- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- AS-339-552/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05959-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- J. Š., A. Š.
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. Š. ir A. Š. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai J. Š. ir A. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 3R-475(AG-354/05-2015).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.
Teismas nustatė, kad iš Komisijos 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 3R-475(AG-354/05-2015) matyti, jog pareiškėjai Komisijai skundė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-15417 „Dėl informacijos pateikimo“. Teismas konstatavo, kad atsakovu byloje turėtų būti nurodytas Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Minėta institucija yra Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, todėl, teismo vertinimu, byla Vilniaus apygardos administraciniam teismui nepriskirtina.
II.
Pareiškėjai J. Š. ir A. Š. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjai nurodo, kad Komisija 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Komisija sprendimu paliko galioti Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. spalio 13 d. raštą Nr. 15.2/-2D-15417 ir pareiškėjų skundą atmetė. Pareiškėjai pažymi, kad nepanaikinus Komisijos 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo nėra galimybės kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, prašant panaikinti Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. spalio 13 d. raštą Nr. 15.2/-2D-15417.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų J. Š. ir A. Š. skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).
Pirmiausiai pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį teritorinio teismingumo principą skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. ABTĮ 18-19 straipsniai įtvirtina administracinių teismų kompetenciją. Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija, apibrėžiant išimtinio teismingumo taisykles ir šio straipsnio 3 dalyje nurodant, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, siekdami panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 3R-475(AG-354/05-2015) dėl Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. (15.2)-2D-15417. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundo pobūdį bei tai, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma kompetencija nagrinėti skundus dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos priimtų sprendimų, nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 32 straipsnio 3 dalis numato, jog apskundus administracinių ginčų komisijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nepasikeičia. Taigi, administracinių ginčų komisijai priėmus sprendimą, kuris netenkina pareiškėjo, pastarasis turi teisę kreiptis į administracinį teismą, atsakovu nurodydamas tą viešojo administravimo instituciją ar pareigūną, kurio veiksmus ar neveikimą nagrinėjo administracinių ginčų komisija. Be to, ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.
Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad, pirmosios instancijos teismui manant, jog pareiškėjai skunde nurodė netinkamą atsakovą, teismas turi galimybę pats pašalinti tokį pareiškėjų skundo trūkumą, nes pareiškėjai savo skunde aiškiai suformulavo tiek ginčo dalyką (nurodė skundžiamą aktą, veiksmus), tiek administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto bei veiksmų paduotas skundas.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad nors pareiškėjai atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo klausimą skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, šis reikalavimas netenkinamas, nes pagal ABTĮ 37 straipsnį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų J. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.