- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-07
- Bylos Nr.
- e2A-318-1042/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01549-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Aleksandras Rusakas, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- T. F.
- Atsakovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- D. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-61-1003/2023 pagal ieškovo T. F. ieškinį atsakovui V. D., trečiajam asmeniui D. D. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. F. prašė priteisti iš atsakovo V. D. 30000,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jis ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas (pardavėjas) V. D. įsipareigojo per 2 mėnesius po pastato pridavimo valstybinei komisijai sudaryti su ieškovu (pirkėju) buto su žemės sklypu ir parkavimo vieta, esančių (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad šalys susitarė, jog butas bus parduotas ieškovui už 50 000,00 Eur. Ieškovas atliko visus reikiamus veiksmus butui įsigyti, sumokėjo atsakovui 5300 Eur avansą, buvo pasirengęs sudaryti su atsakovu pagrindinę nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, banko sąskaitoje turėjo pakankamai lėšų butui įsigyti. Teigė, kad sužinojęs, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija baigta ir (duomenys neskelbtini) įregistruota VĮ Registrų centras, ieškovas žodžiu ir raštu ragino atsakovą pateikti dokumentus, reikalingus notarinei buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau atsakovas be jokios priežasties atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus. (duomenys neskelbtini) atsakovas raštu informavo ieškovą, kad atsisako parduoti butą, o preliminariąją sutartį nutraukia ir jos nebevykdys. Tvirtino kad atsakovas grąžino ieškovui 5300,00 Eur avansą, kurį pralaikė 2,5 metų, tačiau neatlygino ieškovo patirtų nuostolių. Atkreipė dėmesį į tai, kad per 2,5 metų panašaus buto rinkos kaina išaugo 3 kartus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. D. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad 2019 metais neteko darbo, nusprendė parduoti butą (duomenys neskelbtini), įdėjo skelbimą, susitiko su ieškovu, sudarė preliminariąją sutartį, aptarė, kad pastato dokumentų tvarkymas gali užtrukti 2 metus. Tol, kol buvo tvarkomi dokumentai, įvyko Covid-19 pandemija, Astravas, baimė dėl atominės elektrinės, todėl pasitaręs su šeima, nusprendė neparduoti buto. Pažymėjo, kad preliminariąją sutartį nutraukė (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva. Mano, kad ieškovas turėjo įvertinti, kad gali kilti problemų butą įsigyti. Tvirtino, kad riziką, jog sutarties sudarymas gali užtrukti ar sutartis gali būti nesudaryta, turi prisiimti abi šalys. Atsakovo manymu, preliminariojoje sutartyje buvo numatyta sutartinė atsakomybė ir netesybas moka tik pirkėjas, todėl, pirkėjas prisiėmė riziką, kad bus grąžintas tik avansas, bet ne netesybos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui T. F. iš atsakovo V. D. 30 000,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (30000,00 Eur) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2022-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4237,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas priteisė valstybei iš atsakovo V. D. 18,00 Eur proceso išlaidas.
5. Teismas sprendė, kad atsakovas nutraukdamas preliminariąją sutartį ir nepagrįstai atsisakydamas sudaryti pagrindinę sutartį elgėsi nesąžiningai, pažeidė teisėtą ieškovo lūkestį įsigyti ginčo būstą už preliminariojoje sutartyje sulygtą kainą, taip sukėlė ieškovui nuostolius, kurių paskaičiavimas atitiko abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodui taikomus kriterijus. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovo pateikto turto vertės nustatymo ekspertizės akto ir neteikė savo turto vertės paskaičiavimų. Teismo vertinimu, šalių susirašinėjimas patvirtino derybų pažangos laipsnį buvus aukščiausio lygmens, taip pat abipusį šalių pasitikėjimą, jog preliminariosios sutarties sąlygos bus tinkamai įvykdytos. Sprendė, kad pasirašydamas sutartį kaip pardavėjas, atsakovas suvokė veikiąs ne tik savo, bet ir sutuoktinės interesais, kuriai buvo žinoma apie preliminariąją sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai eliminavo ieškovo riziką ir visą rizikos atsiradimą dėl kainų pokyčio perkėlė atsakovui. Tvirtino, kad jo sutuoktinė neišreiškė sutikimo dėl preliminarios sutarties. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai taikė objektyvųjį nuostolių apskaičiavimo metodą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas T. F. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas yra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir dėl to, jog jis patyrė nuostolių. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes. Apeliantas neteisus, teigdamas, kad teismas eliminavo ieškovo riziką. Atkreipė dėmesį į tai, kad butas nebuvo įkeistas ar suvaržytas. Atsakovas sužlugdė pagrįstą šalių pasitikėjimą. Pažymi, kad atsakovas neginčijo turto vertės ir fakto, jog ieškovas patyrė nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir dėl to atsakingo asmens
10. Tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl atsakomybės taikymo atsisakius vykdyti preliminarią sutartį, nesudarius pagrindinės sutarties dėl buto, jam priklausančio žemės sklypo ir parkavimo vietos pirkimo-pardavimo.
11. Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys susitaria dėl esminių pagrindinės sutarties sąlygų.
12. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta culpa in contrahendo doktrinos išraiška, t. y. pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinės, kad jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 42 punktas).
14. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 34–35 punktai).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių ikisutartiniuose santykiuose buvo sukurtas didžiausias abipusis šalių pasitikėjimas, o jų derybų pažangos laipsnis buvo aukščiausiojo lygmens. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad sudarydamos preliminariąją sutartį šalys suvokė, suprato ir susitarė, kad pagrindinę sutartį jos sudarys per 2 mėnesius po to, kai pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bus priduotas valstybinei komisijai, sprendė, kad šalys dėl pagrindinę sutartį sudaryti trukdančių formalumų įsipareigojo laukti tol, kol jie bus pašalinti, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovas prisiėmė tokio laukimo riziką, jog preliminariojoje sutartyje sulygta kaina gali kisti didėjimo ar mažėjimo linkme.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui nebuvo pagrindo abejoti, kad situacijai dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pridavimo valstybinei komisijai išsisprendus, su juo bus sudarytas pagrindinė sutartis. Kolegijos vertinimu, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad dėl subjektyvių priežasčių nutraukdamas tolį pažengusią preliminariąją sutartį ir nepagrįstai atsisakydamas sudaryti pagrindinę sutartį jis pažeidė teisėtą ieškovo lūkestį įsigyti ginčo būstą, t. y. elgėsi nesąžiningai. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto nurodyta preliminarios sutarties nutraukimo subjektyvi priežastis – šeimos nuomonės dėl buto pardavimo pasikeitimas, nesudarė objektyvių kliūčių sąžiningai pabaigti šalių sandorį ir neturėjo tiesioginės reikšmės atsakovo įsipareigojimams pagal preliminariąją sutartį. Konstatavus, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, jam pažeidus pareigą elgtis sąžiningai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtus nuostolius.
17. Apelianto skundo teiginius, kad sutuoktinė neišreiškė sutikimo dėl preliminarios sutarties, paneigia byloje pirmosios instancijos teismo nustatyto aplinkybės, jog atsakovas, sudarydamas preliminariąją sutartį, veikė ne tik savo, bet ir sutuoktinės interesais, išreikšdamas ne tik savo, bet ir sutuoktinės valią ir atsakovo sutuoktinei buvo žinomos preliminarios sutarties sudarymo aplinkybės. Bylos duomenimis, atsakovo sutuoktinė dalyvavo bylos procese ir preliminariosios sutarties neginčijo. Akivaizdu, kad atsakovas inicijavęs buto pardavimo procesą ir sudarydamas preliminariąją sutartį veikė šeimos interesais.
18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuostolių priteisimo.
19. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 42 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 37 punktas).
20. Šiuo atveju šalys sudarė preliminariąją sutartį, nes jos sudarymo metu egzistavo kliūtis sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis - nebuvo atliktas pastato pridavimas valstybinei komisijai. Tačiau šalys preliminariąja sutartimi susitarė dėl esminių ir reikšmingų pagrindinės sutarties sąlygų: sutarties dalyko, bendros kainos, mokėtinos pagal pagrindinę sutartį, kainos dalies, mokėtinos pagal preliminariąją sutartį, pagrindinės sutarties sudarymo termino ir pan. Akivaizdu, kad šalių derybos dėl pagrindinės sutarties sudarymo buvo baigtos ir pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį, leidusį ieškovui pagrįstai tikėtis, kad pagrindinė notarinė sutartis tikrai bus sudaryta. Tačiau atsakovas dėl subjektyvių priežasčių formaliai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nors ieškovas, neatsisakė ketinimo pirkti preliminariojoje sutartyje nurodyto turto. Teisėjų kolegija, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes (nesąžiningą atsakovo elgesį, toli pažengusius šalių sutartinius santykius), sprendžia, kad ieškovas turi teisę į saugomo lūkesčio intereso gynimą. Akivaizdu, kad jei ieškovas būtų žinojęs, kad atsakovas nesiruošia savo įsipareigojimų vykdyti iki galo, ieškovas būtų pasirinkęs kitą buto pirkimo variantą dar 2019 metais. Taigi, ieškovo prašomi priteisti nuostoliai siejami su jo prarasta galimybe identišką butą įsigyti už žemesnę nei dabartinėje rinkoje esančią kainą. Savo nuostoliams pagrįsti ieškovas pateikė ne tik konsultaciją dėl ginčo turto kainos, bet ir turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, parengtą teismo eksperto. Pažymėtina, kad atsakovas įrodymais nepaneigė ekspertizės akte lyginamuoju metodu apskaičiuotos poilsio patalpos 134 000,00 Eur vertės ir 84 000,00 Eur kainų skirtumo (nuostolių) tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos turto pardavimo kainos ir turto rinkos kainos nurodytos eksperto akte. Pažymėtina, kad ieškovas prašė priteisti tik 30 000, 00 Eur dalį prieš tai minėtų kainų skirtumo (nuostolių), kurie sudarė apie 35,71 proc. turėtų nuostolių.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.