Kauno apygardos teismo nutartis

2025-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-370-383/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-27
Bylos Nr.
eAN2-370-383/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Pažeidėjas
M. S.
Advokatai
Justinas Borevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-370-383/2025Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00876-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo advokato Justino Borevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties M. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 29 d. nutarimu M. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2025 m. gegužės 30 d. 10.16 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę ir dalyvaujant viešajame eisme, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone telefonu. Už šio administracinio nusižengimo padarymą M. S. paskirta 90 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. liepos 29 d. nutarimu, M. S. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas pakeisti Institucijos 2025 m. liepos 29 d. nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi M. S. skundas netenkintas, motyvuojant tuo, kad M. S. ir jo atstovo nurodomos aplinkybės dėl šeimos gerovės, darbo, nelaikomos išskirtinėmis, kurios sudarytų pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar švelninti jos taikymo terminą.

3. Apeliaciniu skundu M. S. atstovas advokatas Justinas Borevičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti 2025 m. liepos 29 d. Institucijos nutarimą ir neskirti M. S. administracinio poveikio priemonės arba pakeisti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę ir sutrumpinti M. S. paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą iki sankcijoje numatyto minimalaus – 1 mėnesio.

3.1. Skunde pažymima, kad teismas netinkamai įvertino ir dėl to nepagrįstai atmetė pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Perskaitęs kartu su protokolu gautą pranešimą, jis klaidingai suprato, kad darantis pažeidimą pareigūnų buvo užfiksuotas ne jis, o kitas asmuo. Dėl to jam, kaip automobilio savininkui, ir yra siunčiamas pranešimas ir prašoma pareigūnams nurodyti asmenį, vairavusį jo automobilį. Jokių užfiksuoto pažeidimo nuotraukų kartu su pranešimu ir protokolu pridėtų nebuvo. Kadangi buvo įsitikinęs, kad ne jis buvo užfiksuotas pažeidimo metu (nes tą dieną buvo vykdomi statybų darbai ir savo automobiliu buvo leidęs pasinaudoti vienam iš statybininkų brigados darbininkų), šią informaciją jis ir nurodė Institucijai.

3.2. Skunde akcentuoja, kad jis nuo pat pradžių nesiekė išvengti atsakomybės, o duomenis, kad vairavo ne jis, pateikė išskirtinai tik dėl objektyvaus nesusipratimo, kilusio iš policijos gauto pranešimo formuluotės. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad vėliau pareiškėjas nuoširdžiai pripažino savo kaltę, neigiamai vertino savo poelgį, sąžiningai paaiškino nusižengimo aplinkybes ir nuoširdžiai dėl padaryto nusižengimo gailėjosi. Be to, skunde įtvirtintas gailėjimasis buvo neteisingai teismo įvertintas kaip formalus, nesavanoriškas ir nenuoširdus vien tik dėl to, kad skundas surašytas pareiškėjo atstovo, o pats pareiškėjas teisme savo gailėjimo neišsakė, tačiau pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas. Jis buvo tinkamai atstovaujamas savo atstovo ir vien tai, kad dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių jis pats asmeniškai teismo posėdyje negalėjo dalyvauti ir neturėjo galimybės dar kartą patvirtinti savo skunde išdėstytų aplinkybių ir įgarsinti savo nuoširdaus gailesčio, negali būti vertinama pareiškėjo nenaudai ir sukelti jam neigiamų pasekmių.

3.3. Atstovo teigimu, dalis ankstesnių pažeidimų, priskirtų pareiškėjui, buvo užfiksuoti jam priklausančiais automobiliais (katafalkais), kurie naudojami vykdomoje, su laidojimo paslaugomis susijusioje individualioje veikloje, tačiau tuo metu juos valdė ir minėtus pažeidimus padarė kiti asmenys (darbuotojai), o ne pats pareiškėjas. Pareiškėjas vien tik dėl to, kad nenutrūktų darbinė veikla ir paslaugas būtų galima sklandžiai teikti toliau, nuobaudas iš karto sumokėdavo, tačiau ši aplinkybė niekaip nepadaro pareiškėjo atsakingu už kitų asmenų, o ne asmeniškai jo, padarytus pažeidimus ir negali jam sukelti neigiamų pasekmių. Teismo padaryta išvada apie neigiamą pareiškėjo asmenybę, sistemingus pažeidimus ir atsainų požiūrį į juos yra nepagrįsta, padaryta netinkamai ir nevisapusiškai įvertinus byloje esančius duomenis.

3.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrindė, kodėl būtent šiuo atveju turi būti pritaikytas maksimalus 3 mėnesių trukmės teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas ir, kad tik taikant pačią griežčiausią administracinio poveikio priemonę, bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Pareiškėjo vertinimu, jam paskirtas maksimalus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo laikotarpis yra per griežtas ir neproporcingas jo padarytam pažeidimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Paskirtos maksimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas sukels tiek jam, tiek ir jo šeimai itin neproporcingai neigiamų pasekmių, skirta maksimali sankcija nėra proporcinga. Teismas tinkamai neįvertino ir kitų pareiškėjo skunde nurodytų svarbių aplinkybių: pareiškėjo šeiminės, socialinės padėties, vykdomos specifinės, individualaus pobūdžio ir plataus geografinio masto veiklos, kuri yra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis, išlaikytinių (dviejų nepilnamečių dukrų), kurių vežiojimas į mokyklą ir būrelius tiesiogiai priklauso nuo jo galimybės vairuoti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į M. S. atstovo apeliacinį skundą, Institucijos vyriausioji tyrėja Sandra Ambraževičienė prašo skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas ir išsiųstas apeliantui per e.pristatymo dėžutę ir pasiūlyta iki 2025 m. birželio 29 d. sumokėti minimalią baudą – 60 eurų ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas 1 mėnesiui. Kadangi administraciniu nurodymu paskirta bauda nebuvo apmokėta, 2025 m. liepos 29 d. buvo priimtas nutarimas (duomenys neskelbtini), paskiriant 90 eurų baudą ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

4.2. Atsiliepime pažymima, kad apeliantas baustas iš viso 30 kartų, iš jų už ANK 417 straipsnio 3 dalį baustas 6 kartus (įskaitant ir šį nusižengimą), iš jų 3 galiojančios, paskirtos piniginės baudos sumokėtos ir yra galiojančios. Akivaizdu, kad toks apelianto elgesys atskleidžia asmens antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir akivaizdu patvirtina, kad nuobaudos nepasiekia savo tikslų, nes asmuo sumokėdamas piniginę baudą toliau sistemingai daro nusižengimus.

4.3. Institucijos teigimu, savo skunde asmuo nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. M. S. atstovo advokato Justino Borevičiaus apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, iš esmės nesutinkama tik su M. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinį skundą M. S. atstovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apeliaciniame skunde nenurodoma.

8. Apeliaciniame skunde atstovas nesutinka, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimas ir gailėjimasis nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Prisipažinimas nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti administracinio nusižengimo padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą. Nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar egzistuoja M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pažymėjo, kad pareiškėjas savo kaltę pripažino bei nurodė, jog gailisi, tik po nutarimo administracinio nusižengimo byloje, į bylos nagrinėjimą neatvyko, 2025 m. birželio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog transporto priemonę valdė kitas asmuo, tačiau gavęs nutarimą bei susipažinęs su bylos medžiaga savo kaltę pripažino bei nurodė, jog gailisi. Apylinkės teismo vertinimu, pareiškėjo M. S. gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo yra formalus, deklaratyviai nurodytas tik skunde, siekiant išvengti administracinio poveikio priemonės. Su šiais argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad M. S. veiksmai po administracinio nusižengimo nustatymo, jo pateiktas paaiškinimas apie padaryto nusižengimo aplinkybes neleidžia teismui spręsti apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuoširdų gailėjimąsi padarius nusižengimą. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog tik vėliau pajutęs neigiamas nubaudimo pasekmes M. S. pakeitė poziciją ir skunde apylinkės teismui teigė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, nesudaro pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo atveju atstovo skundo argumentai iš esmės yra nukreipti į nusižengimą padariusio M. S. elgesio pateisinimą, menkinant padarytą nusižengimą, o ne kritiškai vertinant pažeidimą padariusio asmens veiksmus, todėl akivaizdu, kad esant nustatytoms aplinkybėms, pripažinti M. S. veiksmuose esant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pakankamo pagrindo.

10. Apeliaciniame skunde prašoma už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki vieno mėnesio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

11. Nagrinėjamu atveju skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę buvo pagrįstai atsižvelgta į M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusižengimas padarytas pakartotinai), pažeidimo pobūdį (vairuodamas transporto priemonę, naudojosi telefonu), pažeidėjo asmenybę (daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už analogiško nusižengimo padarymą, turi galiojančių nuobaudų). Apylinkės teismas, nagrinėdamas M. S. skundą, visapusiškai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti M. S. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Atstovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas M. S. atžvilgiu.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones M. S. reikalinga tinkamai pasirūpinti savo dukromis, nuvežant jas į ugdymo įstaigą, užsiėmimus ir treniruotes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti M. S. galimybę pasirūpinti savo vaikais, tačiau asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat akcentuotina, kad iki nusižengimo padarymo M. S. žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga rūpinantis savo vaikais, o tokiu būdu pažeisdamas KET, šią teisę jis gali prarasti. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo vaikais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Be to, nuvežti M. S. dukras į ugdymo įstaigas ar būrelius gali ir pažeidėjo sutuoktinė, artimieji giminaičiai, draugai ir pan.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones M. S. yra būtina tinkamam darbinių funkcijų vykdymui. Vis dėlto, teismų praktikoje aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta galimybės M. S. apskritai dirbti, o jo įmonės darbines funkcijas gali atlikti ir kiti jo vadovaujamo verslo darbuotojai, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė.

14. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad M. S. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 29 kartus už įvairius administracinius nusižengimus, vyrauja KET pažeidimai (ne kartą baustas už analogiško nusižengimo padarymą). Taigi, M. S. praeityje padaryti administraciniai nusižengimai patvirtina, kad jam taikomos administracinės nuobaudos nėra veiksmingos ir nėra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, tokiu būdu parodant cinišką požiūrį į visuotinai pripažintas elgesio normas, visuomenės saugumo sampratos ignoravimą, asmeninio intereso priešpastatymą viešajam. Be to, šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja M. S. ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių, todėl nesuteikia jokio pagrindo svarstyti dar švelnesnės, nei nustatė Institucija, administracinio poveikio priemonės skyrimo.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti M. S. paskyrus trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą ar apskritai šios priemonės neskyrus. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios nėra išskirtinės ir sudarančios pagrindą sušvelninti nuobaudą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl tenkinti M. S. atstovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. S. atstovo advokato Justino Borevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas