- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-593-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45833-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio, ir kitų išmokų, susijusių su darbo sutarties pasibaigimu, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir atsakovė) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2351-996/2018.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti – nurodyti kokios yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą; nurodyti kada sužinojo aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą; nurodyti kokį prašo priimti sprendimą, jeigu procesas būtų atnaujintas; pateikti įrodymus, kad sumokėjo žyminį mokestį.
3. Atsakovė pateikė patikslintą prašymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties įpareigojimų neįvykdė – nenurodė jokių aiškių ir konkrečių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, neįvardijo laiko, kada jai tapo žinomas jų turinys, faktiškai atkartojo identišką pirminiam prašymui argumentaciją bei faktiškai pateikė patikslintą prašymą, kuris yra grindžiamas iš esmės tokiu pačiu faktiniu pagrindu, kaip ir pirminis pareiškimas. Konstatavo, kad atsakovės pateikti rašytiniai dokumentai besąlygiškai neįrodo būtinumo atleisti ją nuo žyminio mokesčio, kurio suma jai, kaip juridiniam asmeniui, nelaikytina didele, sumokėjimo, o jokių kitų finansinės atskaitomybės dokumentų, duomenų apie turimą turtą nepateikta.