- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-838-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03139-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1128-374/2020 pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. L. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. Š. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) suėjus administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminui, bei panaikinti antstolės 2019 m. rugsėjo 2 d. priimtą patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti jo prašymą, ir vykdomąją bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis suformuota teismine praktika, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas suėjus senaties terminui. Be to, antstolis per ATPK 314 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą - vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui, privalėjo atlikti veiksmus, kuriais būtų išsiaiškinta dėl asmens turto ir lėšų, o jų neradus, spręsti klausimą dėl išieškojimo negalimumo ir sprendimo grąžinimo mokesčių administratoriui, tačiau antstolis šią teisės normą ignoravo ir klausimo dėl išieškojimo negalimumo bei sprendimo grąžinimo mokesčių administratoriui, nesprendė. Pareiškėjas vykdant išieškojimą sumokėti baudos nevengė, nesiėmė kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga vykdomojoje byloje buvo sustojusi. Antstolės 2019 m. rugsėjo 2 d. patvarkymas yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolė 2019 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu (duomenys neskelbtini) skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė nagrinėti teismui. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0140/14/02734 atmetė ir skundo netenkino. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria atmesta skundo dalis dėl vykdymo proceso vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo suėjus administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminui; kitą nutarties dalį panaikino ir grąžino pareiškėjo V. Š. 2019 m. rugsėjo 12 d. skundą dėl antstolės veiksmų, dalyje dėl baudos išieškojimo negalimumo akto surašymo ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo Marijampolės apylinkės teismui, spręsti pirmosios instancijos teismui.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi įpareigojo antstolę A. L. per 5 darbo dienas nuo nutarties įteikimo dienos priimti patvarkymą dėl 2019 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjo V. Š. skundo, t. y., dėl baudos išieškojimo negalimumo akto surašymo ir 2014 m. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo.
4. Antstolė A. L. 2020 m. sausio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjo V. Š. skundo dalies dėl išieškojimo negalimumo akto surašymo ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. A2.6-1647-537/2014 grąžinimo. Patvarkyme nurodė, kad labiau tikėtina, jog skolininkas vengia mokėti baudą, nei, kad jos objektyviai negali sumokėti. Skolininkas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad per baudos išieškojimo laikotarpį jis elgėsi sąžiningai, dėjo pastangas sumokėti jam paskirtą baudą. Nepagrįstas būtu sprendimas surašyti išieškojimo negalimumo aktą, vertinant tai, kad būdamas darbingas jaunas asmuo neturi galimybės įsidarbinti, gauti pajamas ir ateityje nei pajamų, nei turto neturės. Skolininkas yra užsiregistravęs darbo biržoje ir yra tikimybė, jog įsidarbinus, jis gaus pajamų ir turės realią galimybę mokėti baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. Š. skundo dalies dėl negalimumo akto surašymo ir nutarimo grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nurodė, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Teismas konstatavo, kad vykdomojoje byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu antstolei kiltų pareiga surašyti išieškojimo negalimumo aktą ir vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai, atsižvelgiant į jauną skolininko amžių, jo realias galimybes įsidarbinti, gauti su darbo santykiais susijusias pajamas ir tokiu būdu sumokėti paskirtą baudą. Iki šiol vykdomosiose bylose nuolat buvo atliekami vykdymo veiksmai, siekiant išieškoti skolą iš pareiškėjo valstybės naudai, nesant vykdomojoje byloje pakankamai duomenų sąlygojančių galimybę surašyti išieškojimo negalimumo aktus, todėl esant tokioms aplinkybėms ir nenustačius antstolės procesinių veiksmų pažeidimo, pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas ir dėl to netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Š. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės - įpareigoti antstolę A. L. vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) surašyti baudos išieškojimo negalimumo aktą ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1647-537/2014 grąžinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo nutartis yra neteisėta, todėl naikintina. ATPK 314 straipsnio 4 dalyje (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1510 redakcija, įsigaliojusi 2015-01-01) numatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apylinkės teismo ar kito pareigūno nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais. Tai reiškia, kad administracinė bauda į nemokamus viešuosius darbus gali būti pakeista tik esant dviem aplinkybėms: 1) turi būti konstatuota, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas; 2) turi būti pareiškėjo sutikimas. ATPK 314 straipsnio 5 dalis numatė, kad jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Sutinkamai su galiojusia teisine reglamentacija, antstolis per ATPK 314 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą privalėjo atlikti veiksmus, kuriais būtų išsiaiškinta dėl asmens turto ir lėšų, o jų neradus, spręsti klausimą dėl išieškojimo negalimumo ir sprendimo grąžinimo mokesčių administratoriui, tačiau antstolis šią teisės normą ignoravo ir klausimo dėl išieškojimo negalimumo bei sprendimo grąžinimo mokesčių administratoriui, nesprendė. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, jog antstolis vykdomojoje byloje nuolat tikrino skolininko turtinę padėtį ir nustatė, kad jis nedirba, savo vardu registruoto turto neturi, todėl antstolis turėjo pareigą surašyti baudos išieškojimo negalimumo aktą ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą grąžinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.
7.2. Priverstinis baudos išieškojimas negali tęstis amžinai. Šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Taip pat ANK numatyta, jog 676 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais nutarimą skirti baudą priėmusi institucija savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais ir jeigu būtų priimtas toks sprendimas pareiškėjas neprieštarauja, kad jam teismo nutarimu paskirta bauda būtų pakeista viešaisiais darbais.
8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės A. L. kontoroje yra vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. A2.6.-1647-537/2014 dėl 1 303,29 Eur (4 500 Lt) baudos už administracinį teisės pažeidimą išieškojimo iš pareiškėjo V. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
13. Apeliantas skundą grindžia argumentais, kad antstolė turėjo vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 314 straipsnio 4 ir 5 dalyse (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1510 redakcija, įsigaliojusi 2015-01-01) įtvirtintomis nuostatomis bei nustačiusi, kad apeliantas niekur nedirba, jokių pajamų ir turto neturi, surašyti baudos išieškojimo negalimumo aktą ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1647-537/2014 grąžinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Analogiškos nuostatos nurodytos ir šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 676 straipsnio 3 dalyje.
14. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015-07-10, Nr. 2015-11216) 5 straipsnyje numatytas ribotas ANK galiojimas atgal, t. y. nustatyta, jog teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį kodeksą, išskyrus atvejus, numatytus minėto straipsnio 2 ir 3 dalyse; iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (6 straipsnio 1 dalis).
15. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 314 straipsnis reglamentavo nesumokėtos baudos priverstinio išieškojimo procesą, kurio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka (ATPK 314 straipsnio 3 dalis). Minėto straipsnio 4 dalis numatė, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) arba kito organo (pareigūno) nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos. ATPK 314 straipsnio 5 dalis nustatė, kad jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui, nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui.
16. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimo kodekse (toliau – ANK). Pagal ANK 676 straipsnio 3 dalį jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. ANK 676 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša ANK 673 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai. ANK 673 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos teikimu teismas savo nutarimu, o kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ne teismo tvarka, – pati nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais (ANK 676 straipsnio 4 dalis). Nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos – atsiranda turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Šiuo atveju netaikomas ANK 672 straipsnio 4 dalyje nustatytas baudos perdavimo priverstinai išieškoti senaties terminas (ANK 676 straipsnio 5 dalis).
17. CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Tokiu atveju antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 2 dalis). Analizuojant tiek galiojusio ATPK 314 straipsnio, tiek šiuo metu galiojančio ANK 676 straipsnio, CPK 631 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad kai nutarimas yra įsiteisėjęs ir prasidėjęs vykdymo procesas, iš esmės baudos pakeitimo viešaisiais darbais procesas (pirminė stadija) prasideda antstoliui nustačius, kad skolininkas neturi turto, iš kurio galėtų būti įvykdomas išieškojimas ir šiam surašius Išieškojimo negalimumo aktą (SVI 25 priedas), kuris ANK 676 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka grąžinamas mokesčių administratoriui ir toliau procedūra vykdoma atsižvelgiant į ANK 673 straipsnio 1 dalies, 676 straipsnio 4 dalies nuostatas.
18. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolė 2014 m. lapkričio 14 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 2). Nesumokėjus baudos gera valia, antstolė patikrino duomenis apie apelianto pajamas ir nustatė, jog apeliantas niekur nedirba, pajamų negauna, bankuose sąskaitų neturi. Antstolė periodiškai nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. liepos 24 d. tikrino duomenis apie skolininką - teikė užklausas Lietuvos bankams, tikrino Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis bei Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis, teikė užklausas Lietuvos Respublikos transporto priemonių registrui (vykd. b. l. 3-8; 15-17; 20, 24-25; 33). 2017 m. sausio 1 d. antstolė nustatė, kad apeliantas dirba UAB (duomenys neskelbtini), taip pat nustatė, kad apeliantas nuo 2017 m. balandžio 21 d. įsidarbino MB (duomenys neskelbtini). Antstolė 2017 m. sausio 2 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo išsiuntė skolininko darbovietei UAB (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 22), 2019 m. birželio 10 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo išsiuntė skolininko darbovietei MB (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 30), taip pat 2019 m. birželio 10 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykd. b. l. 29).
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantas dirbo ir turėjo pajamų, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė nerado ar negalėjo rasti skolininko turto ir (ar) lėšų, iš kurių galėtų būti priverstinai išieškota bauda, ir dėl to pagal ATPK 314 straipsnio 5 dalį jai kilo pareiga grąžinti mokesčių administratoriui sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas.
20. Sutiktina su apelianto argumentu, kad priverstinis baudos išieškojimas negali būti vykdomas neribotą laiką, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad konkrečiu atveju antstolė nepagrįstai ilgai tęsia vykdymo veiksmus. Kaip jau buvo minėta, vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
21. Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti asmenį už padarytą teisės pažeidimą, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis, ANK 22 straipsnis).
22. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolė, vykdydama priverstinį paskirtos baudos išieškojimą, nustatė, jog pareiškėjas buvo įsidarbinęs, taip pat atsižvelgė į apelianto jauną amžių bei galimybes įsidarbinti ateityje, atkreipdama dėmesį, kad apeliantas su antstole nebendradarbiavo, nesiekė gera valia sumokėti jam paskirtas baudas. Todėl antstolė neturėjo pagrindo surašyti akto dėl paskirtos baudos išieškojimo negalimumo.
23. ATPK 314 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kokia turi būti priverstinio baudos išieškojimo procedūra po nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo. Remiantis aukščiau paminėtomis įstatymo normomis, būtent antstolis nustato, ar yra asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda. Taigi įstatymas nenumato galimybės pažeidėjui pačiam įvertinti savo turimo turto ar lėšų ir spręsti apie antstolio veiksmų vykdymo būtinumą. Taip pat, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymai nenustato termino antstoliui surašyti išieškojimo negalimumo aktą, taip pat nėra detalizuotos aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų.
24. Nagrinėjamu atveju baudos išieškojimo procesas užsitęsė iš esmės ne dėl antstolės, bet dėl paties pareiškėjo pasyvaus elgesio – jis neteikė paaiškinimų, nesidomėjo vykdymo procesu, nebendradarbiavo su antstole. Duomenų, kad pareiškėjas būtų padengęs bent dalį baudos, byloje nėra. Antstolės pasyvus elgesys ir formalus konstatavimas, kad skolininko turto nepavyksta rasti ar išieškojimas nėra įmanomas, nesiekiant to turto realiai surasti, iš esmės reikštų bausmės išvengiamumą, kas sąlygotų nebaudžiamumą ir paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus.
25. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.