- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2-857-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00563-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų V. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-831-343/2019,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DARSIMA“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovams V. K. ir V. K. (toliau – ir apeliantai) dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo byloje – žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Dorsėja“ (toliau – trečiasis asmuo).
2. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovams tapo žinoma, jog ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-831-343/2019 ieškovės UAB „DARSIMA“ vardu pateikė bylą vesti neįgaliotas asmuo. Apeliantai teismui pateiktame prašyme nurodė, kad ieškinį pasirašė ir teismui pateikė ieškovės advokatė G. S. – Dulinskienė, o teisinių paslaugų sutartį su advokate ieškovės vardu 2018 m. birželio 7 d. sudarė R. L., veikdamas kaip UAB „DARSIMA“ akcininkas. Apeliantai pažymėjo, kad Juridinių asmenų registre 2018 m. lapkričio 15 d. buvo užregistruotas ieškovės UAB „DARSIMA“ vadovo prašymas atnaujinti registro duomenis apie ieškovę nurodant, kad nuo 2017 m. gruodžio 25 d. visų UAB „DARSIMA“ akcijų savininku tapo Rusijos Federacijos pilietis N. K.. Apeliantų teigimu, dėl šios aplinkybės, R. L. neturėjo teisės ieškovės vardu sudaryti byloje pateiktą 2018 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutartį su advokate G. S. – Dulinskiene.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi, išnagrinėjęs apeliantų pateiktą prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, nutarė prašymo netenkinti ir nustatė ieškovei UAB „DARSIMA“ terminą iki 2019 m. balandžio 8 d. ieškinio trūkumui pašalinti, t. y. pateikti ieškovės UAB „DARSIMA“ vadovo ar kito tinkamai įgalioto asmens pasirašytą ieškinį ir / ar advokatės G. S. – Dulinskienės atstovavimo ieškovei sutartį, sudarytą su tinkamu ieškovės UAB „DARSIMA“ atstovu. Teismas sutiko, kad ieškovės ieškinys byloje pateiktas netinkamai įgalioto asmens, tačiau darė išvadą, kad palikus ieškinį nenagrinėtą bus pažeisti proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principai, nes byla nagrinėjama jau daugiau nei 8 mėnesius, taip pat nebus atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių.
4. 2019 m. balandžio 2 d. ieškovės atstovė advokatė G. S. – D. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų pridėjimo, kartu pridėdama Išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, sudarytos UAB „DARSIMA“, atstovaujamos vadovo P. V., su advokate G. S. – D.
5. Apeliantai, nesutikdami su Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi, 2019 m. balandžio 15 d. pateikė atskirąjį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantų atskirąjį skundą, pateiktą dėl 2019 m. kovo 29 d. nutarties, kuria netenkintas apeliantų prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 298 straipsnis nustato, jog dėl nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. Atsižvelgdamas į nurodytą teisės normą, teismas darė išvadą, kad minėta įstatymo norma nenustato galimybės skųsti nutartį, kuria prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-831-343/2019, ir priimti apeliantų pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-831-343/2019. Apeliantų teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi, remiantis kasacinio teismo praktika, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantiją lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis asmuo, tiek ir nuo pareikštų reikalavimų besiginantis asmuo. Dėl to, bylą nagrinėjantis teismas turi sudaryti vienodas sąlygas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „DARSIMA“ prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės UAB „DARSIMA“ atstovės teigimu, CPK tiesiogiai nenustatyta, kad teismo nutartis, kuria atsisakoma palikti pareiškimą (ieškinį) nenagrinėtą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taip pat ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji negali būti apeliacijos objektu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos objekto
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties atsisakyti palikti pareiškimą nenagrinėtą (ne)skundžiamumo
11. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą, o taikė trūkumų šalinimo institutą ir nustatė terminą pateikti ieškovės UAB „DARSIMA“ vadovo ar kito tinkamai įgalioto asmens pasirašytą ieškinį ir / ar advokatės G. S. – D. atstovavimo ieškovei sutartį, sudarytą su tinkamu ieškovės UAB „DARSIMA“ atstovu. Byloje buvo pateiktas išrašas iš UAB „DARSIMA“ vadovo P. V. ir advokatės G. S. – D. sudarytos teisinių paslaugų sutarties, kurį pirmosios instancijos teismas laikė tinkamu įrodymu apie įgaliojimų atstovui suteikimą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis viešai skelbiamais Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad UAB „DARISMA“ vadovu nuo 2017 m. gruodžio 13 d. yra P. V. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
12. Byloje kilo ginčas, ar nutartis atsisakyti palikti pareiškimą (ieškinį) nenagrinėtą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
13. CPK 334 straipsnio, reglamentuojančio teisę paduoti atskirąjį skundą, 1 dalyje įtvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: pirma, CPK ir kituose įstatymuose tiesiogiai nurodytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
14. Nutarties palikti pareiškimą (ieškinį) nenagrinėtą apskundimo tvarka reglamentuojama CPK 298 straipsnyje. Jame nustatyta, kad dėl teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. Lingvistinė minėtos normos analizė leidžia teigti, kad CPK 298 straipsnyje įtvirtinta galimybė apeliacine tvarka skųsti tik tas teismo nutartis, kuriomis pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, tačiau tiesiogiai nenustato galimybės skųsti nutartis, kuriomis pirmosios instancijos teismas atsisako palikti pareiškimą nenagrinėtą. Dėl to, atsižvelgiant į CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, sprendžiant dėl nutarties, kuria atsisakoma palikti ieškinį nenagrinėtą, reikšminga įvertinti, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
15. Sprendžiant, ar CPK 334 straipsnio 1 dalis suteikia teisę skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį turi būti atsižvelgiama į šios teisės normos paskirtį bei tikslus. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimo eiga nebūtų stabdoma ginčais dėl tarpinių teismo procesinių sprendimų, todėl įstatymo leidėjas CPK 334 straipsnyje įtvirtino bendrą taisyklę, pagal kurią tokie procesiniai sprendimai gali būti peržiūrimi tik kartu su teismo baigiamuoju aktu, nebent dėl konkretaus tarpinio procesinio sprendimo pobūdžio ir sukeliamų teisinių pasekmių jį būtų būtina peržiūrėti nedelsiant, arba jei konkretus procesinis sprendimas lemia tai, jog sprendimas dėl ginčo esmės toje konkrečioje byloje apskritai nebegalės būti priimtas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-553-823/2018, 13 punktą).
16. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažinta, jog nutartis ir / ar teisėjo rezoliucija, kuria netenkinamas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, gali būti apeliacijos objektu ir skundžiama atskiruoju skundu, tačiau toks plečiamasis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas buvo pateiktas sprendžiant klausimus dėl teismų jurisdikcijos nagrinėti tarp šalių kilusius ginčus (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-971-196/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-614-241/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-553-823/2018). Vis dėlto, nagrinėjamos bylos ir pirmiau nurodytų bylų ratio decidendi nesutampa, kadangi šioje byloje buvo sprendžiama ne dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti šalių ginčą, o dėl atstovavimo teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytose nutartyse pateikti išaiškinimai neturi precedento galios šioje byloje sprendžiamo klausimo nagrinėjimui.
17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi Lietuvos teismo informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad civilinės bylos Nr. e2-831-343/2019 nagrinėjamas yra tęsiamas. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 2 d. pateiktą Išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, sudarytos UAB „DARSIMA“, atstovaujamos vadovo P. V., advokate G. S. – D., laikė tinkamu nustatytų atstovavimo trūkumų ištaisymu. Atsižvelgiant į šias apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantų skundžiama nutartimi tolesnis civilinės bylos Nr. e2-831-343/2019 nagrinėjimas nebuvo užkirstas, apeliantų procesinės galimybės gintis nuo jiems pareikštų reikalavimų nebuvo ir nėra apribotos, kadangi byloje pašalinus nustatytus atstovavimo trūkumus, bylos nagrinėjimas tęsiamas toliau, o apeliantams sudaromos visos galimybės gintis nuo jiems pareikštų reikalavimų.
18. Įvertinus tai, kas išdėstyta pirmiau, bei atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nutartis, kuria netenkinamas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą dėl to, kad ieškinį ieškovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, o taikomas trūkumų šalinimo institutas, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Dėl to, nutarties dalis, kuria atsisakoma palikti ieškinį nenagrinėtą, negali būti apeliacijos objektu ir skundžiama atskiruoju skundu. Vadovaujantis CPK 296 straipsnio 3 dalimi, teismui bylos nagrinėjimo metu nustačius su šalies atstovavimu susijusius trūkumus, pirmiausia turi būti taikomas trūkumų šalinimo institutas, o šio instituto taikymas per se (savaime) niekaip neapriboja atsakovų procesinių teisių gintis nuo jiems pareikštų reikalavimų. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovų pateiktą atskirąjį skundą.
19. Nustačius, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji apeliacinės instancijos teismo paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.