Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-05 · Administracinė byla Nr. I-6826-426/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-04-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-05Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2018-06-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-05
Bylos Nr.
I-6826-426/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05959-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. Š., J. Š.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
L. D., A. D.
Advokatai
Sandra Ponelienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6826-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05959-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.38.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjams A. Š. ir J. Š., atsakovės atstovei Renatai Abromavičiūtei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovei advokatei Sandrai Ponelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal J. Š. ir A. Š. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. D. ir A. D. dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Skunde (b. l. 1-3) ir patikslintame skunde (b. l. 36) pareiškėjai J. Š. ir A. Š. prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2015-11-23 sprendimą Nr. 3R-475(AG-354/05-2015) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-10-13 raštą Nr. 15.2/-2D-15417.

Paaiškina, jog Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui 2015-09-07 pateikė skundą dėl galimai savavališkos statybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Savininkė L. D., nesant priimtam teismo sprendimui dėl žemės sklypo atidalijimo, be bendrasavininkių A. Š. ir O. M. sutikimo, be statybos leidimo pastatė didesnį nei 80 kv. m. ploto ūkinį pastatą.

Pareiškėjai gavo Inspekcijos 2015-10-13 raštą Nr. 15.2/-2D-15417, su kuriuo nesutikdami, 2015-11-05 skundu kreipėsi į Komisiją dėl Inspekcijos veiksmų. Pastaroji 2015-11-23 sprendimu Nr. 3R-475(AG-354/05-2015) jų skundą atmetė.

Komisijos sprendimas, pareiškėjų manymu, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Skunde teismui aiškina, kad Inspekcija 2015-09-28 atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje. Pareiškėjai jame nedalyvavo, nes pavėluotai įteiktas pranešimas, pastato savininkė L. D. taip pat neatvyko. Dalyvavo tik buvęs sklypo bendrasavininkas A. D.. Konstatuota, kad sklype pastatytas apie 180 kv. m. ploto ūkinis pastatas, kurio aukštis iki karnizo – 4,5 m. Šio statinio statybai A. D. statybą leidžiančio dokumento nepateikė.

Inspekcija priėmė sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimą, konstatavus, kad 180 kv. m. ūkinis pastatas pastatytas be statybos leidimo, remiantis tik pateiktu A. D. šališku vieno liudininko paaiškinimu, kad pastarasis, nusipirkęs 2004 m. sodybą, neva, iš karto pradėjo statyti ūkinį pastatą. Paaiškinimas Inspekcijai pateiktas tik 2015-10-12, pareiškėjams kelia abejonių, kaip asmuo gali tiksliai atsiminti, kad būtent 2004 m. statytojas pradėjo ūkinio pastato statybas.

Komisija rėmėsi Inspekcijos atsiliepimo argumentais, A. Š. 2015-09-17 raštas buvo išsiųstas 2015-09-22 paprastu laišku (neregistruotu), nes pareiškėjas 2015-09-07 skunde nenurodė elektroninio pašto adreso. Pareiškėjas aiškina, jog nenurodė, nes jo neturi ir dėl Inspekcijos aplaidumo negalėjo dalyvauti 2015-09-28 faktinių aplinkybių patikrinime vietoje.

Atsiliepimas

Pasak pareiškėjų, Komisija taip pat pasirėmė su Inspekcijos atsiliepimu pridėtais A. ir A. Ž. bei G. S. paaiškinimais, kurie tipiški, vienodi ir tapatūs.

Pareiškėjai tvirtina, kad nei Inspekcija, nei Komisija nesurinko neginčijamų rašytinių įrodymų, kad ginčo pastato statyba pradėta būtent prieš 10 metų, bet pasirėmė abstrakčiu 10 metų terminu. Nei ginčo pastato savininkė L. D., nei statytojas nepateikė Inspekcijai jokių rašytinių įrodymų nuo 2004 m. iki 2005 m., ką būtų galima laikyti statybos pradžia. Inspekcija konstatavo eilę įstatymų pažeidimų, tačiau nutraukė skundo tyrimą, net neapklausę pastato savininkės.

Inspekcija su pareiškėjų skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Komisija, jį priimdama, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei vertino pateiktus įrodymus, skundžiamą sprendimą pagrindė teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti, o pareiškėjų skundas ir patikslintas skundas turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

Atsiliepimas

Inspekcija atsiliepime (b. l. 49–55) nurodo, jog pareiškėjai skunduose neįvardija nei vieno teisės akto, kurį skundžiamas sprendimas pažeidžia, nenurodo nei vieno skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindo ir iš esmės atkartoja Komisijai 2015-11-05 teiktą patikslintą skundą, todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjų skundas bei patikslintas skundas, jos manymu, turėtų būti atmesti.

Inspekcija mano, jog Komisijos skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir priimtas išsamiai įvertinus visus byloje esančius įrodymus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Atsiliepime atsakovė atkreipia dėmesį, jog Statybos (ūkio subjektų veiklos) patikrinimo tvarkos apraše, patvirtintame Inspekcijos 2012-03-29 įsakymu Nr. 1V-53 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nėra numatyta Inspekcijos pareiga informaciją apie organizuojama statybos patikrinimą siųsti registruota pašto siunta. Pagal Tvarkos aprašo 9 punktą, statybos patikrinimai atliekami surašant Inspekcijos viršininko įsakymu patvirtintos formos patikrinimo aktus.

Iš byloje esančių duomenų žinoma, jog Inspekcijos Kauno skyrius, 2015-09-09 gavęs pareiškėjų 2015-09-07 skundą (registracijos Nr. 3D-2456) dėl galimai savavališkos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos, 2015-09-17 informavo L. D. ir A. Š., kad Inspekcijos Kauno skyrius 2015-09-28 (pirmadienį) 14.00 val. organizuoja patikrinimą vietoje. Šis raštas pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas paprastu laišku, kadangi pareiškėjai 2015-09-07 skunde nenurodė elektroninio pašto adreso.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcija tvirtina, kad Komisija skundžiamu sprendimu pagrįstai, remdamasi teisės aktų normomis, konstatavo, jog Inspekcija savo funkcijas, susijusias su informacijos apie organizuojamą patikrinimą vietoje pateikimu pareiškėjui, atliko pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. parengė raštą ir jį išsiuntė pareiškėjų nurodytu adresu. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjų teiginys, neva, Inspekcija neatliko jai numatytos pareigos informuoti pareiškėjus apie statybos patikrinimą.

Inspekcijos nuomone, ta aplinkybė, kad pareiškėjai nedalyvavo Inspekcijos Kauno skyriaus organizuotame patikrinime, nereiškia inspekcijos aplaidumo. Be to, teisės aktuose nenumatyta, kad suinteresuoto asmens nedalyvavimas statybos patikrinime sąlygotų tokio patikrinimo negalimumą ar neteisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Inspekcijos Kauno skyrius 2015-09-28 atliko patikrinimą vietoje, kurio metu konstatuota, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) apie 2004-2005 m. pastatytas ūkinis pastatas apie 180 m² užstatyto ploto. Patikrinime dalyvavęs A. D. kartu su paaiškinimu Inspekcijos Kauno skyriui pateikė tris foto nuotraukas, darytas statybos metu, kurių kitoje pusėje yra žymos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat yra A. Ž. 2015-10-09 ir A. Ž. 2015-10-09 paaiškinimai bei G. S. 2015-10-12 pareiškimas. Atsakovė mano, jog jie, būdami kaimynai, galėjo žinoti ir paaiškinti aplinkybes dėl statinio statybos.

Pažymi, jog pareiškėjai Inspekcijai, nagrinėjusiai jų skundą, Komisijai, ginčo nagrinėjimo metu, nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti Inspekcijos nustatytas aplinkybes. Inspekcijai buvo pateikti statytojo ir dar trijų asmenų rašytiniai paaiškinimai dėl statybos pradžios, o nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų Inspekcijai nebuvo pateikta, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti pareiškėjų skundo nagrinėjimą, paaiškėjus, jog statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų.

Inspekcijos Kauno skyrius, įvertinęs patikrinimo metu ir po jo gautus kaimynų paliudijimus, atsižvelgęs į VĮ Registrų centre esančią informaciją, nustatė, kad statinys pastatytas 2004 m., todėl pareiškėjų skundo nagrinėjimą nutraukė, kadangi paaiškėjo, jog statybos darbai atlikti daugiau nei prieš 10 metų. Atkreipia teismo dėmesį, kad Inspekcija neturėjo ir šiuo metu neturi teisinio pagrindo surašyti savavališkos statybos akto, net jei statinys ir būtų pastatytas be statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, neturėjo ir šiuo metu neturi teisės elgtis priešingai, nei nustatyta teisės aktuose, ir statytojui surašyti savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą.

Atsiliepime paminėta, jog, siekiant užtikrinti santykių stabilumą, ne tik Inspekcijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas „senaties terminas“, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnyje yra įtvirtintas 10 metų naikinamasis ieškinio priėmimo terminas.

Atsakovės manymu, Komisija skundžiamu sprendimu pagrįstai padarė išvadą, kad Inspekcija, įvertinusi patikrinimo metu gautus rašytinius paaiškinimus, nustatė, jog statinys pastatytas 2004 m., todėl pagal Taisyklių 42.7 punktą pagrįstai pareiškėjų skundo nagrinėjimą nutraukė, kadangi statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų.

Inspekcija statinio statybos pradžiai nustatyti rėmėsi statytojo ir kaimynų pateiktais rašytiniais paaiškinimais. Inspekcija A. Ž., A. Ž. bei G. S. rašytiniais paaiškinimais rėmėsi kaip šaltiniais, iš kurių buvo gauta informacija dėl statinio statybos pradžios.

Komisija, nagrinėdama pareiškėjų skundą, nustatė, jog iš byloje esančio 2015-10-08 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2014-12-06 žemės sklypo 500/751 dalis nuosavybės teise priklauso L. D., o tik nuo 2015-03-23 žemės sklypo po 251/1502 dalį nuosavybės teise priklauso pareiškėjams. Taip pat nustatyta, kad nuo 2004-07-28 iki 2004-12-06 žemės sklypo 500/751 dalis nuosavybės teise priklausė statytojui, o iki pareiškėjų žemės sklypo 251/751 dalis nuosavybės teise priklausė O. Š. ir tik 2015-03-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu žemės sklypą po 251/1502 dalį nuosavybės teise pradėjo valdyti pareiškėjas ir O. M..

Atsiliepime paminėta, kad pastatų statybos pabaigos datą įrodo byloje esantys VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašai. Šios datos taip pat nurodytos ir Komisijai pateiktame Inspekcijos atsiliepime. Inspekcijos nuomone, Komisijos skundžiamame sprendime nurodyti pastatų statybos pabaigos metai „150“ ir „19950“ laikytini rašymo apsirikimo klaida, nelemiančia priimto sprendimo neteisėtumo.

Atkreipia teismo dėmesį, jog pareiškėjai žemės sklypo dalį nuosavybėn įsigijo tik 2015-03-23, todėl nėra aišku, kokias aplinkybes, susijusias su statinio statyba ir jos pradžia, galėtų paaiškinti, nes byloje nustatyta, jog statinys statytas 2004 metais, kai pareiškėjai žemės sklypo dalies nevaldė nuosavybės teise. Pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų paneigti Inspekcijos nustatytas faktines aplinkybes.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad nustačius, jog statinio statybos darbai atlikti 2004 m., tikslios statybos darbų pradžios datos, kaip nurodo pareiškėjai, konstatavimas netenka prasmės, nes nuo 2004 m. iki 2015-09-28, kai buvo atliekamas patikrinimas, jau praėjo daugiau nei 11 metų. Pasak atsakovės, ir kiti pareiškėjų argumentai dėl statinio statybos datos yra paneigiami remiantis surinktais rašytiniais įrodymais.

Inspekcijos nuomone, pareiškėjai, prie skundo ir patikslinto skundo pridėję R. O. 2015-12-16 pareiškimą, neįrodo kitokios statinio statybos pradžios, nei nustatė Inspekcijos Kauno skyrius. R. O. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), kai ginčo statinys yra (duomenys neskelbtini). Remiantis internetinio puslapio www.maps.lt duomenimis, atstumas nuo žemės sklypo iki (duomenys neskelbtini), yra 13,3 km. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Inspekcijos nuomone, mažai tikėtina, kad R. O., gyvenanti tokiu atstumu nuo ginčo objekto, galėtų žinoti daugiau aplinkybių dėl statinio statybos pradžios nei artimiausi kaimynai A. Ž., A. Ž. ir G. S.. Be to, pareiškėjai minėtą paaiškinimą pateikė tik kartu su skundu, kreipdamiesi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau nei Inspekcijos Kauno skyriui nagrinėjant jų 2015-09-28 skundą, nei bylos nagrinėjimo metu Komisijoje, jokių paaiškinimų neteikė. Priežasčių, kodėl rašytinių įrodymų pareiškėjai nepateikė bylą nagrinėjant Komisijai, nei skunde, nei patikslintame skunde nenurodė.

Žemesnės instancijos teismas

Tretieji suinteresuoti asmenys L. D. ir A. D. atsiliepimų į skundus nepateikė. Teismo posėdžio metu, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją.

Pareiškėjų skundas tenkintas.

Ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos 2015-10-13 rašto Nr. (15.2)-2D15417 (Komisijos b. l. 47–48) teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo rašto, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 20115-09-07 skundu (Komisijos b. l. 23–24) kreipėsi į Inspekciją ir nurodė, jog L. D. be statybos leidimo ir žemės bendraturčių A. Š. ir O. M. sutikimo, ginčo sklype savavališkai pasistatė didesnį nei 80 m² pastatą.

Inspekcija skundžiamu raštu (Komisijos b. l. 47–48) nurodė, jog ūkinio pastato statybos darbai atlikti 2004 m., t. y. seniau kaip prieš 10 metų, todėl skundo nagrinėjimas negalimas.

Komisija 2015-11-23 sprendimu Nr. 3R-475(AG-354/05-2015) (Komisijos b. l. 57–63) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Inspekcijos 2015-10-13 raštą laikė teisėtu ir pagrįstu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), padarė išvadą, kad Taisyklių nuostatose yra įtvirtintas vienas iš skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nenagrinėjimo arba jų nagrinėjimo nutraukimo atvejų, t. y. įtvirtinta nuostata, iš esmės ribojanti (paneigianti) asmens teisę į tai, kad, kreipiantis su skundu ar pranešimu į Inspekciją, siekiant, kad būtų apgintos jo ar kito asmens teisės, šis skundas ar pranešimas būtų išnagrinėtas, nors, įvertinus jos turinį, akivaizdu, jog tokio pobūdžio teisinis reguliavimas gali būti įtvirtintas ne žemesnės galios nei įstatymas teisės akte, taip pat įvertinus tai, jog tiriamos nuostatos neturi aiškaus ir konkretaus įstatymo pagrindo (t. y. negrindžiama aiškiu įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu), – išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog Taisyklių 41.17 punkto (originali įsakymo redakcija), 46.15, 48.1 ir 48.7 punktų (2015-12-18 įsakymo Nr. 1V-226 redakcija) bei 46.15 ir 48.7 punktų (2016-05-02 įsakymo Nr. 1V-47 redakcija) nuostatos ta apimtimi, kuria jos sudaro pagrindą Inspekcijai atsisakyti nagrinėti skundus ar pranešimus dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, arba jų nagrinėjimą nutraukti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-07-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių (2015-09-01 įsakymo Nr. 1V-145) 42.7 p., kuriame numatyta, jog skundo nagrinėjimas nutraukiamas dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų, nutraukė pareiškėjų skundo nagrinėjimą.

Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-07-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 pripažino, jog Taisyklių 48.7 punktas (2016-05-02 įsakymo Nr. 1V-47 redakcija), kuris yra tokio paties turinio, kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, taikytinas Taisyklių 42.7 punktas ta apimtimi, kuria jis sudaro pagrindą Inspekcijai atsisakyti nagrinėti skundus ar pranešimus dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, arba jų nagrinėjimą nutraukti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms.

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažįsta tam tikrą norminį teisės aktą (jo dalį) prieštaraujančiu Konstitucijai, teismas, spręsdamas konkretų ginčą ir priimdamas sprendimą, šio norminio akto (jo dalies) netaiko ir juo nesivadovauja net ir tais atvejais, kai skundžiamo administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) metu tas norminis teisės aktas nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, jei Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas pagal šią individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą arba asmuo dėl savo teisių, kylančių iš Konstitucijos, gynimo į teismą kreipėsi per įstatymų nustatytus terminus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22). Analogiškos taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustato, jog norminis administracinis aktas (ar jo dalis) prieštarauja įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam aktui.

Inspekcija skundžiamu raštu nutraukė pareiškėjų skundo nagrinėjimą motyvuodama tik Taisyklių 42.7 p., kadangi statybos darbai atlikti seniau, kaip prieš 10 metų, toks atsisakymas negali būti laikomas teisėtu, kadangi prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto ir 8 straipsnio nuostatoms, todėl Inspekcijos 2015-10-13 raštas Nr. (15.2)-2D-15417 naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-03) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Komisija 2015-11-23 sprendimu Nr. 3R-475(AG-354/05-2015) pareiškėjų skundą atmetė. Toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. Panaikinus skundžiamą Inspekcijos 2015-10-13 raštą, administracinę procedūra (skundo nagrinėjimas), pradėta pareiškėjų 2015-09-07 skundo pagrindu, pripažintina nebaigta, todėl Inspekcija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2015-09-07 skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė pateikė prašymą, kuriuo prašė priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 102–104). Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 44 str. 5 d. numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų skundas buvo patenkintas, o tretieji suinteresuoti asmenys turėjo priešingą poziciją, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog buvo apgintos ar patenkintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl jų prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų J. Š. ir A. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-11-23 sprendimą Nr. 3R-475(AG-354/05-2015).

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-10-13 raštą Nr. (15.2)-2D-15417.

Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų J. Š. ir A. Š. 2015-09-07 skundą (reg. Nr. 3D-2456) ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Atmesti trečiųjų suinteresuotų asmenų L. D. ir A. D. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Marius BajorasJūratė Gaidytė-LavrinovičRūta Miliuvienė