- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2-2694-779/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00847-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Minkirta“
- Advokatai
- Liutauras Kinderis
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minkirta“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Minkirta“ 236 500,00 Eur skolą; 10 723,49 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-539 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą (toliau – Schema), kurią pavedė įgyvendinti UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondui“ (toliau ir ŽŪPGF). ŽŪPGF, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal Schemą, atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininke – (duomenys neskelbtini) kredito unija (toliau – paskolos davėjas) ir jai suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal Schemą.
3. Paskolos davėja ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – paskolos sutartis) dėl 452 500,00 Eur paskolos suteikimo. Paskolos davėja pervedė atsakovei paskolos sumą, atskaičius atsakovės mokėtiną administravimo mokestį (t. y. 2 500,00 Eur) nuo paskolos sumos pagal Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.5.1. ir 2.8.1. punktus.
4. Atsakovė Paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, mokėti palūkanas bei vykdyti visus kitus įsipareigojimus (paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 3 ir 6.3 punktai). Atsakovė nevykdė šio įsipareigojimo, tuo pažeisdama paskolos sutarties nuostatas.
5. Atsakovei vėluojant mokėti palūkanas ir vykdyti paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, paskolos davėja, vadovaudamasi paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 5.7 ir 5.10 punktais, perleido reikalavimo teises pagal paskolos sutartį ieškovei. Reikalavimo teisių perleidimas tarp ieškovės ir paskolos davėjos yra įformintas 2024 m. sausio 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir aktu.
6. Ieškovė 2024 m. sausio 30 d. išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir skolos grąžinimo (toliau – pranešimas). Pranešimu atsakovė buvo įpareigota 2024 m. kovo 12 d. grąžinti visą likusią negrąžintą paskolos sumą ir kompensacines paskolos palūkanas, kadangi paskolos sutarties mokėjimo grafikas yra pasibaigęs 2023 m. rugsėjo 1 d.
7. Atsakovė nuo paskolos išdavimo dienos paskolos davėjo naudai atliko mokėjimų 218 034,50 Eur sumai, kuri buvo paskirstyta taip: 216 000,00 Eur paskolos sumai ir 2 034,50 Eur palūkanoms. Kitų įmokų pagal paskolos grafiką atsakovė nebeatliko ir dėl šios priežasties susidarė įmokų vėlavimas.
Šalies argumentai
8. Ieškinio rengimo dienai atsakovė yra negrąžinusi 236 500,00 Eur sumą pagal paskolos sutartį. Atsakovė skolos nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.
9. 2024 m. rugpjūčio 1 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2554-779/2024 ieškinys buvo tenkintas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė iki 2023 m. rugsėjo 1 d. įvykdyti prievolės negalėjo dėl objektyvių nuo jos nepriklausančių aplinkybių (force majeure). Nurodė, jog UAB “Minkirta” užsiima kailinių žvėrelių veisimu, auginimu ir jos pajamas sudaro pajamos už parduotus kailinių žvėrelių kailius. 2022 m. pavasarį –vasarą visa ferma, t. y. apie 20.000 žvėrių susirgo užkrečiama nepagydoma liga – aleutu. Ši liga nepagydoma, plinta netikėtai ir greitai, žvėreliai iškrenta labai greitai, nugaišusių žvėrelių kailiai yra netinkami pardavimui. Didžioji fermos dalis nugaišo 2022 metų vasarą, kuomet kailis apskritai nesusiformavęs. Tam, kad grąžinti paskolas, atsakovė turėjo naujai atkurti bandą ir jos išteklius. Atkūrus žvėrelių resursus, pajamas jie duoda tik po tam tikro laiko, nes bandai reikalingas prieauglis. Be to, šis verslas yra sezoniškas, prekyba vyksta aukcionuose, kurie taip pat vyksta tik sezono metu, pagrinde rudenį.
11. Atsakovė prašė taikyti civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalį ir atleisti ją nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą.
12. Nurodė, jog sudarant paskolos sutartį, atsakovės žvėrelių ferma buvo sveika. Tai, kad visa ferma užsikrės aleutų, nebuvo galima numatyti. Lietuvoje ši liga nėra paplitusi. Dėl to, kad iškrito beveik visi atsakovės bandą sudarantys žvėreliai, atsakovė negalėjo objektyviai laiku įvykdyti savo įsipareigojimų, atsakovė negalėjo užkirsti kelią ligos plitimui ar išgydyti žvėrelius.
13. Nurodė, jog pirminiame etape buvo manoma, jog pakaks vienerių - dvejų metų bandos resursams atkurti. Šias aplinkybes pripažino finansų tarpininkas, kuris tiesiogiai suteikė paskolą, t. y. (duomenys neskelbtini) kredito unija. 2022 m. gruodžio 2 d. sutartimi paskolos grąžinimas buvo pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 1 d.. Iki šio laikotarpio atsakovas grąžino nemažą dalį paskolos, viso buvo grąžinta 216.000 eurų, iš kurių 81 000 Eur laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., tačiau pilnai atkurti bandos fermoje tokiu būdu, kad ji generuotų pajamas, pakankamas visos paskolos grąžinimui, nepakako. Paaiškėjus šioms aplinkybėms dar 2023 metų rugpjūčio – rugsėjo mėn. atsakovė buvo pradėjusi pokalbius su paskolos davėjo (duomenys neskelbtini) kredito unija dėl tolimesnių susidariusių force majeure aplinkybių likvidavimo terminų. Šalys abipusių sprendimų nepriėmė, nes dėl administracinių priežasčių - buvusio Žemės ūkio paskolų garantijų fondo reorganizavimo, buvo vykdomas reikalavimo teisių perleidimas ieškovei UAB “Investicijų ir verslo garantijos”, kuris baigtas tik 2024 metų sausį. Ieškovei buvo pateikti pasiūlymai ir šalys derino paskolos grąžinimo grafikus. Viso ieškovei nuo 2024 m. sausio 26 d. buvo sumokėta 70.000 Eur paskoloms padengti. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė nevengia vykdyti prievolės ir pagal esamas galimybes deda visas pastangas likviduoti force majeure aplinkybių pasekmes. Pagal pateiktą paskolos gražinimo grafiką, atsakovė pilnai atsiskaityti ir likviduoti pasekmes gali per artimiausius 2 metus.
14. Atsakovė esant force majeure aplinkybėms bei remiantis CK 6.212 str. 2 dalimi, vertina, jog sutarties neįvykdymo pasekmės atsakovei nėra taikomos. Be to, sprendžiant dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, įvertintinas atsakovės elgesys, šalių tarpusavio santykių pobūdis, ieškovės patirtų galimų nuostolių dydis. Pažymėjo, kad atsakovė prievolės atžvilgiu elgėsi sąžiningai, aktyviai sprendė finansinių mokėjimų pagal paskolos sutartį klausimus, su ieškove ir finansinių tarpininku buvo nuolat bendradarbiaujama, ieškomi galimi sprendimai, taip pat vykdomi mokėjimai, siūlomi grafikai. Nurodė, kad paskolos sutartis numatė 0,19 metinių palūkanų normą. Vadinasi, ieškovei piniginės lėšos kainavo 0,19 proc. per metus, tuo tarpu iš atsakovės prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų, t. y. taikant 26 kartus didesnę maržą. Tokio dydžio reikalavimas neatitinka formuojamos teismų praktikos laikant, jog kompensacinės palūkanų tikslas kompensuoti patiriamus galimus nuostolius, o jų taikymo tikslas nėra nubausti vieną iš sutarties šalių. 5 metinių proc. kompensacinių palūkanų taikymas neatitinka šalių tarpusavio sutartinių santykių bei neįvertina paskolos ir sutarties lengvatinių tikslų ir pobūdžio. Nurodo, jog kompensacinių palūkanų dydis turėtų būti mažinamas iki 0,19 proc. per kalendorinius metus.
Atsiliepimas
15. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad su prieštaravimais nesutinka. Pabrėžė, kad atsakovė ir paskolos davėjas 2022 m. gegužės 19 d. taip pat buvo sudarę paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – paskolos sutartis Nr. 2) dėl 502 500,00 Eur paskolos suteikimo, kuri taip pat suteikta pagal patvirtintą skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą. Atsakovei vėluojant mokėti palūkanas ir vykdyti paskolos sutartyje Nr. 2 numatytus mokėjimus, paskolos davėjas, vadovaudamasis paskolos sutarties Bendrosios dalies 5.7. ir 5.10. punktais, perleido reikalavimo teises pagal paskolos sutartį ieškovei. Ieškovė 2024 m. vasario 28 d. raštu iki 2024 m. kovo 29 d. pareikalavo atsakovės sumokėti 82 377,00 Eur įsiskolinimą ir 1 920,35 Eur lengvatines palūkanas, informavo apie reikalavimo teisių perleidimą bei pranešė, jog neatlikus nurodyto mokėjimo, bus papildomai skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos, o paskolos sutartis bus vienašališkai nutraukta.
Šalies argumentai
16. Ieškovė nurodė, kad atsakovė laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. ieškovei atliko mokėjimų 70 000, 00 Eur bendrai sumai. Nors atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad mokėjimai buvo pradėti atlikti dar 2024 m. sausio mėn., tačiau įrodymai byloje patvirtina, kad pirmasis mokėjimas buvo atliktas tik 2024 m. balandžio 12 d. Akcentavo, jog prieštaravimuose nurodyta 70 000,00 Eur sumokėta suma buvo skirta įsiskolinimui pagal paskolos sutartį Nr. 2 dengti.
17. Nors atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad apie kailinių žvėrelių ligos atvejį ir iš to kilusią būtinybę atidėti paskolos mokėjimą ieškovė buvo informuota ir būtent šiomis aplinkybėmis remiantis buvo pratęstas skolos grąžinimo terminas iki 2023 m. rugsėjo 1 d., tačiau kaip matyti tiek iš pirminio paskolos grąžinimo grafiko, tiek iš vėlesniais susitarimais patvirtintų paskolos mokėjimo grafikų, galutinis skolos grąžinimo terminas visuose grafikuose yra tas pats – 2023 m. rugsėjo 1 d. Be to, atsakovės prašyme (duomenys neskelbtini) kredito unijai nurodoma, jog atsakovė, kad neturi galimybės atlikti mokėjimų pagal paskolos sutarties grafiką todėl, kad per 2022 m. rugsėjo mėnesį vykusį kailių aukcioną nepavyko parduoti 4 751 vnt. kailių, įmonė negavo planuotų pajamų 133 000, 00 Eur sumoje (4 751 vnt. x 28 Eur). Atsakovė pažymėjo, kad šių kailių pardavimas nusikėlė kitiems metams bei prašė atsižvelgti į susidariusią situaciją ir atidėti mokėjimą metams. Apie jokį ligos protrūkį šiame (duomenys neskelbtini) kredito unijai teiktame prašyme net nėra užsimenama, nors atsakovas apie aplinkybes, sąlygojančias susidariusius finansinius ūkinius sunkumus, numatomus atsiskaitymų uždelsimus ar kitas komplikacijas, taip pat kai įvyksta kiti svarbūs įvykiai, turintys įtakos pagal sutartį prisiimtų paskolos gavėjo įsipareigojimų vykdymui, privalo raštu informuoti paskolos davėją per 5 kalendorines dienas (Paskolos sutarties 6.14.5. ir 6.14.6. punktai).
18. Pastebėjo, kad atsakovė nebuvo pateikusi jokios dokumentais pagrįstos informacijos apie force majeure aplinkybių buvimą ir negalėjimą įvykdyti paskolos sutartį nei ieškovei, nei paskolos davėjui. Akcentavo ir tai, jog galutinis paskolos grąžinimo terminas, numatytas paskolos sutartyje yra 2023 m. rugsėjo 1 d., o atsakovas jokių mokėjimų pagal paskolos sutartį nebeatlieka nuo 2023 metų rugpjūčio mėnesio.
19. Ieškovės manymu, atsakovei vykdant kailinių žvėrelių verslą, galima buvo protingai numatyti, jog kailiniai žvėreliai gali susirgti, atsakovė privalėjo imtis visų atsargumo priemonių užkirsti kelią ligos protrūkiui žvėrelių fermoje. Negana to, atsakovė, vykdanti kailinių žvėrelių auginimo verslą, turėjo būti prisiėmusi atitinkamą riziką. Ieškovės manymu, atsakovė neįrodė force majeure aplinkybių visumos.
20. Pažymėjo, kad patvirtintose skatinamosiose finansinėse priemonėse „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemos 7.3.1. punkte nurodyta, kad paskolos teikiamos ne ilgesniam kaip 36 mėnesių laikotarpiui ir turi būti išmokėtos iki 2021 m. gruodžio 31 d., kai paskolų sutartys pasirašomos iki 2021 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartis pasirašyta 2020 m. rugsėjo 9 d., jos įvykdymo terminas baigėsi 2023 m. rugsėjo 1 d. Schemoje ir kituose teisės aktuose nėra numatyta jokių galimybių šią valstybės pagalbos priemonę pratęsti su schemoje numatytų palūkanų dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo mokėjimo grafiko pasibaigimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos nėra grąžinusi susidariusios skolos pagal pasirašytą paskolos sutartį, ieškovės prašymas iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio kompensacines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo grafiko pasibaigimo dienos, yra pagrįstas ir teisėtas.
21. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, atsakovei sumokėjus dalį skolos – 49 000 Eur, ir prašė priteisti iš atsakovės 187 500 Eur skolą, 10 723,49 Eur kompensacines palūkanas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Preliminarus sprendimas keistinas.
Motyvuojamoji dalis
22. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-539 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą, kurią pavedė įgyvendinti ŽŪPGF. ŽŪPGF, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal Schemą, atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininke – (duomenys neskelbtini) kredito unija bei suteikė jai finansinių lėšų paskolų teikimui pagal Schemą. Paskolos davėja (duomenys neskelbtini) kredito unija ir atsakovė sudarė 2020 m. rugsėjo 2 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 452 500,00 Eur paskolos suteikimo, pagal kurią paskolos davėja įsipareigojo suteikti atsakovei 452 000 paskolą su 0,19 procento metine palūkanų norma, nustatant, kad paskola bus grąžinama nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo grafike nustatytais terminais ir tvarka. Paskolos davėja pervedė atsakovei paskolos sumą, atskaičius atsakovės mokėtiną 2 500 Eur administravimo mokestį pagal paskolos sutarties Specialiųjų sąlygų 2.8.1 punktą. Atsakovė paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, mokėti palūkanas bei vykdyti visus kitus įsipareigojimus (paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 3 ir 6.3 punktai).
23. 2023 m. liepos 27 d. ŽŪPGF buvo reorganizuota ir prijungta prie UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kuri perėmė visas ŽŪPGF teises bei pareigas. Atsakovė nuo paskolos išdavimo dienos paskolos davėjos naudai atliko mokėjimų 218 034,50 Eur sumai, kurie buvo paskirstyti sekančiai: 216 000,00 Eur paskolos sumai ir 2 034,50 Eur palūkanoms. Kitų įmokų pagal paskolos grafiką atsakovė nebeatliko ir dėl šios priežasties susidarė įmokų vėlavimas. Ieškinio rengimo dienai paskolos sutarties mokėjimo grafikas (numatytas iki 2023 m. rugsėjo 1 d.), yra pasibaigęs. Taip pat nustatyta, kad paskolos davėja (duomenys neskelbtini) kredito unija, vadovaudamasi Bendrųjų sąlygų 5.7 ir 5.10 punktais, perleido reikalavimo teises pagal paskolos sutartį ieškovei. Reikalavimo teisių perleidimas tarp ieškovės ir paskolos davėjos yra įformintas reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir reikalavimo perleidimo aktu.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimų perleidimą informuota 2024 m. sausio 30 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčytų aplinkybes, susijusias su jos informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą.
25. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
26. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
27. Minėta, atsakovė gavo paskolą, kurią privalėjo grąžinti sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei sumokėti sutartus mokesčius (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė prievolės grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė mokėjimo pavedimais 2024 m. lapkričio 6 d. ir lapkričio 15 d. atliko ieškovei 25 000 Eur ir 24 000 Eur mokėjimus, dėl ko ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus, sumokėtos skolos sumoje reikalavimus mažindama. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi likusią – 187 500 Eur paskolos sumą ar sumokėjusi su ja susijusias sumas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, todėl preliminarus teismo sprendimas keistinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 187 500 Eur negrąžintos paskolos suma.
28. Atsakovė nurodo, jog buvo force majeure aplinkybės, dėl ko ji neturėjo galimybės atlikti mokėjimų pagal paskolos sutarties grafiką.
29. Teismas atsakovės nurodytų aplinkybių - žvėrelių ligos nepripažįsta force majeure aplinkybėmis.
30. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Dėl šios teisės normos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).
Žemesnės instancijos teismas
31. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šalis gali būti atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure).
32. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad negalėjo vykdyti sutarties, pateikė 2024 m. rugpjūčio 9 d. pažymą, išrašytą privataus veterinarijos gydytojo D. L., jog 2022 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Minkirta“ atliktas kailinių žvėrelių kraujo tyrimas, kurio metu nustatytas aleutinės ligos užkratas. Pažymoje nurodyta, jog nustačius šį užkratą, būtina sunaikinti visą veislinę bandą, dezinfekuoti visą fermos auginimo įrangą.
33. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog žvėrelių banda susirgo nepagydoma liga, neatitinka CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kadangi atsakovės vystomas verslas pasižymi tam tikromis ypatybėmis ir ypatinga rizika. Žvėrelių ligos negali būti laikomos naujiena, neprognozuojamais, netikėtais, nenumatytais įvykiais, todėl verslininkas, pasirinkdamas auginti žvėrelius, visada turi turėti omenyje galimą riziką dėl žvėrelių ligų ir dėl to kilsiančių nuostolių, verslininkas visada turi galimybes prognozuoti ir atitinkamai spręsti, kaip užkirsti kelią galimoms ligoms, drausti rizikas. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti visus rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Nurodytų aplinkybių, t. y. kad atsakovė būtų įvertinusi kailinių žvėrelių auginimo rizikas, jas prognozuotų ir valdytų, būtų jas apsidraudusi, atsakovė neįrodinėjo. Minėta, kailinių žvėrelių verslas ir su šiuo verslu susijusios rizikos (tame tarpe žvėrelių ligos) negali būti laikoma aplinkybe, kurios atsakovė negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, kad negalėjo užkirsti kelio ligos ar jos pasekmių atsiradimui, todėl atsakovė neįrodė force majeure sąlygų.
34. Be to, svarbu paminėti, kad sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą bei jų įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius (CK 6.212 straipsnio 3 dalis).
35. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad apie kailinių žvėrelių ligos atvejį ir iš to kilusią būtinybę atidėti paskolos mokėjimą buvo informuotas paskolos davėjas (duomenys neskelbtini) kredito unija, ir paskolos davėjas remiantis būtent šiomis aplinkybėmis 2022 m. gruodžio 2 d. sutiko pratęsti skolos grąžinimo terminą iki 2023 m. rugsėjo 1 d.
36. Nurodyti atsakovės teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia bylos medžiaga. Kaip matyti tiek iš pirminio paskolos grąžinimo grafiko, tiek iš vėlesniais susitarimais patvirtintų paskolos mokėjimo grafikų, priešingai nei nurodo atsakovė, galutinis skolos grąžinimo terminas visuose grafikuose yra tas pats – 2023 m. rugsėjo 1 d. Be to, atsakovės 2022 m. lapkričio 22 d. teiktas prašymas (duomenys neskelbtini) kredito unijai, patvirtina, kad atsakovė neturėjo galimybės atlikti mokėjimų pagal paskolos sutarties grafiką ne dėl žvėrelių ligos, bet dėl to, kad per 2022 m. rugsėjo mėnesį vykusį kailių aukcioną atsakovei nepavyko parduoti 4 751 vnt. kailių ir įmonė negavo planuotų pajamų - 133 000, 00 Eur. Atsakovė rašte taip pat pažymėjo, kad šių kailių pardavimas nusikėlė kitiems metams bei prašė atsižvelgti į susidariusią situaciją ir atidėti mokėjimą metams. Pastebėtina, kad ir 2022 m. gruodžio 2 d. Susitarimo dėl paskolos sutarties pakeitimo 2.2. punkte yra nurodyta, jog paskolos sutarties keitimo priežastis - laikini atsakovės sunkumai dėl apyvartinių lėšų trūkumo, t. y. būtent dėl negalėjimo parduoti aukcione kailių ir gauti pajamų atsakovei paskolos mokėjimo grafikas buvo pakeistas.
37. Atsakovė nesutinka su 10 723,49 Eur kompensacinėmis palūkanomis. Nurodo, jog sutartimi buvo numatyta 0,19 procento dydžio metinių palūkanų norma, prašo ją taikyti.
38. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
39. Nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės kompensacinių palūkanų už prievolės termino pažeidimą. Aplinkybė, kad atsakovė yra sąžininga, kad bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ieškovei 49 000 Eur skolos sumą, kad bendradarbiavo, nepaneigia atsakovės pareigos tinkamai vykdyti sutartį bei nepateisina įvykdyto paskolos sutarties pažeidimo. Kaip teisingai pastebėjo ieškovės atstovas, lengvatinės paskolos sutartis su lengvatinėmis palūkanomis yra pasibaigusi 2023 m. rugsėjo 1 d., ir būtent iki nurodytos datos atsakovei buvo taikomos ir galiojo lengvatinis palūkanų tarifas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 10 723,49 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 28 d., t. y. nuo paskolos sutarties mokėjimo grafiko pabaigos iki ieškinio teismui pateikimo, taikant 5 proc. metinių palūkanų normą, yra pagrįstas ir pagrįstai preliminariu sprendimu buvo tenkintinas (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).
40. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė laiku neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovei iš atsakovės pagrįstai preliminariu sprendimu buvo priteistos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą. Kadangi preliminarus sprendimas keičiamas ieškovei sumažinus reikalavimo sumą, todėl 5 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuotinos nuo 187 500 Eur sumos ir preliminarus sprendimas šioje dalyje taip pat keistinas.
41. CPK 430 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Preliminariu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteistos 1 415 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis. Atsakovei bylos nagrinėjimo metu sumokėjus dalį skolos sumos, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus. Preliminarų sprendimą pakeitus tik ta apimtimi, kuria ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai, dalį reikalavimo ieškovė sumažino, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 1231 Eur žyminio mokesčio suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, 260 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2554-779/2024, pakeisti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minkirta“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ 187 500 Eur skolą, 10 723,49 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 187 500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minkirta“ į valstybės biudžetą 1231 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus nurodytą sumą, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.