Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovams J. K. ir S. Z., atsakovų atstovams advokatams Raimondui Mažuliui ir Karoliui Gerbauskui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atstovei R. S.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P., atstovaujamo R. J. bei advokato Algirdo Plataunos, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovams J. K., S. Z., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, valstybės įmonei Registrų centrui dėl administracinio pobūdžio teisės aktų panaikinimo, kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo ir įpareigojimo nukelti tvoras, tretieji asmenys V. L., V. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė:Panaikinti ieškovo J. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Nr. (duomenys neskelbtini).Nustatyti ieškovo 2820 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2015-06-03 uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gargždų projektas“ atliktus kadastrinius matavimus ir sudarytą žemės sklypo planą.Įpareigoti atsakovus S. Z. ir J. K. nukelti jų pastatytas tvoras J. P. žemės sklype ir atlaisvinti 71 kv. m ir 85 kv. m ploto užimtą ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį.Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-17 įsakymo Nr. 4-1346-(1.3) „Dėl S. Z. žemės sklypo – (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“ dalį dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos.Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-21 įsakymo Nr. Ž 12-860 „Dėl J. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“ dalį dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos.Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė tai, jog 2001-06-29 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi J. P. įsigijo 0,282 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatyti jam nuosavybės teise priklausantys pastatai. Prie žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pridėtas 1994-09-04 korporacijos ,,Matininkai“ parengtas žemės sklypo planas, M 1:500, jame nurodytas sklypo plotas, ribos, posūkio taškų koordinatės.Ieškovas nurodo, jog 1994 m. sklypo ribos buvo suderintos su kaimynais. Ieškovo J. P. žemės sklypas įregistruotas 2001-10-30 vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 2000-09-11 įsakymu Nr. 2108, žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti Klaipėdos rajono mero 2000-04-05 potvarkiu Nr. 258. Sklypo plane pažymėta, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras 2001-10-25 registravo sklypo ribas kadastro žemėlapyje. 1981 metais buvo pažymėti ieškovo žemės sklype esantys pastatai. Nuo 2003 metų ieškovas su atsakovais J. K. ir S. Z. ginčija žemės sklypų ribas. Ieškovas tvirtina, jog pastarieji sunaikino riboženklius ir tvorą užtvėrė ieškovo žemės sklype. Korporacija ,,Matininkai“ 2005-09-04 atliko patikslintus J. P. žemės sklypo ribų matavimus, parengė planą. G. M. paslaugų įmonė 2010-06-28 atlikusi J. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatė, kad sklypai persidengia – J. K. užima 85 kv. m, o S. Z. 71 kv. m ieškovo žemės sklypo. Sklypų persidengimus nustatė ir matininko A. K. darytas 3-ų sklypų suvestinis planas bei kadastro žemėlapio ištraukos. J. P. žemės sklypo riba taškais 1-2 kerta ūkinio pastato kampą. Pagal sklypo planą (sutarties priedą) sklypo riba yra 3 metrų atstumu (M 1:500) nuo pastato. Toks atstumas buvo numatytas tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-12-15 įsakymu Nr. 243 (Žin., 1997, Nr.60-14321) patvirtintų respublikinių statybos normų RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ 2.7 punkte. Ieškovo teigimu, jo žemės sklypo duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, t. y. registro duomenys neatitinka 2001-06-29 žemės pirkimo–pardavimo sutarties priedo – 0,2820 ha ploto žemės sklypo plano M 1:500. Teigia, jog, pagal eksperto išvadą, žemės sklypai yra pasislinkę į pietus maždaug apie 3,20 m. Dėl tokių žemės sklypo kadastrinių duomenų netikslumų atsakovai neteisėtai naudojasi 156 kv. m ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi. Ieškovas prašo nustatyti sklypo ribas pagal 2015-06-03 uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gargždų projektas“ atliktus kadastrinius matavimus ir sudarytą žemės sklypo planą. Ginčijami Klaipėdos apskrities viršininko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkinio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimai dėl atsakovų žemės sklypų padalijimo yra neteisėti ir naikintini, nes pirmiau turėjo būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos ir surašomi žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiami žemės sklypo planai. Nesant riboženklių, UAB „Aidila“ ir UAB „Geometra“ matininkai privalėjo atlikti kadastrinius matavimus vietoje ir atstatyti sunaikintus riboženklius, o ženklindami sklypų ribas kviesti gretimų sklypų savininkus. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui galėjo būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada Žemėtvarkos skyrius galėjo derinti žemės sklypo planą ir tikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus viešajame registre. Atliekant kadastrinius matavimus, sklype esančių statinių kertės nebuvo koordinuojamos. Atsakovų žemės sklypų padalijimas buvo vykdomas vykstant ginčams dėl atsakovų ir ieškovo sklypų ribų.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-29 sprendimu ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimus dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, konstatavo, jog ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą administracinio pobūdžio teisės aktams apskųsti prašant juos panaikinti, nes apie ginčijamus administracinius aktus jam buvo žinoma jau 2011 m. lapkričio mėnesį, tačiau reikalavimą panaikinti šiuos administracinius aktus ieškovas teismui pareiškė tik 2015-07-02 patikslinęs ieškinį.Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2 009-11-26 sprendimu N. T11-535 buvo patvirtintas UAB „Idmava ir partneriai“ parengtas J. K. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas (4 t., 18 b. l.), o Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-24 sprendimu N. T11-590 buvo patvirtintas UAB „Idmava ir partneriai“ parengtas S. Z. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas (3 t., 92 b. l.). Šiais sprendimais buvo suformuoti ginčijami žemės sklypai, tačiau ieškovas šių detaliųjų planų bei jų sprendinių neginčija, todėl nepanaikinus detaliųjų planų sprendinių, nėra galimybės panaikinti jų pagrindu suformuotus žemės sklypus. Naujai formuojami atsakovų žemės sklypai būtų formuojami vadovaujantis detaliųjų planų sprendiniais. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog ieškovo reikalavimai panaikinti detaliaisiais planais suformuotus žemės sklypus, neprašant panaikinti pačių detaliųjų planų, yra neįgyvendinami, t. y. iš esmės ieškovui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl šiuos ieškinio reikalavimus atmetė. Be to, teismas taip pat pažymėjo, jog jei būtų panaikinti ir detalieji planai, tai ieškovui taip pat jokių teisinių pasekmių nesukeltų, nes žemės sklypų ribos būtų nustatomos pagal ankstesnes atsakovų žemės sklypų ribas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. pagal žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, pagal kurias buvo parengti atsakovų žemės sklypų detalieji planai.Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovo žemės sklypas faktiškai neatitinka VĮ Registrų centre įregistruotų žemės sklypo ploto bei konfigūracijos. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje nenustatyta, kad VĮ Registrų centro registruotos ieškovo bei atsakovų J. K. ir S. Z. žemės sklypo ribos nesutaptų ar jos persidengtų, jog transformuojant ieškovo žemės sklypo koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į LKS 94 būtų atlikta techninių klaidų, jog atsakovų J. K. ir S. Z. valdomų žemės sklypų plotų dydžiai viršytų VĮ Registrų centre įregistruotus dydžius, konstatavo, kad neįrodyta, jog UAB „Aidila“ ir UAB „Geometra“ matininkai pagal detaliuosius planus atlikdami žemės sklypų kadastrinius matavimus būtų pakeitę anksčiau patvirtintas ir įregistruotas atsakovų žemės sklypų ribas, besiribojančias su ieškovo žemės sklypu, nepateikta duomenų, jog ieškovo žemės sklypo plotas ir konfigūracija sumažėjo dėl atsakovų S. Z. ir J. K. atliktų kadastrinių matavimų, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas negalėjo paaiškinti, kada ir dėl kokių priežasčių pasikeitė ieškovo žemės sklypo plotas bei konfigūracija, konstatavo, jog ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimo.Nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl jam priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, panaikinimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nepanaikinus atsakovų J. K. ir S. Z. žemės sklypo ribų, nėra galimybės ieškovui suformuoti kitokio ploto ir konfigūracijos žemės sklypą; priešingu atveju šio ieškinio reikalavimo patenkinimas ieškovui nesukeltų norimų pasekmių. Nustatęs, jog ieškovas dėl jam priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų panaikinimo pirmiausia, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro nuostatais, turėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą, tačiau į VĮ Registrų centrą dėl jam priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų panaikinimo ar pakeitimo nesikreipė, atmetė šį ieškinio reikalavimą, nes ieškovas nepasinaudojo įstatyme numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.Spręsdamas reikalavimą dėl ieškovo žemės sklypo ribų nustatymo pagal 2015-06-03 UAB „Gargždų projektas“ atliktus kadastrinius matavimus ir sudarytą žemės sklypo planą, teismas pažymėjo, jog nepanaikinus atsakovų J. K. ir S. Z. žemės sklypų ribų, ieškovo žemės sklypo ribos negali būti nustatomos ant atsakovų žemės sklypų, nes ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribos persidengtų.Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovams S. Z. ir J. K. nukelti jų tvoras iš ieškovo žemės sklypo, teismas konstatavo, jog nepanaikinus atsakovų J. K. ir S. Z. žemės sklypų ribų ir ieškovui neįrodžius, jog atsakovų tvora yra ieškovo sklype, šis ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-29 sprendimo gautas ieškovo J. P. (toliau – ir apeliantas) apeliacinis skundas. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-29 sprendimą panaikinti, netaikyti administracinio akto apskundimo senaties termino arba jį atnaujinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo nustatyti jo žemės sklypo ribas teisėtumo (CK 4.45 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nenustatyta, jog VĮ Registrų centro įregistruotos ieškovo ir atsakovų J. K. ir S. Z. žemės sklypų ribos nesutaptų ar jos persidengtų. Šią teismo išvadą paneigia UAB korporacijos „Matininkai“ ir G. M. paslaugų įmonės parengti planai, kuriuose nurodomas sklypų persidengimas ir pažymėtos ginčo teritorijos, be to, sklypų persidengimus nustatė teismo ekspertas V. Š. ir matininkas A. K. darytame 3-ų sklypų suvestiniame plane, taip pat kadastro žemėlapio ištraukos.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nenustatyta, kad transformuojant ieškovo žemės sklypo koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į LKS 94 būtų atlikta techninių klaidų. Apeliantas pažymi, jog transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, atsirado žemės sklypų ribų pasikeitimų, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos skiriasi nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų, jos persidengia (pasislenka). VĮ Registrų centras pažymėdamas žemės sklypų ribas kadastro žemėlapyje neatliko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnyje nustatytų veiksmų, todėl žemės sklypų ribų pasikeitimų atsirado dėl kadastro tvarkytojo kaltės.Apeliantas taip pat nesutinka su VĮ Registrų centro teiginiais, jog jis nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo ribų tikslinimo. VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2009-11-06 raštu Nr. (1.1.7.-3110)s-6314 atsakė į apelianto kreipimąsi.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepanaikinus detaliųjų planų, kuriais suformuoti atsakovų J. K. ir S. Z. žemės sklypai, nėra galimybės panaikinti jų pagrindu suformuotus žemės sklypus. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsniu, detalieji planai yra dokumentai, kurių pagrindu nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, tai yra dokumentai, kurie suteikia teisę plėtoti veiklą žemės sklype.Ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti, nes jie buvo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytus imperatyvus. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsakovų žemės sklypų nustatytų kadastro duomenų netikrino ir neteisėtai juos patvirtino Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-17 įsakymu Nr. 4-1346-(1.3) „Dėl S. Z. žemės sklypo – (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-21 įsakymu Nr. Ž 12 - 860 „Dėl J. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“.Atsakovo J. K. žemės sklypo padalijimo plano derinimas ir kadastrinių matavimų patvirtinimas buvo atliekamas tuo metu, kai teisme vyko ginčai dėl žemės sklypų ribų.Dėl atsakovų VĮ Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos ieškovo ir trečiojo asmens V. L. kaip žemės savininkų teisės, nes atsirado žemės sklypų persidengimų, todėl nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimai turėtų būti vertinami ir viešojo intereso apsaugos aspektu.Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra įsigijęs 0,2820 ha ploto žemės sklypą, tačiau naudojasi 0,2522 ha ploto žemės sklypu, yra pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kada ieškovui tapo žinoma apie ginčijamus administracinius teisės aktus, todėl netinkamai taikė administracinių aktų apskundimo senaties terminą (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas manytų, jog ieškinio senaties terminas praleistas, ieškovas prašo šį terminą atnaujinti.Atsakovams S. Z. ir J. K. pirmosios instancijos teisme taip pat atstovavo UAB „Almontus“, kuriai J. K. 2010-10-19 sumokėjo 115,85 Eur, o pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė iš ieškovo, tačiau UAB „Almontus“ negali būti fizinių asmenų atstove civiliniame procese, taip pat negali būti priteisiamos jai sumokėtos sumos.Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas patikslintu ieškiniu neprašė panaikinti 2001-06-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P55/2001-364, kurios pagrindu buvo įregistruoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, o nepanaikinus minėto dokumento, negalima panaikinti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų minėto žemės sklypo kadastro duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog apie ieškovo ginčijamus administracinius aktus jam buvo žinoma jau 2010 metų lapkričio mėnesį, todėl pagrįstai pripažino, kad ieškovas reikalavimą dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais pareiškęs tik 2015-07-02 praleido vieno mėnesio apskundimo terminą, todėl pagrįstai taikė senatį administracinių aktų ginčijimui.Ieškovas patikslintame ieškinyje nebuvo pareiškęs reikalavimo atnaujinti terminą administraciniams aktams ginčyti, todėl, vadovaujantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde šio reikalavimo taip pat negalėjo pareikšti.Ieškovo prašomų panaikinti administracinių aktų (Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-17 įsakymas Nr. 4-1346-(1.3) „Dėl S. Z. žemės sklypo – (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-21 įsakymas Nr. Ž 12 - 860 „Dėl J. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“) panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, nes buvo įgyvendinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2009-11-26 sprendimu Nr. T11-535, ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2009-12-24 sprendimu Nr. T11-590, sprendiniai. Tai reiškia, jog panaikinus ieškovo prašomus administracinius aktus, liktų galioti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patvirtinti atsakovų žemės sklypų detalieji planai, kurių pagrindu bus galima vėl parengti naujai suformuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas ir jų duomenis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu vėl įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neva nepasisakė dėl jo reikalavimo nustatyti jo žemės sklypo ribas. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigia ieškovas, pažymėjo, jog nepanaikinus atsakovų žemės sklypų ribų, ieškovo žemės sklypo ribos negali būti nustatomos ant atsakovų žemės sklypų, nes ieškovo ir atsakovų žemės sklypai persidengtų.Teisme taip pat gautas atsakovų J. K. ir S. Z., atstovaujamų advokato Raimondo Mažulio, atsiliepimas į apeliacinį skundą, apeliacinį skundą prašo atmesti bei priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas teisingai įžvelgė, kad visi šie penki reikalavimai susiję su J. P. noru pakeisti savo ir gretimų sklypų ribas, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, be to, tokio pat pobūdžio ginčas jau buvo spręstas ankstesniuose teismuose ir J. P. nenaudai: „2004-02-05 Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas J. K. ir S. Z. apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr. 3A-20/2004 pagal J. P. ieškinį atsakovams S. Z., J. K., trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti neteisėtai ant jo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatytą tvorą ir netrukdyti naudotis ieškovui priklausančiu žemės sklypu – nusprendė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2003-09-25 sprendimą panaikinti ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ginčas šioje byloje kilo dėl šalių žemės sklypų ribų. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, jog jo žemės sklypo ribos atitinka pirminius žemės skyrimo dokumentus ir kad atsakovų tvora yra jo sklypo ribose. 2007-11-21 Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2A-926-33/2007, apeliacine tvarka pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovams S. Z. ir J. K. bei tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir VĮ Registrų centrui dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-08-30 sprendimo – Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog ieškovo ir atsakovų sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, jos yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre“. Taigi, ankstesni teismai, iš esmės jau pasisakė ir atsakovai J. K. ir S. Z. sutinka su Teismo nuomone, kad „Nenuginčijus šių kadastrinių duomenų pakeisti žemės sklypo ribas teismas neturi pagrindo. <...> atstatyti riboženklius pagal kadastro žemėlapį ieškovas gali ir neteismine tvarka.“Ieškovo reikalavimai panaikinti jo paties žemės sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre ir nustatyti ieškovui 2820 kv. m ploto žemės sklypo ribas pagal 2015-06-03 UAB „Gargždų projektas“ sudarytą žemės sklypo planą negali būti nagrinėjami teisme, nes: 1) dėl ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo Nekilnojamojo turto registre atsakovai S. Z. ir J. K. niekada neprieštaravo ir 2) teismas nekompetentingas panaikinti ir (ar) įregistruoti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir (ar) žemės sklypų ribas. Šie veiksmai atliekami Nekilnojamojo turto registro įstatyme ir nuostatuose nustatyta tvarka, tačiau ieškovas nepateikė duomenų apie tai, jog jis buvo pradėjęs minėtuose teisės aktuose nustatyta tvarka savo sklypo kadastrinių matavimo duomenų keitimą, t. y. ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.Nesutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo nustatyti jo žemės sklypo ribas teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovo ir atsakovų sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, jos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir tai jau nustatyta ankstesniuose teismų sprendimuose, todėl nenuginčijus šių kadastrinių duomenų, pakeisti žemės sklypo ribas teismas neturi pagrindo, o atstatyti riboženklius pagal kadastro žemėlapį ieškovas gali ir neteismine tvarka. Be to, ieškovas ginčą kildina ne iš atliekamų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir jų metu kilusio ginčo tarp kaimynų dėl sklypų bendros ribos nustatymo, o iš to, kad pasikeitus matavimų sistemai iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą, VĮ Registrų centras, pažymėdamas šių žemės sklypų ribas kadastro žemėlapyje, padarė klaidą.Ieškovas nurodė, jog sklypų persidengimus nustatė teismo ekspertas V. Š. ir matininko A. K. darytas 3 sklypų suvestinis planas bei kadastro žemėlapio ištraukos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl V. Š., kaip teismo eksperto, kadastrinių matavimų pasisakė, kad V. Š. yra teismo ekspertas teritorijų planavimo srityje, bet ne kadastrinių matavimų, todėl jis, kaip ne tos srities specialistas, negali atlikti ir vertinti kitų asmenų atliekamų kadastrinių matavimų. Iš esmės teismo ekspertizę atliko (kadastrinius matavimus ir vertinimus dėl žemės sklypų ribų persidengimo) A. K., kuris yra ieškovo samdytas asmuo (neobjektyvus ir šališkas), neturėdamas tokios teisės.Teismas nurodė visas faktines aplinkybes, leidusias ieškovui laiku kreiptis į teismą dėl nurodytų individualių administracinių aktų panaikinimo, tačiau ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, visą bylinėjimosi laiką ignoravo savo tariamai pažeistų teisių gynimą. Tik ketvirtą kartą teikdamas patikslintą ieškinį, 2015-07-02 (po daugiau kaip ketverių metų nuo sužinojimo apie priimtus ginčijamus aktus) ieškovas paprašė teismo juos panaikinti. Atsakovai pritaria teismui, kad terminas ginčyti minėtus aktus yra praleistas ir praleistas daug, o svarbių priežasčių terminui atnaujinti ieškovas nepateikė.Nepanaikinus 2009-11-26 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu N.T11-535 patvirtinto J. K. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 2009-12-24 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu N.T11-590 patvirtinto S. Z. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų, kuriais buvo suformuoti ginčijami žemės sklypai, nėra galimybės panaikinti ar pakeisti jų pagrindu suformuotų žemės sklypų ribas. Net jei ir būtų panaikinti šie detalieji planai, ieškovui taip pat jokių teisinių pasekmių tai nesukeltų, nes žemės sklypų ribos būtų nustatomos pagal ankstesnes atsakovų žemės sklypų ribas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.CPK 56 straipsnio nuostata leidžia kartu su advokatu ar advokato padėjėju atstovais pagal pavedimą būti ir kitiems asmenims, tarp jų ir V. P., tiek kaip UAB „Almonus“ direktoriui, tiek kaip fiziniam asmeniui, nes notariškai patvirtintame įgaliojime tai buvo numatyta.Teisme taip pat gautas trečiojo asmens V. L. atsiliepimas į apeliacinį skundą, trečiasis asmuo V. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepanaikinus detaliųjų planų sprendinių, nėra galimybės panaikinti jų pagrindu suformuotus žemės sklypus.Liudytojo A. K. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, labai prieštaringi. Pirmiausia jis nurodo, jog iš atsakovų S. Z. ir J. K. atėmus ieškovo nurodyto ploto žemės sklypo dalis, minėtų atsakovų žemės sklypų plotai nesumažėtų. Vėliau – kad atsakovų žemės sklypų ribos pasislinktų, bet jie nenukentėtų. Dar liudytojas nurodo, jog visas kvartalas turėtų slinktis per tris metrus, t. y. sklypų ribos eitų per pastatus.Ieškovas, manydamas, kad jam realiai trūksta žemės ir dėl to kalti atsakovai S. Z. ir J. K., galėjo šiems asmenims reikšti reikalavimą, pavyzdžiui, dėl kompensacijos priteisimo.Nėra jokių realių galimybių tenkinti ieškovo reikalavimą nustatyti jo žemės sklypo ribas pagal 2015-06-03 UAB „Gargždų projektas“ atliktus kadastrinius matavimus ir sudarytą žemės sklypo planą, nes būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti lūkesčiai.Ieškovas yra praleidęs senaties terminus.Klaipėdos apygardos teismo 2017-08-30 protokoline nutartimi atsakovui VĮ Registrų centrui pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, ar transformuojant žemės sklypų koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į LKS 94 koordinačių sistemą nebuvo netikslumų.VĮ Registrų centras, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2017-08-30 protokolinę nutartį, Klaipėdos apygardos teismui 2017-10-02 pateikė papildomus įrodymus. VĮ Registrų centras pažymėjo, jog sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų ir juose esančių pastatų kampų pasislinkimo kadastro žemėlapyje nuo 2,63 m iki 3,55 m (palyginti su ekspertizės metu parengtuose planuose duotomis koordinatėmis) priežastimi negali būti transformavimo paklaida. Nurodė, jog labiausiai tikėtinos šių sklypų ribų ir pastatų kampų pasislinkimo priežastys gali būti šios: 1) sklypų kadastrinių matavimų susiejimo su vietinio geodezinio tinklo punktais klaida 2) klaidingos vietinio geodezinio tinklo punktų, su kuriais buvo susieti kadastriniai matavimai, koordinatės, duotos koordinačių kataloge, kuriuo naudojosi matininkas. Prie VĮ Registrų centro pateiktos informacijos VĮ Registrų centras pridėjo kadastro žemėlapio ištraukas, kuriose matyti pažymėtas sklypas (duomenys neskelbtini) vietinėje koordinačių sistemoje ir LKS94 koordinačių sistemoje. VĮ Registrų centras pažymi, jog linijų ilgiai, konfigūracija nepasikeitė, o sklypo plotas po transformavimo atitinka leidžiamą ploto paklaidą (kuri nustatyta ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėta dar 2001 metais (2001-10-25), todėl pagal aerofotografinį žemėlapį tuo metu nebuvo galimybės patikrinti, ar teisingai pamatuotos ir pažymėtos sklypo ribos. Iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo matyti, kad teismo ekspertas V. Š. turi teisę atlikti žemės reformos žemėtvarkos projektų ekspertizę, tačiau neturi tinkamos kvalifikacijos Lietuvos valstybinių koordinačių sistemų transformavimo paklaidai nustatyti, todėl jo pateiktos išvados dėl žemės sklypų koordinačių transformavimo klaidingumo yra neteisingos.Klaipėdos apygardos teisme 2017-10-04 gautas atsakovų S. Z. ir J. K. atstovo advokato Karolio Gerbausko prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo. Prašyme advokatas nurodo, jog teismo ekspertas V. Š. neturi teisės atlikti kadastrinių matavimų ekspertizę, nes neturi tam reikiamos kvalifikacijos. Už tai ekspertui V. Š. buvo skirtas įspėjimas. Prie prašymo prideda Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2015-07-24 sprendimą Nr. KT-6.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai apeliacinio skundo reikalavimus palaikė. Iš esmės dėstė tas pačias faktines aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje ir apeliaciniame skunde. Taip pat prašė apklausti liudininką kadastrinius matavimus atlikusį A. K..Atsakovai S. Z. ir J. K. teismo posėdžio metu su apeliaciniu skundu nesutiko, nesutikimą grindė procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Be to, papildomai nurodė, jog visi trys – J. P., S. Z. ir J. K., pirmiausia įsigijo po 15 arų ploto žemės sklypus, vėliau kiekvienas įsigijo papildomai po 10 arų ploto žemės sklypus, todėl ieškovo J. P. reikalavimas, kad jo žemės sklypo plotas būtų 28 arai, t. y. trimis arais didesnis, negu jis įsigijo, yra nepagrįstas.Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė su ieškovo apeliaciniu skundu teismo posėdžio metu nesutiko, paaiškino, jog ieškovas nurodo, jog kaltas dėl jo neva pasislinkusios žemės sklypo dislokacijos yra VĮ Registrų centras, tačiau ieškovas prašo panaikinti būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priimtus administracinius aktus.VĮ Registrų centro atstovė paaiškino į bylą pateiktus papildomus įrodymus, nurodė, jog galimas žemės sklypų dislokacijos pasikeitimas nėra ir negali būti įvykęs dėl koordinačių transformacijos iš vietinės koordinačių sistemos į LKS94 sistemą metu padarytos klaidos. Žemės sklypų registracija Registrų centre atlikta vadovaujantis dokumentais. Pažymėjo, jog duomenų, kad neteisingai nužymėtos sklypo ribos, nėra.Kaip liudytojas apklausiamas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis teismo pavedimu atliko kadastrinius matavimus. A. K. manymu, sklypų ribų pasislinkimą galėjo lemti dar 1995–1996 metais atliktų kadastrinių matavimų metu matininko naudotos VĮ Registrų centre įregistruotos atsakovams priklausančių sklypų ribų koordinatės. Liudytojo A. K. teigimu, atkūrus ieškovo ir atsakovų S. Z. ir J. K. sklypų ribų koordinates pagal 5 bylos tomo 6 lape esantį trijų sklypų suvestinį planą, faktiškai naudojamų sklypų plotas nepasikeistų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

J. P. 2001-06-29 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi (b. t. 1, b. l. 7–8) įsigijo 0,282 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudėtine dalimi buvo ir žemės sklypo planas, M 1:500 (b. t. 1, b. l. 9), kuriame nurodyti duomenys dar 1994 metais buvo suderinti su kaimynais S. Z., J. K. ir K. L. (dabartinė savininkė V. L.) (1994-09-04 UAB korporacija „Matininkai“ parengė namų valdos žemės sklypo planą, M 1:500 (b. t. 2, b. l. 208), kuriame S. Z., K. L. ir J. K. suderino žemės sklypų ribas, jos 1994-09-14 buvo patvirtintos Žemėtvarkos tarnybos viršininko G. S. ir inžinierės žemėtvarkininkės D. R., plane nurodytos sklypo ribų posūkio taškų ir pastatų kampų koordinatės vietinėje sistemoje ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000-09-11 įsakymu Nr. 2108 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.Trečiojo asmens V. L. žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat ribojasi su J. P. žemės sklypu. V. L. priklausančio žemės sklypo ribos su kaimynu J. P. suderintos ir kadastriniai matavimai atlikti 1995 m. balandžio mėnesį (b. t. 4, b. l. 61), VĮ Registrų centre duomenys įregistruoti 1997-11-07.UAB korporacijos „Matininkai“ geodezininkas D. J., prašant J. P., dalyvaujant J. P., S. Z., J. K. ir K. L., 2004-02-11 atliko žemės sklypo ribų paženklinimą ir sudarė Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą Nr. 316 (b. t. 3, b. l. 148–149). Žemės sklypo ribas paženklino keturiais riboženkliais, nustatė, jog kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais.Tarp J. P. ir gretimų žemės sklypų savininkų S. Z. ir J. K. kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų.UAB korporacija „Matininkai“ 2004 metais atliko J. P. žemės sklypo ribų matavimus, parengė planą, pažymėjo, jog S. Z. yra užėmęs 44 kv. m J. P. sklypo, o J. K. – 69 kv. m.J. P. kreipėsi į UAB korporaciją „Matininkai“, kuri 2005 metais sudarė J. P. priklausančio žemės sklypo planą (M 1:500) (b. t. 1, b. l. 17). Plane kadastrinius matavimus atlikęs matininkas A. J. pažymėjo, jog gretimų sklypų savininkas S. Z. naudojasi 44 kv. m J. P. priklausančio sklypo dalimi, o J. K. – 69 kv. m.J. P. 2010 metais kreipėsi į G. M. paslaugų įmonę, kuri, atlikusi J. P. priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, 2010-06-28 sudarė J. P. žemės sklypo planą (M 1:500) (b. t. 1. b. l. 26). Geodezininkas, atlikęs J. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus, kartu su planu pateikė 2010-04-29 geodezinę nuotrauką (M 1:500) (b. t. 1, b. l. 27), kurioje pažymėta, jog nubrėžus J. P. žemės sklypo ribas pagal VĮ Nekilnojamojo turto registre įregistruotas koordinates, J. P. priklausančio vieno iš nekilnojamojo turto objektų dalis atsiduria už jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos.Byloje esantys A. K. parengtas S. Z., J. K. ir J. P. žemės sklypų suvestinis planas (M 1:500) (b. t. 1, b. l. 30) ir G. M. paslaugų firmos geodezininko G. M. 2010-04-29 geodezinė nuotrauka (b. t. 1, b. l. 31) žymi J. P. ir gretimų sklypų pasislinkimą, t. y. faktiškai sklypai ir juose esantys nekilnojamieji daiktai neatitinka Registrų centre įregistruotų duomenų.2008 metais J. P. buvo informuotas apie parengto detaliojo plano, numatančio padalyti žemės sklypą į tris sklypus (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), baigiamąjį etapą. Pranešime (b. t. 1, b. l. 99) nurodyta, jog su parengtu detaliojo plano projektu galima susipažinti nuo 2008-11-04 iki 2008-12-01 adresu (duomenys neskelbtini). Vieša projekto ekspozicija vyks nuo lapkričio 18 iki gruodžio 1 d. tuo pačiu adresu. Viešas susirinkimas vyks gruodžio 2 d. 17 val. ten pat. Pranešime taip pat nurodyta, jog planavimo pasiūlymus dėl projekto sprendimų galima teikti raštu iki viešo susirinkimo planavimo organizatoriui. Nurodyta parengto projekto sprendinių ar viešo svarstymo procedūrų apskundimo tvarka. Planavimo organizatoriumi nurodytas S. Z..UAB „Geometra“, prašant J. K., nedalyvaujant gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, 2009-04-22 atliko J. K. žemės sklypų ribų paženklinimą bei sudarė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą (b. t. 4, b. l. 12–13). Atliekant žemės sklypų ribų paženklinimą, žemės sklypų ribos paženklintos 6 riboženkliais, taip pat nustatyta, jog kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais.Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-11-26 sprendimu Nr. T11-535 „Dėl J. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ (b. t. 4, b. l. 18) patvirtintas J. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas (planavimo tikslas – žemės sklypo padalijimas į du sklypus).UAB „Geometra“ 2010-04-22 atliko J. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sudarė J. K. priklausančio žemės sklypo geodezinių matavimų bylą (b. t. 4, b. l. 9–23). 2010 metais S. Z. atliko jam priklausančio sklypo kadastrinius matavimus. Geodezinius matavimus atlikusi UAB „Aidila“ atliktus S. Z. priklausančio sklypo kadastrinius matavimus suderino su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi. Į bylą pateiktas S. Z. žemės sklypo planas (M 1:500) (b. t. 1, b. l. 98) bei nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (b. t. 3, b. l. 104–111). Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-17 įsakymu Nr. 4-1346-(1.3) „Dėl S. Z. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“ (b. t. 4, b. l. 78) padalytas S. Z. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro 0,2602 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), į tris sklypus pagal parengtą detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-24 sprendimu Nr. T11-590.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-21 įsakymu Nr. Ž12-860 „Dėl J. K. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“ (b. t. 4, b. l. 3–4) padalytas J. K. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,2423 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), į du sklypus pagal parengtą detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-11-26 sprendimu Nr. T11-535.Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-18 nutartimi (b. t. 2, b. l. 71–73) paskirta J. P. ir gretimų žemės sklypų, kurių savininkai yra J. K., S. Z. ir V. L., t. y. žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), geodezijos ir kartografijos darbų valstybinė ekspertizė, kuria atlikti pavesta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Ekspertui pateikti šie klausimai: 1) ar tikrinamų sklypų plotai ir ribos, pažymėtos kadastro žemėlapyje, GIS sistemoje, atitinka faktiškai naudojamų sklypų ribas ir plotą, 2) ar tikrinamų žemės sklypų kadastro duomenys atitinka Gindulių kaimo vietovės planavimo dokumentams, 3) kokios J. P. žemės sklypo koordinatės yra nurodytos ant generalinio plano ir kokios yra šiuo metu J. P. faktiškai naudojamos žemės sklypo koordinatės.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-06-04 pateikė raštą Nr. 1SD-(10.2)-1353 (b. t. 2, b. l. 115–117), jame nurodo, jog ji nėra kompetentinga įvykdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-18 nutartyje pavestą atlikti ekspertizę.UAB „Gargždų projektas“ geodezininkas A. K. 2013-02-13 ieškovo J. P. prašymu atvyko atlikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Ieškovas sukvietė gretimų žemės sklypų savininkus bei Klaipėdos rajono policijos komisariato įgaliotinį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Tačiau J. K. ir S. Z. bei jiems atstovaujantys teismuose asmenys nesutiko įsileisti geodezininko, todėl matavimo darbai buvo sustabdyti (b. t. 4, b. l. 172).Nepriklausomas Lietuvos Respublikos teismo ekspertas V. Š., atlikęs teismo ekspertizę, pateikė teismui 2014-01-15 teismo ekspertizės aktą (b. t. 4, b. l. 88–100) bei fotonuotraukas (b. t. 4, b. l. 101–110). Ekspertas nustatė, jog J. K. ir S. Z. žemės sklypai persidengia su kaimyno J. P. žemės sklypu. Ekspertas pažymėjo, jog esant tokiai situacijai, galimi problemos sprendimo būdai: 1) persidengimų dalį padalyti po lygiai tarp S. Z., J. K. ir J. P., 2) vienai ar dviem iš šalių už sumažintą plotą išmokėti kompensaciją pinigais; 3) palikti esamą kadastro žemėlapyje registruotą variantą. Ekspertas taip pat pažymi, jog perskaičiuotos, tačiau neatitinkančios vietoje sklypo ribos buvo įbraižytos į kadastro žemėlapį. Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino, kad J. P. žemės sklypo planas 2000-09-24 su šia tarnyba suderintas ir sklypas registruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, tačiau Registrų centras tokio plano neturi, t. y. Registrų centrui pateiktas kitas, nors ir su tomis pačiomis koordinatėmis, planas nėra suderintas su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi. Ekspertas nustatė, jog Kadastro žemėlapyje adresu (duomenys neskelbtini), įbraižytos ribos neatitinka (duomenys neskelbtini), ekspertizės metu nustatytų sklypo ribų, t. y. vietovėje esančios sklypo ribos skiriasi nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų sklypo ribų, todėl sklypo ribos turi būti patikslintos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka. Ekspertas, atsakydamas į teismo pateiktus klausimus, pažymėjo, jog:

žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) (ieškovo J. P.), (duomenys neskelbtini) (padalyto į 3 sklypus (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (atsakovo S. Z.), (duomenys neskelbtini) (padalyto į 2 sklypus (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (atsakovo J. K.) ir (duomenys neskelbtini) (trečiojo asmens V. L.) naujai pastatytų riboženklių nerasta;atsižvelgiant į tai, jog tarp nurodytų žemės sklypų naujai pastatytų riboženklių nerasta, negalima nustatyti, ar minėtų žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės atitinka vietovėje esančius (įtvirtintus) riboženklius, nurodytus žemės sklypo planuose;Kadastro žemėlapyje įbraižytos pastatų ir sklypo ribos neatitinka, vadinasi, yra netinkamas žemės sklypų ribų posūkių taškų susiejimas su valstybiniu geodeziniu pagrindu;J. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas ir ribų linijų ilgiai kartografuoti situacijos elementai atitinka planuose nurodytą kai kurią informaciją (plotas ir riba su V. L. žemės sklypu, tačiau neatitinka sklypo vietos dėl nesąryšio);per J. P. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra suprojektuotas plane pažymėtas kelias į J. K. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir S. Z. sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir toks kelias nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;faktiškai naudojamo žemės sklypo dydis ir vieta negali pasikeisti kadastro tvarkytojui perskaičiavus vietinėje koordinačių sistemoje nustatytų žemės sklypų ribų posūkių taškų koordinates į LKS94 koordinačių sistemą;ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribos yra aiškios, tačiau neatitinka ekspertizės metu nustatytųjų, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre;nėra kelio, besiribojančio su pietvakarine ieškovo J. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi. Nėra įvažiuojamojo kelio iš (duomenys neskelbtini) į J. K. žemės sklypą šalia suprojektuoto J. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje pagal pažymėjimą plane;pagal teritorijų planavimo dokumentus nėra numatytas kelias, tik bandokelio vieta su keičiamomis ribomis, šiuo metu naudojama įvažiuotiį ieškovo J. P. nuosavybės teise valdomą namų valdos sklypą;ieškovo J. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas, parengtas 2010-06-28 G. M. paslaugų įmonės, atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir pažymėtas sklypo ribas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-07-16 nutartimi (b. t. 4, b. l. 175–176) paskirta atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini) (ieškovo J. P.), (duomenys neskelbtini), padalyto į tris sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (atsakovo S. Z.), ir (duomenys neskelbtini), padalyto į du sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (atsakovo J. K.), kadastrinius matavimus, pavedant juos atlikti UAB „Gargždų projektas“.UAB „Gargždų projektas“ 2015-06-16 pateikė teismui kadastrinių matavimų dokumentus (b. t. 5, b. l. 3–14). 2015-06-03 aiškinamajame rašte kadastrinius matavimus atlikęs geodezininkas nurodė, jog nustatant J. K. ir S. Z. žemės sklypų ribas po detaliųjų planų patvirtinimo, darbus vykdę ir kadastrinių matavimų bylas paruošę matininkai iki galo neatliko visų kadastro nuostatų 15.2 ir 32 punktuose aprašytų veiksmų, koordinačių žiniaraščiuose nurodė kadastro tvarkytojo (VĮ Registrų centro) teoriškai perskaičiuotas žemės sklypų ribų koordinates, neatstatė žemės sklypų riboženklių pagal nustatytą tvarką, dėl to persidengė faktiškai naudojamos žemės sklypų ribos vietovėje.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovui bei jo atstovams apie ginčijamus administracinio pobūdžio teisės aktus buvo žinoma nuo 2010 metų lapkričio mėnesio, tačiau jis juos panaikinti prašė tik 2015-07-02, todėl pripažino, kad ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą administracinio pobūdžio teisės aktams skųsti prašant juos panaikinti, dėl to atmetė ieškovo reikalavimus dėl administracinio pobūdžio teisės aktų panaikinimo.Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog J. P. apie jo galbūt pažeistas teises sužinojo ne tada, kai jam tapo žinoma apie ginčijamus administracinio pobūdžio aktus, o būtent nuo kadastrinių matavimų bylose esančių sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų. Apie šiuose aktuose įrašytus duomenis J. P. tapo žinoma tik gavus S. Z. ir J. K. žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. P. kelis kartus kreipėsi į VĮ Registrų centrą bei į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašydamas pateikti J. K. ir S. Z. žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, tačiau šios institucijos pateikdavo raštus – atsakymus į J. P. prašymus. J. P. teismo paprašius įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pateikti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų kopijas (t. 2, b. l. 171), Nacionalinė žemės tarnyba prašomus duomenis atsisakė pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie pažeistas J. P. teises jam tapo žinoma ne nuo sužinojimo apie priimtus administracinio pobūdžio teisės aktus, o nuo to momento, kai teismo pavedimu buvo atlikti visų trijų sklypų (J. P., S. Z. ir J. K.) kadastriniai matavimai, šie duomenys pateikti teismui, t. y. paaiškėjus aplinkybei, kad nustatant J. K. ir S. Z. žemės sklypų ribas po detaliųjų planų patvirtinimo darbus vykdę ir kadastrinių matavimų bylas paruošę matininkai neatstatė žemės sklypų riboženklių pagal nustatytą tvarką, dėl to persidengė faktiškai naudojamos žemės sklypų ribos vietovėje. Prie 2015-06-16 teismui pateikto aiškinamojo rašto geodezininkas taip pat pateikė suvestinį S. Z., J. K. ir J. P. žemės sklypų ribų planą, M 1:500 (b. t. 5, b. l. 6), iš jo akivaizdu, jog ginčijamų administracinio pobūdžio teisės aktų pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotos atsakovų S. Z. ir J. K. žemės sklypų ribos neatitinka faktiškai naudojamų žemės sklypų ribų. Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovui J. P. apie ginčijamais administraciniais aktais pažeistas jo teises tapo žinoma ne, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo J. P. sužinojimo apie šiuos aktus, o nuo momento, kai jam tapo žinoma aplinkybė, jog šių aktų pagrindu įregistruotų gretimų žemės sklypų ribos persidengia su dalimi jo žemės sklypo, t. y. nuo 2015-06-18. Atsižvelgiant į tai, jog patikslintas ieškinys, kuriame taip pat pareikšti reikalavimai panaikinti administracinius aktus, teismui pateiktas 2015-06-30, konstatuotina, jog J. P. nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo termino.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad transformuojant ieškovo žemės sklypo koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į LKS 94 buvo padaryta techninių klaidų ir dėl to atsirado žemės sklypų ribų pasikeitimų. Be to, VĮ Registrų centras, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2017-08-30 protokolinę nutartį, Klaipėdos apygardos teismui 2017-10-02 pateikė papildomus įrodymus, nurodė, jog sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų ir juose esančių pastatų kampų pasislinkimo kadastro žemėlapyje nuo 2,63 m iki 3,55 m (palyginti su ekspertizės metu parengtuose planuose duotomis koordinatėmis) priežastimi negali būti transformavimo paklaida. Nurodė, jog labiausiai tikėtinos šių sklypų ribų ir pastatų kampų pasislinkimo priežastys gali būti šios: 1) sklypų kadastrinių matavimų susiejimo su vietinio geodezinio tinklo punktais klaida; 2) klaidingos vietinio geodezinio tinklo punktų, su kuriais buvo susieti kadastriniai matavimai, koordinatės, duotos koordinačių kataloge, kuriuo naudojosi matininkas. Prie VĮ Registrų centro pateiktos informacijos VĮ Registrų centras pridėjo kadastro žemėlapio ištraukas, kuriose matyti pažymėtas sklypas (duomenys neskelbtini) vietinėje koordinačių sistemoje ir LKS94 koordinačių sistemoje. VĮ Registrų centras pažymi, jog linijų ilgiai, konfigūracija nepasikeitė, o sklypo plotas po transformavimo atitinka leidžiamą ploto paklaidą (kuri Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėta dar 2001 metais (2001-10-25), todėl pagal aerofotografinį žemėlapį tuo metu nebuvo galimybės patikrinti, ar teisingai pamatuotos ir pažymėtos sklypo ribos. Iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo matyti, kad teismo ekspertas V. Š. turi teisę atlikti žemės reformos žemėtvarkos projektų ekspertizę, tačiau neturi tinkamos kvalifikacijos Lietuvos valstybinių koordinačių sistemų transformavimo paklaidai nustatyti, todėl jo pateiktos išvados dėl žemės sklypų koordinačių transformavimo klaidingumo yra neteisingos.Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas V. Š. ekspertizės akto dalimi, kurioje nustatyta, jog perskaičiuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS 94 sistemą J. P. sklypo ribos ir pastatai pasislinko, nesivadovauja, nes teismo ekspertas V. Š. pateikė išvadą, peržengęs savo kompetencijos ribas, t. y. minėtas teismo ekspertas atsakė į klausimus, į kuriuos negalėjo atsakyti pagal savo specialiųjų žinių ribas (Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2015-07-24 sprendimas Nr. KT-6 (b. t. 6, b. l. 194–195).

Dėl atsakovams S. Z. ir J. K. priklausančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų atitikties teisės aktams

Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo kadastrinių matavimų tikslumo nustato kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4 punktas). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2–32.1.6 punktai). Kadastro nuostatų 32.1.1 punkte įtvirtintas reikalavimas žemės sklypo ribas vietovėje paženklinti dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Remiantis Kadastro nuostatų 32.1.1.2 punktu, suinteresuotiems asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Analogiškos taisyklės įtvirtintos ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse (teisės akto redakcija, galiojusi S. Z. ir J. K. sklypų kadastrinių matavimų atlikimo metu, t. y. nuo 2005-04-01 iki 2015-01-01) (toliau – Kadastrinių matavimų taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Kadastrinių matavimų taisyklių 2 punktas nustato, jog kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, išskyrus tuos atvejus, kai žemės reformos metu Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) nustatyta tvarka formuojami žemės sklypai (šių sklypų ribų posūkio taškų koordinatės nustatomos digitalizuojant analoginius planus), taip pat apskaičiuojami tų žemės sklypų plotai ir (arba) statinių geometriniai parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę, ir parengiami nekilnojamojo turto objektų planai.Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams (Kadastrinių matavimų taisyklių 25 punktas).Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Kadastrinių matavimų taisyklių 26 punktas). Ženklinant žemės sklypo ribas vietovėje sunaikinti riboženkliai atstatomi pagal žemėtvarkos projektus, gretimų geodeziškai išmatuotų žemės sklypų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus (Kadastrinių matavimų taisyklių 29.1 punktas), paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas pagal šių taisyklių 2 priedą. Aktą pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (Kadastrinių matavimų taisyklių 29.7 punktas), paženklinimo-parodymo akte, be kita ko, taip pat nurodomos kviestinių asmenų pastabos, jeigu tokių yra. Kai su nustatyta riba kviestieji asmenys nesutinka ir atsisako pasirašyti, kadastrinius matavimus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo motyvus ir pasirašo (Kadastrinių matavimų taisyklių 29.8.5 punktas), kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu (šių taisyklių 29.8.5 punktas), vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka (Kadastrinių matavimų taisyklių 29.9 punktas).Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą ir gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010-01-04 nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-6/2010; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog gretimų žemės sklypų savininkai J. P., S. Z., J. K. 1994 metais suderino žemės sklypų ribas, jos 1994-09-14 buvo patvirtintos Žemėtvarkos tarnybos viršininko G. S. ir inžinierės žemėtvarkininkės D. R., plane nurodytos sklypo ribų posūkio taškų ir pastatų kampų koordinatės vietinėje koordinačių sistemoje ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000-09-11 įsakymu Nr. 2108 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. UAB korporacijos „Matininkai“ geodezininkas D. J. dalyvaujant J. P., S. Z., J. K. ir K. L. 2004-02-11 atliko J. P. žemės sklypo ribų paženklinimą bei sudarė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 316 (b. t. 3, b. l. 148–149). Žemės sklypo ribas paženklino keturiais riboženkliais, nustatė, jog kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais.Tarp ieškovo J. P. ir atsakovų S. Z. bei J. K. kilus ginčui dėl žemės sklypų ribos, ieškovas teigia, jog atsakovai sunaikino 2004 metų riboženklius. 2009-04-22 atliekant J. K. žemės sklypų ribų paženklinimą bei sudarant žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą (b. t. 4, b. l. 12–13), 2010-01-15 atliekant S. Z. žemės sklypų ribų paženklinimą bei sudarant žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą gretimų sklypų savininkai nebuvo informuoti apie sklypų ribų paženklinimą, taip pat nebuvo informuotas J. P.. Pažymėtina, jog ginčo tarp šalių, kad ieškovas J. P. nebuvo kviečiamas atliekant S. Z. ir J. K. priklausančių sklypų ribų paženklinimą ir sudarant žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, nėra. Iš teismo eksperto V. Š. pateikto 2014-01-15 teismo ekspertizės akto (b. t. 4, b. l. 88–110) matyti, jog S. Z., J. K. ir J. P. žemės sklypai persidengia. Kadastro žemėlapyje adresu (duomenys neskelbtini), įbraižytos ribos neatitinka (duomenys neskelbtini), ekspertizės metu nustatytų sklypo ribų. Teismo ekspertas pažymi, jog naujai pastatytų riboženklių tarp ieškovo J. P. ir atsakovų S. Z. ir J. K. nerasta. Kadastro žemėlapyje įbraižytos pastatų ir sklypo ribos neatitinka, vadinasi, yra netinkamas žemės sklypų ribų posūkio taškų padėties susiejimas su valstybiniu geodeziniu pagrindu. Ekspertas taip pat pažymi, kad nors ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribos yra aiškios, tačiau jos neatitinka ekspertizės metu nustatytųjų, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, inter alia, gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2012-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atliekant atsakovų S. Z. ir J. K. žemės sklypų kadastrinius matavimus bei atstatant sunaikintus riboženklius, neinformavus ir nekviečiant J. P., padarytas procesinis pažeidimas (ieškovo neinformavimas apie žemės sklypų ribų paženklinimą ir žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų sudarymą) lėmė J. P. materialiųjų teisių pažeidimą, be to, jis prarado galimybę pasinaudoti jam Kadastrinių matavimų taisyklių 29.8.5 punkte nustatyta teise pareikšti pastabas dėl žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėties nustatymo ir tai sudaro pagrindą panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-17 įsakymo Nr. 4-1346-(1.3) „Dėl S. Z. žemės sklypo – (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“ dalį dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-21 įsakymo Nr. Ž 12-860 „Dėl J. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“ dalį dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos.

Dėl ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo ir ribų nustatymo

Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą nustatyti jo 2820 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2015-06-03 UAB „Gargždų projektas“ atliktus kadastrinius matavimus ir sudarytą žemės sklypo planą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas J. P. 2015 metais atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, į bylą pateikti kadastrinius matavimus atlikusio UAB „Gargždų projektas“ geodezininko A. K. dokumentai: 2015-06-03 aiškinamasis raštas (b. t. 5, b. l. 4), žemės sklypo planas, M 1:500 (b. t. 5, b. l. 5), suvestinis žemės sklypų ribų planas, M 1:500 (b. t. 5, b. l. 6), 2014-09-19 kvietimų kopijos (b. t. 5, b. l. 7–13) ir 2014-09-30 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 30 (b. t. 5, b. l. 14). Žemės sklypo ribų paženklinimo metu atsakovai S. Z. ir J. K. nedalyvavo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog J. P. žemės sklypo ribų paženklinimas vyko tuo metu, kai jis pats šias ribas ginčijo, atliekant ieškovo J. P. žemės sklypo ribų paženklinimą dėl žemės sklypo ribų vyko teisminis ginčas, į tai, kad gretimų sklypų savininkai S. Z. ir J. K. nedalyvavo atliekant J. P. žemės sklypo ribų paženklinimą, į tai, kad J. P. žemės sklypo nustatytos ribos neatitinka S. Z. ir J. K. sklypų ribos, šios ribos yra ginčytinos, netenkina ieškovo reikalavimo nustatyti jo 2820 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2015-06-03 UAB „Gargždų projektas“ atliktus kadastrinius matavimus ir sudarytą žemės sklypo planą.Ieškovas ieškiniu taip pat prašė panaikinti jo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai S. Z. ir J. K. nurodė, jog jie neprieštarauja Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ieškovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų panaikinimui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ginčo tarp šalių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų panaikinimo nėra, šį ieškovo reikalavimą tenkina.Atsižvelgdama į tai, jog J. P. žemės sklypo kadastriniai matavimai naikintini, į tai, kad naikintina Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-17 įsakymo Nr. 4-1346-(1.3) „Dėl S. Z. žemės sklypo – (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“ dalis dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-21 įsakymo Nr. Ž 12-860 „Dėl J. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“ dalis dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos, ribos tarp S. Z., J. K. ir J. P. žemės sklypų nėra aiškios, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad S. Z. ir J. K. tvoros yra pastatytos J. P. žemės sklype, todėl netenkintinas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus S. Z. ir J. K. nukelti jų pastatytas tvoras J. P. žemės sklype ir atlaisvinti 71 kv. m ir 85 kv. m ploto užimtą ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus šalių argumentus, neteisingai taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, dėl to nepagrįstai nustatė, jog ieškovas praleido administracinių aktų apskundimo terminą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

Ieškovas ieškiniu pareiškė šiuos reikalavimus:Panaikinti ieškovo J. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini).Nustatyti ieškovo 2820 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2015-06-03 uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų projektas“ atliktus kadastrinius matavimus ir sudarytą žemės sklypo planą.Įpareigoti atsakovus S. Z. ir J. K. nukelti jų pastatytas tvoras J. P. žemės sklype ir atlaisvinti 71 kv. m ir 85 kv. m ploto užimtą ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį.Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-17 įsakymo Nr. 4-1346-(1.3) „Dėl S. Z. žemės sklypo – (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“ dalį dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos.Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-21 įsakymo Nr. Ž 12 - 860 „Dėl J. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“ dalį dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos.Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti jo žemės sklypo kadastrinius matavimus ginčo nebuvo, t. y. nė vienas iš byloje esančių atsakovų neprieštaravo šiam ieškovo reikalavimui. Ieškovo reikalavimas nustatyti jo žemės sklypo ribas pagal UAB „Gargždų projektas“ atliktus kadastrinius matavimus atmestas. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo reikalavimas įpareigoti S. Z. ir J. K. nukelti tvoras, pastatytas J. P. žemės sklype, ir atlaisvinti užimtą ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį yra išvestinis reikalavimas, susijęs su ieškovo reikalavimu nustatyti jo žemės sklypo ribas pagal UAB „Gargždų projektas“ atliktus kadastrinius matavimus, šis reikalavimas atmestas. Ieškovas pareiškė reikalavimus panaikinti administracinius aktus, kuriais nustatyti S. Z. ir J. K. žemės sklypų kadastriniai duomenys bei registracija. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas byloje pareiškė tris ginčytinus reikalavimus, iš jų du patenkinti, taigi laikytina, jog patenkinta 67 proc. ieškinio reikalavimų.CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, to paties straipsnio 5 dalis nustato, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Ieškovas pateikė įrodymus apie pirmosios instancijos patirtas 3 058,03 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. t. 6, b. l. 5–13). Iš byloje esančių 2015-10-14 sąskaitų už teisines paslaugas Nr. 18/10, Nr. 3/14 (b. t. 6, b. l. 7) matyti, jog ieškinio paruošimas įvertintas 289,61 Eur, Ieškinio tikslinimas 9 kartus – 579,24 Eur, susipažinimas su byla (4 tomai) – 115,85 Eur, konsultacijos, dokumentų rinkimas – 185,35 Eur, atstovavimas teisme 11 posėdžių – 278,05 Eur, kelionė Klaipėda–Gargždai–Klaipėda 14 kartų – 144,81 Eur, dalyvavimas kadastriniuose matavimuose – 144,81 Eur. Iš byloje esančios Registrų centro 2013-09-26 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1485835 (b. t. 4, b. l. 68–69), 2013-10-08 sąskaitos apmokėti Nr. 5717543-1 (b. t. 4, b. l. 81), 2013-11-13 sąskaitos apmokėti Nr. 5867158-1 (b. t. 6, b. l. 9), 2014-05-06 sąskaitos apmokėti Nr. 6610241-1 (b. t. 6, b. l. 11), 2014-07-02 sąskaitos apmokėti Nr. 6856201-1 (b. t. 6, b. l. 10) matyti, jog ieškovas VĮ Registrų centrui už dokumentus sumokėjo 69,79 Eur. Iš byloje esančio 2010-08-10 mokėjimo nurodymo Nr. 807532 (b. t. 1, b. l. 33) matyti, jog ieškovas už ieškinio padavimą sumokėjo 38,52 Eur žyminio mokesčio. Iš byloje esančio 2010-09-02 mokėjimo nurodymo Nr. 790106 (b. t. 1, b. l. 43) matyti, jog ieškovas papildomai sumokėjo 38,52 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš viso ieškovas sumokėjo 77,04 Eur žyminio mokesčio už ieškinio padavimą. Iš byloje esančio J. P. sąskaitos išrašo (b. t. 4, b. l. 155) matyti, jog už dokumentų kopijas Klaipėdos rajono apylinkės teismui ieškovas sumokėjo 1,67 Eur. Iš byloje esančio 2014-01-31 mokėjimo nurodymo Nr. F16-1 (b. t. 4, b. l. 123) matyti, jog už ekspertizę ieškovas sumokėjo 1158,48 Eur. Iš byloje esančio J. P. sąskaitos išrašo (b. t. 4, b. l. 174) matyti, jog už kadastrinius matavimus J. P. sumokėjo 130,33 Eur. Iš viso pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 3 058,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, prašo jas priteisti iš atsakovų.CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašomos priteisti iš atsakovų išlaidos už ieškinio tikslinimą, kaskart mokant advokatui, nėra būtinos ir pagrįstos, todėl už ieškinio tikslinimą 9 kartus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (579,24 Eur). Atsižvelgdama į tai, jog ieškovas yra bylos šalis ir jam procesiniai dokumentai buvo įteikiami, teisėjų kolegija taip pat nebūtinomis ir nepagrįstomis laiko ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokant už dokumentų kopijų iš bylos darymą (1,67 Eur). Byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovui atstovaujančio advokato patirtas kelionės išlaidas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 144,81 Eur kelionės Klaipėda–Gargždai–Klaipėda 14 kartų išlaidos taip pat nėra pagrįstos, todėl šios bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos. Ieškovas taip pat nurodo, jog už advokato dalyvavimą kadastriniuose matavimuose advokatui yra sumokėta 144,81 Eur. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. CPK 88 straipsnyje nenustatytos išlaidos už advokato dalyvavimą kadastriniuose matavimuose. Teisėjų kolegijos nuomone, kadastrinius matavimus atlikęs geodezininkas yra savo srities profesionalas, kuris įstatymų nustatyta tvarka atlieka jam pavestas funkcijas; už netinkamą funkcijų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka, todėl patirtos išlaidos už advokato dalyvavimą profesionaliam specialistui atliekant kadastrinius matavimus nepripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus konstatuotina, jog ieškovas patyrė 2 187,50 Eur (3 058,03 Eur – 1,67 Eur – 579,24 Eur – 144,81 Eur – 144,81 Eur) su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, jog tenkintina 67 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui atlygintina 67 procentai būtinomis ir pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, t. y. ieškovui atlygintina 1 465,62 Eur. be to, teisėjų kolegija pažymi, jog esminis ginčas kilo tarp fizinių asmenų – ieškovo J. P. ir atsakovų S. Z. ir J. K., klaidų dėl koordinačių transformavimo nenustatyta, todėl iš atsakovų VĮ Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos. Ieškovui iš atsakovų J. K. ir S. Z. priteistina po 732,81 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.Atmetus 33 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistinos atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai J. K. ir S. Z. pateikė įrodymus apie patirtas 431,70 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas (b. t. 6, b. l. 14–20), prašo iš ieškovo priteisti kiekvienam po 215,85 Eur. atsižvelgiant į tai, jog atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 33 proc., atsakovams iš ieškovo J. P. priteistina po 71,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.Įvertinus aplinkybę, jog J. P. iš S. Z. ir J. K. priteista po 732,81 Eur, o iš J. P. S. Z. ir J. K. – po 71,23 Eur, atlikus įskaitymą, J. P. iš S. Z. ir J. K. priteistina po 661,58 Eur.Įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat pateikė trečiasis asmuo V. L.: už procesinių dokumentų parengimą V. L. 2012-05-31 sumokėjo 289,62 Eur (b. t. 2, b. l. 114), 2013-05-02 sumokėjo 289,62 Eur (b. t. 5, b. l. 77) ir 2015-07-21 sumokėjo 350 Eur. Iš viso V. L. už advokato teikiamą pagalbą sumokėjo 929,24 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog V. L. byloje buvo atsakovų pusėje, 67 proc. ieškinio reikalavimų patenkinta, o 33 proc. - atmesta, iš ieškovo J. P. V. L. priteistina 306,64 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliaciniu skundu apeliantas reiškė reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atsižvelgiant į tai, jog apelianto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, laikytina, jog patenkinta 67 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (reikalavimai analogiški pareikštiems pirmosios instancijos teisme, nustatyta, jog patenkinta 67 proc. ieškinio reikalavimų). Kaip jau minėta, CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Ieškovui J. P. apeliaciniame procese atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas, minėtos tarnybos 2017-01-06 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)17-T-23-417 (b. t. 6, b. l. 86–89) J. P. nuspręsta teikti 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą teisinę pagalbą. Apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas duomenų nepateikė.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė duomenis apie valstybės naudai priteistinos 412,40 Eur sumos apskaičiavimą (b. t. 6, b. l. 196).Atsakovas S. Z. pateikė duomenis apie už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. t. 6, b. l. 112–113), atsakovas J. K. – už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. t. 6, b. l. 113-–14). Už atstovavimą teismo posėdyje S. Z. ir J. K. kartu sumokėjo 100 Eur (b. t. 6, b. l. 137).Atsižvelgiant į tai, jog patenkinta 67 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atitinkamai atmesta 33 proc. reikalavimų, atsakovams S. Z. ir J. K. iš ieškovo J. P. priteistina po 115,50 Eur (350 Eur x 33 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.Iš atsakovų J. K. ir S. Z. į valstybės biudžetą priteistina po 138,15 Eur (412,40 Eur x 67 proc. : 2).Trečiasis asmuo V. L. apeliacinės instancijos teisme patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. t. 6, b. l. 119). Atsižvelgiant į tai, jog V. L. buvo atsakovų pusėje, į tai, jog atmesta 33 proc. ieškinio reikalavimų, V. L. iš J. P. priteistina 129,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-29 sprendimą ir 2017-02-20 papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti ieškovo J. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-17 įsakymo Nr. 4-1346-(1.3) „Dėl S. Z. žemės sklypo – (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“ dalį dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-21 įsakymo Nr. Ž 12 - 860 „Dėl J. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo“ dalį dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymo ir registracijos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti J. P. iš S. Z. 661,58 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti J. P. iš J. K. 661,58 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti V. L. iš J. P. 306,64 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti S. Z. iš J. P. 115,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti J. K. iš J. P. 115,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. K. į valstybės biudžetą 138,15 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš S. Z. į valstybės biudžetą 138,15 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

Priteisti V. L. iš J. P. 129,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.