- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-1892-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02675-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. A. prašymą sustabdyti vykdomąjį raštą ir pratęsti savavališkų statybų pašalinimo terminą 3 mėnesių terminui, suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. A. pateikė teismui prašymą sustabdyti vykdomąjį raštą ir pratęsti savavališkų statybų pašalinimo terminą 3 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad 2014-02-06 prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl savavališkų statybos padarinių šalinimo, prašydama laikinai sustabdyti ir pratęsti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4473-723/2013 vykdymo terminą 3 mėnesių laikotarpiui. Teismo posėdis įvyko 2014-02-13, nutarties nuorašas buvo išsiųstas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu. 2014-06-13 pareiškėja gavo iš antstolio kontoros patvarkymą Nr. S1-480, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-04-03 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-3081-723/2011 dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo. Pareiškėja kreipėsi į antstolį išsiaiškinti, kodėl buvo atsiųstas vykdomasis raštas, ir jai nurodyta, kad pareiškėja praleido jai suteiktą 3 mėnesių laikotarpį, todėl buvo išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėja nurodė antstoliui, kad dar negavo teismo sprendimo ir nežino, ar prašymas, kuriuo ji 2014-02-06 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, buvo patenkintas, ar atmestas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kad dėl laiku negautos teismo nutarties buvo praleistas pareiškėjai suteiktas 3 mėnesių terminas, prašo jos prašymą tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-07-10 nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-09-06 nutartimi 2011-12-06 teismo sprendimo įvykdymą atidėjo iki 2013-12-06, 2013-12-20 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4473-723/2013 sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2014-02-06, o 2014-02-13 teismo nutartimi – dar iki 2014-05-06. Taigi, nurodė, kad pareiškėjos prašymai buvo tenkinami ir ji galėjo įsiteisinti statybas per 9 mėnesius, bet to nepadarė ir nepagrindė absoliučiai niekuo, kad tai negalima padaryti dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių net daugiau kaip du metus. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas dar 2014-02-13 nutartyje akcentavo, kad tai pareiškėjos trečias prašymas ir tokia situacija negali tęstis nuolat. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog jai nebuvo įteikta 2014-02-13 teismo nutartis, nes nutartis jai buvo išsiųsta dar 2014-02-17 jos pačios prašyme nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o duomenų iš pašto, kad laiškas grąžintas neįteiktas, nėra. Be to, pažymėjo, kad kiekviena proceso šalis turi pareigą veikti protingai ir sąžiningai, todėl pareiškėja negali remtis ta aplinkybe, kad pateikusi prašymą teismui dar 2014-02-06 daugiau nei keturis mėnesius tiesiog laukė ir byla nesidomėjo, nes tai prieštarauja logikai, kadangi jokie priverstiniai veiksmai jos turto atžvilgiu nebuvo atliekami. Taip pat nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad nėra nei vienos aplinkybės, dėl kurios turėtų būti sustabdytas vykdomojo rašto vykdymas (vykdomoji byla) nei vienu iš CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytu pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja R. A. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nutarties, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą tenkinti. Nurodė, kad ji negavo teismo nutarties, kuria išspręstas jos pateiktas 2014-02-06 prašymas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-20 nutartyje nurodyto 3 mėnesių termino dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pratęsimo, tačiau to įrodyti negali, nes laiškas, įmestas į pareiškėjos pašto dėžutę, taip ir neatsirado ir jis nebuvo siunčiamas registruotu paštu. Nurodė, kad ji negalėjo žinoti bylos išnagrinėjimo terminų, o 3 mėnesių terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti ji praleido būtent dėl to, kad negavo minėtos teismo nutarties. Pažymėjo, kad pareiškėja negali paspartinti statinio įteisinimo proceso, o šiuo metu jau yra sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį su vienu iš sklypo savininkų, ir tik įsigijus žemės sklypo dalį atsiranda galimybė įteisinti savavališką statinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę R. A. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį – priestatą prie ūkio pastato (priestato matmenys – ilgis 4,22 m, plotis 4,64 m), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; nurodyti, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-12-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3081-723/2011 ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę R. A. per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį – priestatą prie ūkio pastato (priestato matmenys – ilgis 4,22 m, plotis 4,64 m), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą – suteikė teisę ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Vilniaus apygardos teismas 2013-04-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-819-585/2013 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-06 sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-09-06 nutartimi 2011-12-06 teismo sprendimo įvykdymą atidėjo iki 2013-12-06, 2013-12-20 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4473-723/2013 sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2014-02-06, o 2014-02-13 teismo nutartimi – dar iki 2014-05-06.
CPK 7 str. 1 d. nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 str. 1 d. įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. A., nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodė, jog jos pateiktas prašymas pratęsti savavališkų statybų pašalinimo terminą 3 mėnesių laikotarpiui turėtų būti patenkintas tuo pagrindu, jog ji negavo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nutarties dėl jos 2014-02-06 teismui pateikto prašymo pratęsti savavališkų statybų pašalinimo terminą 3 mėnesių laikotarpiui ir nežinojo, ar šis prašymas yra tenkintas, dėl to praleido terminą pateikti naują prašymą minėtam terminui pratęsti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Pažymėtina, kad minėta 2014-02-13 teismo nutartis pareiškėjai buvo išsiųsta jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o duomenų iš pašto, kad laiškas grąžintas neįteiktas, nėra. Pareiškėjos teigimu, laiškas nebuvo siunčiamas registruotu paštu, o įmestas į pareiškėjos pašto dėžutę, jis taip ir neatsirado. Nepaisant to, CPK 42 str. 5 d. nurodyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja nuo 2014-02-06 prašymo pateikimo iki 2014-06-13 antstolio kontoros patvarkymo Nr. S1-480 dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-03 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-3081-723/2011 gavimo, t. y. daugiau nei 4 mėnesius, bylos eiga nesidomėjo, tai reiškia nevykdė proceso šalims įtvirtintos pareigos. Teismo vertinimu, toks pareiškėjos procesinis elgesys nepateisina 3 mėnesių termino prašymui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pateikti praleidimo ir nesuponuoja pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą šį terminą pratęsti. Be to, pažymėtina ir tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-06 sprendimas įsiteisėjo dar 2013-04-29, o įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas pareiškėjai buvo pratęstas net tris kartus po tris mėnesius, taigi laikytina, kad šis laikotarpis buvo pakankamas ginčo statinio teisinei registracijai sutvarkyti. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, jog ji negali paspartinti statinio įteisinimo proceso, o šiuo metu jau yra sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį su vienu iš sklypo savininkų, ir tik įsigijus žemės sklypo dalį atsiranda galimybė įteisinti savavališką statinį, tačiau, teismo vertinimu, šie argumentai nelaikytini pateisinančiais savavališkos statybos įteisinimo procesą vykdyti beveik 3 metus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos prašymo pratęsti savavališkų statybų pašalinimo terminą 3 mėnesių laikotarpiui netenkino.
Pateiktu prašymu pareiškėja taip pat prašė teismo sustabdyti vykdomąjį raštą. Teismo vertinimu, šis pareiškėjos prašymas turėtų būti vertinamas kaip prašymas sustabdyti vykdomąją bylą, nes kitas procesinis veiksmas – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas kaip laikinoji apsaugos priemonė paprastai taikomas tais atvejais, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų. CPK 625 str. 1 d. numatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, atkreiptinas dėmesys, kad vykdomąją bylą gali sustabdyti vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad šiuo atveju nėra nei vieno pagrindo CPK 626 str. ir 627 str. nustatyta tvarka sustabdyti vykdomąją bylą. Atskirajame skunde pareiškėja R. A. nepateikė nei faktinių, nei teisinių argumentų, paneigiančių šią apylinkės teismo išvadą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas atmestinas ir šioje dalyje.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, o atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.