Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. LK-216 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad D. M., nuteistas 2012-03-01 Norvegijoje, Jaeren tingrett pirmosios instancijos teismo, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-16 nutartimi jam suderinta šio teismo pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 1 skirsnio plg. trečiojo skirsnio pirmojo punkto pažeidimus už nelegalų narkotinių medžiagų laikymą, 162 pirmąjį skirsnį, 391 a pirmąjį ir antrąjį skirsnį, 257, ir Vaistų įstatymo 31 antrąjį skirsnį, plg. 24 pirmąjį skirsnį, pritaikant Norvegijos baudžiamojo kodekso pirmąjį skirsnį ir 63 antrąjį skirsnį paskirta 4 metų ir 3 mėnesių kalėjimo bausmė su Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir palikta paskirta 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia - 2012-09-11, bausmės pabaiga- 2015-04-24. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai (t.y. 2014-06-16) 10 mėnesių 8 dienos.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014-07-15 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. M. paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad nėra pagrindo teigti, jog jis pakeitė nusikalstamo gyvenimo būdą.

Be to jis skunde cituoja skundžiamą teismo nutartį, Komisijos nutarimą, ir akcentuoja, kad nuo 2014-01-30 drausmine tvarka baustas nebuvo, 2 kartus skatintas. Anksčiau buvo paleistas lygtinai, paleidimo sąlygų nepažeidė. Jo išsilavinimas vidurinis, turi suvirintojo elektra ir dujomis profesinę kvalifikaciją. Teismo priteistų piniginių ieškinių neturi. Pažymos dėl gyvenamosios vietos ir galimo įdarbinimo gautos. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Lanko socialinės reabilitacijos programą „Sugrįžimas“, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: 37 balai pagal OASys metodiką rodo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Skunde pažymi, jog nesuprantama, kodėl nutartyje yra nurodyta kito nuteistojo „A. S.“ vardas ir pavardė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Nesutinkama su nuteistojo skundo argumentu, kad teismas neįsigilino į visas bylos aplinkybes, nes iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas įvertino ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis t.y. jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, 2 kartus buvo skatintas, paleistas iš pataisos įstaigas ketina dirbti, dėl jo priėmimo į darbą pateikta pažyma, charakterizuojamas teigiamai ir kitas. Tačiau pažymima, jog taikyti nuteistojo D. M. atžvilgiu lygtinį paleidimą vien šių aplinkybių nepakanka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad anksčiau D. M. jau buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir nors jo sąlygų nepažeidė, tačiau jis vėl nusikalto ir padarė labai sunkų nusikaltimą. Už nusikalstamą veiką numatytą BK 260 str. numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė t.y. nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo. D. M. buvo nuteistas Norvegijoje, kurioje už minėtos veikos padarymą jam buvo skirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri nesiekia net BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos minimumo, tačiau atsižvelgiant į Europos konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 10 straipsnį nustatyta, kad suderinant bausmę su valstybės, kurioje asmuo atliks bausmę, įstatymais, bausmė negali būti nei pasunkinta, nei pailginta jos trukmė, todėl jam Norvegijos teismo paskirta bausmė palikta nepakeista. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Todėl, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už visuomenės saugumui pavojingą veiką, šiuo atveju per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Pažymėtina, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nesielgė nepriekaištingai, du kartus baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos už gerą elgesį buvo panaikintos ir todėl yra negaliojančios, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Atsižvelgtina ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodomi kriminogeniniai veiksniai yra ankstesni nusikaltimai (antrą kartą nuteistas už disponavimą narkotikais), netinkamas elgesio modelių pasirinkimas (apgalvoja, kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, pernelyg pasitiki sėmės galimybe), netinkamų kompanijų įtaka (nusikaltimą padarė kartu su bendrais).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nuteistojo D. M. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas bei elgesys bausmės atlikimo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra jokio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.

Nors skundžiamoje nutartyje yra neteisingai nurodytas kito žmogaus vardas ir pavardė t.y. „A. S.“, tačiau skundą nagrinėjantis teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimą, nekeičiantį priimtos nutarties esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo D. M. skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.