Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. I. atstovaujamos advokatės Stanislavos Jorudienės ieškinį atsakovui P. I. atstovaujamam įstatyminių atstovų R. I. ir A. I., tretysis asmuo Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Silvija Bautrėnienė, dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dovanojimo sandoris buvo aiškiai apsimestinis, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Sudaryti tokį sandorį mane pastūmėjo susiklosčiusios šeimyninės aplinkybės. 2007 m. rugpjūčio 21 d. buvo pasirašiusi su AB SEB bankas laidavimo sutartį Nr. 04/07289. Pagal ją ji laidavo už kredito gavėją UAB „Baltijos finansų korporacija“, kuri iš banko buvo gavusi 245 308,16 EUR paskolą. 2012 m. kovo 4 d. Klaipėdos apygardos teismas UAB „Baltijos finansų korporacija“ iškėlė bankroto bylą. AB SEB bankas pareiškė skolininkei 241 676,52 EUR finansinį reikalavimą. Skolininkė UAB „Baltijos finansų korporacija“ skolos AB SEB bankui negrąžino.

Suvokdama, kad yra pasirašiusi laidavimo sutartį, todėl kreditorė savo reikalavimus nukreips į laiduotojus, ji sudarė apsimestinį sandorį ir tariamai padovanojo atsakovui jai priklausantį butą.

Tačiau realiai nei 2012 m. birželio 8 d., nei vėliau, nei šiuo metu buto dovanojimo sutartyje nurodytas butas su rūsiu apdovanotajam nebuvo ir nėra perduotas, jis šiuo turtu niekuomet nesinaudojo ir sudarant šį sandorį nebuvo siekiama, kad butas realiai bus perduotas apdovanotajam.

(duomenys neskelbtini) mainų sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vieno kambario butą įgijo iš Č. A. V., su juo išmainydama savo turimą butą. Šiame bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo pat šio buto įsigijimo. Po Sutarties sudarymo, jos gyvenamoji vieta toliau deklaruojama tame pačiame bute.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1308- 105/2010 ir 2013 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1221-377/2013 yra paskirta savo neįgalios mamos B. V. rūpintoja. Gyvendama bute, kurio atžvilgiu sudaryta Sutartis, rūpinasi savo neįgalia mama, ją prižiūri ir slaugo.

Sudarius sutartį, ji liko gyventi šiame bute ir gyvena iki šiol. Nuo Sutarties sudarymo iki šiol moka absoliučiai visus mokesčius už komunalinius patarnavimus: šildymą, vandenį, elektrą, buto administravimą, šiukšlių išvežimą. Su ja yra sudarytos komunalinių patarnavimų sutartys. Atsakovas yra mažametis, todėl pasirūpinti butu negali, tačiau juo nesirūpina ir įstatyminiai atstovai.

Buto dovanojimo sandoriu nebuvo siekiama sukurti civilines teisines pasekmes, kylančias iš dovanojimo sutarties. Juo buvo siekiama formaliai perleisti jai priklausantį turtą, nes jo galėjo netekti, kadangi buvo pasirašiusi AB SEB bankui laidavimo sutartį, o skolininkė negrąžino skolos, todėl turėjo realų pagrindą įtarti, kad jai priklausantis butas bus parduotas iš varžytynių skolos daliai padengti. Tačiau šiuo klausimu su AB SEB banku sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi ir šis klausimas yra išspręstas. Išspręsti buto grąžinimo klausimą taikiai su atsakovą atstovaujančiais įstatyminiais atstovais neturi galimybės, kadangi jie su ja nebendrauja, ignoruoja.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad ieškovė nereikalauja iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovas ir atsakovo įstatyminiai atstovai po sutarties sudarymo bute negyveno, jokių mokesčių nemokėjo. Ieškovė sutartį sudarė bijodama prarasti butą, kadangi turėjo teisinių reikalų su AB Seb banku, tačiau vėliau juos išsprendė taikiai.

Atsakovo įstatyminiai atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti atsakovo įstatyminiams atstovams nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Silvija Bautrėnienė teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš ieškinio ir ieškovės atstovės bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) mainų sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vieno kambario butą įgijo iš Č. A. V., su juo išmainydama savo turimą butą. Šiame bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo pat šio buto įsigijimo.

2007 m. rugpjūčio 21 d. buvo pasirašiusi su AB SEB bankas laidavimo sutartį Nr. 04/07289. Pagal ją ji laidavo už kredito gavėją UAB „Baltijos finansų korporacija“, kuri iš banko buvo gavusi 245 308,16 EUR paskolą. 2012 m. kovo 4 d. Klaipėdos apygardos teismas UAB „Baltijos finansų korporacija“ iškėlė bankroto bylą. AB SEB bankas pareiškė skolininkei 241 676,52 Eur finansinį reikalavimą. Skolininkė UAB „Baltijos finansų korporacija“ skolos AB SEB bankui negrąžino.

(duomenys neskelbtini), kai atsakovas nebuvo sulaukęs nei trijų metų amžiaus, ji sudarė ir notariškai patvirtino buto dovanojimo sutartį, pagal kurią tariamai padovanojo atsakovui butą su rūsiu 14,94 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šią sutartį ieškovė sudarė siekdama išvengti galimo buto praradimo, kadangi kaip jau minėta anksčiau, ji laidavo už UAB „Baltijos finansų korporacija“, kuri iš AB Seb bankui negrąžino 241 676,52 Eur skolos. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir atsakovo įstatyminiai atstovai nurodydami, kad sandoris buvo apsimestinis (CPK 175 striapsnis).

Nagrinėjamu atveju šalys aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys), o teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir iš įrodymų visumos daryti išvadas apie įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-348/2012; kt.).

Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos A. T. 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas (Lietuvos A. T. 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos A. T. 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018, 41, 43 punktai, Lietuvos A. T. 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019, 25 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė dovanojimo sandorį sudarė, nes 2007 m. rugpjūčio 21 d. buvo pasirašiusi su AB SEB bankas laidavimo sutartį Nr. 04/07289. Pagal ją ji laidavo už kredito gavėją UAB „Baltijos finansų korporacija“, kuri iš banko buvo gavusi 245 308,16 EUR paskolą. 2012 m. kovo 4 d. Klaipėdos apygardos teismas UAB „Baltijos finansų korporacija“ iškėlė bankroto bylą. AB SEB bankas pareiškė skolininkei 241 676,52 EUR finansinį reikalavimą. Skolininkė UAB „Baltijos finansų korporacija“ skolos AB SEB bankui negrąžino, todėl kaip nurodė ieškovė ir jos atstovė, ji tiesiog bijojo prarasti turimą butą, todėl sudarė apsimestinį dovanojimo sandorį ir butą perleido atsakovui. Ieškovė po sandorio sudarymo ir toliau liko gyventi bute su rūsiu, unikalus Nr. 7797-3000-2012:0008, esančiame Ateities takas 6-5, Tauragėje. Iš byloje pateiktų komunalinių paslaugų sutarčių, mokėjimų kvitų matyti, kad ieškovė mokėjo ir tebemoka visus su butu susijusius mokesčius, jame gyvena iki šiol. Ji taip pat rūpinasi savo neįgalia mama B. V., nes yra paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1308- 105/2010 ir 2013 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1221-377/2013 rūpintoja, kuri gyvena kartu su ja bute adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis). Atsakovas ir jo įstatyminiai atstovai po dovanojimo sutarties sudarymo negyveno ir negyvena minėtame bute. Atsakovo įstatyminė atstovė pripažino, kad su ieškove sudarė apsimestinį buto dovanojimo sandorį (CPK 185, 187 straipsniai).

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-485-613/2017 buvo sudaryta taikos sutartis su AB Seb banku, kuria buvo išspręsti laidavimo klausimai už skolininkę UAB „Baltijos finansų korporacija“ ir išnyko aplinkybės dėl ko ieškovė buvo sudariusi apsimestinį dovanojimo sandorį. Atsižvelgiant į išdėstyta, laikytina, kad ieškovė įrodė, kad (duomenys neskelbtini) buto dovanojimo sutartis, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo įstatyminių atstovų, buvo sudaryta siekiant nuslėpti nuo trečiųjų asmenų turtą, tačiau ne perleisti butą savo anūkui, todėl pripažintina, kad ieškovės ir atsakovo, atstovaujamo įstatyminių atstovų R. I. ir A. I., (duomenys neskelbtini) sudaryta buto dovanojimo sutartis, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) ir negalioja nuo jos sudarymo momento (CK 1.86 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad tokius sandorius negaliojančiais, jiems taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai visa, ką yra gavusi pagal sutartį – taikoma restitucija. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Iš tokios įstatymo normos formuluotės matyti, kad restitucija galima ne tik tarp sutartiniais teisiniais santykiais susijusių asmenų, bet ir išreikalaujant be pagrindo įgytą turtą nesant bylos šalių sutartinių santykių.

Nagrinėjamu atveju pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Pripažinus negaliojančia tarp ieškovės ir atsakovo, atstovaujamo įstatyminių atstovų R. I. ir A. I., (duomenys neskelbtini) sudarytą buto dovanojimo sutartis, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas butas pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iekšovė dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atsisakė reikalavimo. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo atleista nuo likusios dallies, tai yra 328,48 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ši suma bei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu turėtų būti priteistinos iš atsakovo. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra nepilnametis ir dovanojimo sandoris buvo sudarytas dėl jo šeimos narių veiksmų tiek iš ieškovės tiek iš įstatyminių atstovų pusės, į tai, kad šalių elgesys procese buvo tinkamas, atsakovo įstatyminiai atstovai pripažino ieškovės reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo veiksmų, todėl teismas vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi nukrypsta nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į šalių tinkamą procesinį elgesį bei įvertindamas priežastis, iš atsakovo patirtas išlaidas valstybei nepriteisia.

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašą viešame registre P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam nekainojamam turtui: butui su rūsiu 14,94 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam (duomenys neskelbtini), dėl perleidimo, įkeitimo, nuomos, servitutų nustatymo ar bet kokių tokio pobūdžio sutarčių (kuriais turtas perleidžiamas kito asmens nuosavybėn ar perduodamas naudoti ar kitaip apsunkinamas) sudarymo draudimo, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio, 260 straipsnio, 263 straipsnio – 265 straipsnio, 268 straipsnio, 270 straipsnio, 385 straipsnio, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti 2012 m. birželio 8 d. buto dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. 3398, sudarytą tarp R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminių atstovų R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apsimestiniu (sudarytą dėl akių) ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Taikyti restituciją ir pripažinti, kad butas su rūsiu 14,94 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2020 m. rugsėjo 3 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- įrašą viešame registre P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam nekainojamam turtui: butui su rūsiu 14,94 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam (duomenys neskelbtini), dėl perleidimo, įkeitimo, nuomos, servitutų nustatymo ar bet kokių tokio pobūdžio sutarčių (kuriais turtas perleidžiamas kito asmens nuosavybėn ar perduodamas naudoti ar kitaip apsunkinamas) sudarymo draudimo.

Nepriteisti iš atsakovo P. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminių atstovų R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 328,48 Eur, bei pašto išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančių 11,76 Eur valstybei ir jas padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.