Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą byloje, teikiančios institucijos, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kornelijai Jomantienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei L. G., institucija, teikianti išvada byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės globos ir išlaikymo nustatymo, globėjo bei gaunamų lėšų administratoriaus skyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) neterminuotai apriboti L. G. motinos valdžią nepilnamečio jos sūnaus E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) nustatyti nepilnamečio E. S. gyvenamąją vietą su ieškove E. P., ieškovės gyvenamoje vietoje; 3) nustatyti nepilnamečiui E. S. nuolatinę globą ir globėja (rūpintoja) paskirti E. P.; 4) iš atsakovės nepilnamečio E. S. išlaikymui priteisti po 300 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) paskirti ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra jos dukra. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2023 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5961-l 112/2023, leido paimti nepilnametį vaiką E. S., (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų L. G. ir A. S.. Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 15 d. potvarkiu Nr. MV-325, nepilnamečiui E. S. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta ieškovė, bei nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su laikinąja globėja. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. kovo 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-611-904/2024 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį, priėmė sprendimą, kuriuo nepilnamečio E. S. tėvui A. S. neterminuotai apribota tėvo valdžią į sūnų E. S.. Tuo pačiu teismo sprendimu ieškovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsisakius reikalavimų dalyje dėl L. G. motinos valdžios apribojimo, L. G. procesinė padėtis iš atsakovės buvo pakeista į trečiąjį asmenį. Laikinoji globėja (rūpintoja) E. P. po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-611-904/2024, 2024 m. gegužės 31 d. E. S. atstovei pagal įstatymą motinai L. G. grąžino nepilnametį vaiką. Kurį laiką nepilnamečio mama L. G. pasitaisė ir rodė nuoširdų dėmesį ir rūpestį vaiku. Po to, kai L. G. tapo nėščia trečią kartą ir jos draugas ją paliko dėl jos nesibaigiančio girtavimo, ieškovė bandė jai ištiesti pagalbos ranką. L. G. 2024 m. gruodžio 21 d. su vaiku atvyko į Norvegijos Karalystę pas ieškovę. L. G. yra besilaukianti trečio vaiko, todėl dėl stiprių skausmų maždaug 2025 m. vasario 1-2 d. grįžo į Lietuvą, kur iš lėktuvo buvo nuvežta tiesiai į ligoninę, ten atlikti tyrimai, nustatyti sveikatos sutrikimai. Medikai įspėjo, kad su tokiomis ligomis ji gali numirti gimdydama, bet vietoj gydymosi, L. G. vartojo alkoholį. L. G. 2025 m. vasario 9 d. turėjo grįžti į Norvegijos Karalystę organizuoti nepilnamečio sūnaus mokyklos lankymą, tačiau negrįžo, girtuokliavo. Dėl tokio L. G. elgesio, ieškovė su L. G. labai susipyko, dėl ko L. G. grasino atimsianti vaiką. Iškovei vaikas papasakojo, kaip jį žiauriai mušdavo mama, rėkdavo ant jo, auklės, kurių ten daug buvo, o paskutinė auklė mušė jį. Ieškovei 2025 m. vasario 13 d. skambino policija iš Lietuvos ir nurodė, kad L. G. rado visiškai neblaivią, jai buvo nustatytas 3,2 promilės girtumas, ji buvo nuvežta į ligoninę. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) pateikė 2025 m. kovo 18 d. raštą Nr. 5SD-2269, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad L. G. buvo neblaivi, 2025 m. vasario 20 d. Skyrius kreipėsi į Klaipėdos rajono paramos šeimai centrą dėl atvejo vadybininko bei socialinio darbuotojo L. G. paskyrimo. L. G. įvykio atvejo posėdyje, įvykusiame 2025 m. kovo 7 d., numatytos konkrečios pagalbos priemonės. Šiuo metu nepilnametis vaikas E. S. gyvena su ieškove ir yra jos globojamas Norvegijos Karalystėje. Atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Atsakovės šeima Skyriui žinoma, jai taikoma atvejo vadyba, numatytos konkrečios pagalbos priemonės. Atsakovės šeimoje vyko konfliktai, galbūt buvo naudojamas smurtas ir vartojamas alkoholis, į namus kviečiami policijos pareigūnai. Informacija apie atsakovės šeimą perduota Klaipėdos rajono paramos šeimai. Atsakovė toliau nevykdo motinos pareigų - sūnus negyvena kartu su ja, ji sūnaus neišlaiko ir nesudaro jam būtinų sąlygų vystytis, visai nesirūpina sūnaus ugdymu ir sveikata, su vaiku nesusitinka, bendrauja tik epizodiškai telefonu. Vaiko ir motinos ryšys nėra kuriamas, Atsakovė netinkamai rūpinasi vaiku, ji yra atsiribojusi nuo sūnaus auklėjimo, gyvena kitoje šalyje, todėl bendravimas su vaiku yra nutolęs, ji nededa pastangų jo atkurti. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė motinos valdžios neįgyvendina dėl savo kaltės, taip pat ji daro žalą vaiko vystymuisi, juo nesirūpindama, todėl jai turi būti apribota motinos valdžia. Šiuo metu (nuo 2024 m. gruodžio mėn.) nepilnametis E. S. gyvena Norvegijos Karalystėje su ieškove savo močiute bei atsakovės mama E. P.. Ieškovė rūpinasi vaiku, teikia jam išlaikymą, vaikas nuo 2025 m. kovo 3 d. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Tokiu būdu ieškovė nepilnamečiui užtikrina šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius, vaikas jaučiasi saugus ir mylimas, formuoja savo naują socialinę aplinką namuose bei mokykloje.

3. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė savo ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, neprašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų. Papildomai nurodė, kad šiuo metu ieškovė su atsakove susitaikė. Jos dukra grįžo į šeimą, nesijaučia vieniša, nori keisti savo gyvenimo būdą, bet vaiko ateitis stabilesnė bus su ja, nes tai įvyko jau antrą kartą. Ji su atsakove susitarė, kad vaikas bus su ja, ji visada gali vaiką lankyti, bendrauti. Ji su anūku šiuo metu gyvena Norvegijoje nuomotame name, vaikas turi savo kambarį, jis visada nori būti su ja. Nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d., prasideda mokslai, todėl jos anūkas pradės lankyti mokyklą. Šiuo metu lanko tarptautinę mokyklą. Ji pastebėjo, kad anūkas gėdijasi bendrauti su svetimais žmonėmis, nelabai linkęs eiti į naujas pažintis. Bendrauja su savo buvusiais draugais. Kai ji dirba, jis būna su jos sese ir mama, jos kartu gyvena Norvegijoje su ieškove. Jos ir anūko santykiai yra nuostabūs. Anūkas pasikalba su ja, viską papasakoja, miega kartu su jos sese, nes nenori miegoti vienas. Jos sveikata yra gera, ji gali rūpintis anūku. Jai dukra duoda pinigų vaiko išlaikymui, nes ji dabar pradėjo dirbti, gyvena kartu su ieškove, su vaiku jos dukra bendrauja, leidžia laisvalaikį, kartu pramogauja, atsakovė siekia atkurti ryšį su sūnumi, visgi ieškovė mano, kad vaikui saugiau bus augti kartu su ja. Šiuo metu dukra prisideda prie vaiko išlaikymo, nes turi darbą.

5. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad ji šiuo metu dirba, gydosi nuo priklausomybių. Mano, kad vaikui E. S. bus geriau su jos mama, nes vaikas myli močiutę, jam yra gerai su ja. Močiutė rūpinasi vaiku, jį prižiūri ir vaikas jaučiasi saugus. Ji deda visas pastangas susigrąžinti savo keturių mėnesių vaiką, kuris yra Lietuvoje, nes jis šiuo metu taip pat yra paimtas. Kai ji išvažiuoja į Lietuvą, vaikas visada yra prižiūrėtas, pamaitintas ir ji tikrai žino, kad mama pasirūpins vaiku. Visi konfliktai su mama kyla dėl jos gyvenimo būdo ir elgesio. Ji šiuo metu su mama sutaria gerai. Sutinka, kad būtų iš jos priteista 300 Eur suma vaiko išlaikymui. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad nemato kliūčių ieškinio tenkinimui, nes atsakovė pati supranta, kad šiuo metu vaikui tikrai saugiau su jo močiute, o pačiai atsakovei reikia atsistoti ant kojų, ji gydosi, pradėjo dirbti, todėl tikėtina, kad šioje šeimoje viskas susitvarkys. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakove susitaikė, kad atsakovė supranta ir pripažįsta, kad vaikui su močiute gyventi bus geriau, prašo nepriteisti valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

konstat uoja:

Ieškinys tenkinamas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko E. S., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai.

7. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2023 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5961-l112/2023 leido paimti nepilnametį vaiką E. S. iš jo tėvų L. G. ir A. S..

8. Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 15 d. potvarkiu Nr. MV-325, nepilnamečiui E. S. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta ieškovė, bei nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su laikinąja globėja.

9. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-611-904/2024 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį, nusprendė nepilnamečio E. S. tėvui A. S. neterminuotai apriboti tėvo valdžią į sūnų E. S.. Tuo pačiu teismo sprendimu ieškovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsisakius reikalavimų dalies dėl L. G. motinos valdžios apribojimo, L. G. procesinė padėtis iš atsakovės buvo pakeista į trečiąjį asmenį. 2024 m. gegužės 31 d. Vaiko grąžinimo vaiko atstovei pagal įstatymą aktu atsakovei L. G. grąžintas vaikas E. S..

10. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2025 m. vasario 17 d. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius) gauta informacija iš Klaipėdos rajono paramos šeimai centro atvejo vadybininkės, kad ieškovė elektroniniu laišku informavo, jog vaiko E. S. motina L. G., kuri yra 8-ame nėštumo mėnesyje, grįžo į Lietuvą ir vartoja alkoholį, o jos sūnus E. S. liko gyventi pas močiutę E. P. Norvegijoje. 2025 m. vasario 20 d. Skyriuje gautas Klaipėdos universiteto ligoninės raštas apie tai, kad atsakovė L. G. į VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės Moters ir Vaiko klinikos nėščiųjų priėmimo skyrių pristatyta 2025 m. vasario 11 d. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (toliau – GMP) dėl neblaivumo, įtariant pavojų vaisiaus gyvybei. GMP informavo, kad pacientės namuose, dėl jos neadekvataus elgesio, kviesta GMP ir policijos pagalba. Pacientei alkotesteriu nustatytas girtumas – 3 promilės. Skyrius 2025 m. kovo 18 d. pateikė raštą Nr. 5SD-2269, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad L. G. buvo neblaivi, 2025 m. vasario 20 d. Skyrius kreipėsi į Klaipėdos rajono paramos šeimai centrą dėl atvejo vadybininko bei socialinio darbuotojo L. G. paskyrimo. L. G. įvykio atvejo posėdyje, įvykusiame 2025 m. kovo 7 d., numatytos konkrečios pagalbos priemonės.

11. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas į bylą pateikė Skyriaus vaiko situacijos vertinimo sprendimą, iš kurio matyti, kad 2025 m. gegužės 9 d. gautas policijos pranešimas, kuriame informuojama, jog 2025 m. gegužės 9 d. L. G. buvo patikrinta alkotesteriu, jai nustatytas 2,82 promilės neblaivumas. 2025 m. gegužės 10 d. gautas policijos pranešimas, kuriame informuojama, jog namuose buvo L. G. (akivaizdžiai neblaivi, atsisakė pasitikrinti neblaivumo laipsnio), kuri paaiškino, kad jau nebe pirma kartą atvyksta policijos pareigūnai ir šiuo metu yra išgėrusi. 2025 m. gegužės 10 d. gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, reg. Nr. 5VTP-1389, kuriame informuojama, kad 2025 m. gegužės 9 d. kreipėsi pranešėja močiutė E. P.. Skambino iš Norvegijos. Jos dukra L. G., pagimdžiusi prieš mėnesį į „TIK TOK“ kelia transliacijas kaip vartoja alkoholį ir galimai yra apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. 2025 m. gegužės 10 d. gauta Fleet compleet užduotis, kurioje informuojama, kad L. G. 2025 m. gegužės 10 d. akivaizdžiai neblaivi, atsisako pasitikrinti blaivumą. 2025 m. gegužės 12 d. gautas policijos pranešimas, kuriame informuojama, kad 2025 m. gegužės 11 d. L. G., buvo akivaizdžiai neblaivi, tikrintis neblaivumo atsisakė. 2025 m. gegužės 12 d. gautas Klaipėdos rajono paramos šeimai centro, socialinės darbuotojos pranešimas, kuriame informuoja, jog L. G. namuose vartojamas alkoholis. Darbuotoja 2025 m. gegužės 12 d. pokalbio su VTAS specialistu metu sakė, kad L. G. namuose vaikui nesaugu, vaiko motina geria alkoholį, negali sustoti. Skyriaus duomenimis, vaiko motina žalingai ir priklausomai vartoja alkoholį. Vertinant visą Skyriuje turimą informaciją apie motiną bei jos negebėjimą pasirūpinti kūdikiu, bei tai, kad įrašytas biologiniu tėvu vyras atsisako įgyvendinti tėvo valdžią, priimtas sprendimas paimti kūdikį iš motinos bei gimimo liudijime įrašyto tėvo.

12. Bylos duomenis taip pat patvirtina, kad šiuo metu atsakovės nepilnametis vaikas E. S. gyvena Norvegijoje kartu su savo močiute (ieškove). Nepilnamečio vaiko mokyklos pažymoje nurodyta, kad nuo 2025 m. kovo 3 d. E. S. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą.

13. 2025 m. gegužės mėn. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad Skyriaus vertinimu, motina savo abejingumu pareigoms, teigiamų pokyčių bei motyvacijos keisti požiūrį šeimoje nebuvimu, nedalyvavimu kasdieniame vaiko gyvenime, neužtikrinant jam saugių pagal jo amžių atitinkančių gyvenimo sąlygų, neužtikrinant vaiko ugdymosi ir sveikatos priežiūros, nesikreipiant pagalbos į specialistus siekiant išspręsti problemas, nebendradarbiaujant ir nepriimant specialistų pagalbos, aplaidaus bei atsainaus požiūrio į vaiko teises ir geriausius vaiko interesus, sudaro pagrindą neterminuotai apriboti jos valdžią nepilnamečio vaiko E. S. atžvilgiu. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė palaikė išvadą, patvirtino joje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.

14. Ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovei L. G. motinos valdžią nepilnamečio jos sūnaus E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir nustatyti nepilnamečio E. S. gyvenamąją vietą su ieškove, jos gyvenamoje vietoje. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė ieškovės reikalavimą.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

15. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – VTK) 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, VTK siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, išklausyti vaiko nuomonę. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus.

16. Remiantis VTK 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenustato ko kita. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai prigimtinė žmogaus teisė, kuri atitinka pagrindinę tėvų pareigą ir teisę išauginti savo vaikus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnis taip pat teigia, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, o 12 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais. Atlikdami savo pareigas, tėvai, lyginant su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę.

18. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis).

19. CK 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

20. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (Nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

21. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad jau vieną kartą 2023 m. birželio 9 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5961-l 112/2023, teismas leido paimti nepilnametį vaiką E. S. (gimusį (duomenys neskelbtini)) iš L. G.. Taip pat nustatyta, kad atsakovei 2024 m. kovo 28 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-611-904/2024, nebuvo apribota motinos valdžia, jos procesinę padėtį pakeitus iš atsakovės į trečiąjį asmenį, o atsakovei buvo duotas trijų mėnesių terminas įrodyti, kad ji stengiasi, siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau iki šiol situacija nepagerėjo ir nepasikeitė. Atsakovė turi priklausomybę alkoholiui, šeima jos nepalaiko, atsakovei taikomas vadybos atvejis, numatytos pagalbos priemonės. Atsakovės sūnus jau nuo 2024 m. gruodžio 21 d. gyvena su senele, ieškove E. P., Norvegijoje, kuri visapusiškai rūpinasi berniuku, yra perėmusi iš atsakovės visas pareigas vaiko atžvilgiu. Atsakovė L. G. nesirūpina savo sūnumi, yra visiškai nusišalinusi nuo savo, kaip motinos, pareigų vykdymo vaiko atžvilgiu. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, su vaiku matosi ir bendrauja retai, ji neužtikrina vaiko poreikių ir vaiku, taip kaip turėtų rūpintis, nesirūpina. Nors atsakovė tai supranta, teismo posėdžio metu ji nurodė, suprantanti, kad vaikui mama yra reikalinga, tačiau ji šiuo metu nėra pajėgi imtis veiksmų, kad situacija iš esmės pasikeistų ir ji galėtų susigrąžinti vaiką į šeimą. Teismas pripažįsta, kad atsakovės elgesyje šiuo metu nematyti jokių aktyvių pastangų ir siekio jai pačiai auginti, prižiūrėti, rūpintis ir auklėti savo vaiką E. S..

22. Teismo vertinimu, atsakovė nesuvokia motinos valdžios turinio, ne tik savo teisės, bet ir savo pareigos auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Bylos duomenis patvirtina, kad atsakovės šeimoje vyko konfliktai, galbūt buvo naudojamas smurtas ir vartojamas alkoholis, į namus kviečiami policijos pareigūnai, informacija apie atsakovės šeimą perduota Klaipėdos rajono paramos šeimai centrą. Pažymėtina, kad atsakovė šiuo metu yra pagimdžiusi dar vieną vaiką, kurio atžvilgiu taip pat nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu gydosi nuo turimos priklausomybės alkoholiui, pradėjo dirbti, ketina gyventi su mama (ieškove) ir tai teismas vertina teigiamai, tačiau situacija nėra pasikeitusi tiek, kad būtų galima daryti išvadą, jog vaikui geriau ir saugiau būtų gyventi su atsakove. Pažymėtina, kad atsakovės pokyčiai turėtų būti ilgalaikiai, jie turėtų būti ne tik išoriniai, tačiau ir vidiniai. Šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais, ko šiuo atveju iš atsakovės pusės nėra, ji retai matosi su sūnumi, neatliepia jo poreikių. Atsakovei patogu, kad jos vaiku rūpinasi artimas asmuo (motina), atsakovė savo mama pasitiki.

23. Įvertinęs susidariusią situaciją, teismas vertina, jog ieškovė pagrįstai prašo neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (CK 3.180 straipsnis). Neterminuotas motinos valdžios apribojimas šiuo atveju yra tinkamiausia priemonė, kuri geriausiai užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus ir kuri būtų proporcinga vertinant faktines bylos aplinkybes. Remiantis tuo, kas aptarta, ieškinio reikalavimų dalis dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo tenkintinas.

24. Atsakovei išaiškintina, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas sustabdo jos asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymu, bet išlieka jos teisė matytis su vaikais (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), taip pat išlieka pareiga savo vaiką išlaikyti (CK 3.192 straipsnis). Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Taip pat išaiškintina atsakovei, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

25. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes juo ji nuolat rūpinasi, vaikas šiuo metu gyvena su ja, vaikui užtikrinta saugi aplinka. Atsakovė neprieštaravo, kad vaikas gyventų su jos mama ir vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Taigi ginčo dėl nepilnamečio vaiko E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra.

27. Šiuo metu ieškovė su vaiku E. S. gyvena Norvegijoje. Iš byloje pateiktos 2025 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaiko gerovės tarnybos išvados matyti, kad ieškovė Norvegijoje gyvena apie 15 metų, šiuo metu ji dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė gyvena gyvenamajame name kartu su savo seserimi ir mama. Vaiko gerovės tarnyba po pokalbio su ieškove, išvadoje nurodė, kad neturinti jokių abejonių dėl E. globos, kurią gauna iš savo senelės ir jos sesers, tačiau yra susirūpinusi dėl vaiko motinos situacijos. 2023 m. gegužės 23 d. Vaiko gerovės tarnyba bendravo su vaiku E. S., kuris atvejo darbuotojai nurodė, kad jam patinka gyventi su senele bei teta ir prosenele. Vaikas taip pat nurodė, kad gyventi su motina jam nepatiko dėl alkoholio ir jos nuolatinio girtavimo, ji grasino peiliu sužaloti jį ar jo seserį, jis dėl motinos elgesio buvo išsigandęs, įbaugintas, todėl jis nenori grįžti į Lietuvą, jam Norvegijoje labai patinka. Vaiko gerovės tarnybos vertinimu, E. pasidalinta patirtis su mama gimtojoje šalyje, kelia nerimą. Berniukas papasakojo situacijas, susijusias su dideliu alkoholio vartojimu, rimtais grasinimais ginklu ir incidentais, kai prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, įskaitant ir smūgius. Šiuo metu vaikas džiaugiasi mokykla ir yra laimingas gyvendamas su senele, prosenele ir teta, taip pat akivaizdu, kad vaikas visiškai nenori grįžti į savo ankstesnę gyvenamąją vietą. Atsakovė teismo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai, pripažino, kad vaikui pas jos mamą bus daug geriau, ji įsitikinusi, kad jos mama, vaiko senelė, tinkamai pasirūpins vaiku.

28. Atsižvelgiant į vaiko santykius su senele (ieškove), į vaiko amžių, į vaiko teises ginančių institucijų išvadas, į tai, kad ieškovės ir vaiko santykiai šiuo metu yra labai artimi, o atsakovė šiuo metu dėl savo turimos priklausomybės alkoholiui, negebėjimo betarpiškai dalyvauti kasdieniniame vaiko gyvenime, negebėjimo užtikrinti saugių pagal vaiko amžių atitinkančių gyvenimo sąlygų, negali pasirūpinti vaiku ir tai pati pripažįsta, vaikas šiuo metu gyvena su senele Norvegijoje, ieškovė yra sudariusi vaikui geras buities sąlygas, todėl teismas sprendžia, kad gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko senele atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

29. Įvertinus nustatytas aplinkybes, šeimos aplinkos sąlygas, pastangas prižiūrėti vaiką ir juo rūpintis, atsižvelgiant į vaiko interesus, nepilnamečio E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo senele, t. y. ieškove E. P. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 406 straipsnis).

Dėl nuolatinės globos ir globėjo(rūpintojo) paskyrimo

30. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktas numato, kad nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. CK 3.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 straipsnis). Pagal CK 3.257 straipsnio 1 dalį vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, be kita ko, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų (3 punktas), taip pat kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia (6 punktas).

31. Teismas, nustatydamas vaikui globą (rūpybą) ir paskirdamas globėją (rūpintoją), turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo (parinkimo) padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

32. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog nepilnamečio vaiko E. S. abiem tėvams yra neterminuotai apribota tėvų valdžia, yra pagrindas nustatyti E. S. nuolatinę globą (CK 3.257 straipsnio 1 punktas). Nustačius vaiko nuolatinę globą, skirtinas vaiko globėjas (CK 3.264 straipsnio 3 dalis). Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus (CK 3.268 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškovė prašo ją paskirti nuolatine E. S. globėja.

34. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko E. S. senelė, pas kurią šiuo metu ir gyvena nepilnametis vaikas. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2022 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono nuosprendžiu buvo teista už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, tačiau 2023 m. rugpjūčio 14 d. ji bausmę atliko. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad ieškovė administracinių nusižengimų kodekso tvarka per 5 metų laikotarpį buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (už greičio viršijimą). Ieškovė prašo būti paskirta nepilnamečio vaiko nuolatine globėja ir sutinka ja tapti, jos sveikatos būklė tam yra tinkama. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų savo anūką, tokių duomenų nepateikė nei vaiko teises ginančios institucijos. Nepilnametis vaikas E. S. teigiamai atsiliepia apie savo gyvenimą ieškovės šeimoje. Byloje nėra pateikta duomenų apie kitus asmenis, norinčius ir galinčius rūpintis nepilnamečiu vaiku.

35. Visų šių aplinkybių visumos pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovė yra tinkamiausias asmuo tapti nepilnamečio vaiko E. S. nuolatine globėja ir būtent jos paskyrimas vaiko nuolatine globėja geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus.

36. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnamečio E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja skirtina ieškovė E. P..

37. Pagal CK 3.275 straipsnį globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) tik vaiko interesais pagal teisės normas, reglamentuojančias turto administravimą.

38. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 504 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam globėjui ar rūpintojui, teismas išaiškina jo teises ir pareigas. Išaiškintina ieškovei (nuolatinei globėjai), kad ji privalo: (1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; (2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; (3) auklėti vaiką; (4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; (5) palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; (6) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; (7) rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškinti, kad rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 straipsnis, 3.272 straipsnio 2 dalis). Rūpintojas nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis privalo disponuoti išimtinai tik vaiko interesais ir CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis); vaiko globėjas ar rūpintojas neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

39. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

40. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. S. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

41. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad iš jos būtų priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas vaikui, nurodė, kad ji šiuo metu dirba tatuiruočių meistre, turi sudariusi sutartį su darbdaviu ir bus pajėgi teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui.

42. Atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, būtinų sąlygų vaikams vystytis ir augti sudarymą tenka vaikų tėvams. Nustatyta, kad atsakovė išlaikymo vaikui neteikia. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tai, kad atsakovė tinkamai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, teikia išlaikymą epizodiškai, o savo, kaip motinos, pareigas perkelia kitiems asmenims, pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas nei gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

43. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės prašomo dydžio išlaikymas iš atsakovės būtų tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei atsakovės galimybes išlaikyti vaiką. Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovės nepilnamečio vaiko E. S. išlaikymui priteistina po 300 Eur suma, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

44. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė, kuriai išaiškintina, jog išieškomą išlaikymą rūpintoja privalo naudoti išimtinai vaiko interesams (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.202, 3.200, 3.208, 3.275 straipsniai).

45. Sprendimas nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

48. Atsakovę teismo posėdžio metu atstovavo Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas. Iš byloje esančios Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 22 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-08363 matyti, kad teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 150 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

49. Ieškovė kreipdamasi su ieškiniu į teismą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsakovei 2025 m. birželio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-05396 suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios dydis 100 procentų.

50. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei skirta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktu, CPK 404 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 99, 96 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

51. 2025 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, laikinosios globos, laikinosios globėjos paskyrimo ir laikino išlaikymo vaikui priteisimo, panaikinamos įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio jos sūnaus E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės gyvenamoje vietoje.

Nustatyti nepilnamečiui E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą ir globėja (rūpintoja) paskirti E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų ir 00 ct) išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2025 m. balandžio 14 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą vykdyti skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2025 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, laikinosios globos, laikinosios globėjos paskyrimo ir laikino išlaikymo vaikui priteisimo.

Atsakovei L. G. išaiškinti, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas sustabdo jos asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymu, bet išlieka jos teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga savo vaiką išlaikyti. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.