- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-06
- Bylos Nr.
- 1-41-1111/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Kaltinamasis
- R. Z., R. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 1.2.20.5.2Melagingi pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas apkaltos proceso metu Seimo specialiajai tyrimo komisijai ar Seimui (BK 235 str. 2 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.2.2.13Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje;
R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Z. , būdamas iš anksto pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį, 2020 m. liepos 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tarnybiniame automobilyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kieme, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriui, t. y. įstaigai, turinčiai teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, žodžiu melagingai pranešė ir nuo 13.29 val. iki 13.44 val. protokole-pareiškime pasirašytinai nurodė aplinkybes apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y., kad 2020 m. liepos 5 d. 13.15 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme automobilyje „Chevrolet Captivia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laukiant grįžtančio sūnaus R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kai automobiliu parvažiavęs buvusios žmonos L. Z. sugyventinis R. L. priėjęs prie jo automobilio ir nei iš šio nei iš to vieną kartą kumščiu trenkė į kairę veido pusę. Dėl suduoto smūgio juto stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Po to, jis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, apklausiamas kaip liudytojas, ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2020 m. liepos 7 d. 14.00 val. davė žinomai melagingus parodymus apie neva prieš jį padarytą nusikaltimą nurodydamas tas pačias minėtas nebūto nusikaltimo aplinkybes. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26786-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo R. Z. pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kuris Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus 2020 m. spalio 2 d. nutarimu buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais, nesant įtariamojo R. L. veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas B. R. 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu atmetė skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26786-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo R. Z. pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukimo.
R. J., 2020 m. liepos 21 d. 10.12 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr. Nr. 01-1-26786-20 ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, nukentėjusiojo R. Z. naudai davė žinomai melagingus parodymus, kad 2020 m. liepos 5 d., apie 13.00 val., R. L., priėjęs prie automobilio, pro atvirą automobilio durelių langą, kumščiu vieną kartą sudavė automobilyje sėdėjusiam R. Z. į veidą, kai ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26786-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo R. Z. pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus 2020 m. spalio 2 d. nutarimu buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais, nesant įtariamojo R. L. veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas B. R. 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu atmetė skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26786-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo R. Z. pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukimo.
Kaltinamasis R. Z. teisme neprisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad liepos 5 d. turėjo nuvežti vaikus į gimtadienį. Buvo vaikus pasiėmęs pas save: Z. R., Z. E. ir U. Tuo pačiu R. J. važiavo kartu, ji norėjo užsukti į parduotuvę. Kadangi buvo vėsus oras, vaikai paprašė užvežti juos į jų gyvenamąją vietą, kad galėtų pasiimti šiltesnių rūbų. Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur yra jų gyvenamoji vieta. Jis liko sėdėti automobilyje, R. Z. nuėjo rūbų. Pamatė, kad į kiemą įvažiavo buvusios žmonos automobilis, jame buvo nepažįstamas vyriškis. Jie pavažiavo gal apie 30 metrų toliau, prie kito namo. Matė, kad automobilyje mama blaškėsi, už kažkiek laiko ji išlipo, nuėjo į namus. Tada iš automobilio išlipo tas nepažįstamas vyriškis, ėjo link jų automobilio. Jis akivaizdžiai buvo neblaivus, svirduliavo. Atėjo prie jo automobilio, prie vairuotojo durelių. Pagalvojo, ko jis nori, atidarė durelių langą. Atidarinėjant langą pajuto smūgį, jis jam (kaltinamajam) smūgiavo, jis (kaltinamasis) pasuko galvą, tiesioginio smūgio nebuvo, bet kliuvo. Vaikai pradėjo cypti, atidarė dureles, stengėsi jį nustumti, kad vaikai nematytų to vaizdo. Išlipo iš automobilio, ranką buvo ištiesęs, kad išlaikyti atstumą. Jis jam (kaltinamajam) smūgiavo, bet tada smūgių išvengė. Jis svirduliavo ir nugriuvo iš girtumo. Pasitaikė toks sutapimas, kad atvažiavo jo (kaltinamojo) brolis, jis matė incidentą. Dar brolis tam vyriškiui sakė, ko „blūdiji“ girtas, eik namo. Iš namo atėjo buvusi žmona, ji išsivedė R. į namus. Tada sužinojo jo vardą, anksčiau to žmogaus nepažinojo. Atvyko pareigūnai, jo klausė ar apsigynė, buvo streso būsenoje, pasakė, kad apsigynė. Jis lauke vykusio incidento metu ir apsigynė, bet mašinoje, per langą tas smūgis buvo. Ar tą smūgį kas nors matė, negali pasakyti, turėjo matyti vaikai ir R. J., smūgiuota buvo netikėtai. Jis smūgiavo dešine ranka jam į kairę pusę. Pakreipė galvą, dėl to tiesioginio smūgio nebuvo. Pareigūnai norėjo jį siųsti abdukcijai, bet negalėjo dėl „koronos“, nė viena gydymo įstaiga nepriėmė. Pareigūnai matė, kad jo akis pamėlusi, paakys. Pareigūnai iš jo tą pačią dieną pareiškimo nepriėmė. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, gavo smūgį, bet tas skausmas, žiūri tokioj situacijoj kaip vaikus nuraminti, apsaugoti, jis buvo girtas. Mėlynė buvo paaky, apačioje, pareigūnai tai matė, norėjo siųsti abdukcijai, bet dėl karantino niekas nepriėmė, jokia gydymo įstaiga. Smūgio sudavimo faktą per automobilio langą matė R. J. ir vaikai. R. J. sėdėjo automobilio gale už jo. Kaip vyko pats įvykis: jis priėjo, atidarė langą, langas nusileidžia iki galo, reikalinga taisyti elektroniką. Atsidarius langui jis susmūgiavo, tai įvyko sekundės reikale, aplinkiniai niekas galėjo ir nematyti. Atvykęs jo brolis matė konfliktą, kuris vyko jau išlipus iš automobilio, lauke. Atvykę pareigūnai klausinėjo apie įvykį, sakė buvo užpultas, sumuštas per automobilio langą. Lauke jis apsigynė, kad jam nebesmūgiuotų. Su baudžiamosios bylos medžiaga susipažinęs, su A. K. parodymais susipažino. Jos nebuvo aplinkui, jos nepažįsta, kaip ji iš kito kiemo už 10-15 metrų stovėdama galėjo kažką matyti. Bendravo su pareigūnu M. S., sakė, kad smūgis buvo suduotas, sakė, kad lauke apsigynė. Tą vakarą pareiškimo policija jo nepriėmė. Ar kreipėsi į gydymo įstaigą. Kitą dieną pas jį atvyko policijos pareigūnai, nusivedė į tarnybinį automobilį apklausti. Jie patys patvirtino, kad yra pas jį paaky mėlynė, reikia siųsti abdukcijai, tačiau gydymo įstaigos nepriėmė dėl karantino. Parodė, kad jis su kaltinamąją R. J. neveda bendro šeimos ūkio, nuomojasi pas R. J. kambarį, gyvena vienuose namuose. Dėl paties smūgio sudavimo fakto, gal tiksliai nesugebėjo paaiškinti. Tiesioginio smūgio negavo, pasuko galvą. Faktas, kad jam susmūgiavo. Po įrodymų tyrimo atnaujinimo papildomai paaiškino, kad su kaltinamąją R. J. nėra sugyventinai, o tik partneriai. Tarnybiniame automobilyje buvo vykdoma jo apklausa, jis pasakojo kaip kas buvo. Tarnybiniame automobilyje vyras pareigūnas sėdėjo už vairo, o moteris ir jis automobilio gale, priešais vienas kitą. Pareigūnė sakė, kad ji neatsimena, jog skambino dėl abdukcijos, jie tada sėdėjo tarnybinio automobilio gale. Ji matė, kad pamėlusi akis, dar pati užsiminė, jog akis pamėlusi ir ji tikrai skambino į gydymo įstaigą, su kažkuo bendravo kaip būtų galima pasidaryti abdukciją ir jai buvo atsakyta, jog nepriims dėl COVID-19. Automobilio „BMW X5“ neturi, jis jos partnerės. Šiuo laiku ji jo partnerė. Kada ji automobilį minėtą įsigijo negali atsakyti, nepamena. Mašinos langas turėjo gedimą, langą atidarė pilnai. Nieko nesuprato, jis (R. L.) priėjęs jam sudavė per pravirą langą, jis pasuko galvą, tokio tiesioginio smūgio negavo. Po konflikto su R. L., kada įsėdo į savo automobilį, jam atrodo, kad nebuvo įlipęs, sugyventinė jį (R. L.) išsivedė namo, po to ji atėjo, norėjo vaikus pasiimti. Po konflikto kada grįžo į automobilį, partnerė skambino policijai, ten lauke buvo ir bendravo. Gal ir nebuvo į savo automobilį įlipęs, laukė pareigūnų. Po visos apklausos, kai pareigūnai apklausė, tada įlipo į savo automobilį. Smūgio sudavimas, švelniai smūgis pro jį praėjo. R. L. per atvirą langą jam kirto iš dešinės rankos, jis pasuko galvą, švelniai praėjo. Nuo smūgio kliuvo kažkiek į akį, akis buvo pamėlusi. Tuo metu buvo strese, nejautė skausmo, jam rūpėjo apginti save ir šeimą. Atvykusiems pareigūnams gal nesugebėjo paaiškinti, gal jį ne taip suprato, lauke nuo jo apsigynė, laikė jį nuo savęs per ištiestą ranką. Atvykus prie L. Z. namų jo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo sūnus R. Z.. Įvykio metu jis buvo išėjęs pasiimti rūbų į buvusios žmonos butą. Kai jis išėjo niekas automobilio priekinėje keleivio sėdynėje nebesėdėjo, ji buvo tuščia. Jie laukė R., jis grįžo gal po 10 minučių, jau po konflikto. Apie rašytą pareiškimą, kam skirtas, kokios pareiškimo rašymo aplinkybės, paaiškino, kad važiavo į Mažeikius pas advokatą kitu klausimu. Papasakojo advokatui apie įvykį, padėjo surašyti pareiškimą. Policijai ar paštu siuntė, ar nuvežė, bet atrodo, kad siųstas paštu. Tiksliai tų aplinkybių neįsidėmėjo. Surašė pareiškimą, reikėjo įteikti ir viskas. Gal vieną pareiškimą paštu siuntė, kitą tiesiai policijai nunešė. Įvykio dieną pareigūnas M. S. sakė nusiraminkit, viskas gerai, atvyks pareigūnai, galėsit tą pareiškimą rašyti, įvykio dieną iš jų pareiškimo nepriėmė.
Kaltinamoji R. J. teisme neprisipažino kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad vežė vaikus į vaiko draugų gimtadienį. Ji norėjo tuo pačiu užsukti į parduotuvę, nutarė važiuoti su jais kartu. Nuvažiavo prie namo, kur gyvena vaikai, norėjo pasiimti megztinį. Įvažiavo į kiemą, sustojo, laukė automobilyje grįžtant vaiko. Jiems stovint kieme, įvažiavo L. Z. automobilis. Matė, kad automobilyje kažkas gale sėdėjo, bet langai tamsinti, kas ten buvo, nežino. Kai L. Z. nuėjo į butą, pas vaiką, nukentėjusysis atėjo prie jų automobilio. R. atidarė langą ir jam buvo suduotas smūgis. U. pradėjo šaukti dėde R. E. ne taip reagavo. R. bandė atidaryti automobilio dureles, nustumti jį, tas (nukentėjusysis) šokinėjo. Ji išlipo iš automobilio, sakė, raminkitės, yra mažų vaikų, iškviesiu policiją ir sugrįžo į automobilį. Matė, kad niekas nerimsta, išlipo dar kartą, sakė kviesiu policiją ir pradėjo kviesti policiją. Pareigūnai atvyko, bet vėliau. Iš namo atėjo L. Z., išsivedė sugyventinį. Matė, kad buvo kieme moteris, bet ji bėgo į kitą kiemą. Ar buvo dar aplinkui pašalinių žmonių, neatkreipė dėmesio, buvo stresinė situacija, nežino. Pareigūnui sakė, kad R. smūgis buvo suduotas. Matė kitos dienos ryte, kad R. akis buvo mėlyna, mėlynė po akimi. Ji buvo apklausta policijos įstaigoje. Po smūgio R. Z. išlipo iš automobilio. Langas buvo pilnai atidarytas. Nukentėjusysis nugriuvo dėl girtumo. Kai lipo iš automobilio matė, kaip R. duris atidarė, matė kaip nukentėjusysis nugriuvo. Ar nuo durelių stūmimo – mano, kad nuo girtumo. Atsistojęs jis dar puolė. R. Z. nepuolė nukentėjusiojo, o tik laikė ištiesęs ranką, gynėsi nuo jo. Ar buvo vartojami keiksmažodžiai, gal būt. Ji sėdėjo keleivio pusėje automobilio gale, dešinėje. Matė kaip buvo suduotas smūgis, kaip gali nematyti, iš galo vaizdas geras. Draugas jos neprašė tokių aplinkybių tvirtinti ir policijos kviesti neprašė. Kodėl nėra pareigūnų tokių parodymų, kad tas aplinkybes minėjo, nežino, yra netikslumų. Visą eigą kaip kas vyko, kaip atėjo nukentėjusysis prie jų automobilio matė, žvilgsnis į jį buvo nukreiptas. Jis priėjo, R. atidarinėjo langą, tas be žodžių dešine ranka sudavė smūgį R., vaikai iš karto sureagavo, U. pradėjo cypti. Kitą dieną buvo atvykę policijos pareigūnai, R. išsivedė į automobilį, ji kartu su juo nėjo, jį apklausiant nedalyvavo. Po įrodymų tyrimo atnaujinimo papildomai paaiškino, kad automobilį „BMW“ įsigijo liepą ar rugpjūtį prieš du metus, įvykio metu to automobilio neturėjo. Automobilis pilko asfalto spalvos, jis dokumentuose nurodytas kaip pilkas. „Chevrolet“ automobilis juodos spalvos buvo. Atvykus prie to namo automobilio priekinėje sėdynėje šalia vairuotojo sėdėjo R. Z. sūnus. Kada po konflikto į automobilį sugrįžo R. Z., kai pareigūnai apklausė ir išvyko, tada grįžo. Ar prieš tai jis buvo atsisėdęs į automobilį, nepamena. Ji buvo automobilyje, nes ramino U. Buvo R. prie automobilio, kada jis atsisėdo į automobilį, nepamena. Dėl R. Z. pareiškimo liepos 5 d. aplinkybės. Jis parašė pareiškimą kai buvo pas advokatą. Kaip pateiktas pareiškimas policijai turėjo būti išsiųstas paštu. Buvo kalba iš pareigūnų, kad su jais susieks, aplinkybių daugiau nepamena. Pareigūnai tada vietoje pareiškimo nepaėmė. Jie kitą dieną nuvyko pas advokatą kitu klausimu dėl vaikų išlaikymo, advokatui papasakojo ir tą situaciją, pasakė, kad pareigūnai nepriėmė pareiškimo. Advokatas jiems padėjo surašyti pareiškimą ir vaikų teisėms ir policijai. Kai vyko konfliktas buvo iš automobilio išlipusi, norėjo juos nuraminti, sakė, jei nesiraminsit kviesiu policiją. Kadangi jie nerimo, išlipo antrą kartą, tada iškvietė policiją ir vėl grįžo į automobilį.
Nukentėjusysis R. L. teisme parodė, kad jis priėjo prie jo (kaltinamojo) automobilio paklausti, ko tu mus persekioji. Jis išlipo iš automobilio, jį pastūmė, jis (nukentėjusysis) nugriuvo. Vaikai cypė, bet ne dėl tos priežasties, kurią jie nurodo, o dėl to, kad R. Z. klykė ant viso kiemo, visokiais žodžiais. Kitokio prie jų automobilio priėjimo tikslo nebuvo jokio. Jie grįžo iš vestuvių. Žinojo, kad vaikai turi grįžti namo, tačiau iš kur jie gali žinoti, kada jie grįžta, dėl to priėjęs ir klausė ar tu (kaltinamasis) mus persekioji. Buvo neblaivus, grįžo iš vestuvių, koks buvo neblaivumas nustatytas, tiksliai nepamena, galėjo būti 2,7 promilės. Kaip viskas vyko, jis priėjo prie jo (kaltinamojo) automobilio iš vairuotojo pusės. Jis atidarė langą, paklausė ar tu mus persekioji, jis atidarė automobilio dureles, išlipo lauk, jį (nukentėjusįjį) nustūmė, jis nugriuvo. A. K. parvyko su jais kartu. Ji kartu su juo išlipo iš automobilio ir ėjo kartu su juo, ji nuėjo link namo, jis link jų automobilio. Ji (A. K.) viską matė. Kaltinamojo nepažinojo, iš automobilio žinojo, kad jo automobilis ir sugyventinė sakė, kad jis yra atvažiavęs. Matė, kad tame automobilyje kažkas sėdėjo, kas nežino. Su A. K. išlipo iš automobilio, su ja kartu dalyvavo tose pačiose vestuvėse. Ji stovėjo įvykio metu prie namo, nuo jo už kokių 5-10 metrų, viską matė. Jis kaltinamajam R. Z. smūgio nesudavė. Priėjęs tik paklausė ar tu čia persekioji. Jis išlipo iš automobilio, ranka jį pastūmė į krūtinę, jis nugriuvo. Apsižodžiavo, kitokių veiksmų nebuvo atlikta. Ikiteisminis tyrimas jam buvo iškeltas, buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kokius jam sukėlė nepatogumus – atsirado ikiteisminis tyrimas iš niekur nieko, vaikščioti po teismus, policiją. Jam skambino tyrėjas V. L., pasakė, jei nori viską susitvarkyti sumokėk jiems 500 eurų, prisiimk kaltę. Tai tyrėjo žodžiai. Gyvena su sugyventine L. Z. apie 1,5 m. Ji su R. išsituokę, jokių santykių tarp jų nėra, konfliktuoja dėl vaikų ir praėjusią savaitę buvo kviesta policija. Neseniai L. Z. skambino R. Z., grasino jam, ji net su policija vaiką pasiėmė. Tą vakarą jie grįžo iš vestuvių, privažiavo prie namų. L. Z. paprašė pabūti jo mašinoje, kol ji išleis vaikus, ji žinojo, kad buvęs sutuoktinis konfliktiškas. Kai jis priėjo prie R. Z. automobilio, jis langą atidarė, bet langas prasivėrė gal apie sprindį, ne iki galo. Per tokį tarpą susmūgiuoti neįmanoma. Ar po to buvo langas atidarytas iki galo, nežino. Į jo pasakymą jis nieko neatsakė, išlipo lauk, jį pastūmė. Jam (nukentėjusiajam) ikiteisminis tyrimas iškeltas, aišku pajuto nepatogumus, reikėjo ir su tyrėju bendrauti ir iš darbo atsiprašyti. Atostogauti planų vykti į užsienį neturėjo. Kaltinamieji jo neatsiprašė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei iki šiol. Prašo priteisti neturtinę žalą 1000 eurų ir bylinėjimosi išlaidas . Kodėl prašo tokio dydžio žalos – jį apšmeižė, patyrė nepatogumus. Ar draugai, pažįstami sužinojo - negali atsakyti, nėra kalbus, nesipasakoja. Ieškinį palaiko. Grįžus į kiemą suprato, kad jie yra kieme. Jie parvyko į kiemą, padavė raktus vaikui, o patys išvažiavo į parduotuvę cigarečių. Po to grįžo atgal. Kai padavė raktus vaikui, vaiką susitiko kieme, jis tuo metu iš automobilio išlipęs nebuvo. To momento kaip sugyventinė susitiko su vaiku nematė. L. Z. sakė, kad vaikui padavė raktus. Grįžus iš parduotuvės L. Z. išlipo iš automobilio, nuėjo į butą išleisti vaiko. Kad jis išlipo iš automobilio matė A. K. ir ji išlipo kartu, ji nuėjo link namo, jis link jų (kaltinamųjų) automobilio. Kai nuėjo prie jų automobilio, atsistojo prie lango, ji (A. K.) stovėjo galima sakyti jam už nugaros, gal už kokių 5 metrų. Ji pati pasakojo tą patį vakarą ką matė. Policija tą patį vakarą apklausė, kadangi nieko didelio nebuvo - sakė nieko nebuvo. Tą vakarą pareigūnai niekur pasirašyti neprašė. Gal praėjus mėnesiui po įvykio jį iškvietė apklausai. Dėl pavartoto alkoholio kiekio visas įvykio aplinkybes pamena.
Liudytoja A. K. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais jos niekas nesieja, tada juos matė pirmą kartą. Yra L. Z. bendradarbė. Tą dieną grįžo iš vestuvių, prieš juos įvažiavo automobilis. L. Z. pasakė, kad tai jos buvęs vyras. Prie jų automobilio priėjo L. Z. sūnus R., L. jam padavė buto raktus ir jis nuėjo į butą. Paskui L. sako važiuojam į parduotuvę cigarečių. Jie išvažiavo į parduotuvę, grįžo gal po 5 minučių. Kadangi L. Z. buvusio vyro automobilis tebebuvo, L. nuėjo į butą, o jų paprašė pabūti automobilyje, kol jie išvažiuos. L. Z. nuėjo į butą, ji su R. liko automobilyje. Po kurio laiko R. išlipo iš automobilio ir ėjo link buto, ji iš paskos. Pamatė, jog jis pasuko link L. Z. buvusio vyro automobilio. Kai R. priėjo prie jų automobilio, matė, kad jų automobilio langas atsidarė per sprindį. R. kažką pasakė, tas išlipo iš automobilio. Ji nuėjo pas L. į butą, pasakyti kas vyksta. Paskui jos grįžo ir L. jiems su R. liepė eiti į butą. Įvykio metu ėjo R. iš paskos, buvo nuo to automobilio apie 5 m. atstumu, ėjo link buto pro tą automobilį. Ten buvo sudėti konteineriai, prie konteinerių, ten šalia, jų automobilis. Kai atsidarė automobilio langas, R. prie jo priėjo, kažką pasakė, tas vyras iš automobilio išlipo lauk. Kai jis išlipo, ji nusisuko, bėgo pakviesti L., todėl veiksmų, kokie buvo nei iš vienos pusės, nei iš kitos, negali pasakyti kokie buvo. R. prie jų automobilio priėjo per gerą žingsnį. Tas vyriškis, kuris sėdėjo automobilyje pradarė langą. R. kažką pasakė, tas išlipo lauk iš automobilio. R. jam net netrukdė išlipti. R. L. jokių fizinių veiksmų to vyriškio, sėdėjusio automobilyje, atžvilgiu neatliko. R. stovėjo paprastai, nuleistomis rankomis, jis tik kažką pasakė. Iki išlipant iš automobilio niekas niekam jokių smūgių nesudavė, aktyvių veiksmų nebuvo atlikta. Matė įvykio metu tą moterį (parodė į kaltinamąją R. J.), ji sėdėjo automobilyje. Kitų pašalinių asmenų kieme nematė. Vėliau nusileido iš buto kartu su L., ar buvo svetimų žmonių sudėtinga pasakyti, neužfiksavo gal dėl streso. R. L. išlipo iš automobilio, jam paėjus kokius 3-4 žingsnius ji irgi išlipo. Jis ėjo priekyje, ėjo sparčiau, ji ėjo jam iš paskos, atsileidusi. Matė kaip jis nuėjo prie jų automobilio. Išlipus iš automobilio jų (liudytojos) automobilis stovėjo kieme kairėje pusėje, o jų dešinėje pusėje. Kad nueiti į butą reikėjo eiti pro šalį, jis liko šone, kairėje pusėje. R. L. matė prie jo automobilio kairėje pusėje, automobilis jų stovėjo priekiu į ją. Vairuotojo durelės liko jos pusėje. Kažkiek ėjo R. L. iš paskos, kai atsidarė jų automobilio langas buvo R. L. ne visai už nugaros, o iš šono, nebuvo dar jų priėjusi. Kol tas vyriškis sėdėjo automobilyje, žiūrėjo kas vyksta. Savo apklausos protokolo neskaitė, gal gerai prisimena.
Liudytoja J. Z. teisme parodė, kad R. Z. yra buvusio vyro brolis. Gyvena toje pačioje gatvėje kaip ir nukentėjusysis, jos namas priešais L. namą, gyvena ketvirtame aukšte, įėjus mamos kambarį matosi L. kiemas. Jų kieme, priešais jos langus, L. pasistatė savo automobilį. Atidarė langą, dar pašaukė L., kada vestuvių pyragas, ji atsakė - vėliau. Buvo jos sūnus. Ji nuėjo su vaiku į namus. Matė kaip iš automobilio išlipo R., gerai matė, buvo neblaivus. Jai pasidarė įdomu, kur jis eis, nes ėjo ne takeliu, o gatve link namų. Toliau prie šaligatvio stovėjo R. Z. automobilis. Matė, kad automobilyje sėdėjo R. Z. ir šalia R. R. kai priėjo prie automobilio, R. iš jo išlipo, pastūmė R. Kas toliau vyko nežino. Laukė atvykstant buvusio vyro pasiimti dukros. Kadangi jo nesulaukė dar kartą priėjo prie lango, matė, kad L. buvo nusileidusi į kiemą, kieme dar buvo A. ir jos buvęs vyras. Jis ilgai nepakilo pasiimti dukros, pažiūrėjo per langą dar kartą, pamatė policiją, o L. ir A. jau nebuvo. Su R. Z. jokie santykiai jų nesieja, jokių pykčių neturi ant jo, jis buvęs svainis, anksčiau bendraudavo. Su juo jokių barnių nėra buvę. R. J. žino iš matymo, R. Z. su ja gyvena. Jos su L. palaiko gerus santykius, susitinka, pakalba. Jos buvęs vyras skambino du kartus, klausė kokius parodymus žada duoti teisme. Sakė, pagalvok ką darai, eik dirbti, nesikišk kur nereikia. Jei ji eis į teismą, tai jis įsikiš į tą reikalą. Tuo momentu kai R. priėjo prie R. Z. automobilio jos vyro nebuvo. Kai priėjo prie lango, tada jis įvažiavo į kiemą. Ten viskas vyko greitai, trumpai. Prie R. Z. automobilio priėjo R., R. Z. išlipo iš automobilio. Ar jie kalbėjo - nesigirdėjo. Ar buvo R. Z. langas atidarytas - nesimato. R. buvo gerai išgėręs, ėjo svirduliuodamas, jo rankos tikrai nebuvo pakeltos. R. Z. automobilis buvo pastatytas tiesiai į ją. Matė, kad už vairo buvo R. Z., keleivio pusėje, šalia R. sėdėjo R. J., kas sėdėjo automobilio gale nesimato. Kas dar iš pašalinių asmenų to konflikto metu buvo kieme - vaikų buvo pilnas kiemas, o ar buvo kas nors iš suaugusių, nežino. Kai R. L. išlipo iš automobilio, ji jį sekė, matė, kad iš automobilio išlipo L. bendradarbė, jie kartu grįžo iš vestuvių. Už kiek metrų nuo R. ėjo A., nežino. Jis praėjo pro konteinerius, tada išlipo A., nusekė jam iš paskos. Matė, kad iš pagrindinio kelio įsuko Ž., jis stebėjo situaciją. Pamatė jį atvykstant, ėjo ruošti vaiko. Po to pamatė Ž. apsuktą automobilį prie jos langų. Ž. stebėjo situaciją, matė per langą, tuo momentu, kai įvažiavo į kiemą. Ž. įvažiavęs į kiemą galėjo matyti tą vaizdą, kai R. jau gulėjo ant žemės. Kai R. pastūmė R. ir R. nugriuvus ant žemės, tada įvažiavo Ž. Kai pirmą kartą priėjo prie lango, tuo metu buvusio vyro nematė, priėjus antrą kartą pamatė įvažiuojant Ž., tada R. gulėjo ant žemės, jis įsuko į kiemą ir stebėjo situaciją, juk ant gulinčio žmogaus nevažiuos. Buvęs vyras iki R. Z. gal apie 20 m. atstumu buvo, įsuko nuo pagrindinio kelio ir sustojo. Po to, kai pamatė buvo jau visi susirinkę. R. Z. automobilis stovėjo prie šaligatvio, šalia konteinerių, o L. automobilis stovėjo tiesiai prieš jos langus. Įvažiavus į kiemą, prie šaligatvio, kairėje pusėje, prie elektros stulpo, ten stovėjo, per uždarą langą automobilis gerai matosi, puikiai mato kiemą per uždarą langą. Automobilis stovėjo priešais, gerai matė ir vairuotoją ir keleivį. R. J. sėdėjo automobilio priekyje, šalia vairuotojo. L. ar su vaiku kartu nuėjo į butą, ar vaikas pirma nubėgo, nežino, neužfiksavo, jai tai neaktualu. R. iš automobilio prie jų automobilio nuėjo pirmas, jam iš paskos sekė A. Už kiek laiko, jam išlipus iš automobilio išlipo ir A., nežino, 1-2 minučių, laiko nesekė.
Liudytoja L. Z. teisme parodė, kad R. Z. yra jos buvęs sutuoktinis. Jos su R. Z. santykiai konfliktiški, įtempti dėl teismo sprendimo nesilaikymo, dėl vaikų paėmimo, jų grąžinimo. Su R. J. nėra jokių santykių. Su R. L. gyvena kartu, veda bendrą šeimos ūkį. Dėl įvykio, tą dieną grįžo iš vestuvių, ji su sugyventiniu ir A. Prie kiemo, prie įvažiavimo susidūrė su buvusio vyro automobiliu. Sakė, jog atvyko buvęs vyras, neaišku dėl ko. Jis pasistatė automobilį, ji pavažiavo toliau. Priėjo vyresnysis sūnus, sakė, nori rūbų pasiimti. Padavė iš automobilio bagažinės jam raktus, sėdo į automobilį. Sako važiuojam į parduotuvę cigarečių ir jie išvažiavo. Manė, kol grįš gal jų nebebus. Grįžus jų automobilis buvo. Ji pavažiavo toliau, sakė R. ir A. likti automobilyje kol jie išvažiuos, tada galės pareiti į butą. Ji pati nuėjo į butą pas sūnų. Po kokių 5 minučių atėjo A., sakė, kad gali kažkas įvykti, ji turi nueiti. Išėjo į kiemą, pamatė savo sugyventinį. Buvo R. J., buvęs vyras, dar atėjo buvusio vyro brolis Ž. Buvęs vyras šaukė ant jos sugyventinio, sakė, kas tu čia esi, ko tu čia nori. Dukra U. buvo R. Z. automobilyje, ji verkė, norėjo ją nuraminti. R. J. pradžioje neleido, sakė vaikas kaip ir su tėvu, tai ji negali kištis, bet paskui leido vaiką nuraminti. Ž. sakė patrauk tą pijoką, o „išjungsiu“. A. liepė patraukti R., jie nuėjo į butą. Tarp jų su buvusiu vyru nesutarimai dėl turto, dėl buto, kaltina ją, kad jai niekas nepriklauso. Grįžus į kiemą ir pamačius jo automobilį, nenorėjo su juo susitikti ir bendrauti. Jis jai rašinėja įvairias žinutes: klausia su kuo gyvena, kodėl jo nesupažindina su savo sugyventiniu, sakė iškvies policiją dėl karantino nesilaikymo. Žinodama koks jis yra nenorėjo, kad jos buvęs vyras ir dabartinis sugyventinis susitiktų. Kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tenka kviesti ir policiją į pagalbą. Dėl jo veiksmų tenka kreiptis į policiją, su policijos pagalba teko atsiimti dukrą, parašė pareiškimą. Jai buvęs sutuoktinis negrasino. Vakar buvo įvykis, liudytojos prašė neliudyti teisme, atsiimti liudijimą. Buvusio vyro brolis Ž. Z. paskambino savo buvusiai sutuoktinei J. Z., tą pokalbį girdėjo, buvo šalia, pokalbį įrašė, ji daugiau galės papasakoti apie tą skambutį. Ji minėjo, kad tą dieną jis skambino ne vieną kartą.
Liudytojas Ž. Z. teisme parodė, kad R. Z. jo brolis, R. J. bendradarbė, su nukentėjusiuoju R. L. iš viso nėra pažįstamas. Tą dieną kai vyko įvykis atvyko pasiimti dukros. Sustojo kairėje pusėje ant šaligatvio. Kada tai buvo nei dienos, nei laiko nepamena, buvo popietė. Ten sukinėjosi tos mašinos, norėjo išvažiuoti lauk iš kiemo, tai buvo (duomenys neskelbtini). Nenorėdamas grįžti ant kelio pasuko ant šaligatvio. Jam po kaire stovėjo brolis. Belaukdamas kol prasilenks tos mašinos pamatė, kad iš automobilio išlipo vyriškis, buvo neblaivus, susvirduliavo ir nuėjo link R. automobilio. Priėjo, jis nuleido smūgį broliui į veido sritį. Jis (liudytojas) išlipo iš savo automobilio, nesupratęs kas vyksta, paliko savo automobilį ant šaligatvio, momentaliai atsidūrė prie brolio mašinos. Jam einant link jų, R. su durimis pastūmė kartu su tuo žmogumi, išlipo lauk iš automobilio, sugriebė jam už krūtinės, pagavo, laikė, vedė jį už automobilio. Ten buvo bortelis, tas žmogus užkliuvo ir nugriuvo. Iš to automobilio, iš kurio išlipo tas vyriškis, atbėgo mergaitė, ji į jį (liudytoją) pažiūrėjo, jiedu akis į akį per metrą susižvalgė, ji jam nieko nesakiusi nuėjo link laiptinės kur gyvena L. Z.. Tas vyriškis pasikėlė nuo žemės. Jis (liudytojas) pažvelgė į buvusios žmonos langą, pamatė, kad ji žiūrėjo per langą. Pamatęs ateinančią L. pasakė, veskis iš čia tą savo pijoką, o gali blogai baigtis. Jis (liudytojas) stovėjo kairėje pusėje ant šaligatvio, o R. nuo kelio pusės dešiniau, o tas kitas automobilis, iš kurio išlipo tas vyriškis truputį, toliau, per mašinos atstumą, kairiau. Nuo jo (liudytojo) iki jo brolio automobilio atstumas apie 10-15 žingsnių. Nuo brolio automobilio iki to, iš kurio tas vyriškis išlipo, panašus atstumas, tik tas automobilis šone. R. automobilis stovėjo šalikelėje, jam tas automobilis liko po kaire, į priekį, apie 10-15 metrų. Nuo to automobilio, iš kurio tas vyriškis išlipo, į L. laiptinę reikėjo eiti į dešinę, tokiu pačiu kampu. Tas vyriškis išlipęs iš automobilio ėjo ne į namus, o pasuko link brolio automobilio. Jis atėjęs prie R. automobilio, su ranka sudavė R. į veido sritį. Ar kliuvo R. negali atsakyti. Kaip žmogui trenkė - kaip stovi, taip trenkė, tą smūgį, visi ten buvę matė. Tos dvi mašinos stovėjo, kurios norėjo išvažiuoti iš kiemo, jos galimai matė kaip viskas vyko, viena išvažiavo, kai L. jį išsivedė. Galėjo matyti ir ta mergaitė, kuri atėjo tam vyriškiui iš paskos. Nuo tos merginos iki jo brolio mašinos, kai ta mergaitė atėjo iki brolio automobilio, stovėjo gal 10-12-13 metrų atstumu. Kai smūgis buvo suduodamas ta mergaitė buvo automobilyje iš kurio tas vyriškis išlipo. Tas vyriškis išlipo iš automobilio dešinės pusės galo, o ji iš kairės pusės, bet ar galo, ar priekio, nežino. Tas žmogus, kuris sudavė broliui į veidą, išlipo iš „Volvo“ markės automobilio. Po įvykio jis R. pasiūlė įvykį užregistruoti policijoje. Kai L. išsivedė tą žmogų, tada broliui pasiūlė kreiptis į policiją. Policiją iškvietė R. arba R., tiksliai nepasakys. Jam ten būnant atvyko pareigūnai. Paaiškino pareigūnams įvykio aplinkybes, vienas pareigūnas išėjo į namus pasižiūrėti, kitas liko su jais. Jo anketinius duomenis pareigūnai ar užsirašė, nežino, jis įvykio aplinkybes pasakojo. Įvykio metu R. J. buvo kartu su R. automobilyje. R. išlipo iš automobilio, R. liko kartu su vaikais. Kurioje vietoje ji sėdėjo, negali tiksliai pasakyti, U. sėdėjo gale, tai gal ir R. gale. R. J. jokiu momentu iš automobilio nebuvo išlipusi. Kai atėjo L., norėjo pasiimti vaiką, jis į tai nekreipė dėmesio, žiūrėjo įvykio situaciją, kuom viskas baigsis. Brolio veidą gal pažiūrėjo, ar buvo matoma mėlynė, nekreipė dėmesio, brolis nieko dėl sužalojimų nesakė, buvo sutrikęs. Brolis apie tai, kad jam suduotas smūgis nieko neužsiminė, jis pats matė, kad jam trenkė į veido sritį. Ar jam kliuvo, ar nekliuvo, nežino, bet to žmogaus ranka buvo automobilyje. Dar viena kaimynė buvo, ar ji matė, kad įtrenkė, ar ne, nežino. Per mašinos tamsintą langą, rėmo staktą nesimatė, ar pataikė broliui, ar ne, bet matė, kad broliui smūgiavo. Dėl 2020-07-05 įvykio su broliu kalbėjo, jis jam atsiuntė J. Z. paliudijimą teismui, ten surašytas visiškas melas. J. Z. gyvena tame pačiame bute, kuriame gyveno, kai buvo šeima. Butas Nr. 17, po dešine puse, 4 aukšte. Pro langą žiūrint L. Z. langai lieka kairėje namo pusėje. Yra buto du langai. Pro tuos langus įvykio vieta ar matosi, brolio automobilis ar matosi - jis lieka kairėje pusėje, galimas dalykas, kad ir nesimato. Vienu metu pakėlė galvą, J. Z. žiūrėjo per langą, per kurį langą, negali pasakyti, bute keli langai, kiemo pusėje du langai: vaiko kambaryje ir miegamajame. Balkonas yra kitoje namo pusėje. Ji žiūrėjo gal iš miegamojo, tiksliai pasakyti negali, buvo sutrikęs. Ar langas tuo metu buvo praviras, neužfiksavo. Kuriuo momentu pakėlė galvą, ar iki smūgio, ar po smūgio? Jis pažvelgė, kai tas žmogus buvo parvirtęs ir jau atsikėlus jam. Jis žiūrėjo per automobilio priekį, ne per galinį langą. Per priekinį langą matė R. automobilio galinį langą, tamsintas. Smūgį matė, o kur pataikė, ar nepataikė, nežino. Jo (liudytojo) automobilis stovėjo ant šaligatvio 15 laipsniu kampu, kitoj šalikelėje per 10-15 žingsnių atstumu stovėjo brolio mašina. Matė kaip tas vyriškis įkišo ranką per langą į brolio mašiną. Policiją pasiūlė iškviesti jis, tuo metu R. J. buvo išlipusi iš automobilio. Kas skambino pagalbos negali pasakyti. Įvažiavus į kiemą jis stovėjo kairėje pusėje ant šaligatvio, R. dešinėje pusėje, kelkraštyje prie šono, tarp kitų automobilių. Brolio automobilis stovėjo galu į jo automobilio priekį. Po konflikto brolio neklausė ar jam žala padaryta, ar reikia medikų pagalbos. Policiją kvietė už grubų elgesį, viešosios tvarkos pažeidimą. Brolio automobilio markė – „BMW X5“, džipas, spalva - pilka. Kas sėdėjo tame automobilyje, atvykęs matė tik R., priekiniai automobilio langai nėra tamsinti. Ar vienas buvo automobilyje ar dar kas nors, nekreipė dėmesio. Vaikus matė tik kai priėjo. Automobilio langas vairuotojo pusėje buvo visas pilnai atidarytas. Brolis atvykęs atidarė langą, gal kokie 5 cm buvo likę, o gal ir visas langas buvo atidarytas, kai įvyko pats įvykis, šiek tiek lango buvo neatidaryto likę. Tas vyras priėjo prie brolio automobilio, nuo jo atėjimo iki smūgio sudavimo koks parėjo laikas - ten viskas vyko sekundžių laike. Tas vyras rankų nebuvo iškėlęs, atėjo nuleistomis rankomis. Priėjo prie automobilio ir smūgiavo, atrodo, dešine ranka. Po smūgio pamatė išlipantį brolį iš automobilio, stebėjo kas bus toliau, išlipo iš savo automobilio ir ėjo jų link. R. pravėrė automobilio duris, jį pačiupo ir vedėsi už automobilio. Tas žmogus pargriuvo, jam susipainiojo kojos, jis virto R. jį paleido. Kodėl policijos pareigūnai jo neapklausė, negali atsakyti. Šių metų rugpjūčio mėnesį skambino savo buvusiai žmonai, sakė, ką meluoji, rugpjūčio 17 d. buvo telefoninis pokalbis su J. Z., tačiau jai negrasino, sakė, nemeluok, eik dirbti, vaikui pinigai reikalingi, sakė, už tai baudžiama. Ką liudija J. Z. jam brolis davė paskaityti jos liudijimą. Su kitais bylos dokumentais brolis jo nesupažindino.
Liudytojas M. S. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais jo niekas nesieja, tik tiek, kad dirba policijos komisariate, su nukentėjusiuoju R. L. taip pat niekas nesieja. Įvykio nepamena, gal čia kur buvo kažkoks sumušimas (duomenys neskelbtini). Išsikvietė pilietis, kad vyksta konfliktas tarp vyriškio su jo buvusios žmonos sugyventiniu. Jie nurodė, jog grįžo iš vestuvių. Tas žmogus, kur sėdėjo automobilyje nurodė, jog per pravirą langą jam bandė suduoti, smūgio išvengė. Jis išlipo iš automobilio ir tą vyriškį, kuris jam bandė suduoti, nustūmė. Tas vyriškis, kuris smūgiavo, buvo girtas. Nugriuvo, ar ne, nežino. Dėl sužalojimų niekas pretenzijų neturėjo. Daugiau kilo klausimas dėl mažamečių vaikų, kad viskas vyko mažamečių vaikų akivaizdoje, vaikai sėdėjo automobilyje, matė. Tuo metu pareiškimo paimta nebuvo, vėliau tikslinamos įvykio aplinkybės. Įvykio metu su juo dalyvavo kolegė S. P.. Ji taip pat bendravo su įvykio dalyviais. Jis buvo viršuje, bendravo, nustatinėjo girtumus, o ji apačioje. Jie išsiskyrė, kad tos pusės nesiginčytų. Su įvykio dalyviais bendravo ir kolegė. Tuo metu sužalojimų ant kaltinamojo veido nematė, nei ant to kuriam bandė suduoti, nei ant to, kuris nugriuvo, nebuvo sužalojimų. Paklausus dėl smūgio, sakė, kaip pataikys, pasilenkiau, išvengiau smūgio, po to išlipo iš automobilio, nustūmė tą, kuris jam bandė smūgiuoti. Dėl pareiškimo rašymo, buvo atsiklausta ar rašys pareiškimus, nuomonės buvo permainingos, vienu momentu teigė, kad rašys, kitu - nerašys. Priekaištai iš to asmens, kuriam buvo bandyta susmūgiuoti buvo, kad vairavo girta moteris. Nustatė jai girtumą, buvo nustatyta 0,0 promilės. Kita priežastis, kad viskas vyko vaikų akivaizdoje. Apie tai buvo informuotos vaiko teisės. Atvykus į įvykio vietą nuo ko pradėjo aiškintis aplinkybes, tiksliai nepamena, nuo įvykio praėjo metai laiko. Asmuo, kuriam bandė suduoti priekaištavo, kad viskas vyko mažamečių vaikų akivaizdoje, kad jie viską matė. Dėl pačio smūgio sudavimo fakto, jis teigė, kad jam bandė suduoti smūgį, jis to smūgio išvengė. Dėl fizinio skausmo sukėlimo, pats pasisakė, ką čia toks girtas suduos. Jei būtų nurodęs, kad jam suduotas smūgis, visais atvejais pasiūlo iškviesti greitąją pagalbą. Jokie ryšiai su kaltinamaisiais nesieja, viskas užfiksuota tarnybiniame pranešime, galų gale viskas yra filmuojama. Jei asmuo nurodo, kad yra sužalotas, kviečia greitąją. Jie (policijos pareigūnai) ne medikai. Jie atvykę apžiūri, nurodo, kokio senumo sužalojimas. Jis dirba reagavimo skyriuje tyrėju. Tikslina įvykio aplinkybes, pirminę informaciją veiklos skyriaus tyrėjai. Kitą dieną su kaltinamuoju jis nebendravo. Įvykio metu gal į įvykio vietą dar kažkas sugrįžo, negali pasakyti, buvo bute, bendravo su ten buvusiais asmenimis. Buvo minėta, kad atvyko į butą ar rūbų pasiimti. Bute nustatinėjo girtumus. Su įvykio kaltininku iš pradžių nepavyko pabendrauti, nepateikė įvykio aplinkybių, nepasakojo, buvo neblaivus.
Liudytoja S. P. teisme parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Su kaltinamaisiais niekas nesieja, nukentėjusiojo nepažįsta. Šios bylos aplinkybės: reagavo į šį įvykį, daugiau nieko neprisimena. Vyko kartu su kolega M. S.. Nuvykus, asmenų pavardžių neprisimena, įvykis įvyko senai. Įvykio vietoje minėjo kas atsitiko: ar susipykę, ar apsižodžiavo, kas ką pasakė, tiksliai nepamena. Dėl konflikto aplinkybių negali detalizuoti. Medikų pagalbos nekvietė, nereikėjo. Apie patirtą smurtą ar buvo minėta, nepamena. Įvykių turi daug, ypač vasaros sezono metu, jei yra rimtesnis įsimena. Įvykio metu abu filmavo „body“ kameromis. Kokiais atvejais kviečiama greitoji pagalba. Jeigu nukentėjęs asmuo jos prašo, arba yra akivaizdūs sužalojimai. Jei sužalojimai būtų buvę akivaizdūs, medikus būtų kvietę. Tuo metu iš asmenų pareiškimų nepaėmė. Dėl kokių aplinkybių nepaimti pareiškimai - negali nurodyti. Jei būtų reiškiami pareiškimai, būtų juos priėmę, jei būtų prašę dėl abdukcijos siuntimą būtų rašę. Įvykio vietoje esančių asmenų anketinius duomenis pasiima, užsirašo tų asmenų, kurie dalyvauja, o kurie matė, tokių nebuvo, jei tokie būtų buvę, būtų anketinius duomenis pasiėmusi. Kiek asmenų buvo įvykio vietoje dabar nepaskys, buvo ir vaikų, kiek vyrų, kiek moterų, negali pasakyti, kažkas buvo išėjęs į gyvenamąsias patalpas. Pradžioje ji su M. S. bendravo abu su pasitikusiais, po to kolega nuėjo į gyvenamąsias patalpas, o ji liko bendrauti su tais, kurie buvo kieme. Tada buvo vyras, moteris ir vaikai, daugiau asmenų ar buvo, nepasakys. Tokio klausimo rašyti pareiškimą nepamena, kad buvo, jei būtų buvę, būtų priėmę.
Liudytoja R. G. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais niekas nesieja, pažįstami tik tiek, kiek vyko kalbėtis dėl įvykio, vykusio prieš dvi dienas. R. L. nėra net mačiusi. 2020 m. liepos mėnesio pradžioje gautas iš policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjo pavedimas patikrinti aplinkybes dėl įvykio vykusio prieš dvi dienas. Informacija – susimušė žmonės, klausimas ar dėl smurto ar dėl viešosios tvarkos pažeidimo tikslinti tas aplinkybes. Paskambino R. Z., jis buvo pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Su R. G. nuvažiavo nurodytu adresu, nurodė, jog yra bute. Užėjo į butą, buvo R. Z., jo tėvai, vaikai ir R. J.. Kalbant su R. Z. jis nurodė, jog atvykus prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, kuriame gyvena jo buvusi žmona, vaikas nuėjo į butą pasiimti rūbų. Buvusios žmonos sugyventinis išlipo iš automobilio, priėjo prie jo, per atidarą langą sudavė jam smūgį į veidą. Konfliktas vyko prie jo automobilio. Klausė ar skausmas buvo sukeltas, ar pareiškimą rašys, nurodė, jog skausmas sukeltas, pareiškimą rašys. Tada nusileido į kiemą, prie tarnybinio automobilio. Jam buvo išaiškinta atsakomybė dėl žinomai melagingo pranešimo. Informacija dėl atsakomybės standartinė, supažindintas, pasirašė, užpildytas pareiškimas, teisės jam išaiškintos. Jis visą laiką teigė, jog fizinį skausmą patyrė. Ant jo veido sužalojimų nesimatė, nei kraujosruvų, nei įbrėžimų, nieko nebuvo. Sakė, jei yra patyręs sužalojimų, kad kreiptųsi į gydymo įstaigą, gal tie sumušimai nematomi, kad gautų iš medikų pažymą. Ji pati į gydymo įstaigą neskambino, nebandė susisiekti, nėra tokios praktikos, kad jie skambintų į gydymo įstaigą. Įvykį formino (duomenys neskelbtini). Tą dieną policijos komisariato patalpose R. Z. nebuvo. Tą pačią dieną surašė nutarimą jį pripažinti nukentėjusiuoju. Paskambino, nes reikėjo parašo ant nutarimo. Paklausė, kur gali susitikti, kad pasirašytų. Jis nurodė, kad yra prie Bartuvos mokyklos, stadione. Nuvyko, jis pasirašė. Vykstant pas R. Z. kartu važiavo kolega S. G.. Jis buvo šalia, pildant nukentėjusiojo prašymą jis atliko techninį darbą, įdėjo popieriaus į spausdintuvą, įjungė kompiuterį, o dokumentus pildė ji. Nėra praktikos skambinti į gydymo įstaigą. Jei yra sužalojimai dažnai rašo tokius kaip lydraščius dėl pradėto smurto, kad apžiūrėtų medikai tokį asmenį. Jei būtų įvykis kviestų greitąją, ten buvo informacijos patikrinimas. R. Z. rodė vietą į kurią jam buvo suduotas smūgis. Iš jos pusės nebuvo jokio telefoninio skambučio į gydymo įstaigą ar galima atlikti tyrimą sužaloto asmens, ji net neturi telefono numerių. R. Z. su juo kalbant bute nurodė, kad jam buvo suduotas vienas smūgis. Jei nebūtų pareiškęs noro rašyti pareiškimą, būtų su juo pakalbėję bute, jis ten ir būtų likęs, o jie grįžę į tarnybinį automobilį ir nurodę, jog pareiškimo negauta. Tarnybiniame automobilyje fiksuojamas vaizdas, garsas. Bute įrašo nedarė. Už automobilyje atliekamo vaizdo ir garso įrašo įrašymą saugojimą atsakingi pareigūnai. Ar automobilyje darytas vaizdo, garso įrašas buvo tirtas, nežino. Po įrodymų tyrimo atnaujinimo papildomai paaiškino, kad R. Z. pareiškimas buvo priimtas tarnybiniame automobilyje, prie jo namų. Ar R. Z. sėdėjo automobilyje kai buvo priimamas pareiškimas, ar stovėjo šalia tarnybinio automobilio, nepamena. Nėra vieningos praktikos kaip tokiu atveju turi būti. Būna įvairiai, būna, kad pareiškėjas sėdi tarnybiniame automobilyje, būna, kad stovi šalia už kelių metrų, bet viską kas sakoma girdi ir mato. Kartais asmenys sako, kad patogiau lauke pastovėti, tuo pačiu ir parūko, nelipa į automobilį, jei blogas oras visada tik automobilyje. O dėl šio konkretaus įvykio nepamena. Apklausa vyko tarnybiniame automobilyje ne bute, nes pildant dokumentus reikėjo kompiuterio ir interneto. Su medicinos įstaiga dėl R. Z. apžiūros nesusiekė, neskambino, kad jam būtų atliekama abdukcija, neturi priėmimo skyriaus ir telefono numerio, nėra ir tokios praktikos. Jei yra akivaizdūs sužalojimai kviečia medikus. Dėl iš R. L. ikiteisminio tyrimo bylos R. Z. ranka rašyto pareiškimo be registracijos žymos tikslesnių aplinkybių negali paaiškinti. Jei asmuo prašo priimti pareiškimą jie priimami, gali asmuo surašyti, duoda lapą. R. Z. jos tikrai neprašė priimti pareiškimo, nebuvo toj situacijoj, kad nepriimtų. Kas buvo sakyta, tą rašė, vėliau duota R. Z. perskaityti. Užrašyta viskas su kuo jis sutiko. Ką sakė, tą rašė kompiuteriu, ne ranka, jei būtų sakęs, kad akis pamėlusi, tikrai būtų užrašiusi.
Liudytojas S. G. teisme parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Su kaltinamaisiais niekas nesieja, su nukentėjusiuoju nepažįstamas. Dėl ko nagrinėjama byla, sunku prisiminti aplinkybes, apie kokį įvykį eina kalba. Pamena, kad važiavo, ką darė, nepamena. R. G. buvo užduotis atlikti veiksmus, bet ne jam, jis tik šalia buvo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo parodymai (1 t., b. l. 124-127).
Po parodymų perskaitymo liudytojas parodė, kad parodymus savo pamena, be nurodytų duomenų nieko daugiau papildomai nurodyti negali. Kad R. G. buvo į tarnybinį automobilį atsivedusi kokį asmenį, nepamena. Gal jai padėjo spausdinime. R. G. ar viena buvo prie tarnybinio automobilio, nepamena. Neaišku ar su autobusiuku buvo atvykę, ar su paprasta, viename reikia atsinešti spausdintuvą. Nepamena. Ar R. G. turėjo kokių telefoninių skambučių, nepamena. Su R. G. yra daug kartų vykęs apklausti asmenų. Ar apklausė tą asmenį, ar kitą, sunku prisiminti.
Iš 2020-10-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus nutarimo apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26786-20 nutrauktas įtariamojo R. L. atžvilgiu, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (1 t., b. l. 6-17).
Iš 2020-11-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo B. R. nutarimo atmesti skundą kopijos matyti, kad nukentėjusiojo R. Z. atstovo advokato G. G. skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-26786-20 panaikinimo, atmestas (1 t., b. l. 74-77).
Iš 2020-07-07 R. Z. įspėjimo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą kopijos matyti, kad prieš surašant protokolą - pareiškimą ir pradedant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-26786-20, jis pasirašytinai buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį (1 t. , b. l. 78-79).
Iš 2020-07-07 R. Z., protokolo - pareiškimo kopijos matyti, jog jis parodė, kad 2020-07-05 13:15 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme jam sėdint automobilyje „Chevrolet Captivia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie jo priėjo buvusios žmonos sugyventinis R. L. ir nei iš šio nei iš to vieną kartą kumščiu trenkė į kairę veido pusę. Dėl jam suduoto smūgio jis juto stiprų fizinį skausmą (1 t., b. l. 80-87).
Iš 2020-07-07 R. Z. teisių ir pareigų išaiškinimo protokolo kopijos matyti, kad jis pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 88-89).
Iš 2020-07-07 R. Z. apklausos protokolo kopijos matyti, kad jis nurodė, kad 2020-07-05, apie 13.00 val., jis kartu su drauge R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir mažamečiais savo vaikais E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), U. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo prie buvusios žmonos gyvenamo daugiabučio (duomenys neskelbtini), tam kad R. Z. iš mamos namų paimtų savo megztinį. Tuo metu vaikai svečiavosi pas jį jo buvusios žmonos sutikimu. Besėdint jam automobilyje kartu su mažesniais vaikais ir R. J. pamatė, kad į kiemą automobiliu parvažiavo jo buvusi žmona L. Z. kartu su kažkokiu vyru. Tuo metu buvo apie13.15 val. Jiems išlipus iš automobilio jis pamatė, kad tas vyras eina link jo automobilio. Jis pagalvojo, kad jis nori kažko paklausti todėl jam priėjus prie pat automobilio atidarė savo automobilio langą. Tada tas vyras netikėtai rankos kumščiu per atidarytą automobilio langą jam smogė į veido kairę pusę. Nuo šio smūgio juto stiprų fizinį skausmą. Po šio smūgio automobilyje pradėjo išsigandę klykti jo vaikai, todėl jis išlipo iš automobilio jo durelėmis nustumdamas tą vyrą nuo automobilio. Iš automobilio išlipo siekdamas patraukti tą vyrą nuo automobilio, kad vaikai nematytų daugiau smurto. Kai išlipo suprato, kad tas vyras yra neblaivus, jis artinosi prie jo mojuodamas rankomis, tačiau jis sugebėjo nueiti į šoną ir daugiau jis nesudavė jam. Tuo metu kai jis vengdamas smūgių bandė nuo to vyro trauktis, jis, susipainiojus jo kojoms, nugriuvo ant žemės automobilio stovėjimo aikštelėje. Matydama, kad konfliktas tęsiasi jo draugė R. J. paskambino pagalbos telefonu ir išsikvietė policiją. Iki atvažiuojant policijos pareigūnams prie jo automobilio priėjo buvusi žmona L. Z. ir jis tada suprato, kad tas jį užpuolęs vyras yra naujas jos sugyventinis R. L. (1 t., b. l. 90-93).
Iš 2020-07-21 R. J. teisių ir pareigų išaiškinimo protokolo kopijos matyti, kad ji pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 94-95).
Iš 2020-07-21 R. J. apklausos kaip liudytojos protokolo kopijos matyti, jog ji parodė, kad R. Z. yra jos draugas ir bendradarbis. Šiuo metu ji gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), ten praleidžia didžiąją laiko dalį. Į Lietuvą grįžta tik atostogų. (duomenys neskelbtini), turi butą ir vieną kambarį nuomoja R. Z., nes grįžęs į Lietuvą jis neturi kur gyventi. 2020-07-05, apie 13.00 val., ji kartu su R. Z. ir jo mažamečiais vaikais E. Z., R. Z. ir U. Z. buvo nuvažiavę prie jo buvusios žmonos L. Z. namų, adresu (duomenys neskelbtini) L. Z. ji pažįsta tik iš matymo, prieš tai buvo keletą kartų su ja susitikusi. Grįžęs į Lietuvą R. pas save savaitei pasiėmė vaikus ir jie kartu gyveno jos bute. Tądien vieną iš vaikų R. vežė į draugo gimtadienį. Ji važiavo kartu su jais, nes kiek pamena, ją R. pasiūlė pavežti iki parduotuvės, todėl tuo metu buvo tame automobilyje. Prie savo buvusios žmonos namų R. nuvažiavo, nes vyresnysis sūnus R. iš namų norėjo pasiimti megztinį. Kai jie nuvažiavo į minėto daugiabučio kiemą, R. sūnus išėjo atsinešti megztinio, o jie jo laukė automobilyje, kol jis sugrįš. Belaukiant, į kiemą automobiliu Volvo CX90 grįžo L. Z.. Ji vairavo automobilį. Matė, kad automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo vyriškis, gale taip pat buvo žmonių, tačiau ji negali pasakyti keliese. L. Z. išlipusi iš automobilio nuėjo į daugiabutį, mano, kad į savo būtą, tačiau kur tiksliai, į kurią laiptinę nematė, nes į tai nekreipė dėmesio. Po keleto minučių iš automobilio Volvo, iš priekinės keleivio vietos, išlipo jai nepažįstamas vyriškis, jį matė pirmą kartą, kuris išlipęs ėjo prie jų automobilio. Kai tas vyriškis priėjo prie vairuotojo durelių, R., manydamas, kad tas vyriškis nori kažko paklausti, atidarė langą. Tas vyriškis, nieko nepasakęs, pro atvirą automobilio durelių langą, kumščiu vieną kartą sudavė automobilyje sėdėjusiam R. į veidą. Pataikė kažkur į akį, tačiau dabar negali pasakyti į kurią. Tuo metu R. automobilyje buvo ji ir R. vaikai E. ir U. U., matydama kaip mušamas jo tėtis, labai išsigando ir iš baimės šaukė. Norėdama ją nuraminti ir kad nematytų kas vyksta, ji ją apsikabino. U. šaukė, kad tai dėdė R. Ji suprato, kad tai dabartinis L. sugyventinis. Vėliau klausė vaikų ir jie pasakė, kad dėdė R. gyvena kartu su jais. Po to kai Raimondui buvo suduotas smūgis, jis išlipo iš automobilio. Tas vyriškis (R.), toliau buvo agresyvus, artinosi prie Raimondo ir bandė jam suduoti, tačiau iš išvaizdos matėsi, kad jis yra vartojęs alkoholio, yra stipriai apsvaigęs. R. vengdamas kontakto ir kad tas asmuo jam nesuduotų, nuo jo traukėsi. Jie stumdėsi. Tas vyriškis dėl girtumo ne kartą buvo nugriuvęs ant žemės, dėl girtumo jam painiojosi kojos. Tuo metu būdama automobilyje, ji bandė nuraminti vaikus, nes tai, ką jie pamatė, juos labai išgąsdino. Po to, matydama, kad konfliktas nesibaigia, ji išlipo iš automobilio ir tam smurtaujančiam asmeniui pasakė, kad jis liautųsi, nes šalia yra mažų vaikų ir jis juos gąsdina. Perspėjo, kad jei jis nesiliaus, iškvies policiją. Jis toliau elgėsi agresyviai, todėl ji paskambino į bendrosios pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnams dar neatvykus, iš daugiabučio atėjo L. Z., kuri savo sugyventinį išsivedė namo. Vėliau ji pati patvirtino, kad tai jos sugyventinis. Atėjusi prie R. automobilio, L. Z. buvo nepatenkinta, apsižodžiavo su R. bei bandė iš automobilio pasiimti vaikus, tačiau R. jai neleido. Šio įvykio metu ji tiesiogiai nenukentėjo, tik šio asmens netinkamas elgesys ją išgąsdino ir papiktino. Tiesioginės žalos nepatyrė ir nepageidauja, kad ją byloje pripažintų nukentėjusiąja, su tokiais asmenimis nenori turėti jokių reikalų (1 t., b. l. 96-99).
Iš 2020-09-25 kitų objektų apžiūros protokolo kopijos matyti, kad apžiūrėti 2020-07-05 Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. S. įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), policijos vaizdo registratoriumi „Body“ Nr. D33499-0109 užfiksuoti vaizdo įrašai, kurie įrašyti į skaitmeninės informacijos laikmeną (DVD-R diską „Titanum“). Vaizdo įrašų peržiūrai naudojamas stacionarus kompiuteris „HP“. Skaitmeninė laikmena įdedama į diskų leistuvą. Laikmenoje stebimi įrašyti 3 atskiri vaizdo (garso) įrašai. Pirmo įrašo pavadinimas „smurtas 1-3“. Šio vaizdo įrašo dydis: 21,2 Mb, trukmė: 00:01:34 val. Video įraše užfiksuotas daugiabučio kiemas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame matomi šie asmenys - pareiškėjas (nukentėjusysis) R. Z., jam iš dešinės jo brolis Ž. Z., policijos pareigūnė - Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK RS vyr. patrulė S. P., iš toliau prie šaligatvio stovinčio automobilio „Chevrolet Captivia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio išlipa ir prie R. Z. ateina liudytoja R. J.. Įraše užfiksuotas policijos pareigūno M. S. (toliau - pareigūnas M. S.) pokalbis su išvardintais asmenimis aiškinantis įvykio aplinkybes. Įrašo pradžioje girdimas R. Z. balsas, kuris palydimas rankų gestais, demonstruojančiais kaip viskas vyko: „(pirmas žodis nesuprantamas) viskas, norėjo duoti, tai apsigyniau (parodo kaire ranka kaip tai padarė), pastūmiau (parodo dešine ranka kaip tai padarė), jis apvirto. Ir nieko sakau, kvieskit staigiai policiją. Girtas, neadekvatus, prie vaikučių puola ir viska“. Pareigūnas M. S.: „Tai ant Jūsų būtent puolė?“. R. Z.: „Jo, jo, jo. Bet aš esu buvęs sugyventinis ir ką, aš čia nežinau, norėjo“. Pareigūnas M. S.: „Kur jis gyvena, kur pasišalino?“. R. Z. parodo pirštu į kairę pusę ir sako: „Jis gyvena, pasišalino šitai va į ketvirtą aukštą. Rast bovės gyvenės. Žmonos buts dabar, no ne žmonos, vaikų buts, yr palėkts vaikams ir gyven, ir šiaip manau irgi, nežinau ar ons adekvatos ir išviso su vaikais būte irgi gyven“. Pareigūnas M. S.: „Bet vaikai pas Jūsų, a ne?“. R. Z.: „Vaikai pas mūsų dabar, dabar šiuo momentu aš esu grįžęs iš Norvegijos“. Į pokalbį įsiterpia liudytoja R. J.: „Ne. Daba čia mes esam grįže iš Norvegijas i mes esam pasiieme vakus“. Pareigūnas M. S.: „A, ta šiuo metu Jūs esat pasiėme tus vakus?“. R. J.: „Aha“. R. Z.: „Šiap aš jo nebuvau niekad sutikęs“. Pareigūnas M. S. klausia R. J.: „O buvęs Jūsų vyras dabar vienas gyvena? R. J.: „Ne. Ne mona ons vyrs, ano (ranka rodo į R. Z.) buvusi žmuona“. Pareigūnas M. S.: „Tai buvusi žmuona, Jūsų buvusios žmonos sugyventinis?“. R. Z. ir R. J. kartu atsako: „Taip“. R. Z.: „No dabar sugyventinis, jo. Tikriausiai, kad sugyventinis, nežinau, kas čia per vaiduoklis. Labai agresyvus yra. Nežinau ar su vaikais galėtu gyventi“. Pareigūnas M. S. atidaro tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę ir po to vėl ją uždaro ir tuo pačiu metu kreipiasi į kolegę vyr. patrulę S. P.: „Dabar užsira..., tada užsi...“. Vaizdo įrašo fone girdisi šurmulys, visi vienas per kitą kalbą. Girdisi R. J. balsas: „Nes no jeigu to išlipai iš mašinos, tai eik namo, o ne ek prie mašinos ir užsipolk žmuogu“. R. Z. balsas: „Vaikai mažamečiai. Ir dabar yra girtas. Viens vaiks yr viršui ir aš nežinau kas su tuo vaiku dabar yra ir pavyzdžiui galėtumės nueiti pažiūrėti ar viskas tvarkoj su tuo vaiku. Aš pats negaliu eit“. Pareigūnas M. S.: „O kuoks, kuoks ten adresus?“. R. Z.: „Ketvirts aukšts viršui va“. Tuo pačiu metu fone girdimas R. J. balsas: „Ne, vaiks parėjo, jau parėjo“. Pareigūnas M. S.: „A parėjo, a. Tai vakų dabar nebiera, vakų ten nėra, bet visi vaikai tuo metu buvo pas Jūsų?“ ir tuo pačiu metu atidaro tarnybinio automobilio bagažinę, iš kurios išsiima alkoholio kiekio matuoklį ir dėklą su prietaisu atliktų matavimų registracijos žurnalu. R. Z.: „Daugiau vaikų ten nebėra. Taip. No ir dėl vaikų saugumo, pavyzdžiui kitą kartą gali būti girtas prieš vaikus ir vėl gi smurtą naudos, jeigu prieš mane naudoja“. Šio vaizdo įrašo peržiūra baigta. Sekančio vaizdo įrašo pavadinimas: „smurtas 2-1“. Šio vaizdo įrašo dydis: 11,3 Mb, trukmė: 00:00:36 val. Video įraše užfiksuotas kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). Girdimas policijos pareigūno M. S. ir R. Z. pokalbis. Vaizdo įraše taip pat matosi R. J. ir pareigūnė S. P., kuri užsirašo asmenų anketinius duomenys. Pareigūnas M. S.: „Norėjo suduoti, bet nesudavė, Jūs apsigynėt ir pats nuvirto. Apsigynėt. Aha, aha, pats apvirto“. R. Z.: „Apsigyniau ir pats nuvirto ir nuosį nusibraižė. Jo, jo pats, pats. Tikrai, tikrai, į bruolis dar matė, šitai grinai parvažiavo“. Pareigūnas M. S. kreipiasi į kolegę S. P.: „Užsirašyk visų duomenis ir vaikų duomenys“. Pareigūnas M. S.: „Koks butas būs, ketvirtas aukštas?“. R. Z.: „Jo ketvėrts, paskutinis aukšts, onta longa, po dešinė bus“. Pareigūnas M. S.: „Čia į tą laiptine va“. R. Z.: „jo, jo“. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše nėra, jo apžiūrą baigiame. Sekančio vaizdo įrašo pavadinimas: „smurtas 3-1“. Šio vaizdo įrašo dydis: 34,3 Mb, trukmė: 00:03:00 val. Video įraše užfiksuota buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės aplinka. Vaizdo įraše matome virtuvėje prie stalo sėdintį įtariamąjį R. L., kuris iš išvaizdos atrodo neblaivus, jo sugyventinę L. Z., kuri stovi atsirėmusi į spintelę bei liudytoją A. K., kuri stovį virtuvės ir koridoriaus tarpduryje. L. Z.: „Bet ons ni ronkas nepakielė, anam užmetė“. Pareigūnas M. S.: „Aha. Nu biški sakė, kad irgi kažkap bandė apsiginti, kad apsisdumdėt“. L. Z.: „Nu tai. Aišku čia negerai“. Pareigūnas M. S.: „Bet kadangi blogiausia čia yra, kad viskas įvyko prie vakų, akyvaizduo. Kad tėn Jūs būtumėt susibare, susibovė, susistumdė, bet kadangi yra pranešimas, kad įvyko vaka akivaizdoj. Turėsiu nustatyti girtumą, o paskui nežinau, priimsim kitą dieną sprendimą“. R. L.: „Gali but, gali“. L. Z.: „Mes iš vestuvių dabar grįžom“. Pareigūnas M. S.: „Mes taip ir užfiksousem, parašysem, kad jug tai viskon filmon, kad iš vestuvių. Bet pažeidimų nomus nepadarėt, lauke nežinau ten“. Tai kalbėdamas pareigūnas iš plastikinio dėklo išsiima alkoholio kiekio matuoklį ir jį paruošia naudojimui. L. Z.: „Sakau, nes aš pastuovei iš vyra gauno tokių terorizoujančių žinučių, pastuove monėm terorizoun. No sakau, mes su draugu perkalbame, no anam (toliau žodžiai nesuprantami, nes policijos pareigūnas ją pertraukia)“. Pareigūnas M. S.: „Tai čia bendri kažkokie nesutarimai?“. R. L. ir L. Z.: „Jo, jo“. Pareigūnas M. S. kreipiasi į L. Z.: „Bet Jūsų tuo momentu lauke nebuvo?“. L. Z.: „Ne, aš įbiegau čia šitai vakov drabužių padoutė. Sakau, aš net nebūčiau leidusi, kad kas nors panašaus įvyktu. Tik įbėgau į kambarį šėta ir“. Pareigūnas M. S. tuo metu įjungia alkoholio kiekio matuoklį ir duoda į jį papūsti R. L.. Prieš tai R. L. nerišlia kalba pasako: „Bet nėr įstatymo pas Jūsa, kad žmogui, žmogus gal važioutė į svetima vėita i tep toliau“. Tai pasakęs, jis papučia į alkoholio kiekio matuoklį. L. Z.: „Ne, čia netam esmė, yra kitos problemos ir dėl to čia tėj konflikta ir vykst. Sakau bovės vyrs čia biški perdaug sau leid dalykų“. Pareigūnas M. S.: „Gal dokumentą kokį nors?“. L. Z.: „Kur tavo pasas yra?“. Ji išeiną į kitą patalpą atnešti R. L. dokumentų. Jų neranda, nes sugyventinio dokumentai palikti automobilyje. Pareigūnas M. S. pildo alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalą. R. L.: „Jūs irgi galit ten paklibinti, nelegaliai ginklus laiko ten ir taip toliau“. L. Z.: „Ai nesvarbu ten, nesikiškim“. Pareigūnas M. S.: „Jūsų vardas?“. R. L.: „Remigijus“. R. L. kažką sako, tačiau nesigirdi. L. Z.: „Nesvarbu, tegol anėj, kap anėj nuor“. Pareigūnas M. S.: „Remigijus?“. R. L.: „L“. Pareigūnas M. S.: „R., gimęs esate?“. R. L.: „Septyni devyni, nulis du, vienas vienas“. Pareigūnas M. S.: „Septyniasdešimt devintais metai, antro mėnesio“. R. L.: „Vienuoliktą“. Pareigūnas M. S.: „Vienuoliktą dieną“. Tuo šio vaizdo įrašo peržiūra baigta (1 t., b. l. 111-115).
Iš 2022-01-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo patikrinti liudytojos J. Z. parodymai (3 t., b. l. 23-33).
Prokuroras Renatas Milašius pateikė prašymą pakeisti kaltinimą. Nurodė, kad faktinės aplinkybės, jog R. Z., 2020 m. liepos 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriui, t. y. įstaigai, turinčiai teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, žodžiu melagingai pranešė ir nuo 13.29 val. iki 13.44 val. protokole-pareiškime pasirašytinai nurodė aplinkybes apie žinomai nebūtą nusikaltimą, turi būti pakeistos iš esmės skirtingomis aplinkybėmis. R. Z. kaltinamam tuo, kad jis, būdamas iš anksto pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį, 2020 m. liepos 7 d. prie Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tarnybinio automobilio, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriui, t. y. įstaigai, turinčiai teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, žodžiu melagingai pranešė ir nuo 13.29 val. iki 13.44 val. protokole-pareiškime pasirašytinai nurodė aplinkybes apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y., kad 2020 m. liepos 5 d. 13.15 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme automobilyje „Chevrolet Captivia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laukiant grįžtančio sūnaus R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kai automobiliu parvažiavęs buvusios žmonos L. Z. sugyventinis R. L. priėjęs prie jo automobilio ir nei iš šio nei iš to vieną kartą kumščiu trenkė į kairę veido pusę. Dėl suduoto smūgio juto stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Po to, jis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, apklausiamas kaip liudytojas, ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2020 m. liepos 7 d. 14.00 val. davė žinomai melagingus parodymus apie neva prieš jį padarytą nusikaltimą nurodydamas tas pačias minėtas nebūto nusikaltimo aplinkybes. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26786-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo R. Z. pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kuris Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus 2020 m. spalio 2 d. nutarimu buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais, nesant įtariamojo R. L. veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas B. R. 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu atmetė skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26786-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo R. Z. pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir kt.), kitas reikšmingas bylai aplinkybes (kaltinamojo kaltumas ir kt.). Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).
Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pagal teismų praktiką melagingo įskundimo atveju kaltininkas, žinodamas, kad skundžiamas asmuo realiai nėra padaręs nusikalstamos veikos, melagingai jį įskundžia, t. y. pateikia baudžiamojo persekiojimo pradėjimo teisę turintiems subjektams žinomai neteisingą, tyčia iškreiptą informaciją, kad nekaltas asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kuri atitinka BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ir būtent dėl šios melagingos informacijos pradedamas įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010). Savo ruožtu pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą atveju institucijoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2011, 2K-487-746/2015, 2K-307-648/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamieji R. Z. ir R. J. nepripažino savo kaltės pagal jiems pareikštus kaltinimus. Teismas kaltinamųjų kaltės nepripažinimą vertina kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės, nes jų kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai.
Nei kaltinamasis R. Z., nei kaltinamoji R. J., nei kaltinamojo R. Z. brolis, kuris teisme buvo apklaustas kaip liudytojas, Ž. Z. į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams M. S. ir S. P. nenurodė, kad nukentėjusysis R. L. automobilyje sėdėjusiam kaltinamajam R. Z. sudavė smūgį į veidą.
Teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėti policijos pareigūno M. S. įvykio vietoje policijos vaizdo registratoriumi „Body“ užfiksuoti vaizdo įrašai. Juose taip pat nėra užfiksuota duomenų, kad kas nors iš įvykyje buvusių asmenų būtų nurodęs, kad nukentėjusysis R. L. automobilyje sėdėjusiam kaltinamajam R. Z. sudavė smūgį.
Kaltinamasis R. Z. pareiškime policijai nurodė, kad dėl R. L. jam suduoto smūgio jis jautė stiprų fizinį skausmą, tačiau duodamas parodymus teisme aiškino, kad pasuko galvą, tiesioginio smūgio nebuvo, bet kliuvo, švelniai smūgis praėjo.
Policijos pareigūnas M. S. parodė, kad kaltinamasis R. Z. jam paaiškino, kad per pravirą langą jam bandė suduoti, bet smūgio išvengė. Paklausus dėl smūgio, sakė, kaip pataikys, pasilenkiau, išvengiau smūgio. Dėl fizinio skausmo sukėlimo, pats pasisakė, ką čia toks girtas suduos. Jei būtų nurodęs, kad jam suduotas smūgis, visais atvejais pasiūlo iškviesti greitąją pagalbą.
Nukentėjusysis R. L., liudytojos A. K., J. Z. taip pat parodė, kad R. L. automobilyje sėdėjusiam kaltinamajam R. Z. smūgio nesudavė.
Kaltinamųjų gynėjas teisme buvo iškėlęs versiją, kad liudytoja J. Z. per savo buto langus negalėjo matyti to, kas vyko prie R. Z. automobilio. Dėl to buvo atliktas J. Z. parodymų patikrinimas vietoje ir užfiksuota, kad ji galėjo matyti konflikto vietą per savo buto langą. R. Z. brolis Ž. Z. taip pat parodė, kad jis matė, kaip J. Z. žiūrėjo per savo buto langą.
Liudytoja J. Z. parodė, kad matė, jog konflikto metu kaltinamoji R. J. sėdėjo automobilio priekyje, šalia kaltinamojo R. Z.. Abu kaltinamieji nurodo, kad R. J. sėdėjo automobilio gale, tačiau kaltinamųjų parodymai yra prieštaringi, R. Z. nurodė, kad R. J. sėdėjo gale už jo, o pati R. J. nurodo, kad ji sėdėjo automobilio gale iš dešinės pusės.
Kaltinamasis R. Z. parodė, kad jo automobilio langas buvo visiškai atidarytas, nes nusileidžia iki galo, reikalinga taisyti elektroniką. Po konflikto su R. L. į savo automobilį grįžo kai išvyko policijos pareigūnai. Kaltinamoji R. J. taip pat parodė, kad automobilio langas buvo pilnai atidarytas. Nukentėjusysis R. L. parodė, kad automobilio langas buvo atidarytas gal apie sprindį, ne iki galo, per tokį tarpą smūgiuoti neįmanoma. Liudytoja A. K. taip pat parodė, kad automobilio langas buvo atidarytas per sprindį. Iš byloje esančio policijos pareigūno įvykio vietoje daryto vaizdo įrašo, kuris buvo peržiūrėtas ir teisiamajame posėdyje, matyti, kad R. Z. automobilio langas pravertas maždaug mažiau nei iki pusės. Kaltinamoji R. J. tik paskutinio žodžio metu nurodė, kad gali būti, kad oras buvo blogas, langas su gedimu, jis neužsidarė iki galo. Buvo langas daromas, kad vaikai nesušaltų. Teismo vertinimu, kaltinamųjų nurodytos aplinkybės dėl iki galo buvusio atidaryto automobilio lango neatitinka kitų pirmiau paminėtų bylos duomenų. Kyla klausimas kam išvis yra reikalinga atidarinėti automobilio langą, kai kaltinamasis nurodo, kad jis yra sugedęs ir atsidaro iki galo, o kaltinamoji nurodo, kad langas dėl gedimo neužsidaro iki galo.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat kaltinamasis R. Z. parodė, kad pareigūnai norėjo jį siųsti abdukcijai, bet negalėjo dėl „koronos“, nė viena gydymo įstaiga nepriėmė. Pareigūnai matė, kad jo akis pamėlusi, paakys. Pareigūnai iš jo tą pačią dieną pareiškimo nepriėmė. Tačiau įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas M. S. parodė, kad tuo metu sužalojimų ant kaltinamojo veido nematė. Dėl pareiškimo rašymo, buvo atsiklausta ar rašys pareiškimus, nuomonės buvo permainingos, vienu momentu teigė, kad rašys, kitu - nerašys. Policijos pareigūnė S. P. taip pat parodė, kad medikų pagalbos nekvietė, nes nereikėjo. Jei būtų reiškiami pareiškimai, būtų juos priėmę, jei būtų prašę dėl abdukcijos siuntimą būtų rašę.
Taip pat kaltinamasis R. Z. parodė, kad kitą dieną pas jį atvyko policijos pareigūnai, nusivedė į tarnybinį automobilį apklausti. Jie patys patvirtino, kad yra pas jį paaky mėlynė, reikia siųsti abdukcijai, tačiau gydymo įstaigos nepriėmė dėl karantino. Tačiau tada su R. Z. procesinius veiksmus atlikusi policijos pareigūnė R. G. parodė, kad ant kaltinamojo veido sužalojimų nesimatė, nei kraujosruvų, nei įbrėžimų, nieko nebuvo. Sakė, jei yra patyręs sužalojimų, kad kreiptųsi į gydymo įstaigą, gal tie sumušimai nematomi, kad gautų iš medikų pažymą. Ji pati į gydymo įstaigą neskambino, nebandė susisiekti, nėra tokios praktikos, kad jie skambintų į gydymo įstaigą.
Teismas kaip nepatikimus atmeta kaltinamojo R. Z. brolio liudytojo Ž. Z. parodymus, kad jis matė, kaip R. L. smūgiavo automobilyje sėdinčiam R. Z.. Kaip pirmiau minėta į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams Ž. Z. aplinkybių apie smūgio sudavimą neparodė. Taip pat dėl įvykio jis nebuvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu. Apklausai buvo pakviestas į teismą kaltinamųjų pusės prašymu. Įvykis buvo 2020 m. liepos 5 d., o prašymas, kad Ž. Z. būtų apklausiamas kaip liudytojas pateiktas teismui 2021 m. rugpjūčio 17 d. Konfliktas tarp R. L. ir R. Z. vyko pastarajam sėdint jo juodos spalvos automobilyje „Chevrolet Captivia“. Ž. Z. teisme parodė, kad automobilis buvo pilkos spalvos „BMW X5“. Kaltinamasis R. Z. parodė, kad jis automobilio „BMW X5“ neturi, automobilis jo partnerės. Kaltinamoji R. J. parodė, kad pilką automobilį „BMW“ įsigijo liepą ar rugpjūtį prieš du metus, įvykio metu to automobilio neturėjo. Pats kaltinamasis R. Z. taip pat parodė, kad atvykęs jo brolis matė konfliktą, kuris vyko jau išlipus iš automobilio, lauke. Teisme apklausiant liudytoją Ž. Z., kaltinamajam R. Z. suteikus teisę užduoti klausimus liudytojui, kaltinamasis liudytojui bandė paaiškinti, kad jis buvo ne su savo draugės automobiliu. Dėl to teismas atkreipė kaltinamojo dėmesį, kad jis užduotų liudytojui klausimus, o nenukreiptų liudytojo parodymų kaltinamiesiems palankia linkme. Tada liudytojas Ž. Z. nurodė, kad dėl automobilio galėjo suklysti, paaiškino, kad automobilis pilkas tai pilkas, brolis tai brolis. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina liudytojos J. Z. parodymus, kad Ž. Z. įvykį galėjo matyti tik nuo to laiko, kai kaltinamasis R. Z. jau buvo išlipęs iš automobilio, o nukentėjusysis R. L. nugriuvęs gulėjo ant žemės. Taip pat Ž. Z. parodė, kad dėl įvykio kalbėjo su broliu, jis jam atsiuntė J. Z. liudijimą.
Kaltinamasis R. Z. teisme parodė, kad jo apklausa buvo vykdoma tarnybiniame policijos automobilyje. Policijos pareigūnė R. G. parodė, kad po įvykio vyko patikrinti informacijos pas kaltinamąjį R. Z., kuris buvo pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Ar R. Z. sėdėjo automobilyje kai buvo priimamas pareiškimas, ar stovėjo šalia tarnybinio automobilio, nepamena. Kaltinamojo R. Z. protokole-pareiškime, jo priede, apklausos protokole ir jo priede taip pat nurodyta, kad procesinių veiksmų atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini).
Dėl to yra pagrindas pakeisti kaltinamajam R. Z. pareikšto kaltinimo aplinkybių dalį, kurioje nurodyta, jog R. Z., 2020 m. liepos 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriui, t. y. įstaigai, turinčiai teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, žodžiu melagingai pranešė ir nuo 13.29 val. iki 13.44 val. protokole-pareiškime pasirašytinai nurodė aplinkybes apie žinomai nebūtą nusikaltimą, šių aplinkybių dalį pakeičiant, jog R. Z., 2020 m. liepos 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tarnybiniame automobilyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kieme, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriui, t. y. įstaigai, turinčiai teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, žodžiu melagingai pranešė ir nuo 13.29 val. iki 13.44 val. protokole-pareiškime pasirašytinai nurodė aplinkybes apie žinomai nebūtą nusikaltimą (BPK 256 straipsnio 1 dalis).
Apibendrinat pirmiau nurodytus ir įvertintus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis R. Z., būdamas iš anksto pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį, 2020 m. liepos 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tarnybiniame automobilyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kieme, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriui, t. y. įstaigai, turinčiai teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, žodžiu melagingai pranešė ir nuo 13.29 val. iki 13.44 val. protokole-pareiškime pasirašytinai nurodė aplinkybes apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y., kad 2020 m. liepos 5 d. 13.15 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme automobilyje „Chevrolet Captivia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laukiant grįžtančio sūnaus R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kai automobiliu parvažiavęs buvusios žmonos L. Z. sugyventinis R. L. priėjęs prie jo automobilio ir nei iš šio nei iš to vieną kartą kumščiu trenkė į kairę veido pusę. Dėl suduoto smūgio juto stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Po to, jis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, apklausiamas kaip liudytojas, ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2020 m. liepos 7 d. 14.00 val. davė žinomai melagingus parodymus apie neva prieš jį padarytą nusikaltimą nurodydamas tas pačias minėtas nebūto nusikaltimo aplinkybes. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26786-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo R. Z. pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kuris Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus 2020 m. spalio 2 d. nutarimu buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais, nesant įtariamojo R. L. veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas B. R. 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu atmetė skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26786-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo R. Z. pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukimo. Tokiu būdu kaltinamasis R. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat teismas pripažįsta, kad kaltinamoji R. J. 2020 m. liepos 21 d. 10.12 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr. Nr. 01-1-26786-20 ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, nukentėjusiojo R. Z. naudai davė žinomai melagingus parodymus, kad 2020 m. liepos 5 d., apie 13.00 val., R. L., priėjęs prie automobilio, pro atvirą automobilio durelių langą, kumščiu vieną kartą sudavė automobilyje sėdėjusiam R. Z. į veidą, kai ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26786-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo R. Z. pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus 2020 m. spalio 2 d. nutarimu buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais, nesant įtariamojo R. L. veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas B. R. 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu atmetė skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26786-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo R. Z. pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukimo. Tokiu būdu kaltinamoji R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Dėl atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių
Kaltinamųjų R. Z. ir R. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).
Dėl bausmių skyrimo
Skiriant bausmes kaltinamiesiems R. Z. ir R. J., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Kaltinamasis R. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, 2018 m. jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį BK 38 straipsnio pagrindu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis.
Kaltinamoji R. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, yra dirbanti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamiesiems R. Z. ir R. J. už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes – baudas, kurių dydžiai mažesni už įstatyme numatytą vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamiesiems nustatomas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis, BPK 352 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1, 2 dalys).
Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) R. L. kaltinamiesiems R. Z. ir R. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 1 000 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (2 t., b. l. 54-56, 57-59, 123-125).
Dėl turtinės žalos nurodė, kad dėl pradėto nepagrįstai ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-26786-20 R. L. atžvilgiu, buvo suvaržyta jo laisvė, kadangi tuo metu įtariamajam R. L. buvo pareikštas įtarimas dėl neva įvykdytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pareikšta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. R. L. buvo melagingai apkaltintas R. Z. ir R. J. ir apšmeižtas nusikaltimo padarymu, kurio jis nepadarė, dėl to buvo priverstas samdyti advokatą, kuris apgintų jo pažeistas teises ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje. Buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis su advokatu A. G.. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. patyrė 1 000 Eur išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje truko net tris mėnesius, todėl per visą šį laikotarpį R. L. laisvė buvo suvaržyta, kadangi jis negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos ribų.
Dėl neturtinės žalos nurodė, kad dėl R. Z. ir R. J. padarytos nusikalstamos veikos, R. L. buvo sukelti nepatogumai, patyrė pažeminimą, dvasinių išgyvenimų ir dvasinį sukrėtimą. R. Z. ir R. J. mane ne tik jį pažemino, bet taip pat pažeidė jo garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas mūsų visuomenėje laikomi didelėmis žmogaus vertybėmis. Žmogaus garbės ir orumo žeminimas prieštarauja mūsų visuomenėje esančioms elgesio taisyklėms. Kiekvienas iš mūsų turi teisę į orumą ir kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas neturtines vertybes. Šią bendrai patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur. Ši suma yra priteistina solidariai iš R. Z. ir R. J..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo R. L. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-26786-20 advokatui A. G. sumokėti 1 000 Eur yra proceso išlaidos ir negali būti laikomos turtine žala, todėl dėl jų pasisakytina sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų atlyginimo.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
Kaip pirmiau minėta ieškinyje nukentėjusysis R. L. nurodė, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26786-20 buvo suvaržyta jo laisvė, kadangi tuo metu jam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ikiteisminis tyrimas truko tris mėnesius, todėl per visą šį laikotarpį jis negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos ribų. Dėl R. Z. ir R. J. padarytos nusikalstamos veikos jam buvo sukelti nepatogumai, patyrė pažeminimą, dvasinių išgyvenimų ir dvasinį sukrėtimą, buvo pažeista jo garbė ir orumas. Teisme nukentėjusysis R. L. parodė, kad patyrė nepatogumus, nes reikėjo vaikščioti po teismus, policiją, iš darbo atsiprašyti. Atostogauti planų vykti į užsienį neturėjo. Ar draugai, pažįstami sužinojo - negali atsakyti, nėra kalbus, nesipasakoja.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad dėl paskirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti R. L. nepatyrė atskirų nepatogumų. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad apie prieš jį pradėtą ikiteisminį tyrimą žinojo R. L. draugai, pažįstami ir tokiu būdu buvo pakenkta jo reputacijai. Teismas pripažįsta, kad dėl prieš jį pradėto ikiteisminio tyrimo R. L. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl vykimo į apklausas, atsiprašymo iš darbo. Tačiau, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl jis mažinamas iki 400 eurų ir ši suma priteisiama nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) R. L. solidariai iš kaltinamųjų R. Z. ir R. J. neturtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetama.
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad sprendžiant nukentėjusiojo turėtų jo atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą nurodomas išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-306/2010, 2K-605/2011).
Nustatant išieškotinų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį teismas vadovaujasi nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos).
Pažymėtina, kad Rekomendacijos tiesiogiai taikomos BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju (Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka). Tačiau, teismo vertinimu, nesant atskiro teisinio reguliavimo dėl BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nustatymo, kaip orientacinis kriterijus taikytinas Rekomendacijose nurodytas išlaidų dydis.
Kaip pirmiau minėta, nukentėjusysis R. L. patyrė 1 000 Eur išlaidas advokato A. G. paslaugoms apmokėti (civiliniame ieškinyje jos nurodomos kaip turtinė žala) prieš jį pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-26786-20 (2 t., b. l. 57-59, 123-125), kuris buvo pradėtas pagal kaltinamojo R. Z. melagingą pareiškimą prieš R. L., kuriame R. Z. naudai melagingus parodymus prieš R. L. davė ir kaltinamoji R. J.. Būtent dėl pagal minėtame ikiteisminiame tyrime padarytų nusikaltimų kaltinamieji R. Z. ir R. J. yra teisiami šioje baudžiamojoje byloje, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti ir dėl minėtų išlaidų atlyginimo. Taip pat nukentėjusysis R. L. patyrė 1 500 Eur išlaidas advokato A. G. paslaugoms apmokėti šioje baudžiamojoje byloje, įskaitant ir šios bylos ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 60-62, 126-128, 129-130). R. L. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, abu kaltinamieji yra jauno amžiaus, darbingi, dirba Norvegijoje, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti minėtas išlaidas ir jos lygiomis dalimis išieškotinos nukentėjusiajam R. L. iš kaltinamųjų R. Z. ir R. J..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų 00 ct) baudą.
Nustatyti, kad R. Z. privalo savanoriškai sumokėti paskirtą baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
R. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
R. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Nustatyti, kad R. J. privalo savanoriškai sumokėti paskirtą baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) R. L. solidariai iš kaltinamųjų R. Z. ir R. J. 400 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.
Iš kaltinamųjų R. Z. ir R. J. išieškoti nukentėjusiajam R. L. po 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties Eur 00 ct) išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais (1 t., b. l. 115, 1 vnt., prie 2 t. galinio viršelio, 3 vnt., 3 t., b. l. 42, 1 vnt.) palikti saugoti byloje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26786-20 bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatui.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.