- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-37-258/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07522-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, V. S.
- Kategorijos
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl iškeldinimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, ir V. S. priešieškinį L. S. dėl buto dalies pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo AB „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo: 1) pripažinti nutraukta šalių 2005 m. rugsėjo 13 d. sudarytą buto nuomos sutartį nuo kreipimosi į teismą dienos; 2) iškeldinti atsakovą iš 45,75 kv. m ploto buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 45,75 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini). Šalys 2005 m. rugsėjo 13 d. sudarė nurodyto buto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė neterminuotai išnuomojo atsakovui ginčo butą, o atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti 1250 Lt nuomos mokestį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas daugiau negu metus nemoka nuomos mokesčio, todėl pažeidė buto nuomos sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė 2013 m. sausio 10 d. per Vilniaus miesto 22–ąjį notarų biurą pranešė atsakovui apie buto nuomos sutarties nutraukimą ir pareikalavo išsikelti iš ginčo buto nuo 2013 m. vasario 10 d., bet atsakovas iš buto neišsikėlė.
Atsakovas V. S. pateikė priešieškinį ir prašo teismo: 1) pripažinti, kad 1/2 dalis buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir priteisti jam nurodytą buto dalį; 2) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 1993 m. sausio 22 d. buvo sudariosios santuoką, kuri Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (teismo sprendimas įsiteisėjo 2003 m. gruodžio 6 d.). Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo butas įgytas santuokos metu ir šalims gyvenant kartu pagal ieškovės ir ankstesnės buto savininkės O. S. 2002 m. birželio 11 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. O. S. yra atsakovo motinos sesuo, ji iki mirties gyveno ginčo bute ir ja rūpinosi abu buvę sutuoktiniai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas V. S. prašo ieškinį atmesti, remiasi priešieškinyje nurodytais argumentais, papildomai nurodo, kad sutinka iš ieškovės išpirkti jos buto dalį, nes mano, jog kita 1/2 buto dalis priklauso jam.
Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį trečiasis asmuo AB „Swedbank“ prašo patenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė ir J. G. bei trečiasis asmuo 2006 m. birželio 12 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo suteikė ieškovei ir J. G. kreditą žemės sklypui ir gyvenamajam namui įsigyti bei statybai užbaigti. Užtikrindama prievolės grąžinti kreditą įvykdymą, ieškovė įkeitė butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo pabrėžė, kad ieškovė ir atsakovas nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2002 m. rudens, o buto perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis sudaryta 2002 m. birželio 11 d. dėl to, trečiojo asmens nuomone, įsipareigojimus pagal nurodytą sutartį šalys bendrai vykdė labai trumpą laiką. Be to, šalių prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu aiškiai nurodyta, kad santuokos metu sutuoktiniai neįgijo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taip pat trečiasis asmuo akcentavo tai, kad pasirašydamas 2005 m. rugsėjo 13 d. buto nuomos sutartį, atsakovas pripažino, jog ginčo butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį pagal atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei L. S. dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, trečiasis asmuo AB „Swedbank“ ir grąžino atsakovui V. S. 300 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinį. Nustatė, kad Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu šalių 1993 m. sausio 22 d. sudaryta santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civilinė byla Nr.2-6742-19/2003). Šiuo sprendimu teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nustatė, kad sutuoktiniai neturi nekilnojamojo turto. Šalių 2003 m. spalio 20 d. prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodyta, kad sutuoktiniai santuokos metu neįgijo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas rėmėsi kasacinio teismo formuojama praktika, kad, priėmus santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiami santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai, toks sprendimas įgyja res judicata galią. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai. Galiojant tokiam teismo sprendimui, atskirai nustatyti vieno sutuoktinio dalį bendrame su kitu sutuoktiniu turte negalima, nes neliko turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tokiu atveju lieka tik galimybė atnaujinti procesą (CPK 365 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-450/2007). Teismas nustatė, kad atsakovas šioje byloje pareikštu priešieškiniu iš esmės kelia šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą, nors teismas šalių santuoką jau yra nutraukęs ir patvirtinęs jų sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, taip pat nustatęs, jog sutuoktiniai neturėjo bendro turto. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimas) dėl ginčo tarp tų pačių šalių (ieškovės ir atsakovo) dėl to paties dalyko (reikalavimo padalyti sutuoktinių turtą) ir tuo pačiu pagrindu (reikalaujama padalyti turtą, kuris įgytas šalių santuokos metu), todėl nagrinėjamos bylos dalis dėl priešieškinio nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir priimti nagrinėti V. S. priešieškinį. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas suvaržė jo teises, pažeidžia konstitucinę teisę kreiptis į teismą bei teisę į teisingą teismą. 2002-06-11 išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta ieškovės vardu, nes atsakovas, dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai būdavo išvykęs į komandiruotes, o jo sutuoktinei, kaip moteriai, patogiau ir lengviau atlikti visas pareigas pagal sutartį. Sutuoktinė tuo metu niekur nedirbo, jokių pajamų negavo, prižiūrėjo atsakovo tetą, o atsakovas aprūpino šeimą materialiai. Atsakovas neturi teisinių žinių, pasirašydamas pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pareikšdamas, kad sutuoktiniai neturi bendro turto, jis buvo įsitikinęs, kad buto savininku taps tik po O. S. mirties. Turtas įgytas santuokos metu yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir jeigu jį oficialiai užregistravo tik vienas sutuoktinis, tai nereiškia, kad jo savininkas yra tik vienas. Tai, kad atsakovas yra bendrasavininkas, jį įtikino ir buto įkeitimo procedūra, nes hipotekos lakšte jis nurodytas kaip savininkas2. Tik civilinės bylos dėl iškeldinimo metu atsakovas sužinojęs, kad viešame registre duomenys apie butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsirado tik po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, nors sandoris buvo sudarytas 2002-06-11. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 12 punktą, duomenis apie sandorį privalėjo pateikti registrui rentos gavėjas – L. S., bet to laiku nepadarė. Nors sudaryti turto balansą ir įtraukti į balansą visus objektus yra šalių, o ne teismo pareiga, teismas privalo vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą. Santuokos nutraukimo proceso metu L. S. nepranešė teismui apie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymą ir nepateikė teismui duomenų, kad dėl šios sutarties ir turto objekto yra kažkokie susitarimai. Atsakovo nuomone, tai reiškia jos nesąžiningumą šioje situacijoje. Teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neišspręstas. Kadangi apie butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo nurodyta nei viešojo registro pažymoje, nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, byloje nėra duomenų apie papildomus susitarimus arba atsisakymus, todėl negalima laikyti, jog ieškinio dalykas tapatus. Sprendimas nutraukti civilinį procesą pagal atsakovo priešieškinį yra formalaus pobūdžio.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad AB „Swedbank“, L. S. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) ir J. G. 2006-06-12 sudarė kredito sutartį Nr.06-040597-FA, pagal kurią bankas suteikė kreditą žemės sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimui bei statybos užbaigimui. L. S. papildomai užtikrindama prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą bankui įkeitė butą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kadangi rentos gavėjui išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje paprastai yra svarbios asmens, teikiančio jam išlaikymą savybės, t.y. atsižvelgiant į tai, kad ši sutartis yra fiduciarinė, grindžiama pasitikėjimu, vadinasi prievolė mokėti rentą yra asmeninė prievolė. Ieškovė ir atsakovas pripažįsta, kad kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2002 m. rudens, o buto sutartis su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sudaryta 2002 m. birželio 11 d., galima daryti išvadą, kad ieškovė su atsakovu bendrai vykdė įsipareigojimus pagal sutartį tik labai trumpą laiką. Nors prievolė mokėti rentą yra asmeninė prievolė, tačiau susidarius tokioms šeimyninėms aplinkybėms, atsakovas turėtų įrodyti, kaip jis vykdė buto perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties sąlygas Be to, atsakovas remiasi 2003-10-21 prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriame aiškiai nurodyta, kad santuokos metu bendros jungtinės nuosavybės teise turto sutuoktiniai neįgijo. Be to, atsakovas, pasirašydamas 2005-09-13 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pripažino, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra ieškovės asmeninė nuosavybė.
Ieškovė L. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nutraukė nagrinėjamą civilinę bylą dalyje pagal atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei L. S. dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-6742-19/2003 pagal pareiškėjų L. G. (dabartinė pavardė (duomenys neskelbtini)) ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu konstatavo, kad sutuoktiniai nekilnojamojo turto neturi. Taigi šioje byloje kilo ginčas dėl teisinės galimybės padalinti santuokos metu įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jau po to, kai kitoje byloje, kurioje paduotas ir išnagrinėtas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas įsiteisėjusiu sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, konstatuodamas, kad sutuoktiniai nekilnojamojo turto neturi.
Bylos nutraukimą reglamentuoja CPK 293 str. Pagal šio straipsnio 3 p. teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ar patvirtinti taikos sutartį. Ieškinių tapatumas nustatomas remiantis trimis kriterijais, t.y. ar ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, ar ieškiniais yra siekiama to paties rezultato (ieškinio dalykai), ar šie reikalavimai grindžiami tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nenustačius bent vieno iš šių kriterijų, taikyti CPK 293 str. 3 p. nuostatą ir nutraukti bylą teismas negali.
Šios bylos situacijoje klausimo dėl šalių tapatumo nekyla. Sprendžiant dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo būtina įvertinti reikalavimų abejose bylose turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-494/2010; 2012-06-13 nutartis c.b. Nr.3K-3-284/2012; 2013-01-18 nutartis c.b. 3K-3-137/2013). Sutiktina su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad priėmus santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiami santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai, toks sprendimas įgyja res judicata galią. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai. Galiojant tokiam teismo sprendimui, atskirai nustatyti vieno sutuoktinio dalį bendrame su kitu sutuoktiniu turte negalima, nes neliko turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga ta aplinkybė, kad byloje ginčas dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padalijimo neišspręstas, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas, paduodami prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu patvirtino teismui, kad jokio nekilnojamojo turto neturi, ir pateikė tai patvirtinančias VĮ „Registrų centras“ pažymas iš nekilnojamojo turto registro, kad nei V. S., nei L. G. (dabartinė pavardė (duomenys neskelbtini)) vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos, t.y. sutuoktinių turto padalijimo klausimas buvo aptartas, konstatuojant, kad bendro nekilnojamojo turto jie neturi.
Kadangi apelianto ir ieškovės santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o tapačių ginčų inicijavimas įstatymo leidėjo yra draudžiamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą nutraukė. Tokiu atveju lieka tik galimybė atnaujinti procesą (CPK 365 straipsnis). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos teismo pašto išlaidos, kurios sudaro 10,05 Lt (3 vnt x 3,35 Lt) (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,05 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.