- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-12
- Bylos Nr.
- e2-3096-857/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00880-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Ieškovas
- ADB „G.“
- Atsakovas
- UAB „G. p.“
- Trečiasis asmuo
- E. I.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 2.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „G.“ ieškinį atsakovei UAB „G. p.“, tretiesiems asmenims E. I. SE, UAB „Ž. U.“, UAB „W.“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2021-05-13 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Ž. U.“ buvo sudaryta Krovinių draudimo sutartis (šios sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas GJELT Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – draudimo liudijimas), kuria buvo apdrausti: elektronikos prekės, buitinė technika už kuriuos pagal prekybinius santykius arba tiekimo sąlygas atsako draudėjas UAB „Ž. U.“. Draudimo sutartis galiojo nuo 2021-05-13, 14:30 iki 2022-01-14, 24:00. Atsakovė įsipareigojo UAB „Ž. U.“ priklausantį krovinį („Samsung“ televizorius, 52 pakuotes) nugabenti gavėjui (duomenys neskelbtini) į Olandiją. 2021-09-06 pristačius krovinį paaiškėjo, kad dalis jo yra dingusi, t. y. gavėjui nepristatyta 40 pakuočių (pristatytos 12). Visa tai pažymėta CMR važtaraštyje. Viso užsakyto vežti krovinio vertė (duomenys neskelbtini) Eur (2021-09-03 sąskaita, kurią išrašė UAB „Ž. U.“ bendrovei (duomenys neskelbtini)). Dingusios krovinio dalies vertė (duomenys neskelbtini) Eur (Samsung TV 55LS03A 15 Pcs x (duomenys neskelbtini) Eur; Samsung TV 43LS03A 19 Pcs x (duomenys neskelbtini) Eur; Samsung TV 65QN95A 6 x (duomenys neskelbtini) Eur – apskaičiavimai pagal viso krovinio sąskaitoje nurodytas sumas). UAB „Ž. U.“, atėmus dingusios krovinio dalies vertę, išrašė bendrovei (duomenys neskelbtini) naują sąskaitą (duomenys neskelbtini) Eur sumai ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo UAB „Ž. U.“ (duomenys neskelbtini) Eur dydžio draudimo išmoką už apdraustą krovinį. Išmoka apskaičiuota taip: dingusio krovinio vertė ((duomenys neskelbtini) Eur) – 10 proc. išskaita ((duomenys neskelbtini) Eur), kuri vagystės atveju numatyta Draudimo liudijime. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas subrogacijos būdu (CK 6.1015 straipsnis) perėmė UAB „Ž. U.“ teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės. Atsakovės civilinės atsakomybės draudikas E. I. SE, Lietuvoje veikiantis per E. I. SE Lietuvos filialą pripažino, jog atsakovei kyla civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos, tačiau atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kadangi įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Ieškovė, išmokėjusi (duomenys neskelbtini) Eur išmoką apdraustajam UAB „Ž. U.“, šioje apimtyje perėmė pastarojo asmens, kaip kreditoriaus, teises žalos atlyginimo prievolėje, todėl turi teisę į žalos atlyginimą iš už jos padarymą atsakingo asmens.
Šalies argumentai
3. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė atsakovės veiksmus vertina, kaip maksimalių pastangų nebuvimą, kad būtų išvengta vagystės, t.y. neįvykdyta vežėjo pareiga išsaugoti krovinį. Atsakovė turėjo domėtis krovinio verte, įvertinusi aplinkybę, kad krovinys vežamas tentine puspriekabe, atsakovė turėjo būti dar atsargesnė, nes iš tokios transporto priemonės, vagims lengviau pavogti krovinį. Aikštelė, kurioje buvo sustojusi atsakovės transporto priemonė, gabenusi krovinį, realiai saugoma niekas nesaugojo, kameromis realiu laiku vaizdo nestebėjo, užtvarai, buvę prie įvažiavimo į aikštelę, vaizdo kameros neatliko apsaugos funkcijos.
4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius paaiškino, kad UAB „G. p.“ gavo užsakymą nugabenti krovinį – televizorius į Olandiją. Krovimo metu vairuotojas jį informavo, jog kraunamos televizorių dėžės, todėl jis nurodęs vairuotojui stoti tik aikštelėje su apsauga. Vairuotojas pasirinko stovėjimą stovėjimo aikštelėje, kuri yra saugoma, ji įrašyta į premium aikštelių sąrašą. Siekdamas apsaugoti vežtą krovinį, vairuotojas liko nakvoti transporto priemonėje, aikštelėje vairuotojas atsistojo taip, kad filmuotų 2 kameros iš priekio ir galo, todėl motyvas dėl neatsargumo neteisingas. Atsakovė visai neturėjo informacijos apie krovinio vertę, reikalingą apsaugą. Krovinio gabenimui buvo keliamas reikalavimas – gabenti tentine priekaba, tam, kad būtų galima kuo daugiau pakrauti. Jis skambino trečiajam asmeniui UAB „W.“ dėl informacijos apie krovinį, jos negavo. Už tokią sumą nebūtų gabenę brangaus krovinio dėl pavojaus. Manė, kad televizoriai galimai yra arba naudoti, arba brokuoti. Pagal tachografo rodmenis, vairuotojas nebegalėjo daugiau važiuoti, taigi pasirinko artimiausią uždarą stovėjimo aikštelę, ji yra įtraukta į tarptautinės vežėjų asociacijos saugių aikštelių sąrašą. Atsakovė dėjo visas pastangas, kad krovinys būtų apsaugotas. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atsakomybė, krovinio vežimo metu, apdrausta E. I. SE Lietuvos filialas, tačiau įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė atlyginti žalą, dėl to jų bendrovė kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė, tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ginčo esmė.
6. ADB „G.“ ir UAB „Ž. U.“ 2021 m. gegužės 13 d. (galiojo nuo 2021-05-13 14.30 val. iki 2022-01-14 24.00 val.) sudarė Krovinių draudimo sutartį, kuria buvo apdrausti: elektronikos prekės, buitinė technika už kuriuos pagal prekybinius santykius arba tiekimo sąlygas atsako draudėjas UAB „Ž. U.“.
7. Iš 2021 m. rugsėjo 2 d. krovinio pervežimo sutarties nustatyta, kad UAB „G. p.“ įsipareigojo pervežti UAB Ž. U.“ krovinį, nurodytas krovinių kiekis ir svoris, matmenys, pristatymo adresas, pastabose nurodyta pakrovimo būdas – iš galo, kita pastaba - „electronics“.
8. UAB „G. p.“ įsipareigojo UAB „Ž. U.“ priklausantį krovinį („Samsung“ televizorius, 52 pakuotes) nugabenti gavėjui (duomenys neskelbtini) į Olandiją. 2021-09-06 bevežant krovinį, jo dalis buvo pagrobta, todėl gavėjui nepristatyta 40 pakuočių (pristatytos 12). Pradinis vežėjas UAB W.. Su UAB W. UAB Ž. U. dėl krovinio pervežimo sudarė žodinį susitarimą, kuris buvo tikslinamas „Scipe“ programos pagalba. Būtent šio susitarimo išdavoje UAB W. 2021-09-02 pateikė krovinio pervežimo užsakymą -sutartį (duomenys neskelbtini) atsakovei, kurį vykdydama atsakovė krovinį prarado. Atsakovei vežant minėtą krovinį, vairuotojui sustojus poilsio stovėjimo aikštelėje Vokietijoje (duomenys neskelbtini) (24 vieta), laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. 19.37 iki 2021 m. rugsėjo 5 d. 10.20 val. prapjovus sunkvežimio tentą pagrobti „Samsung“ televizoriai. Ieškovei išmokėjus UAB „Ž. U.“ (duomenys neskelbtini) Eur draudimo išmoką už minėtomis aplinkybėmis prarastą krovinį, ieškovė patyrė (duomenys neskelbtini) Eur dydžio žalą. Dėl šių aukščiau nurodytų aplinkybių ginčo nėra.
9. Byloje yra kilęs ginčas tarp šalių dėl to ar atsakovė (jos darbuotojai) dėjo maksimalias pastangas išsaugoti krovinį bei ar atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą ieškovei.
10. Teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-155/2010; Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus.
11. Krovinį vežęs vairuotojas P. H. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2021-09-03 su kroviniu iš Kauno išvyko išsikrauti maršrutu Lietuva - Lenkija - Vokietija - Nyderlandai. 2021-09-03 16:25 Marijampolėje pripildė pilnus transporto priemonės degalų bakus ir vyko toliau. Lenkijoje mokamoje stovėjimo aikštelėje apie 22:30 sustojo kasdieniam poilsiui. 2021-09-04 ryte 9:38 pradėjo naują pamainą, apėjo, apžiūrėjo transporto priemonę, viskas buvo tvarkoje. Vyko toliau maršrutu. 12:18 sustojau, padarė 20 minučių pertrauką, išgėrė kavą. 13:22 padarė 30 minučių trukmės pertrauką. Atidarė kairiąją šoninę priekabos dalį, patikrino, ar viskas gerai su kroviniu. Kadangi per galinius puspriekabės vartus nieko nesimatė, ten buvo didelių matmenų televizoriai sukrauti iki pat viršaus. Kadangi jų nebuvo galima tvirtinti, jie galėjo nukristi į priekį. Viskas buvo tvarkoje, nufotografavo, uždarė ir vyko toliau. 16:27 Lenkijoje sustojo stovėjimo aikštelėje „Shell“. Manė čia būti iki pirmadienio, tačiau pažiūrėjo, kad iki iškrovimo dar liko apie 730 km, ir pirmadienį gali nespėti ten nuvykti, dar buvo darbo laikas, todėl nusprendė vykti toliau. Buvo sustojęs pailsėti 55 minutes. 2021-09-04 20:35 Vokietijoje mokamoje stovėjimo aikštelėje sustojo kasdieniam poilsiui. Atliko smulkų transporto priemonės remontą, pavalgė, apėjo apie transporto priemonę, apžiūrėjo, viskas buvo tvarkoje. Užmigo apie 0:00. 2021-09-05 prabudo 9:10. Dar truputėlį pagulėjo, nuėjo į tualetą susitvarkyti. Grįžęs iš tualeto pradėjo apžiūrinėti transporto priemonę. Patikino puspriekabės spyną, ji buvo nepažeista. Eidamas pro puspriekabės dešinę pusę pastebėjo, kad įpjautas tentas, žvilgtelėjo vidun ir aptiko, kad puspriekabėje nėra krovinio, (krovinio dalies) ant padėklų. Žengtelėjęs dar porą žingsniu, pamatė dar vieną tento įpjovimą. Pažvelgęs ten, pamatė tą patį vaizdą. Iš karto nuėjo į degalinę ir iš kvietė policiją.
12. Iš pranešimo apie nusikaltimą nustatyta, kad užfiksuota, jog Vokietijoje (duomenys neskelbtini) (24 vieta), laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. 19.37 iki 2021 m. rugsėjo 5 d. 10.20 val. prapjovus sunkvežimio tentą pavogti „Samsung“ televizoriai, žalos dydis (duomenys neskelbtini) Eur.
13. Tarp UAB „Ž. U.“ ir (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 3 d. išrašyta sąskaita NR. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur sumai už 52 vnt. televizorių „Samsung“.
14. Tarp UAB „Ž. U.“ ir (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 3 d. išrašyta sąskaita NR. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur sumai už 12 vnt. televizorių „Samsung“.
15. ADB „G.“, atlikusi įvykio administravimo veiksmus, pripažino šį įvykį draudžiamuoju sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir išmokėjo UAB Ž. U.“ (duomenys neskelbtini) Eur draudimo išmoką už dingusį, pavogtą krovinį.
16. UAB „G. p.“ buvo sudariusi krovinių pervežimo įmonių atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Su E. I. SE Lietuvos filialu. įmone sudarytą krovinių pervežimo įmonių atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). E. I. SE Lietuvos filialas, įvertinęs žalos administravimo metu pateiktus dokumentus ir informaciją apie stovėjimo aikštelę, kurioje UAB „G. p.“ atliko numatytą poilsį, padarė išvadą, jog aikštelė neatitinka „Saugomos stovėjimo aikštelės“ reikalavimų, numatytų sudarytoje draudimo sutartyje (t.y. minėta aikštelė nėra pilnai aptverta (uždara) bei tamsiu paros metu apšviesta. Taip pat nebuvo nustatyta, jog pastaroji yra su kontroliuojamu patekimu bei kurioje transporto priemonės ir jose esantys kroviniai aikštelės personalo saugomi visą parą), be to, vairuotojo elgesys dėl transporto priemonės sustojimo poilsiui aiškių saugumo reikalavimų neatitinkančioje vietoje, vertintinas kaip didelis neatsargumas, todėl priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju.
17. Ieškinys reiškiamas atsakovei, Civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. To paties straipsnio 2 dalyje nurodo, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad ieškovė, išmokėjusi (duomenys neskelbtini) Eur išmoką krovinį apdraustajam UAB „Ž. U.“, šioje apimtyje perėmė pastarojo asmens, kaip kreditoriaus, teises žalos atlyginimo prievolėje, todėl turi teisę į žalos atlyginimą iš už jos padarymą atsakingo asmens.
19. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 9 straipsnyje nurodyta, kad važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis). CMR konvencijos 34 straipsnyje numatyta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. Ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą; ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį (CMR konvencijos 36 straipsnis).
20. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį.
21. Remdamasis šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, teismas daro išvadą, kad ginčo krovinio pervežimo atveju UAB „G. p.“ laikytina vežėja, kuriai pagal CMR konvenciją kyla pareiga atlyginti nuostolius praradus dalį krovinio (CMR konvencijos 17 straipsnis).
22. Atsakovė krovinio praradimo fakto neneigia, tačiau nesutinka su jos veiksmų, kaip ypač neatsargių, kvalifikavimu, todėl šios bylos įrodinėjimo dalykas yra vežėjų kaltės forma, t. y. spręstina, ar įrodytos aplinkybės, patvirtinančios tyčiai prilygintą neatsargumą, su kuriuo siejamas CMR konvencijos 29 straipsnio taikymas.
23. Vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje, t. y. vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento. Vežėjas atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui, kas reiškia, kad vežėjas turi įrodyti, jog krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.
24. CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17 straipsnis, 18 straipsnis), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 str. 3 d.). CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta CMR 24 ir 26 straipsniuose. Situacija, kai vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (šiurkščiu aplaidumu), kuris prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktas).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-172/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑127‑378/2015).
26. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės vežtas krovinys buvo prarastas dėl trečiųjų asmenų veiksmų – vagystės. Vagystė kasacinio teismo praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis). Jei aptartų aplinkybių nenustatoma, sprendžiama, kad įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams, ir vežėjas netenka teisės į atsakomybės ribojimą. Todėl sprendžiant dėl kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007).
27. Ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, turi įrodyti ne tik krovinio praradimo faktą, bet ir pagrįsti pateikiamais įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys ar jo dalis buvo užvaldyta trečiųjų asmenų (pavogta), o vežėjas, siekdamas, kad jo atlyginamų nuostolių už krovinio dalies praradimą dydis būtų ribojamas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gindamasis nuo pareikšto ieškovo reikalavimo, įrodinėja buvęs maksimaliai atsargus ir rūpestingas bei ėmęsis įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).
28. Vežėjo kaltės forma tais atvejais, kai krovinys prarandamas dėl vagystės, nustatoma atsižvelgiant į krovinio gabenimo organizavimą (maršrutą, trukmę, išvykimo laiką ir kt.) ir jo vykdymą (tikslių nurodymų davimą vairuotojui, bendradarbiavimą su gavėju, t. y. kad krovinys būtų priimtas nustatytoje vietoje ir laiku, jog nereikėtų daryti pertraukų, sustojimų ar laukimų nesaugioje aplinkoje, gabenimo pertraukų pasirinkimą ir darymą tik neatidėliotinais ar kitais būtinais atvejais, užtikrinant krovinio saugumą, ir kt.) tokiu būdu, kad būtų užtikrintas krovinio išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007).
29. Vežėjų kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į krovinio gabenimo organizavimą, pasirinktą sustojimų vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes.
30. Krovinio vagystė vairuotojo buvo pastebėta jo pasirinktoje stovėjimo aikštelėje Vokietijoje (duomenys neskelbtini) (24 vieta), kurioje vilkikas su kroviniu buvo paliktas nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. vakaro iki 2021 m. rugsėjo 5 d. ryto.
31. Atsakovė, nesutikdama su savo veiksmų, kaip ypač neatsargių, kvalifikavimu, nurodė, kad stovėjimo aikštelė, kurioje buvo sustojusi transporto priemonė su kroviniu, yra įtraukta į tarptautinės vežėjų asociacijos saugių aikštelių sąrašą, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų.
32. Iš 2022 m. balandžio 7 d. Europos Sąjungos deleguoto reglamento (ES) 2022/1012 kuriuo dėl standartų, kuriuose išsamiai aprašoma saugiose ir apsaugotose stovėjimo aikštelėse teikiamų paslaugų kokybė ir tų aikštelių saugumo lygis, nustatymo ir tų aikštelių sertifikavimo procedūrų papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006, nustatyti minimalūs reikalavimai (bronzinis lygis) aikštelėms, t.y. kad be viso kito saugios ir apsaugotos stovėjimo aikštelės perimetras turi būti apsaugotas vaizdine atgrasomąja priemone; vaizdinė atgrasomoji priemonė turi būti įrengta ant žemės ir žymėti saugios ir apsaugotos stovėjimo aikštelės perimetrą ir tai, kad stovėjimo aikštelėje stovėti leidžiama tik krovininėms ir leidimus turinčioms transporto priemonėms; saugios ir apsaugotos stovėjimo aikštelės perimetro apšvieta turi būti 15 liuksų; visa augmenija aplink saugios ir apsaugotos stovėjimo aikštelės perimetrą turi būti apkarpyta, kad būtų užtikrintas geras matomumas; fiziniai arba nuotolinio stebėjimo patikrinimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per 24 valandas; turi būti įrengta geros kokybės vaizdą užtikrinanti AVSS, veikianti visose įvažiavimo į saugią ir apsaugotą stovėjimo aikštelę ir išvažiavimo iš jos vietose ir kt. Aukštesnius reikalavimus atitinkančiose aikštelėse (sidabrinis, auksinis, platininis lygis) be viso kito numatyti reikalavimai, pavyzdžiui, kad stovėjimo aikštelės perimetras turi būti aptvertas ištisine bent 1,8 m aukščio tvora su nuo perlipimo atgrasančiomis priemonėmis; tvorą ir stovėjimo aikštelę turi skirti 1 metro atvira zona; turi būti įdiegtos tyčinės ir netyčinės žalos tvoroms prevencijos priemonės; aikštelės perimetras turi būti nuolatos stebimas vaizdo kameromis, aprėpiant visą teritoriją ir kt.
33. Nagrinėjamu atveju, iš į bylą pateiktų matyti, kad šalia aikštelės yra krūmynai, medžiai, dėl kurių aikštelės matomumas suprastėja, nėra patikimų duomenų, apie aikštelę juosiančia tvorą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad aikštelė, kurioje buvo sustojusi atsakovės transporto priemonė su kroviniu, tuo metu buvo stebima vaizdo kameromis visą parą, taip pat nėra duomenų ar aikštelė saugoma darbuotojų visą parą, ar buvo atliekami fiziniai ar nuotoliniai stebėjimai, kad aikštelė būtų aptverta ištisine tvora. Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dalies aikštelės nejuosia tvora ir toje vietoje teritorija apaugusi krūmais.
34. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad buvo vežamos elektronikos prekės, kurios yra išskirtinai patrauklios vagystėms, ši aplinkybė buvo nurodyta vežimo užsakyme, tentine puspriekabe, kurią lengviau įveikti vagims, buvo pasirinktas nesaugus sustojimas ilgam poilsiui – toks elgesys neatitiko standartinių rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir pasireiškė dideliu neatsargumu.
35. Atsakovė UAB „G. p.“ būdama savo verslo srities profesionalė, galėjo ir turėjo pati surinkti informaciją, reikalingą konkretaus krovinio saugiam pervežimui. Priešingai, atsakovė, žinodama, kad veža vagystėms paklausų krovinį su tentine puspriekabe, netinkamai suplanavo krovinio vežimo maršrutą, stovėjimui (poilsiui) pasirinko nesaugią stovėjimo aikštelę, nesiėmė kitų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam vežamo krovinio užvaldymui sudaryti, t. y. atsakovė, būdama savo srities profesionale nesielgė maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, kas pagal kasacinio teismo praktiką yra būtina atsakomybės ribojimui, todėl teismas kvalifikuoja atsakovės veiksmus kaip itin nesargius, tarptautinėje praktikoje prilyginamus tyčiniams CMR konvencijos 29 straipsnio prasme, ir sprendžia, jog atsakovei netaikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jos civilinę atsakomybę (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis, 6 dalis).
36. Nors atsakovės direktorius teigia, jog neturėjo duomenų apie krovinį, jo vertę, reikalingą apsaugą, iš jo paaiškinimų teisme matyti priešingai. Jį vairuotojas informavo, jog yra kraunami didelių gabaritų televizoriai, todėl jis liepęs krovinį saugoti ir atitinkamai stoti saugomoje aikštelėje. Visa tai rodo, kad direktorius įvertino, jog vežą brangiai kainuojančią elektronikos prekę ir nurodė vairuotojui imtis visų atsargumo priemonių. Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog vairuotojo (atsakovės darbuotojo) pasirinkta stovėjimo (poilsio) vieta buvo nesaugi ir nekontroliuojama apsaugos, nes buvo galima netrukdomai įsibrauti į transporto priemonės, gabenusios krovinį, priekabą ir iš jos pagrobti didelį kiekį, didelių gabaritų televizorių.
37. Byloje nėra ginčo, kad buvo pavogta 40 vienetų televizorių „Samsung“, kas reiškia, jog UAB „Ž. U.“ buvo padaryta žala, pasireiškianti dingusio turto verte. Ieškovė, išmokėjusi (duomenys neskelbtini) Eur išmoką apdraustajam UAB „Ž. U.“, šioje apimtyje perėmė pastarojo asmens, kaip kreditoriaus, teises žalos atlyginimo prievolėje, todėl turi teisę į žalos atlyginimą iš už jos padarymą atsakingo asmens (CK 6.1015 straipsnis, 6.256 straipsnis). Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų (dingusių prekių sąrašo bei sąskaitų, kuriose nurodytos prekių kainos), nustatyta, kad padaryta žala viršija iš atsakovės reikalaujamos žalos dydį. Taigi, laikytina, jog yra įrodytas žalos padarymo faktas bei nuostolių dydis.
38. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-05-12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes taip nustato įstatymas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
39. Ieškovė pateikdama ieškinį teismui sumokėjo 605 Eur dydžio žyminį mokestį ir patyrė šio dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios visiškai patenkinus ieškinį ieškovei priteistinos iš atsakovės (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
40. Teismas patyrė 78,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus visiškai ieškinį, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 – 270 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „G. p.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei ADB „G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini):
(duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) žalos atlyginimą;
6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „G. p.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), septyniasdešimt aštuonis eurus 54 ct procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.