- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- 1S-492-844/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00028-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- K. B.
nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atmestas K. B. prašymas dėl nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimo išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio bauda, nustatant dvejų metų terminą jos sumokėjimui. Šiuo nuosprendžiu taip pat tenkintas civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir iš K. B. civilinės ieškovės naudai priteista 43 417,80 Eur (keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai septyniolika eurų 80 ct) valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. spalio 17 d. gautas K. B. prašymas minėtu nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimą išdėstyti dalimis, įpareigojant nuteistąjį kas mėnesį mokėti po 400 Eur iki pilnai bus atlyginta žala. Prašyme nuteistasis nurodė, jog dėl labai sudėtingos turtinės padėties jis neturi jokios galimybės iš karto sumokėti valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 800 Eur. Jis turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Kas mėnesį taip pat turi apmokėti gyvenamojo ploto komunalines išlaidas, patarnavimus, pirkti maistą, kitus būtinus dalykus pragyvenimui. Nors gyvena santuokoje, tačiau jų šeimos gaunamos pajamos nesiekia nei 2 000 Eur per mėnesį. Nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, kuriame gyvena su šeima, yra įkeistas bankui, nes turtas įgytas už paimtą banko paskolą. Taigi turi prievolę grąžinti ir banko suteiktą paskolą. Be to, 2021 m. spalio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. e2A-448-1120/2021 iš jo yra priteista A. P. 20 446,59 Eur žalos atlyginimo bei kitų išlaidų, kuriuos šiuo metu išieškomos priverstine tvarka.
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartimi K. B. prašymas atmestas. Apylinkės teismas nurodė, jog toks prašymas negali būti tenkinamas, nes jį nuteistasis pateikė nuosprendžiui įsiteisėjus bei teismui jau išdavus civilinei ieškovei vykdomąjį raštą dėl žalos, kurios atlyginimą prašoma išdėstyti, išieškojimo.
4. Nuteistasis K. B. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir išdėstyti valstybės naudai iš jo priteistos 43 417,80 Eur žalos atlyginimą, leidžiant jam kas mėnesį mokėti po 400 Eur.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas, teisingai pacitavęs taikytinas teisės normas, taip ir neišnagrinėjo jo pateikto prašymo esmės, nevertino pateiktų įrodymų, jo sunkios turtinės padėties, kas yra absoliutus nutarties panaikinimo pagrindas. Anot nuteistojo, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos nenumato jokio skirtumo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo pateikimo laikui. Todėl prašymo atmetimas šiuo pagrindu yra iš esmės neteisingas ir prieštaraujantis CPK 284 straipsnio nuostatai. Taip pat stokoja logikos ir teisingumo ir apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, kad išdėstytos priteistos žalos negalima, nes jos išieškojimui jau yra išduotas vykdomasis raštas. Priešingai, būtent vykdomojo rašto išdavimas reiškia, kad jis bus pateiktas antstoliui ir vykdytinas, ir tik teismas turi teisę išdėstyti sprendimo vykdymą. Antstolis priverstinai vykdys nuosprendį ir joks susitarimas su juo nėra įmanomas. Toks susitarimas galimas tik sutikus išieškotojui. Civiliniame procese tokio prašymo teismui pateikimas yra galimas ir jau išdavus vykdomąjį raštą.
4.2. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog nuosprendžiu priteistos žalos išdėstymas nepaneigtų teismo sprendimo vykdytinumo, nepažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principų bei valstybės teisių ir teisėtų interesų, o teismo sprendimo vykdymo išdėstymo terminas atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje išdėstytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taip pat tokiu būdu būtų išvengta vykdymo išlaidų. Dar K. B. tvirtina, kad jis labai norėtų įvykdyti teismo nuosprendį ir deda maksimalias pastangas tai padaryti, tačiau byloje esantys duomenys apie jo finansinę padėtį ir kitos apylinkės teismui nurodytos reikšmingos aplinkybės patvirtina, kad jis neturi jokios objektyvios galimybės iš karto išmokėti tokio dydžio sumos. Nuteistasis taip pat pažymi, jog nusikalstama veika buvo padaryta dėl ekonominių priežasčių, siekiant šeimai geresnio gyvenimo, praeityje jis nėra teistas, o byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų vengęs vykdyti mokestinius įsipareigojimus. Teigia, kad ieško papildomo darbo, kad tik galėtų sumokėti skirtą baudą ir žalą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo bei prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. B. skundas atmestinas.
6. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad BPK normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio, išnagrinėto baudžiamojoje byloje, atlyginimo vykdymu, bei į tai, kad BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, apygardos teismas sprendžia, jog CPK 284 straipsnio nuostatos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms, ir, konstatuoja, jog jomis pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis nagrinėdamas nuteistojo K. B. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu iš jo priteistos 43 417,80 Eur valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo išdėstymo dalimis.
7. Vertinant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pirmiausia pažymėtina tai, kad šiuo atveju buvo prašoma išdėstyti ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo sprendimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 16 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl nurodyto dydžio valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo ir tą pačią dieną jį išsiuntė civilinei ieškovei – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš teismams per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO prieinamų Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad šis vykdomasis raštas 2024 m. lapkričio 18 d. buvo perduotas antstolei Jurgitai Žilinskaitei ir antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kas reiškia, jog priverstinio vykdymo procesas jau yra prasidėjęs.
8. Aktualioje teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu laikomasi pozicijos, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento) gali būti pateiktas be apribojimų, tačiau vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir panašiai). Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas taip pat nurodė, jog BPK normoms nereglamentuojant klausimų, susijusių su baudžiamojoje byloje priteisto civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu, turėtų būti vadovaujamasi CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Tačiau apylinkės teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo prašymas išdėstyti priteisto civilinio ieškinio atlyginimą dalimis negali būti tenkinamas, kadangi teismų praktikoje yra pažymima, jog paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios, tuo tarpu K. B. tokį prašymą pateikė po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, priteistos turtinės žalos išieškojimui priverstine tvarka teismui jau išdavus vykdomąjį raštą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, toks skundžiamo procesinio sprendimo motyvavimas nėra pakankamas, kadangi, kaip matyti iš aptarto aukščiau, teismų praktikoje pripažįstama, jog prašymo atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą pateikimas galimas ir pradėjus priverstinį tokio sprendimo vykdymą, tačiau tik esant išimtinėms sąlygoms. Ar šiuo atveju tokios sąlygos egzistuoja apylinkės teismas taip ir neanalizavo.
10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teismų praktiką, taip pat įvertinęs argumentus, kuriais grindžiamas K. B. prašymas išdėstyti iš jo priteistos 43 417,80 Eur žalos atlyginimą, sprendžia, jog nuteistojo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą svarstyti dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Nuteistasis tokį prašymą motyvuoja tik tuo, jog jis neturi galimybės iš karto sumokėti valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo, nes augina du nepilnamečius vaikus, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų bankui bei kitų įsiskolinimų – 2021 m. spalio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. e2A-448-1120/2021 iš jo A. P. priteista 20 446,59 Eur žalos atlyginimo bei kitų išlaidų, kuriuos šiuo metu išieškomos priverstine tvarka, be to, per dvejus metus jis taip pat privalės sumokėti nuosprendžiu jam paskirtą 3 389,40 Eur dydžio baudą. Tuo tarpu jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 800 Eur, bendros šeimos pajamos nesiekia nei 2 000 Eur. Kaip jau buvo minėta, sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių. Šiuo atveju, civilinės ieškovės reikalavimai ir K. B. turtinė padėtis jam buvo gerai žinoma jau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžio įsiteisėjimo momentu, todėl jis turėjo visas galimybes inicijuoti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dar iki išduodant vykdomąjį raštą ir pateikiant jį vykdyti antstoliui, tačiau to nepadarė.
11. Taip pat pažymėtina, jog nuteistojo turtinės padėties vertinimas bei atitinkamai vertinimas, ar jis turi galimybes atlyginti iš jo priteistą žalą valstybės biudžetui, negali apsiriboti tik K. B. bei jo sutuoktinės gaunamų pajamų, jo turimų išlaikytinių bei turtinių prievolių analize. Pilnai spręsti apie nuteistojo finansinę padėtį bei perspektyvas netolimoje ateityje savanoriškai sumokėti priteistą žalą, tuo išvengiant reikšmingų neigiamų jos priverstinio išieškojimo pasekmių, galima tik įvertinus duomenis apie jo turimą nekilnojamąjį turtą ar registruotiną kilnojamąjį turtą, banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, o tokių duomenų teismui nebuvo pateikta. Apygardos teismui susipažinus su elektronine forma tvarkytais ir teismui elektroniniu būdu perduotais baudžiamosios bylos, kurioje buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendis, duomenimis, konkrečiai 2020 m. liepos 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, nustatyta, jog K. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 34 400 Eur, pastatas-garažas, esantis tuo pačiu adresu, kurio vidutinė rinkos vertė 17 030 Eur, o paskirtis – komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinis įrenginys – automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 80 000 Eur. Taigi, realizavęs vien šio turto dalį, nuteistasis būtų finansiškai pajėgus atlyginti iš jo nuosprendžiu priteistą žalą.
12. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad pagrindas taikyti nuteistojo K. B. atžvilgiu CPK 284 straipsnio nuostatas, juo labiau, jau pradėjus priverstinio vykdymo dėl priteistos žalos išieškojimo veiksmus, šiuo atveju nėra nustatytas, todėl nuteistojo skundas atmestinas, paliekant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį galioti. Nors, kaip jau buvo nurodyta, žemesnės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vykdomojo rašto išdavimas savaime laikytinas kliūtimi nagrinėti K. B. prašymą dėl iš jo priteistos žalos valstybės biudžetui atlyginimo išdėstymo ir jį tenkinti, bei nepagrįstai nevertino jo nurodytų aplinkybių, kuriomis toks prašymas buvo grindžiamas, tačiau šie skundžiamos nutarties trūkumai nelaikytini absoliučiu pagrindu jos panaikinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.