jis kalbėjo telefonu su R. apie kainą ir jis įvardino, kad vieno kupono kaina apie 500 eurų. R. telefono numerį jam davė D.. Kiek prisimena, kovo pabaigoje-balandžio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, D. K. darbo reikalais važiavo į Kauną ir jie susitarė, kad jis važiuos kartu su juo ir užvažiuos į Prienus pas R.. Kartu pasiėmė D. ir D. įmonės automobiliu „Škoda“ jie nuvažiavo į Prienus. Prie pašto jie pasistatė automobilį ir susitiko su R.. Tada jie automobiliu pavažiavo į gatvelę, per tris namus nuo R. žmonos tėvų namų. Visi išlipo iš automobilio, R. priėjo prie jų. Jie pakalbėjo apie kuponus ir R. pasakė, kad sutvarkys iki birželio pirmos arba greičiau. R. užsiminė, kad jam reikalingi pinigai įsigyti kompiuterinei technikai. Apie kelionių kuponus kalbėjo jis ir D.. D. irgi stovėjo kartu. R. paprašė 3000 eurų duoti iš karto. Kadangi su savimi turėjo 2900 eurų, jam padavė su savimi turėtus pinigus už būsimus 6 kelionės kuponus. Tą matė D. ir D.. Pinigus jis gavo iš mamos, kuri buvo 2014 metais pardavusi savo butą ir padovanojo jam 3000 eurų kelionėms. Tuo metu jis sumokėjo R. 2900 eurų už D. ir A., kadangi jie tuo metu neturėjo pinigų. Jis davė daugiausia po 50 eurų kupiūras. Tada R. pasiėmė pinigus ir jis su juo atsisėdo į automobilį „Škoda“. R. atsisėdo į keleivio pusę ir pradėjo skaičiuoti pinigus. Jis R. pasiūlė pasirašyti vekselį, kurio formą turėjo su savimi. R. sutiko ir savo ranka išrašė paprastąjį vekselį 2900 eurų sumai. R. su savimi turėjo asmens tapatybės kortelę. Jis vekselio atidžiai nepatikrino, nes matė kaip R. iš asmens tapatybės kortelės nurašė savo asmens kodą. Vekselis buvo išrašytas K. G. vardu, kadangi jis turi neišmokėtą paskolą. Jie išlipo iš automobilio, atsisveikino ir išvažiavo. Prieš tai dar R. jiems pradėjo siūlyti įvairių prekių ir paslaugų internetu. Su R. dėl kuponų perdavimo susitarė susiskambinti. Tada dar D. prisiminė, kad jis skolingas apie 200 eurų ir jis paskambino R., kuris grįžo ir pasiėmė apie 200 eurų iš D.. Jie išvažiavo į Vilnių. R. jam dar minėjo, kad pas jį kintantis numeris, todėl susisiekti paprašė per D.. Kiek prisimena, R. telefono numeris, kurį jis jam davė, pradžia buvo 8 645, daugiau skaičių neprisimena. Maždaug po poros savaičių jis su R. susitiko atsitiktinai prie Akropolio, Vilniuje. Jis ten buvo su D. ir dar vienu nepažįstamu vaikinu. Tuo metu jis kelionių dar nebuvo sutvarkęs, minėjo, kad turėjo problemų su teisėsauga. R. pažadėjo, kad iki birželio mėnesio jis tikrai sutvarkys kelionių pirkimo klausimą. Vekselį jis laikė pas save namuose. A. ir D. jau buvo atidavę jam po 1000 eurų už keliones. Suėjus birželio 1 dienai, jis paprašė D. paskambinti R., tačiau nei jis, nei D. nesusisiekė su R., kadangi visi jo žinomi telefono numeriai buvo išjungti. Suėjus vekselio terminui, tuo adresu, kurį R. nurodė kaip mokėjimo vieta Kaune, tikslaus adreso neprisimena, spausdino kompiuteriu pranešimą dėl neapmokėto vekselio. Tuo metu pastebėjo, kad asmens kode, kurį užrašė R. iš asmens tapatybės kortelės, trūksta vieno skaičiaus. Jis taip ir neparašė to pranešimo. Kitą dieną jis užvažiavo į notarų biurą, Šermukšnių g. 8, Vilniuje, ir pasiklausė pas padėjėją ką tokiu atveju daryti. Jam atsakė, kad jei yra klaidingi duomenys, vykdomojo įrašo niekas neišduos. 2015-07-02 apie 15.30 val. jis, D. K. ir A. T. važiavo į notarų biurą, Šermukšnių g. 8, Vilniuje, nes jam reikėjo užsirašyti laiką konsultacijai pas notarę. Užsukant iš A. (duomenys neskelbtini)g. į Šermukšnių g., Vilniuje, jis pastebėjo stovintį R. R. su žmona prie pilkos spalvos BMW automobilio. Jis pamatė R., kai važiavo A. automobiliu „Audi A6“, numerių neatsimena. Vairavo D.as. D. jį ir A. išleido prie notaro biuro, bet kontora jau nebedirbo. Jis su A. perėjo gatvę ir nuėjo prie FNTT pastato. D. apvažiavo per Gedimino prospektą ir įvažiavus į (duomenys neskelbtini)gatvę, sustojo per vieną automobilį nuo R. automobilio. Jis su A. įlipo į D. vairuojamą automobilį. Jis nelabai prisimena, tačiau tikėtina, kad galėjo prie R. automobilio, neatsimena ar su A. ar su D., prieiti. Jis neprisimena iš kurios pusės jis priėjo, galimai iš vairuotojo pusės. R. ką tik buvo atsisėdęs į automobilį. Kur sėdėjo R. žmona, jis neprisimena. Jis pasiūlė R. išlipti iš automobilio ir pakalbėti. Jis išlipo iš automobilio ir jis su juo pradėjo kalbėtis būnant prie jo automobilio. Ar tai A., ar tai D. stovėjo kartu. Jis paklausė R. dėl skolos ir dėl bilietų. R. jam pasakė, kad atsiprašo, nes turėjo bėdų ir paprašė jam duoti kompiuterį, kad jis galėtų internetu sutvarkyti keliones. Jis R. pasakė sėsti į jų automobilį. R. nuėjo kartu su jais prie automobilio „Audi A6“ ir atsisėdo ant galinės sėdynės keleivio pusės. D. buvo už vairo. R. paprašė jo palaukti ir nubėgęs į savo automobilį, labai greit grįžo į jų automobilį. Jis nesakė kodėl nubėgo link savo automobilio, tačiau suprato, kad nunešė telefoną žmonai. Jie neturėjo kompiuterio automobilyje „Audi A6“, tačiau jo automobilyje „VW Sharan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį buvo tą dieną palikęs prie „Audėjo baldų centro“ stovėjimo aikštelėje, buvo kompiuteris su internetine prieiga. Jie nuvažiavo prie jo automobilio. Tuo metu buvo kamščiai gatvėse ir jie užtruko apie pusvalandį. Jie išvažiavo iš (duomenys neskelbtini)gatvės, toliau važiavo Goštauto g., Tilto g., pravažiavo Katedrą, Šv. Onos bažnyčią, įsuko į Subačiaus g. Tada nuvažiavo prie „Neste“ degalinės, Subačiaus g., iš savo automobilio paėmė kompiuterį ir lauke prie automobilio „Audi A6“ jie su R. pradėjo kalbėti. R. paėmė kompiuterį, tačiau pasakė, kad dabar nieko negalės padaryti, nes jam reikia prisijungti prie svetimo IP adreso, pasakė, kad šis kompiuteris gali būti užfiksuotas, kadangi R. atsiskaitinėja už keliones neteisėtu būdu-vogtomis banko sąskaitomis. Jis apie tai įtarė, kad gali taip būti, kadangi tokį būdą R. naudojo Anglijoje. Surizikavo įsigyti kelionę dovanų kuponų pavidalu, kadangi D. jam sakė, kad tai bus legalu. Jis tada paklausė kaip jis žada atiduoti jam skolą. Jis kalbėjo griežtu tonu. R. apsimetinėjo, kad labai išsigandęs. Tuo metu D. ir A. buvo šalia jo ir R.. R. pasakė, kad jis gali šiandien atiduoti 1500-2000 eurų. Dar minėjo, kad pasiskolins pinigų iš tėvo. Jis paklausė kur dirba jo tėvas, R. atsakė, kad jo tėvas dirba su plastikiniais langais. Jis dar kartą perklausė R. ar tikrai tėvas jam paskolins, jis patvirtino, kad tikrai ir kad tėvas pinigus laiko garaže Kaune, kad reikės važiuoti į Kauną. R. minėjo, kad savo automobilyje jis turi iki 1000 eurų. Jis pasakė jam, kad jis yra melagis ir vėl apgaus. Jis jo paklausė ar turi su savimi asmens tapatybės kortelę, jam patvirtinus, R. pasakė, kad pirmas vekselis, kurį jis pasirašė, negaliojantis, kadangi klaidingas asmens kodas. R. išsitraukė iš sportinių kelnių kišenės asmens tapatybės kortelę, jis iš savo rankinės paėmė su savimi turėtą paprastojo vekselio formą ir padiktavo R. K. G. duomenis, kurios vardu turėjo išrašyti vekselį, atbuline data, kadangi neturėjo seno vekselio, o jis norėjo, kad data atitiktų seno vekselio datą. Apie pirmojo vekselio surašymo datą jis paklausė R., kada tai galėjo maždaug būti. Jis kartu su juo pasitarus, nusprendė parašyti datą, kurios jau neatsimena. Atsimena tik, kad atsiskaitymo terminas buvo kita diena. Vekselio išrašymo datą lėmė R. grįžimas iš Anglijos pridedant vieną ar dvi savaites į priekį. Kai R. pasirašė vekselį, jis paėmė jo asmens tapatybės kortelę ir sutikrino asmens kodą, vardą, pavardę. Kad buvo įrašytas nepilnas adresas, nepastebėjo. Jokių smūgių R. nebuvo suduota, nebuvo naudojamas fizinis smurtas, buvo tik griežtai šnekama. Tada su R. jie sutarė važiuoti į Kauną, užvažiavo į degalinę „Neste“, užsipylė kuro. Tuo metu kol D. pylė kurą, R. nubėgo į parduotuvę degalinėje ir nupirko kelis pakelius cigarečių. Tuo metu ten valgė policijos pareigūnai. Jis neatsimena kas sumokėjo už kurą. Jis nemokėjo už kurą. Jie nuvažiavo prie R. automobilio, stovėjusio A. (duomenys neskelbtini)g., Vilniuje. Jie buvo sutarę, kad A. važiuos kartu su R., o jis su D. važiuos iš paskos. Jis neprisimena kas priėjo prie R. automobilio, ar A., ar D., ir R. padavė kažkuriam iš jų 550 eurų. Dar buvo išlipusi R. žmona iš automobilio. Kiek prisimena, ji kalbėjosi ar tai su A., ar tai su D.. Jis pats nebuvo priėjęs prie R. automobilio. Tada A. sėdo pas R. į keleivio pusės sėdynę, o jis su D. važiavo iš paskos. Jie nuvažiavo į Kauną. R. pradėjo sukinėtis po Kauno miestą. Kadangi jie nežinojo Kauno miesto, tai nesiorientavo kur jis važiuoja. R. įvažiavo į kažkokioje gatvėje esantį kiemą ir sustojo. Jis nesuprato, kad ten policijos komisariato kiemas. Jie neįvažiavo į kiemą. A. atėjo pas juos į automobilį ir pasakė, kad R. pabėgo. Tada A. įsėdo į jų automobilį ir nuvažiavo, apsisuko, grįžo į tą vietą, tačiau R. ir jo automobilio tame kieme nebebuvo. A. bandė su R. susisiekti. Telefono numerį tą pačią dieną R. davė A.. Jiems nepavyko susisiekti su R.. Kiek žino, R. A. parašė SMS, o A. jam parašė, kad „kreipsimės dėl likusios skolos išieškojimo į antstolius“. M. S. pažįsta iš matymo, tai D. brolis. Su M. jis nebendrauja, nei telefonais, nei asmeniškai. Jis bendrauja daugiau su D.. Fizinio smurto, peilio R. atžvilgiu jis nenaudojo, nenaudojo ir A. bei D.. Į jokį mišką jie R. nevežė. Jis negali pasakyti, kur yra pirminis vekselis. Gautus 550 eurus iš R. jis, D. ir A. pasidalino. Tą dieną jis naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu naudojasi tuo pačiu numeriu. Su M. S. jis nei prieš įvykį, nei įvykio metu nebendravo nei telefonu, nei asmeniškai (t. 5, b. l. 11, 12-15, 18, t. 7, b. l. 12-17, t. 8, b. l. 69-71).

Įtariamasis Ž. Š. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 20-29).

Kaltinamasis A. T. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir paaiškino, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, nukentėjusysis R. R. yra sukčius, pats daro nusikaltimus, jiems pažadėjo lengvatinėmis sąlygomis įgyti 6 kelionių poilsiui į Tenerifę dokumentus, tačiau pažado nevykdė, todėl iš jo buvo reikalaujama grąžinti pinigus. Jis asmeniškai jokio smurto ir grasinimų nevartojo. Prienuose pas R. R. nebuvo, pirmą kartą jį sutiko Vilniuje 2015 m. liepos 2 d. Sutiko visiškai atsitiktinai. Pavasarį buvo kalbama, kad kažkoks žmogus gali suorganizuoti keliones į Tenerifę už 1000 eurų porai dviem savaitėms. Jis Ž. Š. kelionei vėliau atidavė 1000 eurų, bet kelionė neįvyko. Liepos 2 d. jie atsitiktinai pamatė tą vaikiną, kuris žadėjo nupirkti bilietus, bet pažado netesėjo. Jie nusprendė pasikalbėti su vaikinu. Jis ir Ž. priėjo prie vaikino, kuris jau buvo atsisėdęs į savo automobilį „BMW“, juodos spalvos, valst. Nr. neprisimena. Jis stovėjo nuošalyje netoli automobilio, o Ž. su juo pasisveikino ir pasikvietė pasišnekėti. Ž. su vaikinu pradėjo kalbėtis stovėdami prie vaikino automobilio. Jis vaikino pradėjo klausinėti kada bus bilietai į žadėtas keliones, vaikinas pradėjo teisintis dėl kažkokių jam nutikusių problemų, pasakė, kad šiuo metu gali padaryti bilietus, tik jam reikia kompiuterio ir interneto. Ž. jam pasiūlė nuvažiuoti prie jo automobilio, kuriame buvo kompiuteris su internetu. Vaikinas sutiko. Tada jie įsėdo į jo draugei priklausantį automobilį. Jis atsisėdo į priekį, D. už vairo, o Ž. atsisėdo su vaikinu į galą. Kur sėdėjo vaikinas, jis tiksliai neprisimena. Tada vaikinas kažko dar nubėgo prie savo automobilio, nežino dėl ko. Tuo metu jie visi sėdėjo savo automobilyje. Jam sugrįžus, jie automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo prie „Audėjo“, kur stovėjo Ž. automobilis. Aplink aikštelę jokio miško nebuvo. Aikštelėje išlipo visi iš automobilio. Ž. iš savo automobilio paėmė kompiuterį ir Mezon internetinės prieigos priedėlį. Vaikinas paėmė kompiuterį ir pasidėjęs ant automobilio „Audi A6“ variklio antvožo bandė prisijungti. Viskas vyko prie automobilio, jis buvo nuėjęs tuo momentu į degalinę nusipirkti cigarečių. D. ir Ž. stovėjo prie automobilio. Jie stovėjo atviroje vietoje, prieš juos buvo benzino kolonėlė „Neste“. Vaikinas po maždaug 5-7 minučių pasakė, kad jam nepavyko. Ž. tada paklausė vaikino kaip jis žada atsiskaityti už skolą. Tuo metu iš Ž. jis sužinojo, kad vaikinas buvo užpildęs vekselį, kai Ž. sumokėjo jam pinigus, tačiau parašė neteisingai asmens kodą. Vaikinas pradėjo sakyti, kad atiduos visus pinigus. Ž. jam pasakė, kad jis perrašytų vekselį. Prie mašinos Ž. padavė vekselio formą su savimi turėtą, ir vaikinas užpildė vekselį. Ž. sutikrino asmens kodą. Vaikinas, kaip sužinojo, vardu R., pasakė, kad šiuo metu savo automobilyje jis turi apie 1000 eurų, o pas tėvą dar pasiskolins pinigų ir grąžins dalį skolos tą pačią dieną. Ž. netikėjo, todėl ir buvo pasirašytas vekselis. Jis nežino kieno vardu buvo parašytas vekselis, tik žino, kad 2900 eurų sumai. Vaikinas tada pasakė, kad jam reikia važiuoti į Kauną pas tėvą, kad pasiskolintų pinigų. R. pasakė, kad kas nors iš jų gali su juo važiuoti kartu, kiti iš paskos. Jie visi susėdo į automobilį, privažiavo degalinę ir į ją įvažiavo, kur jis užsipylė kuro ir parduotuvėje nusipirko atsigerti, R. vienas nuėjo į parduotuvę ir nusipirko cigarečių sau. Ten stovėjo du policijos ekipažai, pareigūnai buvo parduotuvėje, kur valgė. Tada nuvažiavo link R. automobilio, (duomenys neskelbtini)gatvėje. Atvažiavę prie automobilio, jis atsisėdo pas R. į automobilį priekinėje keleivio pusėje. Važiuojant tiek link Subačiaus gatvės, tiek link (duomenys neskelbtini)gatvės, buvo didelė automobilių spūstis. Kai jis dar nebuvo įlipęs į automobilį pas R., priėjo D., kuriam R. kažką padavė, tačiau nežino ką. Vėliau sužinojo, kad tai buvo 550 eurų, kuriuos jis, D. ir Ž. pasidalino. Jis atsisėdo į R. automobilį ir jie pradėjo važiuoti link Kauno. Ž. su D. važiavo iš paskos. Buvo didelė automobilių spūstis. Kaune buvo maždaug apie 19.00 val. Jis važiuojant automobiliu buvo prisnūdęs. R. važinėjo po Kauną, kai galiausiai užsuko į kiemą ir jis išbėgo iš automobilio. Jis išlipo iš automobilio, maždaug už 200 metrų kabėjo iškaba „Policija“. D. buvo sustojęs maždaug už poros šimtų metrų. Jis nuėjo prie savo automobilio, kurį vairavo D. ir pasakė, kad R. pabėgo. Jis atsisėdo į automobilį ir jie apvažiavo ratu, kadangi kitaip nebuvo galima apsisukti, jie privažiavo vėl prie tos vietos, kur R. pabėgo, tačiau nei jo, nei automobilio jau nebuvo. Jie visi išvažiavo į Vilnių. Ž. dar bandė R. skambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Jis pabandė iš savo telefono paskambinti, tačiau jam nepavyko. Jis neprisimena kokiu telefono numeriu jis tuo metu naudojosi. Jis neprisimena ar siuntė R. SMS. Kitą dieną jis sulaukė iš vyro, kuris prisistatė R. dėde, grasinančio pobūdžio skambučio. Jis ilgai nekalbėjo tik pasakė, kad jie vis tiek kreipsis į antstolius, o jei jam dar jis skambinės, kreipsis į policiją. Daugiau skambučių nesulaukė. Jokio smurto R. atžvilgiu niekas nenaudojo, jo laisvė nebuvo suvaržyta. Jam R. neskolingas, Ž. kalbėjo su R. dėl skolos grąžinimo, nes jis pats asmeniškai savo 1000 eurų davė Ž. M., o ne R.. Peilio jis neturėjo, pas D. ir Ž. taip pat peilio nematė. (t. 4, b. l. 11, 12-14, 19, t. 7, b. l. 17-19).

Įtariamasis A. T. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 20-29).

Kaltinamasis D. K. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje neprisipažino, neigia padaręs nusikaltimą, paaiškino, kad jokio fizinio ir psichologinio smurto nevartojo, nukentėjusysis R. R. juos apkalba tikslu negrąžinti 2900 eurų, kuriuos Ž. Š. jam buvo davęs už kelionių organizavimą į Tenerifę. Jis A. T. ir Ž. Š. pažįsta apie 10 metų. Su A. yra draugai, o su Ž. yra draugai, kartu dirbo, bendrai turėjo verslą su nekilnojamuoju turtu. M. pažįsta tik iš matymo, tačiau su juo nebendrauja, matęs tik porą kartų. R. R. asmeniškai nepažįsta, matė jį du kartus. 2015 metų pavasarį ar vasarą, tikslios datos neatsimena, susitiko su Ž. ir jis pokalbio metu jam pasiūlė poilsines keliones dvigubai-trigubai pigiau. Jis jam pasakė, kad šiuo metu važiuoti negali, tačiau Ž. jam pasakė, kad jis pažįsta žmogų, kuris internetu gali gauti poilsines keliones pigiau ir jis gavęs jas, praneš iš anksto. Jis sutiko, tačiau tuo metu neturėjo pinigų, todėl jam Ž. pasakė, kad uždės už jį ir jo žmoną pinigus, o vėliau jis jam atiduos. Tikslios dienos neprisimena, tačiau tą dieną jam reikėjo darbo reikalais važiuoti į Kauną. Ž. jam pasiūlė užvažiuoti pas tą jo pažįstamą suderinti klausimą dėl kelionių. Jis savo automobiliu „Škoda“ važiavo į Kauną. Datų jis neprisimena. Su juo važiavo Ž. ir jo pažįstamas, kurio vardo neprisimena, galimai M. arba jo brolis D., kuris irgi pažinojo žmogų, kuris žadėjo gauti pigiau keliones. Į kokią šalį siūlė keliones, jis nežino, tai buvo šiltieji kraštai. Jie nuvažiavo į Kauną, vėliau nuvažiavo į mažą miestelį, pavadinimo neatsimena. Kiek suprato ar Ž., ar jo pažįstamas buvo susiskambinę su žmogumi, kuris galėjo gauti keliones. Kur važiuoti jam sakė Ž.. Jie sustojo prie parduotuvės esančios aikštelės. Prie jų automobilio priėjo vaikinas, jie su juo visi pasisveikino. Kaip prisistatė vaikinas, jis neprisimena. Ž. ir su jais atvažiavęs vaikinas pradėjo kalbėtis su tuo vaikinu. Jis nesigilino į jų pokalbį. Jie visi stovėjo prie jo automobilio. Jis vaikščiojo prie automobilio, apie ką jie kalbėjo nesigilino. Jo Ž. paklausė ar gali už jį uždėti pinigus, jis pasakė, kad jeigu tikrai važiuos, tai tegu uždeda, o jis vėliau atiduos. Ž. dar paminėjo, kad vaikinui reikia pinigų. Kiek prisimena, jis buvo nuėjęs į šalia esančią parduotuvę. Kai grįžo, Ž. ir vaikinas buvo automobilyje. Vėliau vaikinas išėjo, o jie išvažiavo iš miestelio. Ž. jam automobilyje paminėjo, kad jis davė vaikinui pinigus už keliones, minėjo, kad buvo pasirašytas vekselis, kiek prisimena, davė apie 3000 eurų. Jis nematė to fakto kaip buvo perduoti pinigai, nematė ir pačio vekselio. Matė kažkokius popierius Ž. rankose, tačiau, kad tai vekselis, žinojo tik iš Ž. pasakymo. Jis vėliau dalimis Ž. M. davė apie 500-700 eurų už žadėtą kelionių įsigijimą. 2015 metų vasaros mėnesį, tikslios dienos neprisimena, susitiko su A. ir Ž.. Jam ir Ž. M. reikėjo pas notarą, o kadangi A. buvo išgėręs, todėl jo paprašė pavairuoti jo automobilį „Audi A6“ žalios spalvos. Jis sutiko važiuoti jo automobiliu. Jie nuvažiavo prie Šermukšnių gatvėje, tikslaus adreso neatsimena, esančio notaro biuro, kur dirbo notarė, kuri tvirtino daugelį jo ir Ž. sandorių. Važiuojant vienpuse eismo juosta, Ž. staiga sušuko, kad pastebėjo toje gatvėje vaikiną, kuris žadėjo gauti keliones pigiau. Ž. jam pasakė sustoti. Jis užsuko ir išleido Ž. prie notaro biuro. Kartu išlipo ir A.. Kadangi nebuvo kur pastatyti automobilio, jis nuvažiavo toliau. Apvažiavęs ratu, kadangi ten visur vienpusis eismas, privažiavo prie Ž. ir A., kurie stovėjo prie automobilio, ir kalbėjosi su kažkokiu vaikinu. Jis prie jų sustojo, įsijungė avarinius ir Ž. jam pasakė, kad reikės tuojau važiuoti. Jis nelipo iš automobilio. A. atsisėdo į automobilį prie jo, Ž. su vaikinu ant galinės sėdynės, ir Ž. jam pasakė, kad reikia kompiuterio arba interneto kavinės. Jis nežinojo, kurioje vietoje toje gatvėje galėjo būti tokia kavinė, todėl Ž. pasiūlė važiuoti prie jo automobilio, kur buvo jo paliktas kompiuteris. Jis smulkmenų neprisimena, važiavo pro Katedrą link Audėjo stovėjimo aikštelės, kur buvo paliktas Ž. automobilis. Tuo metu buvo „kamščiai“, todėl iki Ž. automobilio važiavo apie pusvalandį. Jis pasistatė automobilį prie Ž. automobilio, kuris stovėjo prieš degalinę „Neste“. Kiek prisimena, Ž. kalbėjo su vaikinu, kuris žadėjo gauti keliones, pakeltu tonu, tačiau smūgių nesudavė. Tada jie nuėjo prie Ž. automobilio, išėmė kompiuterį iš jo, ką ten vaikinas darė kompiuteryje, jis nematė, paprasčiausiai jis nesikišo į jų pokalbį. Kiek prisimena, Ž. klausinėjo kur vaikinas dingo, kodėl jo negali surasti. Kiek matė, vaikinas pildė kažkokį popieriaus lapą, suprato, kad tai buvo vekselis. Kiek prisimena, Ž. jam minėjo, kad vaikinas buvo kažką neteisingai įrašęs į pirminį vekselį, todėl reikia užpildyti kitą. Kai vaikinas užpildė popieriaus lapą, Ž. jo paklausė ar jis gali važiuoti į Kauną. Kiek girdėjo, vaikinas minėjo, kad Kaune gyvenantis jo tėvas turi jo pinigus, todėl reikia važiuoti į Kauną, kur jis grąžins Ž. M. pinigus. Tada jie visi susėdo į automobilį ir nuvažiavo į degalinę, kur ar Ž., ar vaikinas, ar A. užmokėjo už kurą. Kiek prisimena, kolonėlėje buvo porą policijos ekipažų. Jie nuvažiavo prie vaikino automobilio, kuriame laukė jo žmona. Tada A. įsėdo pas vaikiną į automobilį, tuo metu jis pamatė, kad tai BMW automobilis, ir jis su Ž. nuvažiavo iš paskos minėto automobilio. Jis neatsimena tikslaus laiko kada jie nuvažiavo į Kauną. Privažiavus kažkokį pastatą prie garažų, A. su vaikinu įvažiavo pro vartus, o jie sustojo prie įvažiavimo. Po poros minučių prie jų automobilio atėjo A. ir pasakė, kad vaikinas pabėgo. Tada jie apvažiavo ratu, privažiavo prie tos pačios vietos, tačiau vaikino BMW automobilio jau nebebuvo. Ž. pradėjo vaikinui skambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Ž. jo paklausė ar jam reikalingi pinigai, jis patvirtino, kad reikalingi, tada Ž. jam padavė apie 150 eurų. Ž. jam pasakė, kad jam vaikinas atidavė apie 500 eurų. Kiek minėjo Ž., vaikinas Kaune turėjo jam grąžinti 1000 eurų. Jis smulkmenų neprisimena, kadangi praėjo nemažai laiko, o tuo labiau tai buvo susiję ne su juo, kad gilintųsi į buvusią situaciją. Jam buvo skolingas Ž. apie 500-700 eurų, kadangi jis jam tokią sumą buvo davęs už poilsines keliones. Jokio fizinio skausmo vaikinui nebuvo sukelta, į jokį mišką vaikino nevežė. Toje aikštelėje prie „Audėjo“ prie jų daugiau iš pažįstamų niekas nebuvo privažiavęs. Jis į susidariusią situaciją nesikišo, jokių smūgių vaikinui nesudavė, apie pinigus nekalbėjo. Jis iš visos tos situacijos suprato, kad vaikinas, žadėjęs gauti keliones, Ž. apgavo. (t. 3, b. l. 93-95, 98, t. 7, b. l. 55-58, t. 8, b. l. 69).

Įtariamasis D. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 100-107).

Liudytojas D. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. R. pažįsta iš Anglijos laikų, prieš 3-4 metus. Brolis M. draugavo su R. R., R. pardavinėdavo daiktus, niekur nedirbdavo, jis disponuodavo padirbtomis bankinėmis kortelėmis. R. jam yra siūlęs kelionę į Ispaniją, žadėjo suorganizuoti, bet jis atsisakė. Liudytojas buvo susitikęs su Ž. Š., sakė jam, kad galima pigiai įsigyti daiktų, kelionių. Ž. su draugu ir jis buvo nuvažiavę į kažkokį kaimą, ten juos pasitiko R., Ž. norėjo nusipirkti kažkokių daiktų. Apie ką Ž. kalbėjosi su R. jis negirdėjo, nes jo nedomino. Jis R. tą dieną atidavė skolą. Apie jokius vekselius tą dieną jis negirdėjo, kad kažkas perduotų pinigų R. nematė ir apie tai niekas nekalbėjo. Apie tai, kad R. pardavė Ž.i keliones jis nieko nežinojo. Žino, kad R. užsiima neteisėta veikla užsienyje ir Lietuvoje. Po šių įvykių R. į skambučius neatsiliepdavo (t. 7, b. l. 171-175).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad jis maždaug prieš 4 metus susipažino su R. R. Anglijoje per savo brolį M.. Jis Anglijoje dirbo apie pusė metų. Ž., pravarde „Š.“ pažįsta iš matymo maždaug apie 7 metus. Jie tik kaimynai, artimai nebendravo. Ž. irgi buvo Anglijoje, tačiau R. jis nepažinojo, nebuvo susitikęs. Pas R. jis namuose Kaune buvo vieną kartą. R. pas jį namuose Vilniuje buvo tik porą kartų, porą kartų nakvojo, tačiau jo namuose negyveno. Kiek žino, R. pirkdavo internetu įvairias pigesnes prekes-drabužius, telefonus, kompiuterius. Tačiau ar jis iš to užsidirbo, jis nežino. 2015 metų po jo gimtadienio (2015-05-07), greičiausiai gegužės pabaigoje, susitiko su Ž. Naujininkų mikrorajone. Jis jam pasakė, kad jo draugas gali gauti prekių pigiau. Ž. susidomėjo. Jis paskambino R. ir pasakė, kad gali atvažiuoti ir tartis dėl daiktų. Gegužės pabaigoje, sutartą dieną, pas jį į namus atvažiavo Ž. automobiliu „Sharan“, kuriame sėdėjo dar vienas jam nepažįstamas vyras. Tai buvo apie pietus. R. pasakė, kad jis yra Prienuose. Jis R. buvo skolingas kažkiek pinigų, neatsimena sumos, todėl vežė į Prienus tą skolą. Jau gerokai po pietų jie atvažiavo į Prienus pas R., adreso neatsimena, R. aiškino kelią telefonu. R. žinojo, kad jis atvažiuos ne vienas. Kai atvažiavo į Prienus, sustojo aikštelėje prie parduotuvės. Jis neatsimena kada būtent R. atidavė skolą. Ž. ir kartu su jais važiavęs vyras priėjo prie R. ir pradėjo kalbėtis dėl kažkokių daiktų. Jam tai buvo neįdomu, tai nebuvo jo reikalas, todėl jis stovėjo šalia, bet nesigilino į pokalbį. Prie jo jokie pinigai nebuvo perduoti. Nei Ž., nei tas vyras, kuris važiavo su jais, prie jo neperdavinėjo pinigų, jis nematė tokio fakto. Jie visi stovėjo prie Ž. automobilio ir neatsimena kas konkrečiai išsitraukė popieriaus lapą, nematė ar jis buvo tuščias ar jame kažkas parašyta. Jau dabar smulkmenų neprisimena, tačiau matė kiek prisimena, kad tame lape kažką rašė Ž.. Kas vėliau vyko nematė, nematė ar dar kažkas rašė tame lape, ar ne, tiesiog nekreipė dėmesio. Tada jis, Ž. ir vyras, kuris važiavo su jais, sėdo į automobilį ir išvažiavo į Vilnių. Automobilyje su Ž. ta tema nekalbėjo. Jį parvežė namo ir jie išsiskirstė. Vėliau su Ž. susitikę tik pasisveikindavo, apie R. nebendravo, jis jo nieko apie jį neklausinėjo. Apie R. finansinę padėtį jis nieko nežino. Prienuose Ž. pamatė R. pirmą kartą. Maždaug po mėnesio R. su juo nustojo bendrauti, tačiau nepaaiškino priežasties (t. 3, b. l. 9-10). Šiuos parodymus liudytojas D. S. teisiamajame posėdyje patvirtino.

Liudytojas M. S., kurio parodymai teisiamajame perskaityti, nes nepavyko nustatyti jo buvimo vietos, kviečiamas į posėdžius elektroniniu paštu žadėdavo atvykti, bet neatvykdavo, o vėliau nustojo atsiliepti, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su R. R. susipažino maždaug prieš 3 metus kai buvo Anglijoje, kur uždarbiavo. Jis iš jo skolinosi 100 eurų 2015 metais, kai grįžo į Lietuvą. Porą kartų buvo pas R. gyvenamojoje vietoje Kaune. Jie buvo apsikeitę telefono numeriais. Ž., kurio pavardės nežino, jis pažįsta iš matymo. Ž. gyveno Naujininkų mikrorajone. 2015 metų pavasarį su R. susitikdavo gan dažnai tai Vilniuje, tai Kaune. Jis R. skolos negrąžino. 2015 metų birželio mėnesio pabaigoje jis atsitiktinai prie savo namų sutiko Ž., kurį pažįsta iš matymo. Jokių bendrų reikalų jis su Ž. neturėjo. Jie tik pasisveikindavo ir tiek. Kiek žino, jam pasakojo brolis D., kad 2015 metų pavasarį Ž. su D. buvo nuvažiavęs pas R. į Prienus, dėl ko nesakė, o jis ir neklausė. Suprato, kad Ž. pažįsta R.. Jie pradėjo kalbėtis ir pokalbio metu Ž. jo paklausė, kodėl R. neatvažiuoja į Vilnių, jis jam pasakė, kad R. turi daug pinigų, todėl pas jį daugiau nebevažiuoja. Ž. jo pradėjo klausinėti ar jis bendrauja su R. ir kaip su juo susitikti. Kiek suprato iš pokalbio su Ž., R. buvo skolingas Ž. M., bet smulkmenų nežino, jam Ž. ir R. nepasakojo apie tai. Kiek jis žino, R. užsakinėdavo prekes internetu pigiau, su 50 procentų nuolaida. Nepamena iš kur jis sužinojo, kad R. turėjo sumokėti Ž. M. 25 procentus nuo uždirbtos sumos. Ž. jam pasakė, kad jei nenori mokėti už R., tai turi nurodyti, kur jis yra, kad jis galėtų su R. susisiekti. Jis šiek tiek privengė Ž., kadangi žinojo, kad Ž. susijęs su nusikalstamu pasauliu. Jis Ž. M. pasakė, kad R. ketina atvažiuoti į Vilnių 2015 metų liepos mėnesio pradžioje. Jis apie tai sužinojo kai susiskambino su R.. Jis minėjo, kad važiuos į Vilnių apsipirkti. Jie su R. pokalbio metu telefonu susitarė, kad R., apsipirkęs, atvažiuos pas jį į darbą V. ir vėliau jie važiuos prie ežero. Ž. jo paprašė, kad jis jam praneštų, kurioje vietoje bus R., kai jis atvažiuos į Vilnių. Ž. jam davė savo telefono numerį, tačiau, kiek žino, jo šis numeris buvo pastovus, tačiau jis turėjo ir kitų numerių. Ž. jo telefono numerį jau turėjo, nežino iš kur jis jį gavo. 2015 metų liepos mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, R. jam paskambino telefonu, kurio numerio neatsimena jam į telefoną, kurio numerio neprisimena, ir paklausė kur Vilniuje yra geresnės parduotuvės. Jis jam pasakė, kad geros parduotuvės yra Gedimino ir Vokiečių gatvėse. Jis R. tą dieną skambino gal du kartus ir klausė kur jis yra, R. jam irgi skambino tą dieną. Kiek buvo padaryta skambučių, jis neprisimena. Ž. jam pats gal tris kartus skambino iš telefono numerio, kurio neatsimena, tačiau tai nebuvo jo nuolatinis telefono numeris, tame numeryje, kiek atsimena, buvo skaičiai pabaigoje 719, ir jis pasakydavo kur tuo metu buvo R.. Dabar jau smulkmenų neprisimena, tačiau galėjo ir pats jam skambinti. Jis jokių piktų kėslų Ž. veiksmuose neįžvelgė, kadangi galvojo, kad jis nori tik pakalbėti su R. ir išsiaiškinti dėl menamos skolos. Tą dieną jis intensyviai dirbo darbe, todėl svarstyti apie galimas pasekmes jam nebuvo kada. R. automobilio nebuvo matęs, žino tik, kad BMW markės. Jis Ž. nurodė tik vietą, kurioje buvo R., kaip jis minėjo Gedimino pr., Vilniuje. Jis Ž. pasakė, kad R. turėtų būti Gedimino prospekte. Tą pačią dieną prieš darbo pabaigą jam paskambino R. draugė J. V. ir pasakė, kad R. pasiėmė iš automobilio kažkokie vyrai, paminėjo, kad nuo Vaido. Jis suprato, kad tai Ž. su dar kažkokiais vyrais. Tuomet jis labai išsigando, nes nesitikėjo, kad Ž. gali taip padaryti. Galvojo, kad išsiaiškins su R. civilizuotai. Jis J. pasakė, kad atvažiuos pas ją. Ji nurodė vietą, kur buvo pastatytas R. automobilis. Jam J. davė R. telefono numerį, tačiau, kai paskambino nurodytu numeriu, R. telefono nekėlė. Jis Ž. daugiau tą dieną neskambino, tačiau neatmeta galimybės, kad jis jam skambino ar siuntė SMS. Jis toliau dirbo darbe. Jo darbas baigėsi 17.00 val., po darbo paskambino J., tačiau ji pasakė, kad važiuoja į Kauną, todėl jis nuvažiavo po darbo į namus. Tą patį vakarą, tikslaus laiko neprisimena, jis susitiko Ž., jis važiavo pro šalį, ir Ž. jo paprašė paskambinti R. ir paklausti ką jis veikia, gal kažką jis papasakos. Jis nesuprato ką R. jam turi papasakoti. Ž. dar paminėjo, kad R. nuo jo pabėgo, daugiau jokių smulkmenų neaiškino. Jis prie Ž. paskambino R. ir paklausė ką jis veikia, R. nieko nepasakojo, tik pasakė, kad neturi laiko su juo kalbėti. Jis tada nieko blogo nepagalvojo, R. jam nieko nesakė, Ž. irgi nieko daugiau neminėjo. Su R. jie daugiau nebendravo. Policijos komisariate, kai buvo sulaikytas, jis sužinojo perskaitęs pranešimą apie įtarimą, kad Ž., A., pravarde „Švedas“, kurį pažįsta iš matymo kaip Ž. draugą, tačiau su juo nebendrauja, buvo nuvežęs R. į mišką ir ten panaudoję fizinį bei psichinį smurtą, iš jo reikalavo pinigų. Jis apie tai nieko nežinojo, jei būtų žinojęs, kad Ž. taip pasielgs su R., būtų jam nesakęs apie R. buvimo vietą. 2015 metų gruodžio mėnesį Ž. ir jį terorizavo dėl kažkokios menamos skolos jam, tačiau jis su juo jokių piniginių reikalų neturėjo, iš jo pinigų nesiskolino. Pareiškimo nerašė, kadangi tai buvo vienkartinis grasinimas. Jam labai gaila, kad R. taip atsitiko, negalvojo, kad Ž. prieš jį panaudos prievartą, kad veš jį į mišką, galvojo, kad tik pakalbės ir viską išsiaiškins. Tiek Ž., tiek jo draugas A. jam didelio pasitikėjimo nekelia, jis jų prisibijo, kiek žino jie verčiasi nekilnojamuoju turtu, iš asocialių asmenų superka pigiau butus. Stengiasi su Ž. jokių santykių nepalaikyti. Perduodamas Ž. informaciją apie R. buvimo vietą tą įvykio dieną, jis nežinojo kuriam tikslui Ž. ją panaudos, tikrai net negalėjo pagalvoti, kad prieš R. bus panaudotas smurtas. Galvojo, kad Ž. tik pakalbės su R.. Be to, R. buvimo vieta buvo Gedimino pr., viešoje vietoje, kur daug žmonių, buvo su drauge ir vaiku ir tikrai nepagalvojo, kad Ž. su savo draugais galės kažką panašaus padaryti (t. 3, b. l. 84-86).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. S. atpažino A. T. kaip asmenį, kuris yra Ž. pažįstamas, pravarde „Š.“ (t. 3, b. l. 42-47).

Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. jam, jo broliui, draugui ir M. S. siūlė važiuoti į užsienį ir ten pasidaryti banko korteles, sakė, kad ten juos pasitiks, nuveš į viešbutį, nuves į banką, padės išsiimti banko korteles, o gautas korteles turėtų atiduoti R.. R. už vieną kortelę žadėjo sumokėti 1000 eurų. Vilniuje, prie oro uosto jie (jis, brolis Z. V., D. R., jo draugas vardu D. ir M. S.) susitiko, praėjo registraciją, bet prie vartų pareikalavo pateikti banko kortelę, su kuria buvo apmokėta už bilietus. Jiems paaiškino, kad bilietai pirkti iš vogtų sąskaitų, jų neįleido. Jis paskambino R. ir viską papasakojo, R. žadėjo nupirkti bilietus į vakarinį reisą, bet viskas pasikartojo. Susitiko su R. po poros dienų, bet daugiau jo paslaugų atsisakė ir daugiau skristi R. prašymu nesutiko. Teismui pateikia vieną iš bilietų, kuris liko nesuplėšytas.

Nukentėjusiojo R. R. mobiliojo ryšio telefono numerio išklotinės analizės metu buvo analizuojama telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi nukentėjusysis R. R. įvykio metu) išklotinė. Analizuojant gautą išklotinę, nustatyta, kad iš R. R. telefono 2015-07-07 14:41 val. buvo skambinta į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi R. R. draugė J. V.), tuo metu telefonas buvo prisijungęs prie telekomunikacinių tinklų celės Nr. 012F, veikiančios adresu, Didžioji g. 33/2, Vilniuje, 2015-07-02 14:53 val. skambinta į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi R. R. draugė J. V.), tuo metu telefonas buvo prisijungęs prie telekomunikacinių tinklų celės Nr. B18C veikiančios adresu Savičiaus g. 15, Vilniuje (kryptis link Didžioji g., Vilniuje), 2015-07-02 15:56 val. skambinta į mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi R. R. draugė J. V.), tuo metu telefonas buvo prisijungęs prie telekomunikacinių tinklų celės Nr. B07F, veikiančios adresu, Universiteto g. 14/2, Vilniuje, (kryptis link Gedimino pr. pradžios Vilniuje), 2015-07-02 16:32 val. skambinta į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi R. R. draugė J. V.), tuo metu telefonas buvo prisijungęs prie telekomunikacinių tinklų celės Nr. 011E, veikiančios adresu, Pučkoriai (kryptis link Belmonto g., Vilniuje), 2015-07-02 16:53 ir 16:54 val. nusiųsta SMS žinutė į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi R. R. draugė J. V.), tuo metu telefonas buvo prisijungęs prie telekomunikacinių tinklų celės Nr. 011E, veikiančios adresu, Pučkoriai (kryptis link Belmonto g., Vilniuje). 2015-07-02 16:56 val. skambinta į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi R. R. draugė J. V.), tuo metu telefonas buvo prisijungęs prie telekomunikacinių tinklų celės Nr. A79E veikiančios adresu Zarasų g. 24/1, Vilniuje (kryptis link Subačiaus g., Vilniuje), 2015-07-02 17:06 val. skambinta į mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), tuo metu telefonas buvo prisijungęs prie telekomunikacinių tinklų celės Nr. 015E veikiančios adresu Gedimino pr. 7, Vilniuje. 2015-07-02 19:08 val. gauti du SMS pranešimai iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi A. T.), tuo metu telefonas buvo prisijungęs prie telekomunikacinių tinklų celės Nr. 208C, veikiančios adresu, Draugystės g. 3B, Kaunas (t. 1, b. l. 96).

UAB „TELE2“ pateiktoje informacijoje nurodyta, jog abonentas būdamas adresu Drujos g. 2, Vilniuje („Audėjo“ baldų centro aikštelė), ir Subačiaus g. 64, Vilniuje (degaline „Neste“), neturėjo patekti į celės 011E (Pūčkoriai) veikimo zoną, nes šie adresai keičiantis gamtos reiškiniams, reljefo ypatumams ir pan. nurodytu laiku galėjo patekti į celių A79D, A79E, A79F, A796, A797, A798 (Zarasų g. 24/1), 010E, 0107, 0103 (Srovės g. (Belmontas)), B69D, B696 (Gervėčių g. 4) veikimo zonas. Miestuose celės veikimo spindulys dažniausiai yra 0.2-1 km antenos spinduliavimo kryptimi (t. 1, b. l. 145-147).

Nukentėjusiojo R. R. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių ir SMS žinučių išklotinėje 2015-07-02 nurodyta, kad šis abonento numeris nuo 16.32 val. iki 16.54 val. buvo celės 011E ( Pučkoriai) veikimo zonoje ( t. 1, b. l. 89).

Įtariamojo Ž. Š. mobiliojo ryšio telefono numerio išklotinės analizės metu buvo analizuojama telefono numerio (duomenys neskelbtini)( kurio naudojosi Ž. Š. įvykio metu) išklotinė. Nustatyta, kad 2015-07-02 16.48 val. šis Ž. Š. naudojamas telefono numeris buvo prisijungęs prie celės 011E, kuri veikia adresu Pučkoriai, Vilnius. Į šį mobiliojo ryšio telefoną buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir bendrauta 113 sekundžių ( t. 1, b. l. 114, 115-116).

LR specialiųjų tyrimų tarnybos saugumo skyriaus pateiktame vaizdo įraše kameromis fiksuotas vaizdas A. (duomenys neskelbtini)g. 6, Vilniuje, ir Šermukšnių g. 3, Vilniuje, jame matyti pastatas, prie jo stovintys automobiliai, važiuojamoji kelio dalis, prie jos stovintys automobiliai. Pateiktame vaizdo įraše prie pastato 2015-07-02 16.35 vaizdo minutę užfiksuotas vyras, vilkintis melsvos spalvos marškinėliais, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, juodos spalvos bateliais, su akiniais, kuris kalba mobiliojo ryšio telefonu. Vyras vaikšto iki 18.06 vaizdo minutės ir nueina. 18.28 vaizdo minutę ateina vyras, vilkintis baltos spalvos marškinėliais, juodos spalvos kelnėmis, juodos spalvos bateliais. 18.55 vaizdo minutę vyras, vilkintis melsvos spalvos marškinėliais, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, juodos spalvos bateliais, su akiniais, nuo Šermukšnių gatvės kalbėdamas telefonu prieina prie vyro, apsivilkusio baltos spalvos marškinėliais, juodos spalvos kelnėmis ir juodos spalvos bateliais. Pakalbėję ir kažkiek palaukę, nueina. Kameromis fiksuotas vaizdas A. (duomenys neskelbtini)g. 6, Vilniuje, ir Šermukšnių g. 3, Vilniuje. 20.13 vaizdo minutę važiuojamąja kelio dalimi atvažiuoja automobilis žalsvos spalvos, kuris prisiparkuoja prie šaligatvio A. (duomenys neskelbtini)gatvėje. Vaizdo įraše žalsvos spalvos automobilyje matyti sėdintis vairuotojas. 35.29 vaizdo minutę iš žalsvos spalvos automobilio išlipa baltos spalvos marškinėliais, juodos spalvos kelnėmis, juodos spalvos bateliais, ir nueina A. (duomenys neskelbtini)gatve. 40.45 vaizdo minutę vyras grįžta ir įlipa į automobilio keleivio pusę šalia vairuotojo. 40.40 vaizdo. AtiD. kitą vaizdo įrašą, matyti šoninis pastato vaizdas, važiuojamoji kelio atkarpa. Kitoje kelio pusėje matyti kaip 07.17 vaizdo minutę prie ten stovinčio sunkvežimio A. (duomenys neskelbtini)gatve link priešais pastatą, A. (duomenys neskelbtini)g. 6, Vilniuje, ateina Ž. Š. ir A. T.. 08.16 vaizdo minutę Ž. Š. pereina gatvę ir kalbėdamas telefonu praeina pro A. (duomenys neskelbtini)g. 6/Šermukšnių g. 3, Vilniuje, pastato kampą, A. T. lieka stovėti prie sunkvežimio. A. T. kalba telefonu. 10.14 vaizdo minutę A. T. eina link A. (duomenys neskelbtini)g. 6/Šermukšnių g. 3, Vilniuje, pastato kampo. 11.20 vaizdo minutę A. T. ir Ž. Š. praeina A. (duomenys neskelbtini)g. 6/Šermukšnių g. 3, Vilniuje, pastato kampą, pereina gatvę ir prieina prie sunkvežimio. 11.49 vaizdo minutę kelio važiuojamąja dalimi atvažiuoja automobilis „Audi A6“ ir Ž. Š. su A. T. greitai įlipa į automobilį (t. 2, b. l. 2-34, 35-41).

Apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrint automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. Š., 2016-02-03 rastas ir paimtas 2015-03-12 vekselis, išrašytas R. R. 2900 eurų sumai (t. 2, b. l. 158-161, 163-164).

Vilniaus miesto 35-asis notarų biuras, adresu Šermukšnių g. 8-16, Vilniuje, pateikė informaciją, kad 2015-07-02 dirbo įprastu režimu, t. y. nuo 08.30 iki 16.00 val. (pietūs 13.00-13.30 val.) (t. 2, b. l. 176-180).

Kaltinamasis Ž. Š., žinodamas apie R. R. neteisėtus veiksmus, kuriais užsidirbdavo pragyvenimui, nutarė, kad jis neteisėtu pelnu privalo pasidalinti ir su kitais asmenimis. Apie R. R. galimai neteisėtai uždirbtus pinigus Ž. Š. sužinojo iš M. S., prie to prisidėjo ir D. S.. Pasitelkęs kaltinamuosius A. T. ir D. K., Ž. Š. sumanė prievartauti turtą iš R. R., prisidengdamas pažadu suteikti pastarajam „stogą“ – apsaugą nuo galimai kitų nusikaltėlių, tačiau tokios pagalbos R. R. nepriėmė. 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje nuvykus Ž. Š., D. K. ir D. S. pas R. R. į Prienus, buvo pravestas turto prievartavimo, t. y. apmokestinimo variantas, bet konkrečių rezultatų nesutarta. Ž. Š. pradėjo reikalauti M. S. organizuoti susitikimą su R. R. Vilniuje, kas įvyko 2015 m. liepos 2 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini)gatvėje. Kur gali būti tą dieną R. R., kaltinamuosius informavo M. S., kuris nesitikėjo, kad jie taip žiauriai pasielgs su R. R., nuveš jį į mišką ir ten bus panaudotas fizinis bei psichinis smurtas. Nustatyta, kad kaltinamieji Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini)gatvėje, panaudojus fizinį smurtą jėga ištraukė R. R. iš automobilio, nurodė sėsti į jų automobilį, taip atimdami jam laisvę, nuvežė iki Puškorių miško, panaudodami fizinį bei psichinį smurtą, reikalavo iš jo pinigų, prievartą vartojo visi trys kaltinamieji, Ž. Š. ir D. K. privertė R. R. pasirašyti du vekselius po 2900 eurų, vėliau parvežus jį prie jo automobilio iš nukentėjusiojo prievarta paėmė 550 eurų, važiuojant į Kauną dar paėmė 30 eurų benzinui užsipilti. Nusikalstama veika buvo tęsiama ir toliau važiuojant į Kauną, kur nukentėjusysis pažadėjo kaltinamiesiems iš tėvo paimti 1000 eurų ir jiems atiduoti. R. R. vairavo savo automobilį, kuriame sėdėjo jo mažametė dukra su motina J. V. bei kaltinamasis A. T., juos lydėjo kitas automobilis, kuriame sėdėjo kaltinamieji Ž. Š. ir D. K.. R. R., pasinaudodamas tuo, kad A. T. visą kelią gėrė stiprius alkoholinius gėrimus, prarado budrumą, Kauno mieste įvažiavo į policijos kiemą ir išlipęs iš automobilio kreipėsi į policiją, bet patekti į vidų negalėjo, o tuo metu A. T. persėdo pas Ž. Š. ir D. K., kurie iš ten pasišalino. R. R. tą patį vakarą kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą, priimant pareiškimą jame buvo aprašyti visi įvykiai Prienuose ir Vilniuje.

Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. R. R. parodymai yra nuoseklūs nuo pirmos apklausos, priimant pareiškimą 2015 m. liepos 2 d. (t. 1, b. l. 6-10), apklausos metu 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. kovo 8 d. (t. 1, b. l. 14-15, 17-19), šiuos parodymus R. R. iš esmės patvirtino apklausiamas teisiamajame posėdyje. Savo parodymus nukentėjusysis R. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 20-28), asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu jis konkrečiai nurodė kokius veiksmus atliko A. T., D. K. ir Ž. Š. (t. 1, b. l. 29-43). Liudytoja J. V. parodė, kad vienas iš dviejų priėjusių vyrų per priekines keleivio pusės dureles įlindo į automobilio vidų ir ištraukė iš užvedimo spynelės raktus, kitas atidarė vairuotojo pusės dureles ir jėga ištempė R. iš automobilio. Maždaug už minutės R. grįžo ir jai padavė 600 eurų. Tada išvažiavo su dviem vyrais jų automobiliu „Audi A6“. 16.50 val. R. parašė žinutę, kad grįžta už 10 min., po to paskambino ir pasakė, kad jam viskas gerai. Apie 17.00 val. R. grįžo ir priėjęs prie jos pasakė, kad duotų 600 eurų. Vyras pinigus perdavė dviems vyrams. Ji išlipo iš automobilio ir pradėjo klausinėti kas vyksta. Vienas vyras atidavė 50 eurų ir liepė jai sėsti į automobilį. Ji taip ir padarė. Po kelių minučių atėjo R. ir vienas vyras, kuris su savimi turėjo butelį degtinės. Ji paklausė kur važiuoja, R. atsakė, kad į Kauną. Įvažiavus į Kauną vyras užmigo. R. pasuko prie Šančių policijos nuovados ir iššoko iš automobilio kviestis pagalbos. Vyras išlipo iš jų automobilio ir įsėdo į paskui juos važiavusį „Audi A6“ automobilį. Ji pasitarusi su R. nusprendė važiuoti į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Minėtų vyrų ji nepažįsta. Įtaria, kad su įvykiu susijęs jų bendras draugas M. S.. Jis žinojo, kad jie važiuoja į Vilnių, taip pat galėjo tiems asmenims suteikti informacijos dėl jų turimų pinigų (t. 3, b. l. 2-3). J. V. matė šios nusikalstamos veikos pradžią ir pabaigą, buvo labai išsigandusi, be to, automobilyje buvo nukentėjusiojo ir jos mažametė dukrelė.

Kaltinamųjų versiją, kad R. R. buvo skolingas jiems 3000 eurų už nenupirktus bilietus į Tenerifę, teismas atmeta kaip gynybos poziciją pateisinti savo nusikalstamus veiksmus. Įrašas Ž. Š. užrašų knygutėje „2900“ negali būti įrodymu, kad būtent tokią sumą jam kažkas skolingas. Kaltinamųjų prašymu teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai A. V., Z. V., G. M. nei paneigia, nei patvirtina kaltinamųjų parodymus, nes jie apie inkriminuojamą kaltinamiesiems veiką nieko nežinojo, galėjo papasakoti tik apie netinkamą R. R. elgesį. Liudytojos K. G. (Ž. Š. sugyventinė) ir S. K. (D. K. žmona) teisiamajame posėdyje patvirtino, kad šešiese turėjo skristi į Ispaniją, bet kelionė neįvyko, apie nusikalstamą veiką jos nieko nežino.

Celių išklotinės parodė, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis buvo miške Puškoriuose, o kaltinamieji teigia, jog R. R. į jokį mišką nevežė. Šią aplinkybę patvirtina Ž. Š. telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad 16.48 val. iš Ž. Š. telefono buvo skambutis, jo telefonas veikė toje pačioje Puškorių miško celėje. Pirmasis skambutis iš Puškorių miško buvo 16.32 val., paskutinė R. R. SMS žinutė iš tos pačios celės buvo 16.54 val. R. R. buvo leista paskambinti sugyventinei tik po tam tikro laiko, šie asmenys Puškorių miške buvo mažiausiai 30 minučių.

M. S. parodė, kad 2015 m. liepos 2 d. jis ne kartą buvo susiskambinęs su R. R., žinojo, jog jis važiuoja į Vilnių, kur ten yra, tuos duomenis perdavė Ž. Š.. Tokius M. S. parodymus patvirtina telefoninių pokalbių išklotinė. M. S. iš J. V. skambučio 2015 m. liepos 2 d. sužinojo, kad R. R. prieš jo valią buvo įsodintas į automobilį ir išvežtas, ji jam apie tai papasakojo telefonu.

Kaltinamiesiems kaltinimai pareikšti dėl to, kad jie atvirai prievartavo turtą, panaudodami fizinį smurtą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, panaudodami psichinę prievartą bei atimdami R. R. laisvę.

Kaltinamieji kaltinami fizinio smurto panaudojimu ir nukentėjusiojo laivės atėmimu, veikiant bendrininkų grupėje. Šie nusikalstamos veikos požymiai, be panaudotos psichinės prievartos, pasitvirtino.

Kaltinamieji neigia neteisėtą pinigų reikalavimo faktą, nurodo, kad R. R. jiems buvo skolingas 2900 eurų, kurie jam buvo duoti tikslu nupirkti turistinę poilsinę kelionę į Tenerifę. Tačiau ši kaltinamųjų versija teisiamajame posėdyje visiškai paneigta.

Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, nes jie panaudojo psichinį ir fizinį smurtą, prievarta įsodindami nukentėjusįjį į savo automobilį bei nuveždami į mišką atėmė jam laisvę.

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamųjų 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad dienos metu, Vilniaus miesto centre buvo užpultas, sumuštas, vežiojamas po mišką, kas jį sukrėtė ir sukėlė daug neigiamų emocijų bei išgyvenimų. Kaltinamieji jo intensyviai ieškojo prieš nusikaltimo padarymą ir po nusikaltimo padarymo, lankėsi jo tėvų namuose, prie jo gyvenamosios vietos nuolat stovėdavo jų automobilis. Supratęs, kad yra persekiojamas, ilgą laiką po įvykio su sugyventine J. V. ir jų mažamete dukra Maja, gimusia 2015 m. kovo 1 d., buvo priversti slapstytis, išvykti iš gyvenamosios vietos, nuolat pasistoti kitose vietose, neatsiliepinėti į telefonų skambučius, iki šiol bijo dėl savo ir mažametės dukros gyvybės.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į bylos aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, žalą paD.io asmens turtinę padėtį. Nukentėjusysis nusikaltimo padarymo metu buvo įbaugintas, jam buvo prigrasinta dėl pasekmių jam ir šeimai, jeigu kreipsis į policiją, buvo išsigandęs, kad bus susidorota su sugyventine ir jų mažamečiu vaiku. Kaltinamieji pasirinko auką atsižvelgdami į nukentėjusiojo netinkamą elgesį, daromus įstatymų pažeidimus ir net nusikalstamas veikas. Nukentėjusysis turėjo pagrindo slapstytis ne tik nuo kaltinamųjų, bet ir nuo teisėsaugos organų. Teismas į visas šias aplinkybes atsižvelgia ir nustato neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje sumoje – 900 eurų, kurią privalo atlyginti kaltinamieji. Neturtinės žalos atlyginimas negali tapti nepagrįstu praturtėjimu ir nepakeliama našta nuteistiesiems.