Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-64-382/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-03-23
Bylos Nr.: 1A-64-382/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-07739-2015-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Zigmas Pocius
Kaltinamasis: S. A.
Nuteistasis: S. F.
Nukentėjusysis: J. L., A. O., R. S., E. B., D. A.
Advokatai: Mindaugas Kepenis, Audronė Irena Matiukienė

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-382/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07739-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.3.1.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos Vardu2017 m. kovo 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Romui Gervaičiui,išteisintajam S. A., jo gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,nuteistajai S. F., jo gynėjai advokatei Audronei Irenai Matiukienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Romo Gervaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (4 epizodai) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas.

S. F. pripažinta kalta ir jai paskirtos bausmės: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (A. O. epizodas) paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (R. S. epizodas) paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (E. B. epizodas) paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (D. A. epizodas) paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir S. F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams ir vienam mėnesiui. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, S. F. įpareigota per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per šešis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą bei tęsti mokslą ar darbą. Nukentėjusiųjų J. L., A. O., R. S., E. B., D. A. civiliniai ieškiniai tenkinti ir priteista iš S. F. J. L. 510 Eur, A. O., R. S., E. B., D. A. po 170 Eur turtinės žalos atlyginimui. Tenkintas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir priteista iš nuteistosios S. F. 110,01 Eur proceso išlaidų. Taip pat priteista iš S. F. 19 Eur proceso išlaidų valstybei už liudytojos R. S. patirtas kelionės išlaidas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, veikdamas bendrai su S. F., turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. sausio 21 d. 11.07.04 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie darbo vietas Vokietijoje, Škotijoje, nurodė el.pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei kontaktinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio mėnesio viduryje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, S. A., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. Ž. priklausančioje patalpoje, S. F. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, el. pašto kodą, paslaugų teikimo sutartis, pinigų priėmimo kvitus, telefoną su abonento Nr. (duomenys neskelbtini). J. L. 2015 m. sausio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt pastebėjo skelbimą dėl įdarbinimo Vokietijoje. Susisiekusi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, prisistačiusia S. Š., bei gavusi PVM sąskaitą faktūrą, serija KLP Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 28 d. į įmonės sąskaitą banke AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pervedė 510 Eur už dokumentų tvarkymą, transporto paslaugas. Tačiau J. L. įdarbinimo paslaugos suteiktos nebuvo, pinigai negrąžinti.

Be to, S. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, būtent:

jis, veikdamas bendrai su S. F., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. sausio 16 d. 15.48.33 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www.CVUzsienis.lt įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie darbo vietas Vokietijoje, Škotijoje, nurodė el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei kontaktinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. O. 2015 m. sausio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, internetiniame puslapyje www.CVUzsienis.lt pastebėjo skelbimą dėl įdarbinimo Škotijoje ir išsiuntė savo CV adresu (duomenys neskelbtini). Paskambinusi A. O. S. F. bei prisistačiusi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove S. Š. nurodė sumą bei įmonės sąskaitą, jai nurodytą S. A., į kurią reikalinga pervesti pinigus už įdarbinimo paslaugas. 2015 m. sausio 28 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), brolio A. O. paprašyta, sesuo R. O. pervedė 170 Eur už dokumentų tvarkymą, transporto paslaugas. Tačiau A. O. įdarbinimo paslaugos suteiktos nebuvo, pinigai negrąžinti.

Jis, veikdamas bendrai su S. F., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. sausio 21 d. 11.07.04 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie darbo vietas Vokietijoje, Škotijoje, jį redagavo 2015 m. sausio 21 d. 16.02.32 val. ir nurodė el.pašto adresą (duomenys neskelbtini). Paskambinusi pagal skelbimą, R. S. susitarė su S. F., prisistačiusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke S. Š., susitikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 29 d., apie 13 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. S. pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadybininkės, prisistačiusios S. Š. vardu, patvirtinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, gautu iš S. A. Pagal šią sutartį už įdarbinimą R. S. sumokėjo S. F. 170 Eur, išrašant pinigų paėmimo kvitą KLP Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagal paslaugų teikimo sutartį paslaugos R. S. suteiktos nebuvo, pinigai negrąžinti.

Jis, veikdamas bendrai su S. F., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. sausio 21 d. 11.07.04 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie darbo vietas Vokietijoje, Škotijoje, nurodė el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), skelbimą redagavo 2015 m. sausio 21 d. 16.02.32 val. E. B. 2015 m. sausio 21 d., apie 16 val., internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt pastebėjusi skelbimą apie įdarbinimą Vokietijoje, Škotijoje, susirašinėjo nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) su, kaip ji suprato, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi J. O., apie įdarbinimą. 2015 m. sausio 28 d., apie 15.43 val., jai paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja S., bei paaiškino dėl darbo Vokietijoje. 2015 m. sausio 30 d., apie 12.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), E. B. pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadybininkės, prisistačiusios S. Š. vardu, patvirtinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, gautu iš S. A. Pagal šią sutartį už įdarbinimą E. B. sumokėjo S. F., prisistačiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke S. Š., 170 Eur, išrašant pinigų paėmimo kvitą KLP Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagal paslaugų teikimo sutartį paslaugos E. B. suteiktos nebuvo, pinigai negrąžinti.

Jis, veikdamas bendrai su S. F., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. sausio 21 d. 11.07.04 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie darbo vietas Vokietijoje, Škotijoje, nurodė el. pašto adresą (duomenys neskelbtini). D. A. 2015 m. sausio 28 d. internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt pastebėjo skelbimą dėl įdarbinimo Vokietijoje. Susisiekęs telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su S. F., įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove prisistačiusia S. Š., bei gavęs PVM sąskaitą faktūrą, serija KLP Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 4 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, S. F. nurodytą S. A., banke AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pervedė 170 Eur už dokumentų tvarkymą, transporto paslaugas. Tačiau D. A. įdarbinimo paslaugos suteiktos nebuvo, pinigai negrąžinti.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Romas Gervaitis apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl S. A. išteisinimo panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti S. A. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (nusikalstama veika padaryta A. O.) ir paskirti 30 parų arešto, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (nusikalstama veika padaryta R. S.) ir paskirti 30 parų arešto, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (nusikalstama veika padaryta E. B.) ir paskirti 30 parų arešto, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (nusikalstama veika padaryta D. A.) ir paskirti 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 65 straipsniu, subendrinus bausmes dalinio sudėjimo būdu, paskirti vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinus bausmes su 2015 m. kovo 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta su 2014 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams ir 35 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Nuosprendžio dalį, kuria tenkinti civiliniai ieškiniai ir priteistos proceso išlaidos iš S. F., pakeisti – turtinės žalos atlyginimą ir kitas proceso išlaidas priteisti solidariai iš S. A. ir S. F.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas S. A. išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta, kadangi teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į nustatytas aplinkybes, kai kurių įrodymų visiškai nevertino ir jų neaptarė priimtame išteisinamajame nuosprendyje, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Taigi skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl S. A. išteisinimo turi būti panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis.

Šalies argumentai

Prokuroras skunde nurodo, kad, S. F. teigimu, ji gautus pinigus atiduodavo S. A., o jei pinigai būdavo pervedami į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitą, tuomet pinigus nusiimdavo pats S. A. Už darbą, t. y. už vienos sutarties sudarymą, S. A. jai sumokėdavo 20–30 Eur. Nuteistosios tvirtinimu, dokumentus, spaudus, prisijungimo prie skelbimų duomenis gavo iš S. A., tačiau prie banko sąskaitos prieigos neturėjo. Banko kortele disponavo S. A. Išteisintasis S. A. kaltės nepripažino, kodėl S. F. tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo jis, paaiškinti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokius prieštaringus parodymus, pažymėjo, kad byloje nėra jokių nuteistosios S. F. parodymus dėl S. A. veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinančių duomenų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertino ir patikėjo S. A. parodymais, visiškai nevertindamas nuoseklių nuteistosios S. F. ir liudytojų D. M. bei J. O. parodymų. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu S. F. parodymai buvo labai nuoseklūs, jos parodymais nėra jokio pagrindo netikėti. S. F. teisme parodė, kad S. ji sutiko vakarėlyje, į kurį ją pakvietė D. M. Susitikus po vakarėlio, S. A. pasiūlė jai darbą. S. F. tuo metu atostogavo, darbo neturėjo, jai reikėjo pinigų, todėl sutiko pradėti darbą. Iš S. A. gavo dokumentus, spaudus, prisijungimo prie skelbimų duomenis, tačiau prie banko sąskaitos prieigos neturėjo. Banko kortele disponavo S. A. S. A. paskambindavo, paimdavo grynuosius pinigus, žmonių pervestus pinigus iš sąskaitos taip pat nuimdavo pats. S. F. nebuvo oficialiai įdarbinta ir dokumentus pasirašinėjo ne savo pavarde. Už kiekvieną sudarytą sutartį S. F. iš S. A. gaudavo po 20 Eur, o jei sutartį turėdavo pristatyti – po 30 Eur. Vieną dieną S. A. paprašė biuro raktų, po to nuteistoji biure nieko neberado. Dirbo 2–3 savaites. Tame biure J. O. nėra buvęs, S. F. niekada ten jo nematė. J. O. sakė, kad įmonė priklauso jam, nes toks įmonės elektroninis adresas, bet įmonę jis perleido Stanislovui. J. O., D. M. S. F. nebuvo sutikusi kelis mėnesius, telefonu nebendravo. Kai nuteistoji nebesutiko S. A., klausė D., ji atsakiusi, kad jie patys nieko nežino. S. F. savarankiškai sąskaitų neregistravo, atiduodavo S. A. Tiek nuteistoji S. F., tiek liudytoja D. M. nebuvo priešiškai nusiteikusios prieš S. A., todėl teikti melagingų parodymų apie jį, tiek duodant parodymus ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, neturėjo jokio pagrindo.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad bylos medžiagoje nustatyta, jog bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė J. O., kuris sudarė sutartis dėl šios įmonės banko sąskaitų atidarymo bei elektroninės bankininkystės, tačiau, J. O. tvirtinimu, įmonę jis atidarė S. A. pasiūlius, visi įmonės dokumentai, antspaudai buvo pas S. A. J. O. pasirašydavo visus dokumentus, kuriuos S. A. jam pateikdavo. Vertindamas tokius J. O. parodymus, teismas atkreipė dėmesį, kad liudytojo ir išteisintojo S. A. santykiai nebuvo draugiški, be to, remiantis J. O. parodymais, jis apie biurą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nieko nežinojo, taip pat nežinojo, kokie asmenys dirbo įmonėje, nieko nežinojo ir apie S. F. darbą įmonėje. Taigi teismas nusprendė, kad negalima daryti besąlygiškos išvados, jog viskam vadovavo S. A. Prokuroro manymu, ši teismo išvada yra neteisinga, nes tarp S. A. ir J. O. tuo metu, kai buvo padarytos nusikalstamos veikos, santykiai buvo gana draugiški, jie kartu dalyvavo vakarėlyje, tuo metu J. O. buvo reikalingi pinigai už advokato paslaugas ir jas apmokėjo S. A. Šias aplinkybes apklausiamas teisme patvirtino J. O. Apeliaciniame skunde pažymima, kad J. O. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kitoje byloje gynė advokatas Mindaugas Kepenis, kuris šioje byloje buvo S. A. gynėjas.

Prokuroro vertinimu, būtent J. O. parodymai, jog visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, spaudas, blankai buvo pas S. A., o juos teismas nepagrįstai nuvertino, patvirtina faktines bylos aplinkybes, kurias patvirtina ir nuoseklūs S. F. parodymai. S. F. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek įrodymų tyrimo teisme metu patvirtino, kad tuo metu, kai S. A. ją įkalbėjo užsiimti žmonių įdarbinimu užsienyje, jis perdavė jai dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudą, prisijungimo prie skelbimų duomenis, išskyrus banko korteles, kuriuos vėliau pasiėmė. Taigi teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai nuvertino S. F., liudytojo J. O. parodymus. Teismas nebuvo objektyvus vertindamas surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analize, jų lyginimo ir vertinimo rezultatais. Ne visada nusikaltimo aplinkybė ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnį, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi aptarus visus byloje esančius duomenis, prokuroro nuomone, nelieka abejonių dėl S. A. kaltės įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis. Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino nusikaltimo padarymo aplinkybes, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo izoliuotai vienus nuo kitų, nepaneigė byloje surinktų kaltinančių įrodymų, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas.

Išteisintasis S. A. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Romas Gervaitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl S. A. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (4 epizodai) ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (4 epizodai).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių ar paneigiančių duomenų vertinimo

Išteisindamas S. A., pirmosios instancijos teismas, vertindamas prieštaringus nuteistosios ir išteisintojo parodymus, atsižvelgė į tai, kad byloje neva nėra jokių S. F. parodymus dėl S. A. veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinančių duomenų. Prokuroro apeliaciniame skunde yra pažymėta, jog esminiai įrodymų vertinimui keliami reikalavimai, įtvirtinti BPK 20 straipsnio 5 dalyje, – teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be kita ko, šie reikalavimai reiškia ir tai, kad teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, šių duomenų palyginimu tarpusavyje, o išvados apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas asmens kaltumo klausimą, teismas privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą ir pakankamumą bei pagrįsti atitinkamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir kitą rašytinę bylos medžiagą, negali sutikti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo padaryta išvada, kad neįrodyta, jog S. A. dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Apygardos teismas daro išvadą, kad nuosprendyje yra padaryta įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog S. A. parodymai prieštarauja kitų liudytojų ir nuteistosios parodymams. Išteisintojo parodymų negalima laikyti išsamiais ir neprieštaringais, kadangi S. A. yra suinteresuotas bylos baigtimi, taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog S. A. neigia bet kokį ryšį tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, tiek su nuteistosios S. F. atliktais veiksmais, kai tuo tarpu byloje esantys duomenys tokius teiginius paneigia. Nuteistoji ir kiti liudytojai (D. M., J. O.) patvirtino, jog S. F. ir S. A. susipažino 2014 m. gruodžio mėnesį užmiestyje, netoli Klaipėdos, vykusiame draugų vakarėlyje (t. 4, b. l. 40, 53, 54). Tuo tarpu S. A. teisme tvirtino, jog nuteistosios S. F. nepažįsta ir pirmą kartą ją sutiko pas tyrėją (t. 4, b. l. 41). Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad faktinės aplinkybės, jog S. F. ir S. A. susipažino vakarėlio metu, po kurio S. F. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vadovavo S. A. ir pinigai už tariamą asmenų įdarbinimą atitekdavo būtent jam.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu J. O. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė pasiūlius išteisintajam S. A., t. y. įmonės įkūrimo idėja priklauso S. A. J. O. pažymėjo, jog būtent S. A. jam nurodydavo, kokius darbus daryti, taigi oficialus įmonės vadovas buvo J. O., tačiau faktiškai įmonę valdė S. A., t. y. pas jį buvo antspaudai, dokumentai, o J. O. pasirašydavo viską, ką jam pateikdavo S. A. – sutartis su kitomis įmonėmis, sąskaitas (t. 4, b. l. 54). Taigi aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo atidarytos ir elektroninio pašto adresas sukurtas J. O. vardu, nepaneigia fakto, jog įmonės valdymas buvo sutelktas išimtinai S. A. rankose. Tai, kad J. O. nieko nežinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), tik patvirtina, jog svarbių ir reikšmingų sprendimų, susijusių su įmonės valdymu, jis nepriimdavo, t. y. nebuvo tikrasis įmonės vadovas. Aptartos aplinkybės rodo, jog nors teisiškai įmonė priklausė J. O., bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis perdavė S. A., kuris nuo pat įsteigimo buvo tikrasis įmonės vadovas, būtent jis ir priimdavo įmonės valdymui esminius sprendimus, pvz., asmenų įdarbinimas, darbo užmokesčio mokėjimas, finansų valdymas ir kt.

Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas S. F. ir J. O. parodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, tačiau neįvertino jų visumos. Akivaizdu, kad J. O. parodymai dėl aplinkybių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo S. A. ir jog būtent jis kontroliavo įmonės veiklą, yra patvirtinti S. F. parodymais. Kadangi būtent išteisintasis, kaip jau nurodyta anksčiau, priimdavo įmonės veiklai reikšmingus sprendimus, pagrįstai galima daryti išvadą, jog būtent jis nusprendė įdarbinti S. F. Taigi savaime suprantama, jog S. A. pavesdavo užduotis merginai, žinojo jos funkcijas, t. y. neva kokias sutartis ir su kuo sudarydavo, mokėjo jai darbo užmokestį. Tai nuteistoji nurodė ir teisme, pažymėdama, kad S. A. paaiškino, ką ir kaip daryti, už kiekvieną pasirašytą sutartį jai sumokėdavo 20 arba 30 Eur (t. 4, b. l. 40). Tai, kad S. A. nebuvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nedalyvavo jos veikloje, paneigia taip pat ir J. O. draugės D. M. parodymai teisme (t. 4, b. l. 53), kai ji patvirtino, jog J. O. ir S. A. siejo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie bendradarbiavo. Savo ruožtu aplinkybė, jog būtent S. A. mokėjo S. F. atlyginimą, leidžia susieti jį su pinigais, kurie buvo gaunami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, įskaitant ir tas pinigų sumas, kurios buvo gautos iš nukentėjusiųjų, jiems nesuteikus įdarbinimo paslaugų ir negrąžinus sumokėtų pinigų, t. y. neteisėtai pasisavinus svetimą turtą.

Būtina atkreipti dėmesį, jog J. O., duodamas parodymus, pažymėjo, kad įmonės antspaudai, dokumentai buvo pas S. A., t. y. iš pradžių viskas buvo laikoma biure, o po to patikėta S. A. (t. 4, b. l. 54). Tokius liudytojo parodymus patvirtino ir S. F., nurodydama, jog pati sąskaitų neregistravo, atiduodavo jas S. A., kaip ir parengtas sutartis (t. 4, b. l. 41). Šios aplinkybės rodo, kad visą įmonės veiklą kontroliavo S. A. ir būtent jo žinioje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. S. F. taip pat patvirtino, jog gautus pinigus už fiktyvių sutarčių sudarymą pati perduodavo S. A., o jei nukentėjusieji juos pervesdavo į banko sąskaitą, S. A. juos nusiimdavo (t. 4, b. l. 40). Būtent J. O. ir S. F. parodymų sugretinimas ir sutapimas leidžia teigti, jog S. A. ne tik dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, jai vadovavo, tačiau taip pat ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kadangi nukentėjusiesiems įdarbinimo paslaugos, už kurias jie susimokėjo, taip ir nebuvo suteiktos. Parodymų visuma leidžia tvirtinti, jog apgaule gautus pinigus už nesuteiktas įdarbinimo paslaugas pasisavino būtent S. A., nes tokiu būdu dalį pinigų jis galėjo perduoti S. F., prilyginant juos darbo užmokesčiui. Kadangi pati S. F. nurodė, jog už kiekvieną sudarytą sutartį jai pinigų dalis buvo atiduodama iš karto (t. 4, b. l. 40), akivaizdu, jog jai buvo perleidžiama dalis tos sumos, kuri buvo gauta iš nukentėjusiojo už neva teikiamas įdarbinimo paslaugas, t. y. S. A. jai nemokėjo iš savo santaupų ar kito finansinio šaltinio. Taigi, atskaičius S. F. dalį, likę pinigai tekdavo S. A.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė J. O. parodymais, tiksliau, nesuteikė jiems reikiamos svarbos, motyvuodamas vien tuo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu J. O. ir S. A. santykiai nebuvo draugiški. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad tarp S. A. ir J. O. buvo kilę nesutarimų, savaime nepaneigia J. O. teismui teiktų parodymų patikimumo ir reikšmingumo. Nors D. M. ir yra nurodžiusi, kad išties tuo metu, kai S. F. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. A. ir J. O. buvo susipykę (t. 4, b. l. 53), tačiau tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad J. O. savo parodymais sistemingai siekia pabloginti S. A. padėtį nagrinėjant šią bylą, tuo labiau, jog jie yra seni draugai, iki tol teikė vienas kitam pagalbą, pvz., J. O. kreipėsi į S. A. su finansinės pagalbos prašymu ir S. A. sutiko apmokėti advokato suteiktas J. O. paslaugas (t. 4, b. l. 54). Taigi matyti, jog tarp S. A. ir J. O. kilę nesutarimai yra labiau susiję su jų bendrai vystytu verslu, t. y. darbinio pobūdžio, o ne išankstinis priešiškumas vienas kitam, kuris galėtų turėti įtakos liudytojo teikiamiems parodymams.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog reikšmės, sprendžiant klausimą dėl S. A. kaltės, turi ir aplinkybės, kurios patvirtina jo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ir ankstesnius jo ryšius su J. O. S. A. 2015 m. kovo 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo (t. 3, b. l. 131–135). Taip pat S. A. 2014 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už tai, kad suklastodamas tikrus dokumentus, panaudodamas žinomai suklastotus tikrus dokumentus, pagaminant netikrą dokumentą, panaudojant žinomai netikrą spaudą apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (t. 3, b. l. 123–130). Šie duomenys apie ankstesnes S. A. nusikalstamas veikas leidžia teismui susidaryti nuomonę, jog nagrinėjamas nusikaltimas S. A. gyvenime nėra atsitiktinis, kad jis jau iš anksčiau turi įgijęs nusikalstamos patirties, ypač finansinių nusikaltimų srityje, t. y. apgaule pasisavinant svetimą turtą. Taigi galima tvirtinti, jog apylinkės teismas tik vienpusiškai įvertino aplinkybes, patvirtinančias, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį sudarė T. K. (t. 1, b. l. 87), o ne S. A.; bendrovės telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi tik S. F.; IP (duomenys neskelbtini) adresas buvo priskirtas S. F. (t. 2, b. l. 138), o duomenų, kad kitas IP (duomenys neskelbtini) adresas būtų priklausęs S. A., nėra. Apygardos teismo vertinimu, vien tai, kad byloje be liudytojų ir nuteistosios nėra kitų tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog S. A. dalyvavo darant nusikalstamas veikas, savaime nepaneigia S. A. nusikalstamų veiksmų ir jo indėlio į nusikaltimų darymą. Pagrįstai galima daryti išvadą, jog S. A. būtent pats asmeniškai ir nesudarė biuro patalpos nuomos sutarties, oficialiai neįdarbino S. F., pinigus pasiimdavo grynaisiais, tačiau tiesiogiai su nukentėjusiaisiais dėl įdarbinimo paslaugų suteikimo nebendravo, siekdamas, kad jokie faktiniai duomenys jo nesietų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, įmonėje dirbusia S. F. ir įvykdytomis nusikalstamomis veikomis. Vis dėlto anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog S. A. žinojo, kaip elgtis, kad jokie liudytojai ar kiti rašytiniai duomenys nepatvirtintų jo dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Apie tai, jog S. A. ne pirmą kartą buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau pritrūko įrodymų jo kaltei pagrįsti, liudija 2016 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dianos Mikelėnienės nutarimas. Nutarime nurodyta, jog S. A. buvo įtariamas savo, J. O. ir M. K. naudai apgaule įgijęs didelės 27 241 Eur vertės svetimą turtą, t. y. buvo įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (t. 4, b. l. 115–128). Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau ši aplinkybė patvirtina, jog S. A., nepaisant jo jauno amžiaus, jau galbūt ne pirmą kartą išvengė atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kadangi jas daro pasitelkdamas kitus asmenis, pats niekur nefigūruodamas ir tiesiogiai su liudytojais bei nukentėjusiaisiais nebendraudamas. Taip pat aptartas nutarimas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo S. A. patvirtina jo ankstesnius ryšius su J. O. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytą veiklą, kuri galbūt ne visuomet atitiko įstatymų reikalavimus ir / ar netgi turėjo nusikalstamų veikų požymių, tačiau pritrūkdavo duomenų įrodyti S. A. prisidėjimą prie neteisėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdomos veiklos. Vis dėlto nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog, nepaisant fakto, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta kitų tiesioginių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų S. A. dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, tačiau lieka nepaneigti išsamūs S. F. ir J. O. parodymai.

Būtina pažymėti, jog J. O. analogiškus parodymus dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė įkurti S. A. ir būtent jis vadovavo įmonei nuo pat jos įkūrimo pradžios, o J. O. tik vykdė S. A. nurodymus, yra pateikęs ir kitame ikiteisminiame tyrime (t. 4, b. l. 116–117). Tai dar kartą patvirtina, jog J. O. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu yra išsamūs, neprieštaringi ir nekintantys, todėl apygardos teismas neturi pagrindo jais abejoti. Atkreiptinas dėmesys, jog net akistatos su S. A. metu J. O. nesipainiodamas ir neabejodamas pakartojo tuos pačius parodymus, o tuo tarpu S. A. tik trumpai nurodydavo, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra nesusijęs, skelbimų dėl įdarbinimo užsienyje į internetą nekėlė ir daugiau neturi ką papildyti (t. 3, b. l. 86–89), todėl tokie parodymai, teismo vertinimu, laikytini tik S. A. gynybine versija. Tuo labiau, kad aplinkybę, jog S. A. visiškai nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, taip pat paneigia M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis tvirtino, kad senas pažįstamas S. A. kreipėsi į jį su pagalbos prašymu, nurodydamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra reikalingi užsakymai, o M. K. sutiko padėti (t. 3, b. l. 173). Tokie liudytojo parodymai patvirtina, kad S. A. apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ne tik žinojo, bet ir joje aktyviai dalyvavo.

Tai, jog S. A. tvarkė ir valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansus, J. O. pažymėjo ne tik apklausų, bet ir akistatos metu, papildomai nurodydamas, jog, atidarius įmonės banko sąskaitą, jis visus dokumentus, susijusius su įmonės įregistravimu, prisijungimo kodus, mokėjimo korteles atidavė S. A. (t. 3, b. l. 87). Šie parodymai liudija, jog S. A. laisvai galėjo disponuoti įmonės sąskaitoje esančiomis finansinėmis lėšomis, taip pat ir tomis, kurias į įmonės sąskaitą pervedė nukentėję asmenys, tikėdamiesi, jog jiems bus suteiktos įdarbinimo užsienyje paslaugos. Tokias aplinkybes buvo nurodžiusi ir S. F. tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (t. 3, b. l. 31–34; t. 4, b. l. 40). Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog J. O. yra nurodęs, kad S. A. mokėjo jam darbo užmokestį – pirmą mėnesį 1000 Lt, po to kelis kartus po 200 Lt (t. 3, b. l. 88; t. 4, b. l. 54). Tai dar kartą patvirtina ne tik faktą, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, S. A. buvo tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau taip pat aplinkybę, kad jis visiškai disponavo įmonės gaunamomis pajamomis ir visus finansinius klausimus sprendė savo nuožiūra.

Apygardos teismo manymu, taip pat būtina aptarti aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio tinklalapio naudojimu, t. y. kas galėjo naudotis įmonės internetine svetaine, ar tokią prieigą turėjo S. A., taip pat būtina išsiaiškinti, kas kėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu skelbimus dėl įdarbinimo paslaugų teikimo į elektroninę erdvę. Akistatos su S. A. metu J. O. tvirtino, kad, jo žiniomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinimo paslaugų užsienyje neteikė, o be jo paties ir S. A. įmonės vardu į elektroninę erdvę skelbimų dėl įdarbinimo niekas įkelti negalėjo (t. 3, b. l. 86–89). S. F., duodama parodymus, yra nurodžiusi, jog prisijungimo prie elektroninio pašto duomenis jai davė S. A. (t. 4, b. l. 41). Ikiteisminio tyrimo metu S. F. nurodė, jog skelbimą dėl įdarbinimo Vokietijoje, Škotijoje internetinėje svetainėje www.CVUzsienis.lt įdėjo S. A. nurodymu (t. 3, b. l. 43). Atsižvelgiant į tai, jog, kaip jau buvo aptarta anksčiau, J. O. įmonės internetinės svetainės netvarkė ir skelbimų dėl įdarbinimo paslaugų užsienyje teikimo į elektroninę erdvę nekėlė (jis buvo įsitikinęs, kad įmonė apskritai tokių paslaugų neteikia), S. F. tam tikrus pakeitimus įkeltame įdarbinimo skelbime atliko tik su S. A. žinia ir jo nurodymu, akivaizdu, jog skelbimą į kitą internetinę svetainę (www.skelbiu.lt) įkėlė pats S. A., kadangi kaip jau buvo nuosprendyje nurodyta anksčiau, būtent jis buvo atsakingas už įmonės valdymą ir priimdavo visus reikšmingus sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, įskaitant susijusius su įmonės vykdoma veikla ir teikiamomis paslaugomis. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog skelbimas į internetinę svetainę www.skelbiu.lt buvo įkeltas iš kito IP adreso (IP adresas (duomenys neskelbtini)), nei į internetinę svetainę www.CVUzsienis.lt (IP adresas (duomenys neskelbtini)), į kurią, kaip pati patvirtino, skelbimą dėl įdarbinimo paslaugų užsienyje teikimo įkėlė S. F., o ne S. A..

Apibendrinant visa tai, kas aptarta anksčiau, liudytojų ir nuteistosios parodymus vertinant kaip visumą, yra pagrindas konstatuoti, jog S. A. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrai su S. F., turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. sausio 21 d. 11.07.04 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie darbo vietas Vokietijoje, Škotijoje, nurodė el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei kontaktinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio mėnesio viduryje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, S. A., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. Ž. priklausančioje patalpoje, S. F. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, el. pašto kodą, paslaugų teikimo sutartis, pinigų priėmimo kvitus, telefoną su Nr. (duomenys neskelbtini). J. L. 2015 m. sausio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt pastebėjo skelbimą dėl įdarbinimo Vokietijoje. Susisiekusi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, prisistačiusia S. Š., bei gavusi PVM sąskaitą faktūrą, serija KLP Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 28 d. į įmonės sąskaitą banke AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pervedė 510 Eur už dokumentų tvarkymą, transporto paslaugas. Tačiau J. L. įdarbinimo paslaugos suteiktos nebuvo, pinigai negrąžinti.

Be to, S. A. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, būtent: jis, veikdamas bendrai su S. F., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. sausio 16 d. 15.48.33 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www.CVUzsienis.lt įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie darbo vietas Vokietijoje, Škotijoje, nurodė el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei kontaktinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. O. 2015 m. sausio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, internetiniame puslapyje www.CVUzsienis.lt pastebėjo skelbimą dėl įdarbinimo Škotijoje ir išsiuntė savo CV adresu (duomenys neskelbtini). Paskambinusi A. O. S. F. bei prisistačiusi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove S. Š., nurodė sumą bei įmonės sąskaitą, jai nurodytą S. A., į kurią reikalinga pervesti pinigus už įdarbinimo paslaugas. 2015 m. sausio 28 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), brolio A. O. paprašyta, sesuo R. O. pervedė 170 Eur už dokumentų tvarkymą, transporto paslaugas. Tačiau A. O. įdarbinimo paslaugos suteiktos nebuvo, pinigai negrąžinti.

Jis, veikdamas bendrai su S. F., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. sausio 21 d. 11.07.04 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie darbo vietas Vokietijoje, Škotijoje, kurį redagavo 2015 m. sausio 21 d. 16.02.32 val. ir nurodė el. pašto adresą (duomenys neskelbtini). Paskambinusi pagal skelbimą, R. S. susitarė su S. F., prisistačiusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke S. Š., susitikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 29 d., apie 13 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. S. pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadybininkės, prisistačiusios S. Š. vardu, patvirtinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, gautu iš S. A.. Pagal šią sutartį už įdarbinimą R. S. sumokėjo S. F. 170 Eur, išrašant pinigų paėmimo kvitą KLP Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagal paslaugų teikimo sutartį paslaugos R. S. suteiktos nebuvo, pinigai negrąžinti.

Jis, veikdamas bendrai su S. F., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. sausio 21 d. 11.07.04 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie darbo vietas Vokietijoje, Škotijoje ir nurodė el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), skelbimą redagavo 2015 m. sausio 21 d. 16.02.32 val. E. B. 2015 m. sausio 21 d., apie 16 val., internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt pastebėjusi skelbimą apie įdarbinimą Vokietijoje, Škotijoje, susirašinėjo nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) su, kaip ji suprato, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi J. O., apie įdarbinimą. 2015 m. sausio 28 d., apie 15.43 val., jai paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja S. bei paaiškino dėl darbo Vokietijoje. 2015 m. sausio 30 d., apie 12.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), E. B. pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadybininkės, prisistačiusios S. Š. vardu, patvirtinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, gautu iš S. A. Pagal šią sutartį už įdarbinimą E. B. sumokėjo S. F., prisistačiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke S. Š., 170 Eur, išrašant pinigų paėmimo kvitą KLP Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagal paslaugų teikimo sutartį paslaugos E. B. suteiktos nebuvo, pinigai negrąžinti.

Jis, veikdamas bendrai su S. F., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. sausio 21 d. 11.07.04 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie darbo vietas Vokietijoje, Škotijoje ir nurodė el. pašto adresą (duomenys neskelbtini). D. A. 2015 m. sausio 28 d. internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt pastebėjo skelbimą dėl įdarbinimo Vokietijoje. Susisiekęs telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su S. F., įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove prisistačiusia S. Š. bei gavęs PVM sąskaitą faktūrą, serija KLP Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 4 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, S. F. nurodytą S. A., banke AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pervedė 170 Eur už dokumentų tvarkymą, transporto paslaugas. Tačiau D. A. įdarbinimo paslaugos suteiktos nebuvo, pinigai negrąžinti.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, atsižvelgdamas į liudytojų parodymų tarpusavio prieštaravimus ir sutapimus, atkreipdamas dėmesį į tai, jog nuteistoji S. F. ir liudytojas J. O. viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu davė itin išsamius, logiškus, atitinkančius susiklosčiusias faktines aplinkybes ir iš esmės tarpusavyje sutampančius parodymus, atsižvelgdamas į surinktų duomenų visumą, pripažįsta S. A. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (4 epizodai).

II. Dėl bausmės S. A. skyrimo

Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad S. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su nuteistąja S. F. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. A. yra teistas du kartus – 2014 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį (t. 3, b. l. 123–130), ir 2015 m. kovo 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (t. 3, b. l. 131–135), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 105–118). S. A. nusikaltimus padarė veikdamas tyčia, neišnykus teistumui, taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog už analogišką nusikaltimą, t. y. sukčiavimą, S. A. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – bauda – nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taigi darytina išvada, kad ankstesnė bausmė buvo per švelni, o S. A. nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Teismas pažymi, jog skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį. Be to, paskirta bausmė turi būti veiksminga.

Atsižvelgiant į tai, jog S. A. padarė 5 nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų, o kitos – baudžiamųjų nusižengimų kategorijoms, į tai, kad veikos padarytos tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, baigtos, padaryta žala neatlyginta, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti S. A. paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmes, neperžengiant prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį teismas nusprendžia S. A. paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (A. O. epizodas) – 30 parų arešto, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (R. S. epizodas) – 30 parų arešto, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (E. B. epizodas) – 30 parų arešto, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (D. A. epizodas) – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, subendrinus bausmes dalinio sudėjimo būdu, S. A. paskirtina 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrintina su 2015 m. kovo 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, subendrinta su 2014 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, ir galutinė bausmė paskirtina 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimas, atidedant bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams, ir 35 MGL dydžio bauda.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. vasario 8 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos S. F. išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 115,80 Eur ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistosios. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, iš S. F. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Romo Gervaičio apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria S. A. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti S. A. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimą; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (A. O. epizodas) – 30 parų arešto;pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (R. S. epizodas) – 30 parų arešto; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (E. B. epizodas) – 30 parų arešto; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (D. A. epizodas) – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir S. A. paskirti subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą S. A. atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. kovo 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, subendrinta su 2014 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, ir galutinę subendrintą bausmę S. A. paskirti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimą, atidedant bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, ir 35 MGL dydžio baudą.

Priteisti solidariai iš S. F. ir S. A. J. L. 510 Eur, A. O., R. S., E. B., D. A. po 170 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš S. F. ir S. A. po 9,50 Eur proceso išlaidų valstybei už liudytojos R. S. patirtas kelionės išlaidas.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą iš S. F. priteisti 115,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Teisėjai Eduardas MaškevičiusZigmas PociusAurelija Sadauskaitė