- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-1434-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05071-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- J. M., D. M.
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Arbolitas“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. M. ir D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams J. M. ir D. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „Arbolitas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. M. ir D. M. 29 009,93 Lt nuostolį iš turto pardavimo, 8 530,50 Lt papildomas išlaidas, 14 635,63 Lt palūkanų, iš viso 52 176,06 Lt; iš atsakovo J. M. 3 671,31 Lt (3 115,48 Lt nuostolį iš turto pardavimo, 555,83 Lt palūkanų po sutarties nutraukimo), 5 proc. dydžio metines palūkanas bei proporcingai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Arbolitas“ 2007-08-10 ir 2008-09-23 sudarė lizingo sutartis Nr. LT058085 ir LT079150, pagal kurias buvo įsigytas mobilus kranas ir daugiafunkcinis krautuvas su padargais. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, sudarydamas turto pirkimo–pardavimo sutartis ir perduodamas turtą naudotis trečiajam asmeniui. 2007-08-10 ieškovas su atsakovu sudarė laidavimo sutartį. 2008-09-23 sudaryta laidavimo sutartis su abiem atsakovais, pagal kurias pastarieji įsipareigojo trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai vykdytas prievoles įvykdyti tinkamai. Kadangi trečiasis asmuo nemokėjo įmokų, buvo išsiųstos pretenzijos, o per nustatytą terminą nepadengus įsiskolinimo, 2009-06-16 sutartys buvo nutrauktos. Ieškovas 2011-11-07 pranešimais pareikalavo atsakovus įvykdyti prievoles pagal sutartis. Kadangi ieškovas patyrė nuostolių dėl sutarties nevykdymo, prašo priteisti palūkanų įmokas už visą pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį bei padengti nuostolį, kuris liko pardavus turtą.
Atsiliepimas
Atsakovai J. M. ir D. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovui buvo perduotas lizinguotas turtas, todėl jis neturi teisinio pagrindo reikalauti toliau mokėti įmokas. Mano, kad ieškovo gautos įmokos iki sutarties nutraukimo kompensavo likutinės vertės mažėjimą, todėl lizingo bendrovė negalėjo patirti nuostolio. Nurodė, kad patenkinus ieškinį ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Kadangi nei trečiasis asmuo, nei atsakovai nebuvo informuoti apie ketinimus realizuoti turtą, nedalyvavo turto pardavimo procese, todėl ieškovo patirtas nuostolis už parduotą turtą yra sąlygotas jo paties veiksmų. Mano, kad komisinis mokestis, ieškovui vienašališkai pasirinkus tokį turto pardavimo būdą, taip pat neturėtų būti priteistas iš atsakovų.
Trečiasis asmuo UAB „Arbolitas“ atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovų D. M. ir J. M. ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai solidariai 43 645,56 Lt įsiskolinimo; priteisė iš atsakovo J. M. ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai 3 671,31 Lt įsiskolinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą bendrą 47 316,87 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 712 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės D. M. ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 43 645,56 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 658 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje (dėl 8 530,50 Lt sumos iš atsakovų priteisimo) ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad atsakovai ir (ar) trečiasis asmuo teismui nėra pateikę priešieškinio, kuriuo prašytų sutartis pripažinti negaliojančiomis arba pakeisti jų sąlygas, todėl laikytina, kad sudaryti sandoriai atitiko šalių valią. Pažymėjo, kad laidavimas yra prievolės užtikrinimo būdas, todėl atsakovams prievolė atsirado UAB „Arbolitas“ neįvykdžius pagrindinės prievolės ir grąžinus mobilųjį kraną bei daugiafunkcinį krautuvą su padargais lizingo davėjui. Teismo vertinimu, atsakovai, teigdami, jog turtas galimai parduotas už mažesnę nei rinkos vertę, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl tokius atsakovų motyvus teismas laikė neįrodytais. Be to, teismo nuomone, vargu, ar lizingo davėjas pats būtų suinteresuotas parduoti turtą akivaizdžiai žemesnėmis negu rinkos kainomis, nes nėra jokių garantijų, kad lizingo gavėjas neabejotinai realiai padengs nuostolių skirtumą. Nurodė, kad lizingo sutarties 9.2 p. įtvirtinta lizingo gavėjo teisė į visišką nuostolių atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovo ieškinio dalį dėl 29 009,93 Lt nuostolių iš turto pardavimo priteisimo solidariai iš atsakovų pagal laidavimo sutartį Nr. LT079150/L bei 3 115,48 Lt nuostolių priteisimo iš turto pardavimo iš atsakovo pagal laidavimo sutartį Nr. LT058085/L. Taip pat teismas nurodė, kad iš į bylą pateikto įmokų grafiko matyti, jog trečiasis asmuo įsipareigojo įmokas, tame tarpe ir palūkanas, mokėti 3 metus nuo sutarties sudarymo už mobilųjį kraną bei 5 metus nuo sutarties sudarymo už daugiafunkcinio krautuvo su padargais. Tokiu būdu, teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas padengti palūkanų įmokas nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos reiškia lizingo bendrovės grąžinimą į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu atsakovai ir (ar) trečiasis asmuo būtų tinkamai įvykdęs prisiimtus sutartinius įsipareigojimus – laiku ir tinkamai mokėjęs sutartines įmokas, lizingo bendrovė būtų gavusi tokią pačią sumą palūkanų įmokų, kokią reikalauja priteisti iš atsakovų. Taigi, teismas vertino, kad lizingo bendrovės reikalaujamos sumokėti palūkanų įmokos nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos yra lizingo bendrovės patirti nuostoliai, t. y. negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jei sutartys būtų vykdomos tinkamai, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 14 635,63 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo solidariai iš atsakovų pagal laidavimo sutartį Nr. LT079150/L bei 555,83 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo iš turto pardavimo iš atsakovo pagal laidavimo sutartį Nr. LT058085/L tenkintas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovui nepriteistinas už daugiafunkcinio krautuvo su padargais pardavimą sumokėtas komisinis mokestis. Pažymėjo, kad komisinių mokėjimas grindžiamas ieškovo ir UAB „Eurotech.LT“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi ir išrašyta PVM sąskaita–faktūra, iš kurių matyti, kad lizinguotas turtas parduotas už 85 305 Lt sumą. Teismo vertinimu, ieškovas neturi teisės realizuoti savo teisių tokiu būdu, kuris padidintų skolininko prievolę. Nurodė, kad ieškovas sumokėjo komisinį mokestį, faktiškai padidindamas savo nuostolius, teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, kad apie tokias galimas išlaidas ieškovas būtų informavęs atsakovus, atsakovams nebuvo suteikta teisė dalyvauti turto realizavimo procese, todėl tokios sumos priteisimas (kaip atlygis) laikomas neatitinkančiu protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 8 530,50 Lt sumą atmetė. Taip pat teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovui perduotas turtas buvo pagerintas trečiojo asmens ir (ar) atsakovų lėšomis, todėl turto vertė turėjo padidėti. Teismas, įvertinęs atsakovų pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad negalima konstatuoti mobiliojo krano pagerinimo, kadangi trečiasis asmuo, naudodamasis lizingo sutarties pagrindu ir valdydamas šį daiktą, atliko jo remontą. Toks remontas, teismo vertinimu, nelaikytinas daikto pagerinimu ir nelaikytinas kapitaliniu remontu (CK 6.492 str. pagrindu). Teismas padarė išvadą, kad remontui turi būti taikomos CK 6.493 str., numatantis pareigą trečiajam asmeniui savo lėšomis daryti jo einamąjį remontą. Tuo labiau, kad remonto darbų kalkuliacijoje yra numatyta, kad šie darbai yra techninis aptarnavimas, o transporto priemonės dažymo, filtrų ir tepalų keitimo negalima prilyginti kapitalinio remonto darbams. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, iš atsakovų ieškovo naudai priteistos sumos nėra mažinamos krano remonto darbų bei medžiagų verte. Teismas vertino, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ir ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-02-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai J. M. ir D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priimti į bylą teikiamą papildomą įrodymą, taikyti senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, jog ieškovas yra atgavęs lizinguojamą turtą, dėl kurio įmokos nebuvo sumokėtos laiku. Vadinasi, iki sutarčių nutraukimo dienos ir faktinio turto susigrąžinimo ieškovas gaudavo periodines įmokas už turtą, atitinkamai buvo skaičiuojamas ir likutinės turto vertės mažėjimas. Mano, kad tą dieną, kai lizingo bendrovė turtą atgavo, ji nebeteko teisės reikalauti toliau mokėti įmokas, kadangi lizingo sutartis jau buvo nutraukta. Taigi ieškovas atgavo turtą, turintį tam tikrą likutinę vertę, ir buvo gavęs turto išpirkimo įmokas, kurios iš esmės kompensavo likutinės turto vertės mažėjimą, vadinasi, lizingo bendrovė niekaip negalėjo patirti nuostolio dėl to, jog įmokos ir toliau nebuvo mokamos pagal anksčiau sudarytą grafiką, tuo labiau, jog lizingo sutartys jau buvo nutrauktos. Mano, kad patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti jam nesumokėtas įmokas nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki įmokų grafiko pabaigos, šis nepagrįstai praturtėtų, nes tai reikštų, jog lizingo gavėjas ar laiduotojai turėtų sumokėti turto, kurio jau nebeturi ir kuris yra parduotas tretiesiems asmenims, išpirkimo įmokas. Pažymėjo, kad nei lizingo gavėjas, nei laiduotojai nebuvo informuoti apie ketinimus realizuoti turtą, siūlomą kainą už šį turtą ir negalėjo nei paties pardavimo proceso, nei kainos įtakoti. Mano, kad ieškovas pardavė turtą už galimai mažesnę nei rinkos vertė kainą, todėl laiduotojai pagal lizingo sutartis negali būti atsakingi už tai, kad turtas buvo parduotas mažesne, nei jo likutinė vertė, kaina. Tai reiškia, kad ieškovas savo paties veiksmais sąlygojo sau nuostolį. Teismui nustačius, jog turto remonto sąnaudos nelaikomos turto pagerinimu ir tai nelaikytina įrodymu, pagrindžiančiu, jog turto pardavimo metu turto vertė buvo daug didesnė, nei kaina, iškilo poreikis pateikti teismui papildomus dokumentus apie turto vertę sutarties nutraukimo metu. Pažymėjo, kad iš pridedamos pažymos matyti, jog sutarties nutraukimo metu turtas buvo daug brangesnis, nei jo realizacijos kaina. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl CK 1.125 str. 8 d. pagrindu atsakovai prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovai, ieškovas nereikalavo priteisti visas pagal ginčo sutartis nesumokėtas įmokas nuo sutarčių nutraukimo momento, nes buvo reikalaujama priteisti tik nesumokėtas palūkanų įmokas nuo sutarčių nutraukimo dienos. Dėl to, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos, ieškovas negavo visų planuotų palūkanų pajamų, kurias ieškovas prašė priteisti iš atsakovų. Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė teismui įrodymų, jog ieškovas turtą pardavė per pigiai. Atsakovų pateikti įrodymai apie turto remontą šiuo atveju nėra reikšmingi, nes neįrodo, jog turtas parduotas už per mažą kainą, be to, šie įrodymai tik pagrindžia, kad UAB „Arbolitas“ atliko turto einamąjį remontą, kas jam ir priklausė. Atsakovai neginčijo sumų, kiek turto išpirkimo įmokų UAB „Arbolitas“ nėra sumokėjęs ieškovui. Mano, kad ieškovas teismui pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius jo patirtų nuostolių dydį. Nurodo, kad naujai su apeliaciniu skundu atsakovų teismui pateikta 2013-12-18 pažyma ieškovui nebuvo pateikta, todėl jis neturi galimybės dėl šio dokumento turinio pasisakyti, tačiau, nepaisant to, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neturi priimti įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o atsakovų nurodytos būtinumo priežastys nėra reikšmingos. Be to, atsakovai nepagrįstai apeliaciniu skundu prašo taikyti ieškinio senatį, nes toks reikalavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas. Taip pat nurodo, kad atsakovai netinkamai nurodo senaties termino pradžią, nes ieškovas apie patirtus nuostolius sužinojo tik po sutarčių dalyku buvusio turto pardavimo, t. y. 2010-05-19 ir 2010-11-26. Be to, ieškinio senaties terminas šiuo atveju nutrauktas 2012-09-17, kai ieškovas pateikė pareiškimą dėl finansinių reikalavimų UAB „Arbolitas“ bankroto byloje. Mano, kad senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo Vilniaus apygardos teismo 2012-11-21 nutarties, kuria patvirtinti ieškovo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo dienos.
Trečiasis asmuo UAB „Arbolitas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas įrodė teismui pateikto ieškinio reikalavimų dalyje dėl nuostolio iš turto pardavimo bei palūkanų priteisimo pagrįstumą, dėl to pagrįstai ieškovo ieškinį iš dalies tenkino. Apeliaciniame skunde atsakovų išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovas AB „Hansa lizingas“ (bylos nagrinėjimo metu – jo teisių perėmėjas UAB „Swedbank lizingas“) su trečiuoju asmeniu UAB „Arbolitas“ 2007-08-10 ir 2008-09-23 sudarė lizingo sutartis Nr. LT058085 ir LT079150 dėl mobilaus krano ir daugiafunkcinio krautuvo su padargais įsigijimo. 2007-08-10 su atsakovu J. M. sudaryta laidavimo sutartis. 2008-09-23 su atsakovu J. M. ir D. M. sudarytos laidavimo sutartys, pagal kurias pastarieji įsipareigojo trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai vykdytas prievoles įvykdyti tinkamai. Sutarčių pagrindu esantis turtas perduotas naudotis trečiajam asmeniui, kuriam nevykdant įsipareigojimų, 2009-06-16 vienašališkai minėtos lizingo sutartys buvo nutrauktos. Trečiajam asmeniui UAB „Arbolitas“ iškelta bankroto byla ir Vilniaus apygardos teismo 2012-11-21 nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas.
Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovai teismo neprašė taikyti ieškinio senaties termino, todėl toks reikalavimas nėra ex officio teismo sprendimu sprendžiamas. Vadovaudamiesi tuo, atsakovai apeliaciniame skunde išdėstė reikalavimą CK 1.125 str. 8 d. pagrindu taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad CPK 312 str. numatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, kad reikalavimo CK 1.125 str. 8 d. pagrindu taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė, skundžiamu sprendimu toks reikalavimas nebuvo vertinamas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šis naujas reikalavimas atsakovų apeliaciniame skunde negalėjo būti reiškiamas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šio atsakovų reikalavimo nepasisako ir jo nevertina.
CPK 314 str. nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – UAB „Klasera“ 2013-12-18 pažymą, kurią prašo priimti, nes, atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog turto remonto sąnaudos nelaikomos turto pagerinimu ir tai nelaikytina įrodymu, pagrindžiančiu, jog turto pardavimo metu turto vertė buvo daug didesnė, nei kaina, iškilo poreikis pateikti teismui papildomus dokumentus apie turto vertę sutarties nutraukimo metu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai atitinkamą dokumentą, pagrindžiantį jų atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, turėjo visas galimybes ir privalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog minėto dokumento, pagrindžiančio atsakovų motyvus, pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po teismo sprendimo priėmimo, dėl to minėtas atsakovų pateiktas dokumentas apeliacinės instancijos teismo nevertintinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai yra pakankami, siekiant visapusiškai išnagrinėti bylos medžiagą ir priimti motyvuotą procesinį sprendimą.
Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo tenkintais ieškovo reikalavimais priteisti solidariai iš atsakovų nuostolį iš turto pardavimo ir palūkanų įmokas.
Tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos lizingo sutarčių 11.2.2 p. numatyta, kad nutraukus sutartį prieš terminą ieškovas turi teisę pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą, sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palūkanų įmokas pagal įmokų grafiką, taip pat pareikalauti apmokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas bei kompensuoti turto rinkos vertės bei neišpirktos vertės su PVM skirtumą, atsiradusį dėl turto eksploatacijos arba kitų priežasčių. Taip pat lizingo sutarčių 11.2.3 p. numatyta, kad lizingo bendrovė turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. CK 6.574 str. nustatyta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus, t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nutraukęs lizingo sutartį, lizingo davėjas, siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas, įprastai imasi priemonių realizuoti iš lizingo gavėjo atgautą daiktą, buvusį lizingo sutarties dalyku. Kadangi daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, tai akivaizdu, kad kuo brangiau daiktas parduodamas, tuo mažiau nuostolių patiria lizingo davėjas ir tuo mažesnė atsakomybė dėl sutarties nutraukimo tenka lizingo gavėjui. Tuo atveju, kai lizingo davėjas nusprendžia susigrąžintą lizingo dalyką realizuoti, jo sąžiningas elgesys, bendradarbiavimas ir siekis parduoti daiktą už kuo didesnę kainą yra itin svarbus skolininkui, nes turi tiesioginę įtaką jo civilinės atsakomybės apimčiai. Taigi lizingo davėjas perėmęs daiktą kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą (CK 6.259 str.). Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Taigi šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių nuostoliams išvengti, juos sumažinti ar neleisti jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014). Šiose bylose kasacinis teismas, be kita ko, išaiškino, kad lizingo davėjo teisė į nuostolių, patirtų dėl to, kad jis pats elgėsi neapdairiai, atlyginimą negali būti ginama (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog atsakovai byloje neįrodė ieškovo kaltės dėl jo patirtų nuostolių (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovo paskaičiuotą nuostolio iš turto pardavimo sumą (turto likutinės vertės ir turto pardavimo kainos skirtumą) sudaro 29 009,93 Lt pagal laidavimo sutartį Nr. LT079150/L bei 3 115,48 Lt pagal laidavimo sutartį Nr. LT058085/L. Atsakovų teigimu, turtas buvo parduotas už per mažą kainą, tačiau į bylą nebuvo pateikti jokie šiuos atsakovų teiginius pagrindžiantys įrodymai. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas išsiuntė trečiajam asmeniui UAB „Arbolitas“ 2009-04-17 pretenziją, kuria pareikalauta sumokėti susidariusį įsiskolinimą. 2009-06-16 pranešimu dėl vienašališko sutarčių nutraukimo informavus trečiąjį asmenį apie lizingo sutarčių nutraukimą, 2011-11-07 pranešimais atsakovai (laiduotojai) informuoti apie turto pardavimą ir ieškovo patirtus nuostolius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog turtas parduotas už per mažą kainą, dėl to ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolio iš turto pardavimo sumą (turto likutinės vertės ir turto pardavimo kainos skirtumą) yra pagrįstas. Be to, šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti jam nesumokėtas įmokas nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki įmokų grafiko pabaigos, šis nepagrįstai praturtėtų. Pažymėtina, kad ieškovas pateiktu ieškiniu išdėstė reikalavimą priteisti nuostolio iš turto pardavimo sumą ir įmokų palūkanas, tačiau ne nesumokėtas įmokas pagal įmokų mokėjimo grafiką, kaip nurodo atsakovai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukščiau minėti atsakovų argumentai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 14 635,63 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo pagal laidavimo sutartį Nr. LT079150/L bei 555,83 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo pagal laidavimo sutartį Nr. LT058085/L. Minėta, kad lizingo sutarčių 11.2.2 ir 11.2.3 p. pagrindu klientas (laidavimo sutarčių pagrindu – laiduotojai) įsipareigojo apmokėti po sutarties nutraukimo visas likusias sumokėti turto išpirkimo įmokų ir palūkanų įmokų sumas už visą pagal įmokų grafiką likusį laikotarpį bei visus nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Be to, lizingo sutarčių 11.3 p. klientas įsipareigojo atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, palūkanų įmokos nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos laikytinos lizingo bendrovės patirtais nuostoliais, t. y. negautomis pajamomis, kurias ieškovas būtų gavęs, jei sutartys būtų vykdomos tinkamai, dėl to šių reikalavimų tenkinimas yra pagrįstas ir atitinka lizingo sutarčių sąlygas.
Taigi, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų J. M. ir D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų J. M. ir D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.