Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. S. prašydamas nutraukti ieškovo E. S. ir atsakovės S. S. (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 205, dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnamečių dukterų K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės S. S. išlaikymą nepilnametėms dukroms kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 EUR kiekvienai dukrai nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės ir nustatyti, kad nepilnamečių dukterų išlaikymui priteistas lėšas E. S. tvarkys uzufrukto teise iki dukterų pilnametystės; nustatyti, kad skoliniai įsipareigojimai AB DnB bankui, Bigbank AS filialui, kredito unijai „Gargždų taupa“ bei vykdymo išlaidos išieškojimą vykdomosiose bylose vykdantiems antstoliams po santuokos nutraukimo yra solidarios.Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės S. S. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 EUR kiekvienai dukrai nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Nurodė, kad atsakovė pastaruosius 4–5 metus šeima visiškai nesirūpina, paromis negrįžta į namus, su šeima nebendrauja, neprisideda prie šeimos ūkio puoselėjimo, piktnaudžiauja alkoholiu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-08-11 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė iki teismo sprendimo priėmimo laikiną nepilnamečių vaikų K. S. ir B. S. gyvenamąją vietą su tėvu E. S.. Priteisė iš atsakovės S. S. laikiną išlaikymą vaikams K. S. ir B. S. po 70 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2017-07-31, iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta ir pati atsakovė neneigia, kad ji pastaruosius kelerius metus laisvomis nuo darbo dienomis išvyksta ir laiką praleidžia su draugu. Tai sudaro pagrindą manyti, kad šiuo metu didžiąją laiko dalį dukras prižiūri ieškovas. Išvadą teikiančios institucijos atstovės bei iš dalies pačios atsakovės paaiškinimais, mergaitės (12 m. ir 10 m.) nori gyventi su tėvu, todėl teismas padarė išvadą, jog vaikų laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neprieštarautų vaikų interesams, netgi priešingai, vykstant tėvų skyrybų procesui, padėtų joms jaustis saugiau ir stabiliau. Teismas taip pat nustatė, jog abiejų šalių nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad atsakovės teikiamas išlaikymas vaikams yra nereguliarus ir nepakankamas. Todėl prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo iš esmės yra pagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neturi galimybės teikti ieškovo prašomo dydžio laikiną išlaikymą, teismas, iki bus nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės ir išnagrinėta civilinė byla, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Vaikų išlaikymo fondo vienam vaikui per mėnesį mokamą maksimalią išmoką, iš atsakovės priteisė laikiną materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms po 70 EUR kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-08-11 nutartį ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ne tik atsakovės, bet ir nepilnamečių vaikų interesus, jos taikytos neįsigilinus į tikrąją tėvų turtinę padėtį, gyvenimo sąlygas, elgesį bei moralines savybes, mažamečių ryšį su kiekvienu iš tėvų. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė faktiškai gyvena kartu, nepilnamečiai šalių vaikai gyvena kartu su abiem tėvais. Konkrečiu atveju nėra jokios realios grėsmės vaikų turtiniams ar neturtiniams interesams. Ieškovas nurodė, kad ketina išsikelti iš būsto, kuriame šiuo metu gyvena, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Tokie ieškovo teiginiai laikytini deklaratyviais, tačiau neįrodytais. Ieškovui realiai išsikeliant iš būsto, galėtų būti pakartotinai keliamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi draugą, su kuriuo laiką leidžia vieną dieną per dvi savaites, o kitu laisvu nuo darbo laiku būna namuose, rūpinasi buitimi ir vaikais. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, o kartu ir Klaipėdos rajono apylinkės teismas netinkamai interpretavo atsakovės pasakymą, kurį atsakovė patikslino teismo posėdžio metu, ir šiuo klaidingai interpretuotu atsakovės pasakymu grindė savo nutartį. Teismo argumentas, kad šalių nepilnamečiai vaikai išreiškė norą gyventi su ieškovu, nepagrįstas. Pati atsakovė posėdžio metu patvirtino, kad kalbėjosi su dukromis ir vyresnioji jai nurodė, kad nori gyventi su tėčiu, tačiau jaunesnioji nėra apsisprendusi, ji nori pasilikti su abiem tėvais. Manytina, kad tikroji vaikų nuomonė, tėvų elgesys su jais gali būti atskleisti tik apklausiant vaikus profesionaliam psichologui. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovė girtuokliauja, tačiau nėra pateikta jokių tai pagrindžiančių duomenų, nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų bausta administracine tvarka dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, kad būtų gavusi kokių nors įspėjimų ar raginimų dėl savo elgesio, netinkamo rūpinimosi vaikais ar jų nepriežiūros. Būtent pats ieškovas nevengia vartoti alkoholio, yra baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su juo pažeis jų interesus. Liudytojos parodymai melagingi, kadangi, atsakovės nuomone, ieškovą ir liudininkę sieja artimi romantiniai santykiai.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nebuvo atstovaujama advokato ar advokato padėjėjo, prašė duoti laiko susirasti advokatą, jai buvo sunku suprasti atliekamų procesinių veiksmų prasmę. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo netenkinti atsakovės atskirojo skundo. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Priešingai, nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visas aplinkybes, išklausė šalių paaiškinimus, atsižvelgė į vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, išklausė liudytojų parodymus ir pagrįstai nustatė, jog egzistuoja realus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Liudytoja teismo posėdžio metu parodė, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, nebūna namuose, nedalyvauja vaikų auklėjime, terorizuoja šeimą. Atsakovės argumentai, jog liudytoją ir ieškovą sieja romantiniai santykiai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Aplinkybė, jog ieškovas yra baustas administracine tvarka, nesusijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, – nustatyta nepilnamečių vaikų K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su jų ieškovu ir priteistas iš atsakovės S. S. laikinas išlaikymas nepilnametėms dukroms kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 70 EUR kiekvienai dukrai nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Ieškovas prašymą nustatyti laikiną dukters gyvenamąją vieta su ieškovu iš esmės motyvavo tuo, jog atsakovė pastaruosius 4–5 metus šeima visiškai nesirūpina, paromis negrįžta į namus, su šeima nebendrauja, neprisideda prie šeimos ūkio puoselėjimo, piktnaudžiauja alkoholiu. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ieškovas ir atsakovė faktiškai gyvena kartu, nepilnamečiai šalių vaikai gyvena kartu su abiem tėvais. Konkrečiu atveju nėra jokios realios grėsmės vaikų turtiniams ar neturtiniams interesams. Teismo argumentas, kad šalių nepilnamečiai vaikai išreiškė norą gyventi su ieškovu, nepagrįstas. Pati atsakovė posėdžio metu patvirtino, kad kalbėjosi su dukromis ir vyresnioji jai nurodė, kad nori gyventi su tėčiu, tačiau jaunesnioji nėra apsisprendusi, ji nori pasilikti su abiem tėvais. Manytina, kad tikroji vaikų nuomonė, tėvų elgesys su jais gali būti atskleisti tik apklausiant vaikus profesionaliam psichologui.Susipažinus su byloje esančiais įrodymais bei papildomai pateiktais įrodymais nustatyta, kad apeliantė 2017-09-29 pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Minėtame prašyme apeliantė pripažįsta, jog nuo 2017-08-28 gyvena atskirai nuo šeimos (duomenys neskelbtini) pas savo draugą K. D.. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog nėra pagrindo nustatyti laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, nes šalys gyvena kartu ir kartu rūpinasi vaikais.Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, kad abi šalių nepilnametės dukros išreiškė norą gyventi su ieškovu, nepagrįstas, pažymėtina, jog 2017-08-09 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktuose paaiškinimuose nurodyta, jog 2017-08-08 pokalbio metu šalių nepilnametė dukra K. S. išsakė nuomonę, kad ji nori gyventi su tėčiu (ieškovu). Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teigė, kad išklausyti kitos dukters nuomonę dėl gyvenimo su vienu iš tėvų nepavyko, kadangi vaikas atostogavo pas senelius. Apeliacinės instancijos teismas 2017-11-30 nutartimi nustatė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui terminą pateikti teismui išvadą dėl nepilnamečio vaiko B. S. nuomonės, su kuriuo iš tėvų ji pageidauja šiuo metu gyventi. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-12-07 išvados nustatyta, kad 2017-12-05 šalių nepilnametė dukra B. S. paaiškino, jog jos mama (atsakovė) nuo 2017 metų rugpjūčio gyvena (duomenys neskelbtini). Su mama mergaitė bendrauja, nuvažiuoja savaitgaliais, kartais ir kitomis dienomis, tačiau gyvena su tėčiu (ieškovu) savo namuose, nori ir toliau gyventi kartu su tėčiu bei seserimi. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovas su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), nepilnamečiai vaikai lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, B. S. papildomai lanko šokių būrelį, o atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) su draugu jo namuose. Esant visų šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad siekiant apsaugoti išimtinai nepilnamečių vaikų interesus, atsižvelgiant į tai, kad abu šalių nepilnamečiai vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu (ieškovu), įvertinus tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena jiems įprastoje aplinkoje, savo namuose, lanko savo gyvenamojoje vietoje esančią mokymo įstaigą, jog nepilnamečių vaikų ir mamos (atsakovės) gyvenamoji vieta yra skirtinguose miestuose, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė gyvena su draugu ir teismui nėra pateikta įrodymų, koks santykis yra susiklostęs tarp nepilnamečių vaikų ir atsakovės gyvenimo draugo, šiuo metu tikslinga nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Esat šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovo prašytą laikinąją apsaugos priemonę. Atsakant į atskirojo skundo argumentus, jog nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, jog atsakovė būtų bausta administracine tvarka dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, kad būtų gavusi kokių nors įspėjimų ar raginimų dėl savo elgesio, netinkamo rūpinimosi vaikais ar jų nepriežiūros, pažymėtina, jog rašytinių įrodymų apie atsakovės piktnaudžiavimą alkoholiu ir nesirūpinimą vaikais nėra. Tačiau teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. N. parodė, jog atsakovė ne kartą yra piktnaudžiavusi alkoholiu, nesirūpina vaikais, jų neprižiūri. Atskirojo skundo argumentas, jog liudytojos parodymai melagingi, kadangi, atsakovės nuomone, ieškovą ir liudytoją sieja artimi romantiniai santykiai, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atskirojo skundo argumentas, jog ieškovas nevengia vartoti alkoholio, yra baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su juo pažeis jų interesus, taip pat nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Viena laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnyje, yra – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno iš sutuoktinių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat taikė laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 70 EUR kiekvienai dukrai nuo ieškinio padavimo teismui dienos, iki bus priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo.Nors apeliantė atskirajame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau teisinių argumentų, dėl kurių nesutinka su nutarties dalimi, kuria nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas, nenurodo. Atskirojo skundo argumentai, jog ieškovas, nurodydamas savo gaunamas pajamas, buvo nenuoseklus, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti minėtą nutarties dalį. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Iš skundžiamos nutarties motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio priteisimo, įvertino apeliantės pajamas, įsipareigojimus, todėl apeliantei nenurodant jokių kitokių teisinių argumentų dėl minėtos nutarties dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo, plačiau dėl šios nutarties dalies nepasisakytina. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nebuvo atstovaujama advokato ar advokato padėjėjo, prašė duoti laiko susirasti advokatą, jai buvo sunku suprasti atliekamų procesinių veiksmų prasmę, pažymėtina, kad atsakovei procesiniai dokumentai, šaukimas į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įteikti tinkamai, apeliantė turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau to nepadarė. Be to, vadovaujantis CPK 162² straipsnio pagrindu atidėti teismo posėdį galima esant svarbioms priežastims. Nesant byloje įrodymų, dėl kokių priežasčių apeliantės atstovė negalėjo atvykti į teismo posėdį, ir nesant byloje įrodymų, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsakovė buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokatu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atidėti posėdį dėl atsakovės atstovo neatvykimo. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino apeliantei, jog minėtame teismo posėdyje buvo sprendžiamas procesinis klausimas, tačiau byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, todėl apeliantė turėtų sąžiningai naudotis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko bei sutuoktinio interesai, taip pat kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, o ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiamas.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.