Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui D. M. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) nutraukti santuoką, sudarytą su D. M. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) 2008 m. spalio 10 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Šveinfurto Civilinės metrikacijos įstaigoje, patvirtintą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje 2009 m. balandžio 16 d., įrašo Nr. 44, dėl sutuoktinio D. M. B. kaltės;

2) nutraukus santuoką prašo palikti santuokinę pavardę – B.;

3) išlaikymo priteisimo iš sutuoktinio D. M. B. nereikalauja ir nurodo jam išlaikymo taip pat neteiksianti;

4) automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 metų laidos, pripažinti jos asmenine nuosavybe ir į santuokos metu įgyto turto sąrašą neįtraukti;

5) priteisti iš D. M. B. išlaidas už suteiktą nemokamą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. B. ir jos atstovas ieškinį palaikė visiškai.

Ieškovė D. B. paaiškino, jog susipažino su atsakovu D. M. B. 2006 metais Vokietijoje. Jis buvo JAV karininkas po dalyvavimo kare Irake patyręs psichologinių traumų. Susituokus išvyko gyventi į JAV. Sutuoktinis paliko tarnybą. Pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Neblaivus pateko į autoįvykį. Susižalojo dubens kaulą. Dar besigydydamas vežimėliu vykdavo į barą. Pradėjęs vaikščioti alkoholio neatsisakė. Rytą pradėdavo nuo alaus. Sakė: „Gėriau ir gersiu“. Jau buvo nutarusi skirtis JAV, bet atsakovas atsiprašė. Ji bandė patikėti, tačiau sutuoktinis susilaikė nuo alkoholio tik tris dienas. Išgėręs tapdavo neprognozuojamu, nesirūpino šeima. Santuokiniai ryšiai nutrūko. 2017 metais ji nusprendė grįžti į Lietuvą. D. M. B. neprašė pasilikti, neprašė grįžti. Nerašė laiškų. Keitė telefonus. Iš atsakovo tetos jai žinoma, kad jis gyvena pas mamą. Į Lietuvą niekada nebuvo atvykęs. Vaikų santuokoje nesusilaukė. Turėjo įsigiję atsakovo mamos vardu registruotą automobilį. Nekilnojamojo turto neįsigijo jokio. Grįžusi į Lietuvą 2020 metais ji įsigijo iš asmeninių lėšų automobilį VW Passat. Prašo jį priteisti, pripažįstant asmenine nuosavybe. Ieškinio pareiškimo metu prašė palikti jai ikisantuokinę pavardę, tačiau savo prašymą keičia – pageidauja, kad liktų santuokinė pavardė B.. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos - mamos adresu. Dokumentai įteikti. Atsakymas negautas. Taip pat negauta jokių prašymų dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, posėdžio atidėjimo ar pan. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, jog atsakovas ieškiniui neprieštarauja, savarankiškų reikalavimų nereiškia.

Ieškovė teigia, jog kreditorių neturi. Atsakovas šiuo klausimu nepasisakė. Sprendžiama, jog nutraukiant santuoką kitų asmenų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2008 m. spalio 10 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Šveinfurto Civilinės metrikacijos įstaigoje D. M. B., gimęs 1976 m. balandžio 13 d., įregistravo santuoką su D. M., gimusia (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje 2009 m. balandžio 16 d. sudarytas santuokos sudarymo įrašas Nr. 44 (pateikta kopija, išduota 2023 m. rugpjūčio 8 d. Nr. S-23-53401-193). Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 9 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog duomenų apie D. M. B. ir D. B. bendrą turtą nėra (pažyma pateikta). VĮ „Regitra“ 2023 m. spalio 4 d. pažymoje Nr.1.13-S3-242 nurodyta, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data – 2006 m. rugsėjo 28 d., D. B. vardu registruotas 2020 m. birželio 3d. (pažyma pateikta).

Visi procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdį atsakovui D. M. B. išsiųsti registruotu paštu jo gyvenamosios vietos adresu ir įteikti (pašto kvitai - b.l.20, 29, siuntų sekimo pažyma – b.l.32). Atsiliepimų negauta.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena, bendro ūkio neveda nuo 2017 metų. Ji gyvena Lietuvoje, o atsakovas gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, Toronte. Ieškovės nuomone, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės: atsakovo besaikis potraukis alkoholiui bei nenoras pakeisti gyvenimo būdą, nesirūpinimas šeima, o ieškovei išvykus į gimtąją šalį – visiškas ryšių nutraukimas, telefono numerių keitimas, net 7 metus kontako nepalaikymas ir teismo proceso ignoravimas tarsi ir leistų daryti išvadą, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Tačiau sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovo nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu, nenoro pakeisti savo gyvenimo būdą. Nepateikta jokių įrodymų, kuo pasireiškė “neprognozuojamas” atsakovo elgesys ir kt.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pačios ieškovės D. B. paaiškinimų, ji su sutuoktiniu gyveno JAV ir tai ji paliko savo vyrą, turintį, jos teigimu, ir rimtų psichologinių problemų. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji ėmėsi priemonių sutuoktiniui padėti atsikratyti priklausomybės, padėti pakeisti gyvenimo būdą, išsaugoti šeimą.

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 6.72 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovė pageidauja pasilikti santuokoje turėtą pavardę. Iš atsakovo prieštaravimų negauta. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė – B. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu neįgijo jokio nekilnojamojo turto. Įgytas tik registruotinas turtas – automobilis VW Passat, kurio pirmos registracijos data – 2006 metai, vertė – 500 Eur. Kaip matyti iš automobilio įsigijimo datos, jį D. B. įsigijo 2020 metais, t.y. tuomet, kai jau tris metus faktiškai nebegyveno su sutuoktiniu ir nebevedė su juo bendro ūkio. Todėl sprendžiama, kad automobilis pripažintinas D. B. asmenine nuosavybe.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė teigia, jog kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad turi bendrų su ieškove ar asmeninių kreditorių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ieškinys buvo patekintas iš dalies, t. y. ieškinys patenkintas 50 proc. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) ATP-C-2023-08623 buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ji atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2024 m. kovo 6 d. pažymoje Nr.APD-2024-02643 nurodė, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 389,19 Eur, t.y. iš atsakovo priteistina pusė nurodytos sumos – 194,60 Eur.

Ieškovė šioje byloje turėjo 21,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 20,29). Atsakovas jai privalo atlyginti 10,72 Eur.

Valstybės naudai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 ir 7 dalimis, iš atsakovo priteisiama 37,5 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės D. B. (buvusi pavardė – M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 1968 m. liepos 10 d., ir D. M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2008 m. spalio 10 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Šveinfurto Civilinės metrikacijos įstaigoje, patvirtintą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje 2009 m. balandžio 16 d., akto įrašo Nr. 44, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei D. B. santuokinę pavardę – B.

Po santuokos nutraukimo D. B. pripažinti asmenine nuosavybe transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. M. B. ieškovei D. B. 10,72 Eur (dešimt eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo D. M. B. valstybei 194,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo D. M. B. valstybei 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.