Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo J. P. atstovams advokatui Algirdui Plataunai ir atstovei (rūpintoja pagal teismo nutartį) R. J.,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotai atstovei Redai Siautilei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų projektas“ įgaliotam atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P., S. Z. ir J. K. ieškinius (skundus) atsakovams valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gargždų projektas“ ir individuali įmonė D. J. matininkų biuras dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai S. Z. ir J. K. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. spalio 18 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų keitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. spalio 19 d. prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018 m. spalio 19 d. prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Priteisti iš atsakovų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo J. P. atstovas advokatas Algirdas Platauna teismo posėdžio metu palaikė savo atstovaujamo patikslintą skundą (ieškinį), kuriuo prašo panaikinti du administracinius aktus dėl kadastrų duomenų pakeitimo, kadangi jie priimti neteisėtai. Nurodė, kad atsakovai Z , K ir NŽT apeliuoja į tai, kad jų kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis detaliaisiais planais, tačiau įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo sprendimui šie kadastriniai duomenys buvo panaikinti, tačiau tie duomenys savaime neatsistato. Teritorijų planavimo dokumentuose yra pasisakoma, kad detalieji planai tik nustato sklypo veiklos sąlygas ir draudimus, tačiau nenustato kadastrinių matavimų, nes kadastrinius matavimus nustato matininko atlikti kadastriniai matavimai ir patvirtinti NŽT. Dėl to šie sprendimai priimti neteisėtai, NŽT netikrino vietoje, o tą pačią dieną patvirtino visų trijų sklypų kadastrinius matavimus, nors aiškiai matoma, kad sklypai persidengia. VĮ Registrų centras irgi prašė NŽT pasiaiškinti, kokie sklypai yra teisingi. NŽT patvirtino, kad visi trys sklypai yra teisingai išmatuoti. NŽT neatliko savo funkcijų numatytų jų nuostatuose, nepatikrino matavimų vietoje ir priėmė neteisėtus sprendimus. NŽT dešimt metų per bylinėjimosi laikotarpį nesiėmė teisėtų veiksmų atstatant teisingus sklypų išmatavimus. I. J. P. patyrė didelę moralinę žalą negalėdamas teisingai naudotis savo žemės sklypu. Prašo priteisti 10000 Eur moralinę žalą ieškovui, nes savininkai negali naudotis žemės sklypu dešimt metų, disponuoti juo. NŽT inicijavo P administracines bylas, teismas skyrė nuobaudas, NŽT kryptingai veikė prieš J. P. ir trukdė jam įteisinti savo žemės sklypo ribas. Paaiškino, kad yra raštas iš savivaldybės, kad tie detalieji planai turi būti tikslinami. Reikia nustatyti sklypų ribas. Detaliesiems planams ieškovas neprieštarauja, jis nėra prieš, kad K ir Z dalintųsi žemės sklypą, tačiau jie iškėlė ginčą dėl matavimų ir teismas išsprendė ieškovo naudai. Sklypų ribos formuojamos vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. D. K. ir Zavecko žemės sklypų kadastrinius matavimus buvo vadovautasi transformuotomis koordinatėmis, o ne pirminiais planais, kurie buvo sudaryti kartu su pirkimo - pardavimo sutartimis. Ribos buvo transformuotos ir įregistruotos VĮ Registrų centras. D. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo vadovaujamasi pradiniu planu 1994 metų, kuris buvo neatskiriamoji pirkimo - pardavimo sutarties dalis. Buvo imami pradiniai taškai nurodyti tame plane ir po to perskaičiuojami į LKS sistemą. Teismai aiškiai ankstesniuose sprendimuose pasisakė, kad dokumentai nuosavybės nesinaikina, palieka kaip įregistruota VĮ Registrų centre. Kadastriniai matavimai buvo panaikinti, nes VĮ Registrų centras ribos buvo įregistruotos neatliekant jokių kadastrinių matavimų, dėl ko ir gavosi sklypų persidengimai. Paaiškino, kad P prašė panaikinti transformuotas žemės sklypo ribas, tačiau neprašė panaikinti žemės sklypo ribas pagal 1994 metų planą. Po 1994 metų buvo daromi kadastriniai matavimai 5 kartus, bet NŽT visada atsakydavo, kad ieškovo padaryti planai atitinka įregistruotus duomenis, kas iš tikrųjų neatitiko, todėl tie perdengimai ir liko toliau. Paaiškino, kad kadastro duomenys patvirtinti savivaldybės sprendimu parduodant sklypą, buvo pridėtas planas, potvarkis, o vėliau buvo transformuotos koordinatės ir įregistruotos VĮ Registrų centras, nežinant nei ieškovui, nei K ir Z . Planas atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Į NŽT atstovės klausimą paaiškino, kad tai, jog NŽT turi tikrinti žemės sklypo ribas, ar jos nepersidengia, numato NŽT prie ŽŪ ministerijos direktoriaus 2012-02-28 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Yra aprašas dėl kadastrinių duomenų bylose tikrinimo, 12 punkto 2 dalis, aprašoma kas turi būti tikrinama nustatant žemės sklypo ribų atitiktį, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas. Žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimo taisyklės patvirtintos NŽT direktoriaus 2013-02-06 Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nustato, kad dokumentų tikrinimas yra teritorijų planavimo priežiūros sudėtinė dalis, šių taisyklių 12 p. Buvo panaikinta dalis detaliojo plano, grindžia Klaipėdos apygardos teismo sprendimu. Paaiškino, kad detalusis planas nebuvo naikinamas. Pirminis dokumentas turi būti planas žemės sklypo, kuris buvo kartu su pirkimo - pardavimo sutartimi. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, patvirtintos NŽT ir ŽŪ ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)13 p., numato, kad jei atlikus tikrinimą žemės sklypų, realiai iškilo abejonių dėl žemės sklypo ribų posūkių taškų ar riboženklių koordinačių, atliekami žemės sklypo ženklinimo patikrinimas vietovėje. Jeigu NŽT mato neatitikus privalo vykti į vietą tikrinti. Kadangi bylos prasidėjo nuo tvoros užtvėrimo Z ir K, jie užėmė du metrus žemės ploto priklausančio P, jis negalėjo naudotis šiuo žemės plotu, o NŽT visai nekreipė į tai dėmesio, toliau toleravo žemės sklypų persidengimus. Jis negalėjo nei naudotis, nei parduoti, nes nebuvo įregistruotos žemės sklypo ribos. Paaiškino, kad kelio niekada ten nebuvo, tai nustatyta Klaipėdos apygardos teismo sprendime, ekspertų nustatytos aplinkybės teisme, kad jokio kelio ten nebuvo. P. P. žemės sklypą nėra ir niekada nebuvo suprojektuotas kelias į K žemės sklypą. Iniciatorius detaliųjų planų tikrinimo yra užsakovai K ir Z , o NŽT turi tai kontroliuoti.

I. J. P. atstovė (rūpintoja pagal teismo nutartį) R. J. palaikė advokato išsakytus paaiškinimus, papildymų paaiškinimų nepateikė. 2019-07-10 vykusio teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad kai buvo gautas ginčo sklypas, jis buvo suformuotas vietinėje sistemoje, pastatyti pastatai. Buvo atlikti kadastriniai ir geodeziniai matavimai. Vieni matavimai yra atliekami nuo pastatų, prie pastatų prijungiama žemė. Kaip pastatai jie niekur nepasislinko, ir pagal pirminį žemės suformavimo sklypą vietinėje koordinačių sistemoje, tokie matavimai ir turėjo išlikti. Tačiau perkeliant kadastro duomenis į palydovus, tas sklypų pasislinkimas ir gavosi. Žemė buvo išpirkta. Kai buvo sklypas suformuotas jie dar papildomai išsipirko 10 a žemės sklypą, tai buvo valstybės laisva žemė, išsipirko tiesiai nuo ūkinio pastato.

Ieškovų J. K. ir S. Z. atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla teismo posėdžio metu palaikė ieškovų ieškinį ir prašė jį tenkinti, ieškovo J. P. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad 1994 metais toje vietoje, kurioje yra 3 ginčo sklypai, tie patys asmenys turėjo gyvenamuosius namus. Jiems buvo išskirti plotai prie pastatų, pabraižyti planeliai. 1994 m. prasidėjus privatizacijai, tie sklypai prie namų valdos buvo parduodami, o tuo laiku nebuvo reikalaujama rengti teritorijų planavimo dokumentų. Tokie dokumentai atsirado 1995 m., atsiradus teritorijų planavimo įstatymui, nuo tada ir buvo rengiami bei buvo reikalaujama tų dokumentų ir jais vadovautis. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis aiškiai pasako, kad žemės sklypo valdytojai, naudotojai privalo vadovautis žemiausios lygmens teritorijų dokumentais, o šiuo atveju tai yra detalusis planas. Esmė tokia, kad 1994 m. buvo daromi planeliai pagal inventorines bylas prie pastatų, tam kad žmogus galėtų išsipirkti žemės sklypus. Ribos formuojamos kadastriniais matavimais, o namo žemės sklypo ribos buvo tvirtinamos savivaldybių, ir pagal tai buvo nustatomas žemės sklypo plotas, kur tas sklypas randasi. Pagal tuos nustatytus duomenis matininkai parengdavo žemės sklypo planelį, taip gimė J. P. žemės sklypo planas 1994 m. prie pastato. Lygiai tokie du planai buvo J. K. ir S. Z.. Jie buvo parengti matininkų ir pridėti prie žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčių, tai buvo atlikta sovietinėje koordinačių sistemoje. Tuo metu kitur buvo pardavinėjama pagal preliminarius matavimus. Visas ginčas kyla tarp tų sklypų nuo 2003 metų, nes šalys siekia išsiaiškinti, kur yra jų tikslios žemės sklypo ribos jau valstybinėje koordinačių sistemoje, nes P nurodo, kad galimai transformuojant ribos pasislinko ir ji yra netiksli. Ribos koordinačių sistemoje yra aiškios. Z ir K turėjo dar du sklypus, kurie ėjo šalia į kalną, jie tuos sklypus suskaidė į du ir tris sklypus, o kai suskaidė nuo 2010 metų prasidėjo kitas ginčas, P vėl kreipėsi į teismą, tačiau jis negalėjo duoti tapataus ieškinio dėl ribų nustatymo, nes teismas jau buvo pasisakęs dėl bendros ribos, kad ribos yra aiškios. Tai sukėlė pasekmes, nes detalieji planai jau buvo parengti pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS - 94. Tos bylutės kurios buvo rengiamos, ir tame tarpe ir šalia esančių žemės sklypų, jos jau buvo parengtos iš tų detaliųjų planų, paėmus kai buvo ribos pabraižytos detaliuosiuose planuose, juose nurodytos buvo koordinatės, visi kadastriniai duomenys, kas reikalinga suformuotam žemės sklypui. NŽT patvirtino tuos kadastro duomenis. Taip susiformavo po kelis žemės sklypus iš tų buvusių sklypų. Kai 2010 metais atėjo ginčas į teismą dėl bendros ribos, situacija buvo pasikeitusi, P sklypas vis dar buvo vietinėje koordinačių sistemoje, K ir Z , kurie jau buvo dalinai pardavę sklypus, o likę tik tie sklypai, kurie ribojosi su P žemės sklypais. Jų ribos buvo nustatytos ne tik vietinėje koordinačių sistemoje, bet jų ribos jau buvo patvirtintos detaliaisiais planais. Detalieji planai šiai dienai nėra panaikinti, jie yra galiojantys. Visi privalo vadovautis tais detaliaisiais planais. P sugalvojo pasinaikinti savo sklypo kadastrinius duomenis 1994 metų, kurie buvo nubraižyti planelyje, nurodydamas, kad jo tas planelis yra parengtas netinkamai. Teismas, neprieštaraujant K ir Z panaikino, tačiau pasekmių niekas nepagalvojo. 2010 m. P prašė panaikinti ir tuos sprendimus, būtent tuos kurie ribojasi su P sklypais. Šito sklypo ribos po Klaipėdos apygardos teismo sprendimo buvo panaikintos, 1994 metų kadastriniai duomenys su visomis ribomis buvo panaikinti, nebeliko ne tik kadastro duomenų, bet ir ribų. Turim tokią situaciją, kad turime pastatus valstybinėje žemėje ir neturim jokio sklypo kadastrinių duomenų. K ir Z žemės sklypai, kurie ribojasi su P žemės sklypu, jų kadastriniai duomenys taip pat buvo panaikinti, pas juos taip pat neliko ribų. Kadangi ten buvo panaikinti sprendimai, kurie buvo priimti suformuoti žemės sklypus, todėl panaikinus tokius sprendimus yra panaikinami ir patys žemės sklypai. Teismas sunaikino visų trijų ieškovų žemės sklypus. Visiems trims kaimynams teko nusistatinėti savo sklypų kadastro duomenis iš naujo ir tuo pačiu prašyti, kad NŽT juos patvirtintų, tokiu būdu juos suformuojant. Z ir K kadastrinius matavimus atliko matininkas J , jis kadastrinius duomenis nustatė remiantis toje teritorijoje galiojančiais detaliaisiais planais. Detalieji planai nebuvo panaikinti, jie būtent nustatė sklypo ribas, su visomis konfigūracijomis, su visomis sąlygomis, nustatė plotus, todėl matininkas J braižydamas tas sklypo ribas ir jas įbraižydamas, tai turėjo padaryti tiksliai pagal detaliuosius planus, jis negalėjo pakeisti nei sklypo konfigūracijos, nei ploto, nei ribų posūkio taškų. NŽT patikrinusi dokumentus ir nustačiusi, kad kadastro byla atitinka teritorijų planavimo dokumentus, juos patvirtino sprendimu. P sklypo planą darytą 1994 metais teismas pats sunaikino jo prašymu, kaip netinkamą. Jie prašo panaikinti NŽT sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas būtent P žemės sklypo kadastro duomenis, nes nebuvo atsižvelgta į šalia esančių sklypų detaliųjų planų sprendinius. Ieškovas P leido matininkų biurui įbraižyti tas ribas, kokių jis norėjo, o nebuvo atsižvelgta į jokį teritorijų planavimo dokumentą, todėl gavosi taip, kad buvo įbraižytos tos ribos, ant detaliaisiais planai nustatytų ribų jas perdengiant. Ginčija NŽT sprendimą todėl, kad jie nesužiūrėjo, kad tos ribos nepersidengtų ir kad vadovaujantis dviem detaliaisiais planais jų nepažeisti. Visuose teisės aktuose NŽT yra numatyta, kad NŽT formuodama žemės sklypą ir tvirtindama jo kadastro duomenis privalo vadovautis toje teritorijoje galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu, o jo šiandienai nėra. Tai neigiama pasekmė P , nes turi rengti žemės valdos projektą, ar detalų planą, arba bet kokį teritorijų planavimo dokumentą, kuris turėtų galimybę suformuoti laisvoje valstybinėje žemėje (nes panaikinus kadastro duomenis, gaunasi, kad čia yra valstybinė žemė) suformuoti žemės sklypo ribas, nustatyti plotus, o tada spręsti klausimą dėl kadastrinių matavimų nustatymo. Trečiasis asmuo „Matininkų biuras“ atlikdamas kadastrinius matavimus, nurodo, jog jis vadovavosi 1994 metų sudarytu planu, tačiau teismas šį planą panaikino, kaip netinkamą, o ir pats P prašė jį panaikinti kaip netinkamą. Be to, yra kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų tikslinimo taisyklės, juose aiškiai nurodyta, kurie dokumentai gali prilyginti detaliesiems, teritorijų planavimo dokumentams. Ten parašyta, kad gali būti prilyginami ir žemės sklypo planai, jei jie yra patvirtinti viešo subjekto sprendimu. Tokio sprendimo dėl P žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo byloje nėra. Nėra byloje jokio plano, kuris būtų prilygintas detaliam planui, jo nėra ir kadastrinėje byloje. Be to, visi tokie dokumentai jeigu juos ir prilygintumėme detaliesiems planams, jie negali prieštarauti teritorijų planavimo registre įregistruotiems teritorijų planavimo dokumentams. Kol jie nėra panaikinti, jie yra galiojantys. NŽT sprendimas užkirto jiems kelią įregistruoti Z ir K tų dviejų sklypų bylutes, nes kadastro duomenys buvo panaikinti ir juos reikėjo kažkaip atstatyti. Kadastro duomenys buvo atstatyti pagal teritorijų planavimo dokumentus, tačiau VĮ Registrų centras tų bylų neregistruoja, jis pasisakė, kad yra persidengimas sklypų. Paaiškino, kad tą pačią dieną į VĮ Registrų centrą buvo atneštos visų trijų sklypų kadastro duomenys įregistruoti, tada jiems nurodė, jog visos trys žemės sklypo ribos persidengia, ne kadastro žemėlapyje, bet pagal planus esančius bylose. Paaiškino, kad 1994 metų P planas buvo panaikintas. A. Z. ir K detaliuosius planus, įbraižant ribas buvo vadovautasi pirminiais planais, jos buvo matininkų nustatytos, kaip tos ribos turėtų būti jau valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl jos jau ir buvo nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Paaiškino, kad matininkai vadovavosi ir VĮ Registrų centras įregistruotais koordinačių taškais. Visos ribos, kurios buvo vietinėje koordinačių sistemoje buvo automatiškai įbraižomos į valstybinę koordinačių sistemą. Paklaida buvo labai nedidelė, leistinumo ribose, transformuojant jos niekur nepabėgo. Klaipėdos apygardos teismas neįpareigojo tikslinti kadastrinių duomenų. Į pirminio žemės sklypo koordinačių ribas nebegalima žiūrėti, nes jo jau nebėra, jis yra sunaikintas. Jei nebėra tokio daikto, tai jie ir nebegali žiūrėti į pirminį buvusį iki detaliųjų planų nustatytas ribas. Duomenis iš detaliojo plano panaudojo J matininko įmonė, kad įbraižyti planuose, buvo matuojama ir žymima vietose, dalyvavo visi trys kaimynai su savo atstovais ir matininkais, žiūrima kur kalami kuolai. Sklypai baigiami formuoti, kai jau yra priimtas viešo administravimo subjekto sprendimas patvirtinti kadastrinius duomenis. Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nebuvo panaikinta pirkimo - pardavimo sutartis, kurios sudėtine dalimi ir yra planas. Pirkimo - pardavimo sandoris P buvo sudarytas 2001 metais. Detalųjį planą rengiant buvo įdėtas ne tik žemės sklypų pirminiai planeliai, bet yra įdėta ir topografiniai planai, kur įbraižytos ribos, kur jau matininkai tas ribas nustatė valstybinėje koordinačių sistemoje. Registrų centre jau tos ribos buvo transformuotos. Matininkai pasinaudojo tomis transformuotomis ribomis, jie nuvažiavę į vietą viską sutikrino ir pateikė architektui detaliam planui rengti. Paaiškino, kad K ir Z detalieji planai yra galiojantys šiai dienai ir jie šioje byloje nėra ginčijami.

I. J. K. palaikė atstovo išsakytus paaiškinimus, papildomų paaiškinimų nepateikė.

I. S. Z. taip pat palaikė atstovo išsakytus paaiškinimus. Papildomai paaiškino, kad riboženkliai stovi nuo 1992 metų.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ji yra ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė) atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo pagrindu nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad NŽT ne kartą kreipėsi į ginčo šalis - fizinius asmenis dėl žemės sklypų ribų tikslinimo. Patikslintuose skunduose šalys nurodo tą pačią informaciją. 2007 metais buvo priimtas sprendimas ne P naudai. 2010 metais vėl prasidėjo ginčai dėl žemės sklypo ribų, tačiau jau dėl naujų suformuotų sklypų. Mano, kad tiek VĮ „Registrų centras“ tiek NŽT nėra kaltos šioje byloje dėl ko yra kaltinamos. Patys ieškovai negirdi institucijų. Jie savo funkcijas vykdo tinkamai ir priima sprendimus. Situacija dabar tokia, kad jeigu ieškovo atstovas mano, kad kadastriniai matavimai yra panaikinti visiems trims sklypams, tai jau yra nerealu. NŽT taip ir tikėjosi, kad šalys po Klaipėdos apygardos teismo priimto sprendimo vėl darysis savo sklypų kadastrinius matavimus pagal atitinkamus savo teritorijų planavimo dokumentus, kurie šiuo metu yra galiojantys ir nenuginčyti, o NŽT neradusi trūkumų tuos kadastrinius matavimus patvirtins sprendimu ir ji bus teisi, jei nenustatys trūkumų. NŽT kaip institucijos tikrinančios kadastrinių matavimų patikslinimus funkcijos yra labai ribotos. NŽT žemės sklypo ribų netikrina, nes tuo klausimu pasisakė teismai. Jie tikrina tik dokumentus, pasiima teritorijų planavimo dokumentus ir patikrina ar teisingai parengta kadastro matavimų byla, netikrinant jų gretimybių. Jeigu dokumentai yra be trūkumų, jie priima sprendimus. Kol nebus nuginčytas bent vienas teritorijų planavimo dokumentas, kad jis parengtas neteisingai, kol nebus panaikinti atitinkami sprendimai, vėl reikės kreiptis į teismą. P žemės sklypas yra pirmieji tie suformuoti žemės sklypai pagal generalinį planą, taip suformuotos inventorinės knygos. Visiems ieškovams buvo parengti kadastriniai planai pirminiai ir visi trys įregistruoti VĮ Registrų centre kadastriniais išmatavimais. P panaikinti tik kadastriniai duomenys, bet ne teritorijų planavimo dokumentai, tai yra tie patys duomenys. Yra generalinis gyvenvietės planas, reikėjo atstatyti tik riboženklius, padaryti naują kadastrinių matavimų bylą, atlikti matavimus. Paaiškino, kad žemės sklypo ribos negali keistis. Paaiškino, kad NŽT negali atsakyti už tai, kokioje padėtyje atsidūrė ieškovų sklypai teismui panaikinus kadastrinius matavimus. Kai buvo panaikintas 2013 metų įsakymas dalyje, kai iš vieno sklypo atsiranda trys sklypai, jie suprato, kad buvo panaikintos tik dviem sklypams, o žymos kitiems sklypams nebuvo panaikintos, jie supranta, kad buvo panaikinti 2 sklypų. Detalusis planas buvo rengtas ant pirmojo plano kadastrinių matavimų. Atstovė paaiškino, kad nepasinaikino nei prieš tai rengtas detalusis planas, nei pirminio žemės sklypo ribos, sklypo ribos nebuvo keistos. Sklypas yra baigiamas formuoti, kai priimamas NŽT sprendimas. Jie laiko, kad teritorijų planavimo dokumentas yra galiojantis. Jie nėra detaliųjų planų nei organizatoriai nei rengėjai. Jeigu kreipėsi dėl patikrinimo sklypų, jie tai daro, jei nesikreipia tada ne. Priimdami sprendimus jų atstovė ne kartą važiavo tikrinti faktinę situaciją sklypų. NŽT atstovė susirenka visą įmanomą informaciją apie sklypus. Paaiškino, kad byloje yra generalinis planas prijungtoje byloje. Negali patvirtinti, ar tas generalinis planas yra registruotas kadastrų registre. P nėra detalusis planas. Paaiškino, kad negalima maišyti teisės aktų reikalavimų šiai dienai ir kas buvo 1994 metais. NŽT negali priversti P daryti žemės sklypo kadastrinių matavimų projekto, nes daiktinės teisės yra įregistruotos. NŽT priėmė sprendimą dėl P žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo. Žemės sklypas suformuotas 1994 metais, tas planas ir yra prilygintas detaliam planui, pagal jį P ir rengė detalųjį planą. Ar transformuojant keitėsi ribos ji negali pasakyti. Šiai dienai detalieji planai yra pagrindiniai dokumentai. Jie tikrino konkrečiai sklypą, ribų jie netikrino, su kuo jie ribojasi, jie tikrino tik vieną sklypą, bet ne visumą.

2019-07-10 teismo posėdžio metu liudytoja V. L. paaiškino, kad jai yra žinoma jog persidengia ieškovų žemės sklypo ribos. Per 10 dienų terminą yra tikrinamos bylos. Visos bylos yra tikrinamos, koordinačių jie netikrina, tikrina tik tai, ar dokumentai atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Paaiškino, kad Z ir K buvo pateiktas detalusis planas, kuris atitinka teritorijų planavimo dokumentą, o P pagal pirkimo - pardavimo inventorinę bylą. Kadastro duomenų jie netikrina, koordinates turi patikrinti Registrų centras. Paaiškino, kad jie nežiūri ar atitinka sklypo ribos. Jie žiūri pagal asmens pateiktos bylos žemės sklypo ribas, o šalia esančių sklypų koordinačių jie netikrina. Kameraliai tikrinant jie žiūri registro žemėlapius, jie negali įvertinti sklypų pasislinkimus. Vietoje jie nieko netikrina, jiems pakanka teritorijų planavimo dokumentų. 2018-09-11 P žemės sklypo kadastro byla buvo jiems pateikta, o sprendimas priimtas 2018-10-18, tik po mėnesio, nes turbūt buvo klaidų, kurias P turėjo ištaisyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovo J. P. ieškinys tenkintinas iš dalies. I. J. K. ir S. Z. ieškiniai atmestini.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovų ir jų atstovų, atsakovų atstovų ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Nustatyta, kad 2015-06-18 Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), J. P. nustatyta rūpyba, jo rūpintoja ir turto administratore paskirta R. J..

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-798-613/2017 pagal ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovams J. K., S. Z., NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, Registrų centrui dėl administracinio pobūdžio teisės aktų panaikinimo, kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo ir įpareigojimo nukelti tvoras, panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-29 sprendimą ir 2017-02-20 papildomą sprendimą bei priėmė naują sprendimą - ieškinį tenkino iš dalies: panaikino ieškovo J. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Nr. (duomenys neskelbtini); panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-17 įsakymo Nr (duomenys neskelbtini) „D. S. Z. žemės sklypo – (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), padalijimo“ dalį dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos“; panaikino NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-21 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „D. J. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), padalijimo“ dalį dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos; kitą ieškinio dalį atmetė.

Iš 2001-06-29 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad J. P. įsigijo 0,282 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudėtine dalimi buvo ir žemės sklypo planas, M 1:500, kuriame nurodyti duomenys dar 1994 metais buvo suderinti su kaimynais S. Z., J. K. ir K. L. (dabartinė savininkė V. L.).

Nustatyta, kad 1994-09-04 UAB korporacija „Matininkai“ parengė namų valdos žemės sklypo planą, M 1:500, kuriame S. Z., K. L. ir J. K. suderino žemės sklypų ribas, jos 1994-09-14 buvo patvirtintos Žemėtvarkos tarnybos viršininko G. S. ir inžinierės žemėtvarkininkės D. R., plane nurodytos sklypo ribų posūkio taškų ir pastatų kampų koordinatės vietinėje sistemoje ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000-09-11 įsakymu Nr. 2108 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Nustatyta, kad UAB korporacijos „Matininkai“ geodezininkas D. J., prašant J. P., dalyvaujant J. P., S. Z., J. K. ir K. L., 2004-02-11 atliko žemės sklypo ribų paženklinimą ir sudarė Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą Nr. 316. Žemės sklypo ribas paženklino keturiais riboženkliais, nustatė, jog kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais.

Nustatyta, kad kilus ginčui dėl žemės sklypų ribų tarp J. P. ir gretimų žemės sklypų savininkų S. Z. ir J. K. 2004 metais UAB korporacija „Matininkai“ atliko J. P. žemės sklypo ribų matavimus, parengė planą, pažymėjo, jog S. Z. yra užėmęs 44 kv. m J. P. sklypo, o J. K. – 69 kv. m.

Nustatyta, kad A. K. parengtas S. Z., J. K. ir J. P. žemės sklypų suvestinis planas (M 1:500) ir G. M. paslaugų firmos geodezininko G. M. 2010-04-29 geodezinė nuotrauka žymi J. P. ir gretimų sklypų pasislinkimą, t. y. faktiškai sklypai ir juose esantys nekilnojamieji daiktai neatitinka Registrų centre įregistruotų duomenų.

Nustatyta, kad UAB „Geometra“, prašant J. K., nedalyvaujant gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, 2009-04-22 atliko J. K. žemės sklypų ribų paženklinimą bei sudarė žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktą. Atliekant žemės sklypų ribų paženklinimą, žemės sklypų ribos paženklintos 6 riboženkliais ir nustatyta, jog kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais.

Nustatyta, kad 2009-11-26 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „D. J. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)Sendvario seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas J. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Sendvario seniūnijoje, detalusis planas (planavimo tikslas – žemės sklypo padalijimas į du sklypus).

Nustatyta, kad 2010-10-21 Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padalino J. K. nuosavybės teise valdomą kitos paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro ploto 0,2423 ha, Gindulių kaime į du sklypus pagal parengtą detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-11-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad 2010-03-17 Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo padalino S. Z. nuosavybės teise valdomą kitos paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendro ploto 0,2602 ha, (duomenys neskelbtini) į tris sklypus pagal parengtą detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad UAB „Geometra“ 2010-04-22 atliko J. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sudarė J. K. priklausančio žemės sklypo geodezinių matavimų bylą.

Nustatyta, kad 2018-10-18 NŽT Klaipėdos rajono skyrius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)kaime, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, kuriuo patvirtino žemės klypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ D. J. matininkų biuras matininko D. J. 2018-09-20 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis.

Nustatyta, kad 2010 metais S. Z. atliko jam priklausančio sklypo kadastrinius matavimus. Geodezinius matavimus atlikusi UAB „Aidila“ atliktus S. Z. priklausančio sklypo kadastrinius matavimus suderino su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi.

Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „D. S. Z. žemės sklypo (kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Gindulių kaime, padalinimo“ padalytas S. Z. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro 0,2602 ha ploto, esantis Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) į tris sklypus pagal parengtą detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „D. J. K. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), padalinimo“ padalytas J. K. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 0,2423 ha ploto, esantis Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), į du sklypus pagal parengtą detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-11-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad 2018-12-17 Valstybės įmonės Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjusi pareiškėjo S. Z. skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2018-10-26 priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)dėl kadastro duomenų pakeitimo ir 2018-12-10 priimto sprendimo Nr(duomenys neskelbtini)dėl atsisakymo pakeisti minėto žemės sklypo kadastro duomenis, priėmė sprendimą, kuriuo minėtus sprendimus paliko galioti.

Nustatyta, kad 2018-10-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius patvirtino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini), dėl nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, nustatytus pagal UAB „Gargždų projektas“ matininko A. K. 2018-07-02 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis.

Nustatyta, kad 2018-12-17 Valstybės įmonės Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjusi pareiškėjo J. P. skundą dėl valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo 2018-10-26 priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), paliko galioti Klaipėdos filialo 2018-10-26 priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2018-12-10 priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad 2018-12-17 Valstybės įmonės Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjusi pareiškėjo J. K. skundą dėl valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo 2018-10-26 priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), paliko galioti Klaipėdos filialo 2018-10-26 priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2018-12-10 priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini)įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), bei J. K. nuosavybės teisės į jį. Nuo 2017-11-08 įregistruotas juridinis faktas – įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (įregistravimo pagrindas Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-02 sprendimas Nr. 2A-798-623/2017).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini)įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), bei S. Z. nuosavybės teisės į jį. Nuo 2017-11-08 įregistruotas juridinis faktas – įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (įregistravimo pagrindas Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-02 sprendimas Nr. 2A-798-623/2017).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), bei Z. P. ir J. P. nuosavybės teisės į jį (po ½ dalį). Nuo 2017-11-08 įregistruotas juridinis faktas – įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (įregistravimo pagrindas Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-02 sprendimas Nr. 2A-798-623/2017).

Nustatyta, kad J. K. ir S. Z., atstovaujami advokato padėjėjo Visvaldo Petrylos, 2018-02-15 kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymais išregistruoti nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypus) bei daiktines teises į juos pagal 2017-11-02 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą (minėta civilinė byla Nr. 2A-798-613/2017). Registrų centro Klaipėdos filialas (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo netenkino ir nurodė, jog teismas minėtu sprendimu panaikino dokumentus, patvirtinančius žemės sklypų kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų suformavimo teisėtumo faktą; kad dokumentai, patvirtinantys proceso dalyvių nuosavybės teises į žemės sklypus, nėra panaikinti ar kitokiu būdu netekę galios; kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi pakankamo juridinio pagrindo atlikti prašyme nurodytų darbų, tai yra išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos, nes nuosavybės teises nustatantys dokumentai nėra panaikinti ar netekę galios. Taip pat teritorinis registratorius informavo, jog vykdant 2017-11-02 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-798-613/2017 minimų žemės sklypų duomenys Nekilnojamojo turto registre galėtų būti keičiami pateikus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - NTKN) nustatyta tvarka suformuotas ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas bei Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau -NTKĮ) 12 straipsnyje (reglamentuojančiame nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų keitimą teisinius pagrindus) nurodytus dokumentus. Registrų centro Klaipėdos filialo (duomenys neskelbtini)sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis.

Nustatyta, kad ieškovas S. Z. pateikė Klaipėdos filialui 2018-10-19 prašymą Nr. 19011828 pakeisti žemės sklypo: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Kartu su prašymu pateikė 2018-09-20 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad J. K. pateikė Klaipėdos filialui 2018-10-19 prašymą Nr. 19011851 pakeisti žemės sklypo: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Kartu pateikė 2018-09-20 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad J. P. įgaliotas asmuo pateikė Klaipėdos filialui 2018-10-19 prašymą Nr. 17096319 dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre. Kartu su prašymu pateikė 2018-07-02 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir NŽT Klaipėdos skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Gargždų projektas“ matininko A. K. 2018-07-02 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis.

Nustatyta, kad Registrų centro Klaipėdos filialas 2018-10-26 kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, kad vadovaujantis NTKN 125 ir 127 punktais, būtų pateikta išvada apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodant, kurie besiribojančių žemės sklypų planai yra tikslintini. NŽT pateikė 2018-11-06 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planai parengti teisingai, jie atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus.

Nustatyta, kad Registrų centro Klaipėdos filialas 2018-11-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)pakartotinai kreipėsi į NŽT, nes 2018-11-06 rašte Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo atsakyta, kuris žemės sklypo planas parengtas teisingai ir nenurodyta, kurie besiribojančių žemės sklypų planai yra tikslintini. NŽT į minėtą prašymą nepateikė išvados, kuris žemės sklypo planas yra teisingas, o kurie besiribojančių žemės sklypų planai turi būti patikslinti.

Nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2019-03-22 raštu Nr (duomenys neskelbtini) į J. P. atstovo paklausimą atsakė, kad turi būti koreguojami Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 200911-26 sprendimu Nr.T11-535 „D. J. K. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „D. S. Z. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš prijungtos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-798-613/2017 esančios medžiagos nustatyta, kad Nepriklausomas Lietuvos Respublikos teismo ekspertas Vidmantas Šerepka, atlikęs teismo ekspertizę, pateikė teismui 2014-01-15 teismo ekspertizės aktą bei fotonuotraukas. Ekspertas nustatė, jog J. K. ir S. Z. žemės sklypai persidengia su kaimyno J. P. žemės sklypu. Ekspertas pažymėjo, jog esant tokiai situacijai, galimi problemos sprendimo būdai: 1) persidengimų dalį padalyti po lygiai tarp S. Z., J. K. ir J. P., 2) vienai ar dviem iš šalių už sumažintą plotą išmokėti kompensaciją pinigais; 3) palikti esamą kadastro žemėlapyje registruotą variantą. Ekspertas pažymėjo, jog perskaičiuotos, tačiau neatitinkančios vietoje sklypo ribos buvo įbraižytos į kadastro žemėlapį. Ekspertas atkreipė dėmesį, jog nors Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino, kad J. P. žemės sklypo planas 2000-09-24 su šia tarnyba suderintas ir sklypas registruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, tačiau Registrų centras tokio plano neturi, t. y. Registrų centrui pateiktas kitas, nors ir su tomis pačiomis koordinatėmis, planas nėra suderintas su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi. Ekspertas nustatė, jog Kadastro žemėlapyje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įbraižytos ribos neatitinka (duomenys neskelbtini)vietovėje, Klaipėdos (duomenys neskelbtini)rajone, (duomenys neskelbtini), ekspertizės metu nustatytų sklypo ribų, t. y. vietovėje esančios sklypo ribos skiriasi nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų sklypo ribų, todėl sklypo ribos turi būti patikslintos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka. Ekspertas taip pat nurodė, jog faktiškai naudojamo žemės sklypo dydis ir vieta negali pasikeisti kadastro tvarkytojui perskaičiavus vietinėje koordinačių sistemoje nustatytų žemės sklypų ribų posūkių taškų koordinates į LKS94 koordinačių sistemą. Ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribos yra aiškios, tačiau neatitinka ekspertizės metu nustatytųjų, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre bei kitas aplinkybes.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. spalio 18 d. priimtų sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų keitimo, ir valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo (duomenys neskelbtini)priimtų sprendimų (duomenys neskelbtini) ir Nr. ((duomenys neskelbtini), kuriais filialas atsisakė įregistruoti žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr(duomenys neskelbtini)kadastro duomenis, ir juos galioti palikusio VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-12-17 sprendimais Nr(duomenys neskelbtini)bei Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ieškovų J. P., S. Z. ir J. K. reikalavimo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (duomenys neskelbtini) priimtus sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų keitimo.

I. J. P. prašo panaikinti J. K. ir S. Z., o ieškovai J. K. ir S. Z. prašo panaikinti J. P. žemės sklypų kadastrinius matavimus patvirtinusius administracinius aktus. Taigi ieškovas J. P. prašo apginti jo pažeistas teises, panaikinant, jo nuomone, neteisingai atliktus J. K. ir S. Z. kadastrinius matavimus, panaikinant sprendimus, kuriais buvo patvirtinti jų žemės sklypų kadastro duomenys. J. P. atstovo teigimu, matininkas D. J. atlikdamas J. K. ir S. Z. žemės sklypo kadastro matavimus pažeidė Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 30 p., kuris numato, kad pradiniais punktais turi būti naudojami tos pačios koordinačių sistemos pagrindo punktai, kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus (pradinius žemės sklypų planus); parengtų planų nederino pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 36 punktą, kuris nustato, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis ribomis ir su statinių išdėstymu. I. J. P. atstovas teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad 2018-07-02 UAB „Gargždų projektas“ matininko A. K. parengta J. P. žemės sklypo kadastro duomenų byla, kurią 2018-10-18 NŽT Klaipėdos rajono skyrius patvirtino sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), yra atitinkanti pradinių žemės sklypų planus ir ribų posūkio taškų koordinates.

Ieškovai J. K. ir S. Z. prašo apginti jų pažeistas teises, panaikinant, jų nuomone, neteisingai atliktus J. P. kadastrinius matavimus, panaikinant sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti jo žemės sklypo kadastro duomenys. Jie mano, kad J. P. sklypas buvo netinkamai suformuotas, nesilaikant galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą. Ieškovų J. K ir S. Z. atstovas teisme įrodinėjo, jog J. P. žemės sklypas buvo suformuotas netinkamai, be jokio teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, o tik NŽT Klaipėdos rajono skyriui priėmus NŽT sprendimą dėl J. P. sklypo nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir tuo buvo pažeistos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos. Atstovo teigimu, matininko D. J. parengtos J. K. ir S. Z. žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kurias 2018-10-18 NŽT Klaipėdos rajono skyrius patvirtino sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)yra parengtos teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis toje teritorijoje galiojančiais detaliaisiais planais, kurių J. P. neginčijo. Matininkas D. J. iš naujo atliko ginčo sklypų kadastrinius matavimus bei parengė sklypų planus, sukalė riboženklius.

Nagrinėjamu atveju ieškovai J. P., S. Z. ir J. K. nepareiškė reikalavimo dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ar jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Ieškovai ieškiniu reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo nereiškė ir teismas jų nenustatinėja, kadangi teismas negali spręsti reikalavimų, kurie nepareikšti (CPK 5 straipsnis, 135 straipsnis), todėl teismas plačiau dėl žemės sklypų ribų nepasisako.

Atsakovės NŽT atstovė atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu akcentavo, kad NŽT skyrius, gavęs visų trijų ieškovų ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylas, patikrino, ar planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus ir sklypo ribos atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentuose suformuotas žemės sklypo ribas. Kadangi neatitikimų nebuvo nustatyta, todėl NŽT neturėjo pagrindo atmesti tikrinimui pateiktas kadastrines bylas. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad ieškovų J. K. ir S. Z. reikalavimas panaikinti 2018-10-18 NŽT Klaipėdos rajono skyriaus priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl J. P. kadastro duomenų patikslinimo yra nepagrįstas, nes Klaipėdos apygardos teismas sprendimu nepanaikino J. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindo, todėl matininkas nustatydamas J. P. žemės sklypo kadastro duomenis, turėjo parengti žemės sklypo planą pagal žemės sklypo planą iš techninės apskaitos bylos, ką jis ir padarė.

Trečiasis asmuo UAB „Gargždų projektas“ atstovas matininkas A. K. teismo posėdžio palaikė savo išsakytus argumentus atsiliepime, patvirtino, kad jis sudarydamas ieškovo J. P. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinių matavimų bylą, vadovavosi pirminių žemės sklypų planų kadastro duomenimis (iš vietinės koordinačių sistemos) bei matavimus atliko vietoje dalyvaujant visiems gretimų sklypų savininkams.

Liudytoja D. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad visų trijų ieškovų kadastrinių matavimų bylos buvo tikrinamos pagal teritorijų planavimo dokumentus, jie koordinačių netikrino ir nelygino gretutinių sklypų koordinates. Patvirtino, jog ji žino apie ginčo sklypų pasislinkimus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo J. P. 0.2820 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nuosavybės teisės į žemės sklypą, galiojo nuo 2001-10-30. Prie 2001-06-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P (duomenys neskelbtini)pridėtas parduodamos žemės sklypo planas M 1:500, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis, 1994-09-14 suderintas patvirtintas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus viršininko. I. J. K. 0,2423 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – valstybinės žemės 1994-11-23 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Prie šios sutarties pridėtas parduodamos žemės sklypo planas M 1:500, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis, 1994-09-19 suderintas ir patvirtintas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus viršininko. Įrašas galioja nuo 1994-11-25. I. S. Z. 0,2602 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – valstybinės žemės 1999-03-04 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Prie šios sutarties pridėtas parduodamos žemės sklypo planas M 1:500, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis, 1995-02-07 suderintas ir patvirtintas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus viršininko. Įrašas galioja nuo 1999-03-04.

Bylos duomenimis nustatyta, jog gretimų žemės sklypų savininkai - ieškovai J. P., S. Z., J. K. 1994 metais suderino žemės sklypų ribas, jos 1994-09-14 buvo patvirtintos Žemėtvarkos tarnybos viršininko G. S. ir inžinierės žemėtvarkininkės D. R., plane nurodytos sklypo ribų posūkio taškų ir pastatų kampų koordinatės vietinėje koordinačių sistemoje ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000-09-11 įsakymu Nr. 2108 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. UAB korporacijos „Matininkai“ geodezininkas D. J., dalyvaujant J. P., S. Z., J. K. ir K. L. 2004-02-11 atliko J. P. žemės sklypo ribų paženklinimą bei sudarė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Žemės sklypo ribas paženklino keturiais riboženkliais, nustatė, jog kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais.

Kilus ginčams tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypo ribų, Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-02 panaikino ieškovo J. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-17 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „D. S. Z. žemės sklypo – (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), padalijimo“ dalį dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos“; panaikino NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-21 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „D. J. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), padalijimo“ dalį dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos. 2018-04-09 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas išaiškindamas savo 2017-11-02 priimtą sprendimą atkreipė dėmesį į tai, jog vykdant 2017-11-02 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ginčų žemės sklypų duomenys Nekilnojamojo turto registre galėtų būti keičiami pateikus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka suformuotas ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje (reglamentuojančiame nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus) nurodytus dokumentus. Įsiteisėjus apygardos teismo sprendimui ieškovas J. P. kreipėsi į UAB „Gargždų projektas“, o ieškovai J. K. ir S. Z. kreipėsi į IĮ D. J. matininkų biurą dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylų sudarymo. NŽT Klaipėdos skyrius, susipažinęs su ieškovų pateiktais dokumentais ir nustatęs, kad žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)planai parengti teisingai ir jie atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, priėmė sprendimus, kuriais patvirtino pareiškėjų žemės sklypų kadastro duomenis, tačiau VĮ Registrų centras juos įregistruoti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad visų žemės sklypų ribos nesutampa su gretimų žemės sklypų ribomis ir dėl to negalima žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjusi faktines ir teisines aplinkybes, padarė išvadą, kad ginčijami Klaipėdos filialo sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 2 straipsnio 8 dalis pateikia kadastro apibrėžimą, pagal kurį kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje. Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą (NTKĮ 6 straipsnio 1 dalies 13 punktas). NTKĮ 2 straipsnio 6 dalis bei 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi šio daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Pagal NTKĮ 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau ir – Kadastro nuostatai) nuostatos.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – taisyklės) 11 punkte įtvirtinta, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą, todėl matininkas iš tiesų privalo vadovautis žemės sklypo abrisu, laikinuoju planu, žemėtvarkos projektu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais. Kadastrinių matavimų paskirtis – tik nustatyti tikslias žemės sklypo ribas vietoje, tačiau dėl to viešame registre įregistruotas žemės sklypo bendras plotas nepasikeičia, išskyrus leistiną teisės aktuose numatytą paklaidą dėl skirtingo tikslumo matavimų.

Taigi nustačius, kad po atliktų kadastrinių matavimų VĮ Registrų centras atsisakė ieškovams įregistruoti žemės sklypo ribų pakeitimus kadastro žemėlapyje, kadangi sklypo ribos nesutampa su gretimų žemės sklypų ribomis, ieškinio pagrįstumas priklauso nuo to, ar ieškovai ir kadastrinius matavimus atlikę matininkas laikėsi minėto Įstatymo, Nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Ieškovas J. P. savo reikalavimą panaikinti NŽT sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. K. ir S. Z. žemės sklypų kadastrinių duomenų keitimo, tai grindžia matininko D. J. aukščiau nurodytais padarytais procedūriniais kadastrinių matavimų pažeidimais.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju ieškovai J. K., S. Z. ir matininkas laikėsi teisės aktų reikalavimų atliekant kadastrinius matavimus, būtina pabrėžti, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis), todėl byloje būtina patikrinti ar ieškovai ir matininkas laikėsi Nuostatų reikalavimų, ar yra įvykdę visus reikalavimus, kad galėtų teikti prašymą įregistruoti nustatytus kadastro duomenis, ar padaryti procedūrų pažeidimai, jeigu jie buvo padaryti, turėjo esminės įtakos kadastro duomenų teisingam nustatymui.

Nuostatų 32 punktas numato kokius veiksmus turi atlikti matininkas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu. Nuostatai reglamentuoja kadastrinius matavimus atliekančio matininko veiklą nustatant kadastro duomenis ir juos fiksuojant, taip pat viešojo administravimo subjekto - Žemėtvarkos skyriaus, veiklą tikrinant matininko nustatytus kadastro duomenis ir juos derinant, taip pat kito viešojo administravimo subjekto - Kadastro tvarkytojo, kuriam teikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, veiklą tikrinant ir registruojant kadastro duomenis. Nekilnojamojo daikto savininko teisių ir pareigų nustatant kadastro duomenis Nuostatai iš esmės nereglamentuoja, nes šių duomenų nustatymas, fiksavimas ir įforminimas priskirtas matininko kompetencijai, o pastarojo veiklos tikrinimas – Žemėtvarkos skyriaus ir Kadastro tvarkytojo kompetencijai. Pagal Nuostatus, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę prašyti atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti Kadastro tvarkytojui įregistruoti nustatytus kadastro duomenis, kuriuos patikrina minėti viešojo administravimo subjektai.

Nagrinėjamu atveju visi ieškovai yra žemės sklypų, kuriems yra atlikti kadastriniai matavimai, savininkai, todėl visi turi vienodas teises atliekant kadastrinius matavimus, tačiau ginčyti šalys gali ne nurodytą viena kitos teisę atlikti kadastrinius matavimus, o tik tuos viena kitos veiksmus, kurie pažeidžia jų teises kadastrinių matavimų atlikimu. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia ir tai, kad nekilnojamojo daikto savininkas pats negali konstatuoti, ar matininko atlikti veiksmai yra teisėti, ar kadastriniai matavimai yra teisingi, ar kadastro duomenų bylos dokumentai parengti teisingai, nes tikrinti visa tai yra minėtų viešo administravimo subjektų kompetencija.

Šiuo atveju visi trys ieškovai negali tarpusavyje ginčytis dėl atliktų kadastrinių matavimų teisingumo, nes juos atlieka matininkas, o tikrina, derina ir įregistruoja arba atsisako tai padaryti minėti viešojo administravimo subjektai. Kadastrinius matavimus atlieka matininkas, nepriklausomai nuo žemės sklypo savininkų norų ir subjektyvios nuomonės, nes jis įpareigotas vadovautis teisės aktuose nurodytais teritorijų planavimo ir kitais dokumentais, taip pat jų pagrindu atliekamais matavimais vietoje. Šalys net negali reikšti reikalavimų pačiam matininkui dėl kadastrinių matavimų teisingumo ir reikalauti juos atlikti kitaip, nes matininko veiksmus tikrina ir nurodymus ištaisyti trūkumus dėl kadastrinių matavimų duoda tik tam įgaliojimus turintis Žemėtvarkos skyrius. Tai reiškia, kad šioje byloje ginčo šalys gali ginčyti tik tuos viena kitos veiksmus, kurie pažeidžia jų teises siekiant nustatyti tikslius jų žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti, bet ne kliudyti viena kitai užbaigti kadastrinių matavimų procedūras vien tik dėl savo subjektyvios nuomonės apie atliktų matavimų teisingumą. Todėl siekiant išspręsti šalių ginčą reikalinga nustatyti, kuri šalis elgiasi sąžiningai, protingai ir teisingai, o kuri trukdo kitai šaliai pasinaudoti savo teise.

Iš trečiojo asmens UAB „Gargždų projektas“ atsiliepimo ir matininko A. K. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad matininkui atlikus J. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus, jis pastebėjo, kad VĮ Registrų centre įregistruotame kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos neatitinka faktinėje natūroje, braižytos ribos kerta pastatus. Matininkas patvirtino, kad esant tokiam neatitikimui, jis sutikrino faktiškai vietoje ribas ir naudojamas tvoras, išlygino sklypo matavimus pagal kadastro duomenis. Paaiškino, kad jis kadastro matavimus atliko pagal pirminius žemės sklypų planų kadastro duomenis (vietinėje koordinačių sistemoje), nes jie yra galiojantys, nepanaikinti. Patvirtino, kad vietinėje sistemoje kaimynų tvoros atitinka, bet paėmus LKS-94 duomenis iš Registrų centro žemėlapio, jos buvo pasislinkusios, kirto ūkinius pastatus. Taip pat jis patvirtino, kad matininkas D. J., nustatant J. K. ir S. Z. žemės sklypų ribas po detaliųjų planų patvirtinimo vadovavosi VĮ Registrų centro teoriškai parskaičiuotomis koordinatėmis iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą, o ne išlikusiais žemės sklypų ribų posūkio taškais (tvorų kampais). Šias aplinkybes patvirtino ir pats matininkas D. J. savo rašytame 2018-06-29 paaiškinime J. P. į 2018-06-25 raštą.

Ieškovai J. K. ir S. Z. atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovų matininkas D. J., atlikdamas ieškovų žemės sklypų kadastrinius matavimus vadovavosi toje teritorijoje galiojančiais detaliaisiais planais, nes detalieji planai nebuvo panaikinti, jie būtent nustatė sklypo ribas, su visomis konfigūracijomis, ribų posūkio taškus su visomis sąlygomis.

Ieškovo J. P. atstovas, grįsdamas ieškinio dalyką nurodė, kad matininkas D. J. ieškovų S. Z. ir J. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko nesivadovaudamas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 552, 30 punktu, kuris numato, kad pradiniais punktais turi būti naudojami tos pačios koordinačių sistemos pagrindo punktai, kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus atveju pagal žemės sklypų įsigijimo dokumentus (pradinius žemės sklypų planus). Taip pat nurodė, kad matininkas D. J. parengtų planų nederino pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-45/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau -Taisyklių) 36 punktą, kuris nustato, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis ribomis ir su statinių išdėstymu. Teismas su šiais ieškovo J. P. atstovo išsakytais argumentais, kad ieškovų J. K. ir S. Z. matininkas D. J. nesivadovavo pirminiais dokumentais, sutinka, o tai, kad kadastrinių matavimų matininkas D. J. neatliko vietoje, patvirtino ir ieškovų J. K. ir S. Z. atstovas. Teismas taip pat laiko pagrįstais ieškovo J. P. atstovo argumentus, kad matininkas D. J., atlikdamas ieškovų J. K. ir S. Z. sklypų kadastrinius matavimus galimai nesivadovavo Taisyklių 6.8 p. nustatytų reikalavimų, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra naudojami Lietuvos Respublikos teritorijos ortofotografiniai žemėlapiai, topografiniai žemėlapiai ir planai, inžinerinių tinklų planai, gretimų žemės sklypų planai ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais ir kt., nes kitu atveju būtų pastebėjęs sklypo persidengimus. Taip pat teismas laiko pagrįstais ieškovo atstovo išsakytus argumentus, kad ieškovų J. P. ir J. K. detalieji planai turi būti tikslinami, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2019-03-22 raštu (duomenys neskelbtini) ieškovo J. P. atstovą informavo, kad turi būti koreguojami Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-11-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „D. J. K žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „D. S. Z. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat pirmiau išdėstyti ir išanalizuoti duomenys patvirtina, kad NŽT, žinodama apie sklypų pasislinkimus, ir tai, kad jau nuo 2003 metų tarp šalių vyksta ginčai dėl sklypo ribų, tikrindama visų ieškovų žemės sklypo planus nesivadovavo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų NŽT prie ŽŪM generalinio direktoriaus 2009-09-03, įsakymu Nr.1P-98, 3 p., kuris numato, kad jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, atliekamas žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietoje. NŽT atstovė ir liudytoja D.L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vietoje žemės sklypo ribos tikrinamos nebuvo, NŽT priimdama sprendimą patikrino tik teritorijų planavimo dokumentus.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vietovėje paženklintos privačios žemės ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus negali būti keičiamos. Transformuojant žemės sklypo koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kadastrinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai.

Taigi ieškovų J. K. ir S. Z. užsakyti ir matininko D. J. atlikti jų žemės sklypo kadastriniai matavimai, akivaizdžiai pažeidžiant riboženkliais nustatytą ieškovo J. P. žemės sklypo ribą, ir transformuojant jų žemės sklypo koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę yra netikslūs. Todėl tiek atlikti kadastriniai matavimai, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (duomenys neskelbtini) priimti sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. K. ir S. Z. žemės sklypų kadastrinių duomenų keitimo, kuriais buvo suderintas jų žemės sklypo planas, yra naikintini, nes šiais poįstatyminiais teisės aktais yra pažeidžiamos ieškovo J. P. teisės ir pareigos. Nors NŽT tikrindama ginčo sklypų kadastrinius matavimus, nenustatė, kad šie matavimai neatitiktų ar prieštarautų teritorijų planavimo dokumentams, taip pat kitiems dokumentams, tačiau pati pripažino, kad sklypo koordinačių ji netikrino ir nelygino su gretimų žemės sklypų ribomis, todėl teismas daro išvadą, kad NŽT neturėjo teisinio pagrindo tvirtinti D. J. atliktų ieškovo J. K. ir S. Z. kadastrinių matavimų.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, „tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. <...> Pagal CK 4.45 straipsnį, ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad visų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.“ (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).

Nagrinėjamos situacijos atveju, esant anksčiau išdėstytų ir išanalizuotų aplinkybių visumai, ieškovo J. P. ginčijami NŽT sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir teisingais, todėl yra naikintini.

Ieškovo J. K. ir S. Z. atstovo išsakytas argumentas, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo panaikinti J. P. žemės sklypo bei J. K. ir S. Z. žemės sklypų, kurie ribojasi su P žemės sklypu, kadastriniai duomenys dėl ko nebeliko ir sklypų ribų, atmestinas kaip nepagrįstas, nes Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-09 savo nutartyje dėl sprendimo išaiškinimo aiškiai pasisakė, kad teisėjų kolegija panaikino dokumentus, patvirtinančius žemės sklypų kaip atskirų nekilnojamųjų turto objektų suformavimo teisėtumo faktą, tai yra panaikino žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos, tačiau nesprendė klausimo dėl nuosavybės teisių į atskirus nekilnojamojo turto objektus panaikinimo ar pan.

Pirmiau išdėstytų ir išanalizuotų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad J. P. žemės sklypo kadastro duomenys buvo atlikti vadovaujantis pirminiais žemės sklypo dokumentais (pirkimo - pardavimo sutartimi, planu) vietinėje koordinačių sistemoje bei kadastriniai žemės sklypo matavimai atlikti pagal faktinius vietoje duomenis, dalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams, todėl ieškovų S. Z. ir J. K. reikalavimas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. P. žemės sklypų kadastrinių duomenų keitimo – atmestinas.

Dėl ieškovų S. Z. ir J. K. reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (duomenys neskelbtini)sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); reikalavimo įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. spalio 19 d. prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018 m. spalio 19 d. prašymą (reg. Nr(duomenys neskelbtini)).

Ieškovai S. Z. ir J. K. reikalavimą panaikinti aukščiau nurodytus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimus grindžia tuo, kad ieškovai 2018-10-19 kreipėsi į atsakovę įrašyti jiems priklausančių žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą ir pridėjo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, NŽT 2018-10-26 priimtus sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau filialas ginčijamais sprendimais atsisakė pakeisti Z ir K sklypo kadastro duomenis ir prašymo nagrinėjimą atidėjo 1 mėnesiui. Registrų centras jiems nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktu, ieškovų sklypo ribų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes ginčo sklypų ribos nesutampa su gretimo žemės sklypo, priklausančio J. P. ribomis. Pateikė 2018-10-26 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsisakymo pakeisti jų sklypų kadastro duomenis teisinį pagrindą nurodė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktą ir 17 straipsnio 4 dalį. Nurodė, jog jie nesutiko su Registrų centro filialo priimtais sprendimais ir juos apskundė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka Centriniam registratoriui Valstybės įmonei Registrų centrui, tačiau registratorius išnagrinėjęs jų skundus, priėmė 2018-12-17 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais atsisakė tenkinti pareiškėjų skundus. Filialui pakartotinai pasikreipus į NŽT, Klaipėdos rajono skyrius filialui pateikė 2018-11-06 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad Ginčo sklypų planai parengti teisingai, jie atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Kadangi aplinkybės, trukdančios teritoriniam registratoriui pakeisti ginčo sklypų kadastro duomenis nebuvo pašalintos, filialas 2018-12-10 priėmė ginčo sprendimus atmesti jų prašymus pakeisti prašomų žemės sklypų kadastro duomenis. Ieškovai nesutikimą su priimtais sprendimais grindžia tuo, kad J. P. sklypas buvo netinkamai suformuotas, nesilaikant galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą, todėl negalėjo būti kliūtis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre jų sklypų ribas, kurios buvo nustatytos pagal galiojančius detaliuosius planus. Jie mano, kad priimant ginčo sprendimus nebuvo atsižvelgta į Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-02 sprendimą, kuriuo buvo panaikinti jų ir J. P. sklypų kadastriniai duomenys. Argumentavo tuo, kad kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti registruojami tik kai yra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas. Tokiu būdu, jų manymu, NŽT sprendimo teisinis pagrindas nurodytas netinkamai, nes J. P. sklypas nebuvo formuojamas pagal jokį teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.

Atsakovė VĮ Registrų centras su ieškovų reikalavimais panaikinti ginčo sprendimus nesutiko, argumentuodama tuo, (duomenys neskelbtini). sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)filialas atidėjo vieno mėnesio laikotarpiui sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo priėmimą, kadangi remiantis teritorinio registratoriaus Kadastro duomenų tvarkymo skyriaus 2018-10-26 išvada buvo nustatyta, kad ieškovų žemės sklypo ribų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, kadangi sklypo ribos nesutampa su gretimų žemės sklypų ribomis. Nurodė, jog filialas du kartus kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, kad būtų pateikta išvada apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodant, kurie besiribojančių žemės sklypų planai yra tikslintini, tačiau NŽT išvados, kuris žemės sklypo planas yra teisingas, o kurie besiribojančių žemės sklypų planai turi būti tikslinami, teritoriniam registratoriui nepateikė. Nurodė, jog aplinkybės, trukdančios teritoriniam registratoriui pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis nebuvo pašalintos, todėl Klaipėdos filialas ginčijamais sprendimais atmetė S. Z. ir J. K. prašymus pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, kadangi žemės sklypo ribų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje.

Taigi nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, ar kadastro tvarkytojas pagrįstai atsisakė pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis pagal pareiškėjų J. K. ir S. Z. 2015-08-21 pateiktus prašymus.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad kadastro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kai šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Kadastro tvarkytojas, įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu ar administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų.

Įvertinus minėtas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas, matyti, kad Kadastro tvarkytojas prieš pažymėdamas kadastro duomenis žemėlapyje, turi patikrinti, ar žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai) 100 punkte nustatyta, kad į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Pagal Nuostatų 109 punktą, nekilnojamojo daikto ribas kadastro žemėlapyje pažymi kadastro tvarkytojo darbuotojai valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, naudodami geografinių informacinių sistemų (GIS) programines priemones, naujausią kartografinę medžiagą ir Lietuvos Respublikos georeferencinių duomenų pagrindą. Nuostatų 114 punkte nustatyta, kad prieš pažymėdamas kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas, kadastro tvarkytojas patikrina, ar nėra trukdančių pažymėti nekilnojamojo daikto ribas aplinkybių, numatytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje.

2 2 Konstatuotina, kad Nuostatai atsakovą irgi įpareigoja patikrinti, ar daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Atsakovas būtent prašymo pateikimo metu turi vertinti pateikto prašymo pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė, kad ieškovų J. K. ir S. Z. žemės sklypo ribos nesutampa su gretimo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis ir dėl to negalima žemės sklypų ribų pažymėti kadastro žemėlapyje. Šiuo atveju atsakovas nustatęs tokią aplinkybę turėjo pagrindą atsisakyti pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Atsakovas prašomus atlikti teisinės registracijos veiksmus privalo atlikti remdamasis kartu su prašymu pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašymo turinį. VĮ Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija atsakovo sprendimus pripažino teisėtais. Teismas šiuo atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių ginčijami sprendimai turėtų būti naikintini. Atsakovui teisės aktuose nenustatyta pareiga tikslinti žemės sklypo plano netikslumus. Šiuo atveju atsakovas nepažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo.

Nuostatai ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės), reglamentuoja žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas. Pagal Taisyklių 10 punktą, kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų (toliau – užsakovai) ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens (toliau – vykdytojas) susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais. Taisyklių 11 punkte įtvirtinta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Įvertinus Nuostatus ir Taisykles, darytina išvada, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, tačiau VĮ Registrų centrui nei Nuostatuose, nei Taisyklėse tokia kompetencija nesuteikta. Pažymėtina, kad Klaipėdos filialas du kartus kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, kad būtų pateikta išvada apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodant, kurie besiribojančių žemės sklypų planai yra tikslintini, todėl buvo priimti ginčytini sprendimai atidėti vieno mėnesio laikotarpiui sprendimo priėmimus. Tačiau NŽT išvados, kuris žemės sklypo planas yra teisingas, o kurie besiribojančių žemės sklypų planai turi būti tikslinami, teritoriniam registratoriui nepateikė. Ieškovų nurodyti teiginiai dėl netinkamai suformuoto J. P. žemės sklypo kadastro duomenų, negali paneigti kadastro tvarkytojo nustatytų aplinkybių, egzistavusių ieškovų prašymų pateikimo momentu bei negali paneigti kadastro tvarkytojo pareigos tikrinti duomenis ir, nustačius neatitiktį, jų neregistruoti.

Kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktai nenustato pareigos inicijuoti kadastro ribų tikslinimo, taip pat ir pareigos pažymėti Žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, jei jos nesutampa su kito šalia esančio žemės sklypo ribomis, tai ieškovų teiginiai, kad atsakovas privalėjo jų prašymą tenkinti, atmestini kaip nepagrįsti.

Esant pirmiau išdėstytiems duomenims, nurodytam teisinam reglamentavimui, konstatuotina, kad atsakovas pagal jam suteiktą kompetenciją išnagrinėjo ieškovų J. K. ir S. Z. 2018-10-19 prašymus ir priėmė teisingus sprendimus. Klaipėdos filialo teritorinio registratoriaus sprendimai, yra motyvuoti, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, todėl pripažįstami teisėtais ir pagrįstais. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ginčijami sprendimai turi būti panaikinti.

Netenkinus ieškovų reikalavimo panaikinti ginčijamus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo (duomenys neskelbtini)sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-12-17 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti tenkinamas ieškovų išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti ieškovų J. K. ir S. Z. 2018-10-19 prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018-10-19 prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl ir šis ieškovų J. K. ir S. Z. reikalavimas atmestinas.

Dėl ieškovo J. P. reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą. Tokiu atveju turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. teismų praktikoje išaiškinta, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik ieškovo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Taip pat pripažįstama, kad neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14 – 653/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14) ir kt.).

Ieškovas J. P. neturtinės žalos atlyginimą kildina iš to, kad neturtinė žala jam kilo iš atsakovo neteisėtų sprendimų priėmimo, kurie buvo panaikinti teismine tvarka. Ieškovo teisės nebuvo apgintos operatyviai, jis patyrė stipresnius dvasinius išgyvenimus, nei paprastai jie patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmą. Jam buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu. Nurodo, jog dėl neteisėtų skundžiamų sprendimų jo žemės sklypo plotas sumažėjo iki 0,2522 ha, iki šiol kadastriniai duomenys nėra įregistruoti NT registre, todėl jam buvo sukeltas nepatogumas, negalėjimas disponuoti žeme. Mano, jog esant visoms trims CK 6.271 straipsnyje numatytoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, įvertinus jo patirtos turtinės žalos dydį dėl daugkartinių kadastrinių matavimų (Klaipėdos apygardos teismo sprendimas 30-38 dalys), nepagrįstų administracinių nuobaudų (2010-04-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr.A2.2-8714/2010), kurios buvo paskirtos pagal NŽT surašytus administracinių nusižengimų protokolus. Todėl ieškovas, atsižvelgdamas į pažeidžiamų vertybių pobūdį, jo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kuri nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, prašo teismo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl institucijos kaltės ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes ieškovas nenurodė konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, kurių neatlikimo ar netinkamo atlikimo pagrindu jis kildina neturtinės žalos atsiradimą. Argumentavo, kad nuo 2003 metų yra išnagrinėtos dvi civilinės bylos pagal ieškovo J. P. pateiktus ieškinius bendrosios kompetencijos teismui. Jau nuo 2003 metų vyksta ginčai dėl privačių žemės sklypų ribų nustatymo, dėl ko ieškovas kreipėsi su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą prašydamas nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribas ir apginti jo, kaip savininko, teises, tačiau teismas 2007-08-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-729/2007 ieškinį atmetė. Antroji civilinė byla baigta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-798-613/2017, kuriuo panaikinti ieškovo J. P. žemės sklypo kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; panaikinta Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-10 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „D. S. Z. žemės sklypo - (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), padalinimo“ dalis dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos; panaikinta Klaipėdos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-21 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „D. J. K. žemės sklypo - (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), padalinimo“ dalis dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos. Nurodė, jog NŽT ne kartą teismo posėdžio metu prašė teismą įpareigoti ieškovo atstovą advokatą A. Platauną tikslinti ieškinio reikalavimus, kadangi nebuvo keliamas reikalavimas panaikinti patvirtintus detaliuosius planus. Ieškovo atstovas daugiau nei keturis kartus tikslino ieškinio reikalavimus, taip vilkindamas bylos operatyvų išnagrinėjimą. Ieškovo atstovo patikslintų ieškinių reikalavimai buvo nekonkretūs ir netikslūs, todėl tik dėl netinkamo pareiškėjo atstovavimo šiandien susidariusi tokia situacija, kad ginčas tarp žemės sklypų savininkų nėra išspręstas. Be to, nurodė ir tai, kad ieškovas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, nenurodo konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, kurių neatlikimo ar netinkamo atlikimo pagrindu jie kildina neturtinės žalos atsiradimą. Nesant surinktų įrodymų, pagrindžiančių neteisėtų veiksmų buvimą, negalima nustatyti vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų buvimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad būtent ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, privalėjo pateikti įrodymus, kad NŽT ir jos darbuotojai atliko konkrečius neteisėtus veiksmus, dėl kurių būtent ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurios piniginė išraiška yra būtent 10 000 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. P. nuo 2003 metų teisme ginčus sprendžia ne dėl nesutarimų su NŽT, o dėl nesutarimų su gretimų sklypų savininkais J. K. ir S. Z. dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Ieškovo argumentai, kuriais jis įrodinėja atsakovės neteisėtus veiksmus, būtent, kad dėl neteisėtų skundžiamų sprendimų jo žemės sklypo plotas sumažėjo iki 0,2522 ha – atmestini kaip nepagrįsti, nes iki šiol kadastriniai duomenys nėra įregistruoti NT registre.

Tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-798-613/2017 panaikino ieškovo J. P. žemės sklypo kadastrinius duomenis įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, teismo vertinimu, negalima laikyti atsakovės neteisėtais veiksmais, nes panaikinti žemės sklypo kadastro duomenis pareiškė pats J. P., o gretimų sklypų kaimynai tam neprieštaravo.

Be to, apygardos teisme nustatyta, kad ieškovas J. P. ieškinį tikslino 9 kartus, taip vilkindamas bylos nagrinėjimą.

Taip pat atmestinas ieškovo atstovo argumentas dėl administracinės nuobaudos J. P. paskyrimo pagal NŽT surašytą administracinį nusižengimų protokolą 2010 metais, kadangi J. P. 2010-04-29 priimtą teismo nutarimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris išnagrinėjęs J. P. skundą 2011-06-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-1146/2011 J. P. skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą.

Kiti ieškovo argumentai, kuriais ieškovas įrodinėja pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo daugkartiniais kadastriniais matavimais, taip pat atmestini, nes į bylą nepateikta jokių įrodymų, kuo pasireiškė atsakovės darbuotojų kaltė dėl šių kadastrinių matavimų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas yra tos nuomonės, kad vien netiesioginiai įrodymai – ieškovo atstovo paaiškinimai, nėra pakankami konstatuoti ieškovo patirtus išgyvenimus, susijusius su skundžiamais administraciniais aktais.

Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, tai reiškia, kad turi būti nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai kaip būtinoji žalos atlyginimo sąlyga.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus ir išanalizuotus duomenis, teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad ieškovas J. P. neįrodė neturtinės žalos, susijusios su skundžiamų administracinių aktų priėmimu, fakto, jis neįrodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų, todėl tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo. Dėl to šis ieškovo J. P. reikalavimas – atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Įstatymas reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui J. P. buvo suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jam finansuojant 100 proc. teisinės pagalbos. Be to, ieškovo rūpintoja R. J., dar iki valstybinės Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalbos J. P. suteikimo, 2019 m. sausio 3 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Algirdu Platauna. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad R. J. už advokato teisinę pagalbą iš viso sumokėjo 1200 Eur. Byloje pateiktos Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos patvirtina, jog, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui J. P., buvo patirtos 711 Eur advokato užmokesčio išlaidos. Tenkinus du ieškovo J. P. reikalavimus ir vieną atmetus, teismas vertina, kad ieškovo J. P. ieškinys patenkintas 66 proc. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui J. P. už advokato teisinę pagalbą priteistini 792 Eur, o Valstybinės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nepriteistinos.

I. J. K. ir S. Z. ieškiniai atmestini, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė ir priteisti jų neprašė.

Pateikta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 14,76 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškovo J. P. ieškinys tenkintinas 66 proc, tai 4,87 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo J. P. nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 96 straipsnis). Likusi išlaidų dalis valstybei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri taip pat atstovauja valstybę, nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo J. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)dėl J. K. žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. Z. žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimo.

Kitoje dalyje J. P. ieškinį atmesti.

Ieškovų J. K. ir S. Z. ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 792 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. P..

Sprendimui įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.