Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kornelijai Jomantienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui A. S. dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tretieji asmenys E. P., T. D., L. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.

8. Ieškovės atstovė teismo posėdyje atsisakė reikalavimo dėl L. G. motinos valdžios apribojimo. Nurodė, jog pagal atvejo vadybos planą, specialistų pastebėjimus, L. G. yra duotas trijų mėnesių terminas pateikti atitinkamus duomenis, kad mama stengiasi, siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, tuo vadovaujantis išimtinais vaiko interesais atsisako šioje dalyje reikalavimo L. G. atžvilgiu.

9. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikšto ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 42 straipsnio1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju aplinkybių, jog ieškovės atstovės dalies ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nėra, ieškovei procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos, todėl ieškinio atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso šalies pakeitimo.

10. Teismo posėdžio metu buvo nutarta pakeisti L. G. procesinę padėtį iš atsakovės į trečiąjį asmenį.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11. L. G. 2024-02-15 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: - nustatyti E. S. gim. (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su motina L. G. gim. (duomenys neskelbtini); nustatyti laikiną bendravimo tvarką L. G. ir sūnaus E. S., o būtent - kiekvienos savaitės penktadienį, motina pasiima sūnų E. S. po ugdymo įstaigos užsiėmimų pabaigos, arba iš laikino globėjo iki pirmadienio ryto (sūnų E motina nuveža į ugdymo įstaigą), sūnus kiekvieną savaitę nuo penktadienio po ugdymo pabaigos iki pirmadienio ryto su motina bendrauja jos namuose su nakvyne.

12. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. G. ir jos atstovė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė.

13. Kadangi toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis buvo priimtas.

Ieškinys tenkintinas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko E. S. tėvai. L. G. ir A. S. gyvena skyrium. E. S. yra nustatyta laikinoji globa, E. S. gyvena su E. P.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5961-1112/2023 leista paimti nepilnametį vaiką E. S. iš jo tėvų L. G. ir A. S.. 2023 m. birželio 15 d. Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MV-325, nepilnamečiui vaikui nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju (rūpintoju) paskiriant E. P. bei nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatant su laikinąja globėja.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

15. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžtina, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

17. Bylos rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad E. S. tėvas A. S. visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, auginimo, auklėjimo. Vaiku nesidomi, nelanko, nebendrauja su juo. Nors atsakovas buvo nurodęs, kad jo motina galimai galėtų prižiūrėti vaikų, tačiau iki šios dienos nesiėmė jokių priemonių pasirūpinti vaiku ar pagalbos ieškojimu, siekiant užtikrinti vaikui saugių aplinkų. Tėvo padėtis šeimoje nesikeičia ilgų laikų, ir manytina, kad nepasikeis. E tėvas nedalyvauja kasdieniniame vaiko gyvenime, nebuvo motyvuotas keisti gyvenimo būdo, rūpintis E bei dėti maksimalias pastangas, kad vaikas galėtų augti savo biologinėje šeimoje. Šiuo metu, tėvas dirba ir gyvena Norvegijoje, nėra sudarytos sąlygos vaikui augti, nes tėvas negeba užtikrinti jam tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Nuosekliai vertinat atsakovo situacijas šeimoje, pastebima, kad tėvo šeimoje teigiamų pokyčių nėra, jis yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, su juo visiškai nebendrauja, juo nesirūpina ir neišlaiko, todėl siūloma kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo.

18. Bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad situacija esamu momentu tarp vaiko ir tėvo nesikeičia, vaiko ir tėvo ryšys nėra kuriamas, tėvas toliau nebendrauja su vaiku. Atsakovas netinkamai rūpinasi vaiku, jis yra atsiribojęs nuo sūnaus auklėjimo, gyvena ir dirba užsienyje, todėl bendravimas su vaiku yra nutolęs, jis nededa pastangų jo atkurti, neteikia išlaikymo. Akivaizdu, kad atsakovas tėvo valdžios neįgyvendina dėl savo kaltės, taip pat daro žalą vaiko vystymuisi, juo nesirūpindamas.

19. Taigi, iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas visiškai nėra suinteresuotas savo vaiko Ereno gerove, jis nesidomi vaiku, jo požiūris į vaiką yra atsainus. Įvertinęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog atsakovas vaiku nesirūpina, t. y. vaiko neaugina, nesidomi, nedalyvauja jo gyvenime, taip daro žalą savo atsainiu elgesiu, sūnaus ir tėvo ryšys yra nutrūkęs.

21. Teismas pažymi, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apribojus tėvo valdžią, atsakovui išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).

22. Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

24. Dėl reikalavimų apriboti tėvų valdžią, ieškovas ir atsakovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

25. Byloje yra susidariusių 48,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą vykdyti skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.