Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. B. gynėjo advokato K. Jonaičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d., pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į K. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis Kauno rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini) , buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesams, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1, 2 dalis užimamų pareigų pagrindu, būdamas tiesiogiai atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, už bendrovės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, tai yra neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tuo pažeidė: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalies reikalavimus, „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“. 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies 4 punkto reikalavimus, „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“; straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes jis laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai, nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiai vyr. buhalterei D. G. PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius, t. y. sandorius, įvykusius kitomis aplinkybėmis, ir kurias D. G. įtraukė į bendrovės buhalterinės apskaitos registrus tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizduodama tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, t. y. tariamus automobilių detalių įsigijimus iš Lietuvos Respublikos įmonių: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“;

be to, jis, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai, nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiai vyr. buhalterei D. G. PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie įvykusius paslaugų teikimo sandorius, t. y. neįvykusius sandorius, ir kurias D. G. įtraukė į bendrovės buhalterinės apskaitos registrus tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizduodama tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, t. y. tariamus automobilių paslaugų įsigijimus iš Lietuvos Respublikos įmonių: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., buhalterinėje apskaitoje įformindamas ūkines operacijas, įvykusias kitomis aplinkybėmis, t. y. automobilių detalių įsigijimą už 138 413,43 Eur ir PVM 29 066,82 Eur, bei neįvykusias ūkines operacijas, t. y. , automobilio remonto paslaugų įsigijimą už 68 338 Eur ir PVM 14 350,98 Eur, viso už 206 751,43 Eur ir 43 417,80 Eur, ir šiuos duomenis pateikdamas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai D. G., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, ir buhalterinėje apskaitoje atvaizdavusiai tariamus prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo sandorius, nepagrįstai pasinaudojo 43 417,80 Eur PVM atskaita, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiuose K. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių.

2. Be to, K. B. kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį tuo, kad tuo, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos adresu (duomenys neskelbtini) , direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir objektyvią tikrovę atitinkančios informacijos įrašymą į deklaracijas bei jų pateikimą mokesčių administratoriui, turėdamas tikslą išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ (redakcija galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XI-1988), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 64 straipsnio nuostatas „Reikalavimai dėl PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą“ „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai), o jeigu šio dokumento forma rašytinė, – šio dokumento blankas turi būti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti šiam blankui keliamus teisės aktų reikalavimus“, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei D. G. pateikė tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, kuri nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, į laikotarpio nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. PVM (Forma FR0600) deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį ir per internetinį portalą „Elektroninio deklaravimo sistema“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, tokiu būdu išvengė iš viso – 43 417,80 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, dėl šių veiksmų, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos biudžetui buvo padaryta iš viso 43 417,80 Eur žala.

3. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Zeno Leonavičiaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu šešiems mėnesiams buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. B. turtui: transporto priemonei (krovininiam automobiliui) „Nissan Double“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonei (krovininiam automobiliui) „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonei (krovininiam automobiliui) „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypui su statiniais, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) pastatui – gyvenamajam namui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypui su statiniais (duomenys neskelbtini) , unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatui – garažui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams – automobilių stovėjimo aikštelei, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtą turtą parduoti, įkeisti ar kitokiu būdu perleisti.

4. 2021 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi laikotarpiui nuo 2021 m. vasario 4 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas K. B. turtui: žemės sklypui, (duomenys neskelbtini) , Nr.: (duomenys neskelbtini), pastatui, (duomenys neskelbtini) , žemės sklypui (duomenys neskelbtini), pastatui (duomenys neskelbtini) , inžineriniam įrenginiui, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtu disponuoti (4 t., b. l. 138–139). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytą kaltinamojo turtą pratęstas 2021 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. (4 t., b. l. 151–153).

5. 2021 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d., siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į K. B. turtą: pastatą-garažą, (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 17 030 Eur, ir į inžinerinį įrenginį - automobilių stovėjimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 80 000 Eur, uždraudžiant disponuoti turtu.

6.1. Skunde nurodoma, kad nėra duomenų, jog K. B., kurio turto atžvilgiu teismas pateisino nuosavybės teisės ribojimo termino pratęsimą, gali pasislėpti, trukdyti teisingumui ar daryti naujus nusikaltimus. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis turi pakankamai daug nekilnojamo turto, kuris nėra suvaržytas apribojimais (hipoteka, areštu ar pan.). Byloje nėra jokių duomenų, kad K. B. būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas paslėpti savo turimą turtą, jį perleisti ar sumažinti savo turimo turto vertę.

6.2. Skunde pabrėžiama, kad teismų praktikoje formuojama teisės taikymo taisyklė, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuo atveju, kai egzistuoja dvi privalomosios sąlygos: tikėtinai pagrindžiamas civilinio ieškinio reikalavimas; pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys 43 417,80 Eur sumai, kuris yra grindžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. kovo 23 d. patikrinimo aktu bei 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Šioje baudžiamoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinis asmuo, kuriam kyla mokestinė prievolė pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. kovo 23 d. patikrinimo aktą bei 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, nėra patraukta nei kaltinamuoju, nei civiliniu ieškovu. Todėl, gynėjo įsitikinimu, nėra jokių teisinių galimybių teismui šioje byloje tenkinti pareikštą civilinį ieškinį juridinio asmens dalyvio (buvusio vadovo) atžvilgiu, „apeinant“ patį juridinį asmenį, t. y., neišsprendžiant subsidiarios atsakomybės klausimo. Civilinio ieškovo pateikto ieškinio reikalavimas nėra net „tikėtinai“ pagrįstas ir negalės būti teismo tenkintas jokia apimtimi - laikinu nuosavybės teisės apribojimu siekiami tikslai konkrečiu atveju jokiu būdu nebus įgyvendinami, o tai yra savarankiškas pagrindas netaikyti kaltinamajam nuosavybės teisės turto ribojimų.

6.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, kad tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų civilinių ieškinių dydžiui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas atitinkamoje dalyje turi būti nutrauktas (panaikintas). Šioje byloje kaltinamojo atžvilgiu yra pateiktas civilinis ieškinys 43 417,80 Eur sumai, civilinio ieškovo atstovas patvirtino, kad civilinio ieškinio suma nagrinėjant bylą teisme nedidės. Tačiau skundžiama nutartimi teismas pratęsė nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo turtui, kurio vertė 97 030 Eur, t. y., daugiau nei dvigubai viršija byloje pateikto civilinio ieškinio sumą. Byloje pateikti Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, kad turtas, kurio atžvilgiu teismas pratęsė nuosavybės teisės apribojimus, registruotas K. B. vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Todėl teismo padarytos prielaidos, kad šis turtas galimai gali priklausyti abiem sutuoktiniams, yra nepagrįstos ir prieštarauja CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai prezumpcijai.

7. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. B. gynėjo advokato K. J. skundas tenkinamas iš dalies.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą. BPK 11 straipsnyje yra įtvirtintas ir proporcingumo principo laikymasis, nustatantis, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl taikomo procesinės prievartos priemonės teisėtumo, K. B. kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos, todėl, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galės būti atsakyta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus procesinį sprendimą. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis K. B. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

9. Skundžiama nutartimi nustačius vieną iš BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindų, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į K. B. nekilnojamąjį turtą pratęstas, siekiant užtikrinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį. Civilinė ieškovė šioje byloje yra pareiškusi 43 417,80 eurų civilinį ieškinį. Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovas nurodė, kad civilinio ieškinio dydis nebus didinamas. Taigi Kauno apylinkės teismas turėjo teisinį pagrindą toliau tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam K. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą civiliniam ieškiniui užtikrinti. Nors skunde ginčijamas civilinio ieškinio pagrįstumas ir galimybės jį priteisti iš kaltinamojo, apeinant UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, tai bus padaryta bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Todėl esant pareikštam civiliniam ieškiniui, laikinas nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas.

10. Nors skunde teigiama, kad teismas, nustatydamas taikomų ribojimų mastą, pažeidė proporcingumo principą, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu skundo argumentu. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad vidutinė nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, rinkos vertė sudaro 97 030 Eur (pastato-garažo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 17 030 Eur, inžinerinio įrenginio – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 80 000 Eur). Nors taikomos procesinės prievartos priemonės mastas šiek tiek daugiau nei 2 kartus viršija byloje pareikšto civilinio ieškinio, kurio užtikrinimui taikoma ši priemonė, sumą, tačiau kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, minėtas turtas yra įgytas santuokos metu, todėl atsižvelgus į CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra pakankamas pagrindas manyti, jog išieškojimo iš šio turto atveju kaltinamajam priklausytų tik pusė už jį gautos sumos. Tai, kad minėtas turtas viešajame registre registruotas tik K. B. vardu, vienareikšmiškai nenulemia turto teisinio režimo bei priklausomybės ir nepaneigia šio turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Teismų praktikoje aiškinant CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodyta, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-332-687/2019).

11. Esant tokiai situacijai, daroma išvada, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas šioje byloje neprieštarauja proporcingumo principui. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – į minėtą kaltinamojo nekilnojamąjį turtą varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

12. Kita vertus, aukštesnysis teismas pastebi, kad skundžiama nutartimi buvo nustatytas per ilgas aptariamos procesinės prievartos priemonės terminas. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra aiškiai reglamentuota, kokiam maksimaliam terminui bylą nagrinėjantis teismas gali paskirti (pratęsti) laikiną nuosavybės teisės apribojimą. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad teismai, paskirdami šią procesinę prievartos priemonę, nustato 6 mėnesių terminą tais atvejais, kai laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje anksčiau išvis nebuvo taikomas. Tuo tarpu, tais atvejais, kai laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskiriamas iš naujo laiku nepratęsus jo termino, arba tęsiamas šios procesinės prievartos priemonės terminas, teismai nustato 3 mėnesių šios procesinės prievartos priemonės terminą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam K. B. jau taikomas nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y., jau pakankamai ilgą laiką, iškyla būtinybė dažniau vertinti aptariamos procesinės prievartos priemonės tikslingumą ir proporcingumą. Dėl šios priežasties nustatytinas trumpesnis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas.

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog kaltinamajam K. B. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas pagrįstai, tačiau buvo nustatytas per ilgas šios procesinės prievartos priemonės terminas. Dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartis keistina, nustatant, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam K. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą pratęsiamas 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

kaltinamojo K. B. gynėjo advokato K. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Nustatyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo K. B. nekilnojamąjį turtą: 1) pastatą-garažą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 17 030 Eur; 2) inžinerinį įrenginį – automobilių stovėjimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 80 000 Eur, uždraudžiant disponuoti turtu, pratęsiamas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.