Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-09-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-28654-925/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
e2YT-28654-925/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02092-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Pareiškėjas
I. K.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Advokatai
Gitana Gudaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-28654-925/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02092-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos N. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja teismui pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina N. V.. Pareiškėja yra vienintelė įpėdinė, likusi po motinos mirties. Pareiškėja su motina visą laiką gyveno kartu. Motina pareiškėja pasitikėjo, gyveno jos prižiūrima. Pareiškėjos motina jai buvo padovanojusi visą nekilnojamąjį turtą dar iki jos mirties. Po motinos mirties pareiškėja perėmė visus mirusiosios kilnojamuosius daiktus, santaupas, buvusias namuose ir banko sąskaitoje. Po motinos mirties per įstatymo numatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau ir po motinos mirties naudojosi motinos likusiais daiktais, naudojosi santaupomis bei pervedinėjo pinigines lėšas į motinos sąskaitą. Tik nuvykusi į banką ir norėdama pasinaudoti mirusios mamos sąskaitoje sukauptais pinigais, pareiškėja sužinojo, jog disponuoti motinos sąskaitoje esančiais pinigais bus galima tik pateikus paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais bei argumentais, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog po pareiškėjos motinos mirties toliau naudojosi bute likusiais motinos daiktais, tam tikrą laiką dar pervedinėjo pinigus į motinos sąskaitą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymėjo, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos N. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį N. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismui įsitikinus, kad I. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo pareiškėjos prašymui neprieštaraus. Prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Į teismo posėdį suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina N. V.. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos (testatorės) N. V. palikimo priėmimo faktų.

Remiantis rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos atstovės paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėja gyveno kartu su motina, ja rūpinosi ir prižiūrėjo iki jos mirties. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra vienintelė mirusios N. V. dukra (pareiškėjos tėvas ir motinos sutuoktinis mirė dar iki N. V. mirties – (duomenys neskelbtini)). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog nei pareiškėja nepadavė per įstatymų nustatytą terminą notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą po savo motinos N. V. mirties, tačiau pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po motinos N. V. mirties jos pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje. Byloje pateiktas pareiškėjos sąskaitos išrašas patvirtina, jog pareiškėja motinos banko sąskaita disponavo tiek iki motinos mirties, tiek ir po mirties (pareiškėja iš savo banko sąskaitos pervedinėjo pinigines lėšas į motinos vardu atidarytą banko sąskaitą). Pažymėtina, kad visas pareiškėjos motinai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas pareiškėjai buvo perleistas dovanojimo sutarties pagrindu dar iki pareiškėjos motinos mirties. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po motinos N. V. mirties priėmė likusį palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja I. K. po savo motinos N. V. mirties, priėmė N. V. palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip N. V. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 445 str., 448 str.,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos motinos N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė