Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. L.,

trečiojo asmens BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Rytas“ ir trečiojo asmens R. K. (R. K.) įstatyminio atstovo BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Rytas“ atstovei R. M.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui G. K. (G. K.) dėl laikino tėvo valdžios apribojimo pratęsimo, tretieji asmenys BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Rytas“, R. K. (R. K.), atstovaujamas įstatyminio atstovo BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Rytas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas G. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Pažymėjo, jog atsakovo sūnus nori grįžti gyventi pas tėtį, tačiau atsakovo namuose nėra tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnamečiui vaikui. Atsakovo silpni higienos įpročiai. Vaikui grįžus gyventi pas tėtį būtų bloginamos jo gyvenimo sąlygos. Sutinka, jog atsakovas iš esmės dalyvauja vaiko gyvenime, nors ir ne visose srityse. Mano, kad tokioje situacijoje tikslinga pratęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą.

Trečiojo asmens BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Rytas“ atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, jog R. K. jų įstaigoje gyvena trečius metus. Vaikui nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai. Jam turi būti užtikrinta pastovi psichiatro stebėsena, vaistų vartojimas. Vaiku įstaigoje pilnai pasirūpinta ir mano, jog tokia situacija atsakovui yra patogi. Atsakovą su sūnum sieja stiprus emocinis ryšys, jie dažnai kalbasi telefonu, savaitgaliais susitinka, tėtis sūnui yra autoritetas, tačiau atsakovas dėjo per mažai pastangų susitvarkyti buitį.

BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Rytas“ atstovė veikdama kaip trečiojo asmens R. K. įstatyminė atstovė nurodė, jog R. K. nori grįžti gyventi pas tėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje šalių ir jų atstovų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad atsakovas G. K. yra nepilnamečio vaiko R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaiko motina A. M. (duomenys neskelbtini)

mirė. 2023 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-839-965/2023 G. K. laikinai apribota tėvo valdžia į nepilnametį sūnų R. K., nes atsakovo gyvenamojoje vietoje gyvenimo sąlygos buvo netinkamos vaikui, atsakovo šeimoje ilgą laiką nebuvo teigiamų pokyčių, teikiamos socialinės paslaugos buvo neveiksmingos, atsakovas neteikė išlaikymo sūnui, nesidomėjo ir neatstovavo vaiko ugdymo įstaigoje. Tuo pačiu teismo spendimu nepilnamečiui R. K. nustatyta nuolatinė globa BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Rytas“, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2022 m. lapkričio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2024 m. gegužės 15 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau - Centras) pateiktame rašte Nr. 5GD-7909 nurodoma, jog teikiant socialines paslaugas atsakovui G. K. buvo pastebima, kad tėvas neužtikrino sūnaus auklėjimo, sveikatos priežiūros, ugdymo, užimtumo, asmens higienos, saugių gyvenimo sąlygų. Teismo sprendimu laikinai apribojus atsakovui tėvo valdžią į sūnų ir R. K. nustačius nuolatinę globą, atsakovo šeimai buvo organizuoti keturi atvejo vadybos posėdžiai, šeimos situacijai, pokyčiams, vyraujančioms problemoms įvertinti ir aptarti. Atvejo vadybos posėdžių metu G. K. motyvuotas glaudžiai bendradarbiauti su paslaugas teikiančiu socialiniu darbuotojo bei priimti jo teikiamą pagalbą, vadovautis teikiamomis rekomendacijomis, reguliariai teikti sūnui išlaikymą, gerinti gyvenimo sąlygas, dengti turimus įsiskolinimus, įsilieti į oficialią darbo rinką, dalyvauti vaiko ugdymo procese, aktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Rytas“ socialiniais darbuotojais. Per visą laikotarpį nuo 2023 m. birželio 9 d., atsakovas stengėsi vykdyti pagalbos planuose numatomas pagalbos priemones ir šiuo metu yra pastebimi teigiami pokyčiai. G. K. pradėjo namuose remonto darbus, taip siekdamas gerinti gyvenimo sąlygas, vyras tapo atviresnis pagalbai, pradėjo aktyviau bendrauti ir bendradarbiauti su socialines paslaugas teikiančiu socialiniu darbuotoju, sudarė sąlygas lankytis šeimos namuose, įsiklausė į teikiamas rekomendacijas. Nuo 2023 m. spalio 18 d. vyras įsidarbino ir iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. rugsėjo 11 d. Tarnyboje gautas G. K. prašymas dėl leidimo laikinai priimti svečiuotis socialinės globos įstaigoje, šeimynoje ar globos centre globojamą vaiką R. K. Siekiant sudaryti svečiavimosi tvarką, organizuotas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu G. K. išreiškė norą su sūnumi bendrauti savaitgaliais, pasirenkant šeštadienį arba sekmadienį už BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Rytas“ ribų. Atsižvelgiant į tai, kad namuose gyvenimo sąlygos dar nėra tinkamos, priimtas sprendimas su nakvyne vaiko svečiuotis neišleisti. Sutartos bendravimo tvarkos atsakovas laikėsi nepriekaištingai, su vaiku kasdien palaikė ryšį telefonu. Atsakovas šiuo metu turi stabilią darbo vietą, gauna stabilų darbo užmokestį, tačiau išlaikymą sūnui teikia nereguliariai (ne kiekvieną mėnesį). 2024 m. balandžio 25 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu G. K. išreiškė nuomonę, kad nori ir stengiasi susigrąžinti vaiką į šeimą, su juo palaiko artimą ir glaudų ryšį, tačiau šiuo metu vaikui grįžti gyventi į šeimą galimybės nėra. Atsakovas nurodė, jog dar nėra pabaigęs namuose remonto, kadangi, dėl darbo, tam nelieka laisvo laiko, todėl norėtų, kad būtų pratęstas laikinas tėvo valdžios apribojimas ir vaiko nuolatinė globa. Su atsakovo šeima dirbanti Centro socialinė darbuotoja S. B. pateikė informaciją, jog G. K. turi įsiskolinimų UAB „Mano būstas“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“, kurie perduoti išieškoti antstolių kontoroms. Namuose vis dar jaučiamas nešvaros kvapas, nudėvėtos ir išpūstos miegamojo kambario grindys, nepalaikoma tvarka, sąlygos namuose apibūdinamos kaip nehigieniškos, antisanitarinės. Centro socialinė darbuotoja 2024 metų sausio mėnesį vyrui suteikė paramą tapetais, kad vyras galėtų atsinaujinti miegamojo sienas, tačiau iki šiol to nepadarė. Centro socialinių darbuotojų pateiktais duomenimis ir 2024 m. gegužės 31 d. Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos pateiktame rašte nurodoma, jog vaiko interesus ugdymo įstaigoje atstovauja BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Rytas“ socialiniai darbuotojai, tačiau susitikimuose ir pokalbiuose su ugdymo įstaigos specialistais dėl vaiko elgesio, pažangumo, lankomumo, dalyvauja ir tėvas G. K.

Tarnybos specialistė 2024 m. gegužės 27 d. išklausė nepilnamečio R. K. nuomonę. Vaikas buvo nedrąsus ir kalbėjo nenoriai. Paklausus, ar patinka gyventi BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Rytas“, vaikas papurtė galvą, kad nepatinka. Paklausus, ar tėtis lankosi pas jį, ar susitinka – R. atsakė taip. Pasiteiravus, ar R. norėtų grįžti gyventi pas tėtį, vaikas palinksėjo galva, kad taip. Klausiant apie laikiną tėvo valdžios apribojimo pratęsimą, vaikas nieko neatsakė. Tarnybos specialistei 2024 m. gruodžio 17 d. išklausius nepilnamečio R. K. nuomonę telefonu, užfiksuota, jog vaikui žinoma apie nagrinėjamą bylą teisme. Nurodė, jog nori grįžti gyventi pas tėtį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-839-965/2023 G. K. laikinai apribota tėvo valdžia į nepilnametį sūnų R. K.

CK 3.183 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė tęsti laikiną tėvo valdžios ribojimą atsakovui. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, tačiau teikdamas paaiškinimus paaiškino, jog dar neturi sąlygų susigrąžinti sūnų, nes trūksta bute baldų, nenori jog sūnui mokslo metų eigoje reikėtų keisti mokyklą, t. y. iš esmės neprieštaravo, jog būtų pratęstas laikinas tėvo valdžios ribojimas. Atsakovas siekia, kad sūnus grįžtų gyventi pas jį, mano, jog tam beveik yra pasirengta, tačiau savarankiško reikalavimo dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nėra pareiškęs.

Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu - ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovės teikiami duomenys, tiek šalių paaiškinimai patvirtina, jog situacija atsakovo šeimoje yra pagerėjusi, atsakovas laikosi teikiamų rekomendacijų, domisi vaiko pasiekimais mokykloje, susitinka su sūnum savaitgaliais, nuolat bendrauja telefonu, tėtį ir sūnų sieja stiprus emocinis ryšys, atsakovas turi pastovų darbą, namie atliko daugiau remonto darbų, tačiau namų sąlygos vis dar nėra tinkamos gyventi nepilnamečiui vaikui. Atsakovas nurodė, jog namuose rūko, Centro specialistai teikiamuose dokumentuose nurodė, jog namuose yra netvarka, blogas kvapas. Iš pateiktų dokumentų galima konstatuoti, jog atsakovo elgesys dėl švarios ir tvarkingos namų aplinkos užtikrinimo vis dar yra nepakitęs, teismo posėdžio metu atsakovas taip pat nepripažino, jog yra problemų dėl kvapų, mano, jog tai yra Centro darbuotojų išsigalvojimai. Ieškovės ir BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Rytas“ atstovės teigimu, tokio amžiaus berniukui, ypač svarbi bendraamžių nuomonė, dėl netvarkos, blogo kvapo paaugliai sulaukia daug patyčių, todėl šiuo metu geriausius vaiko interesus atitiktų tolimesnis vaiko gyvenimas pas dabartinį globėją BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Rytas“, kur vaikui užtikrinamos visos tinkamos buities, gyvenimo sąlygos.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, nors ir nustatyta, kad atsakovo elgesys pradėjo keistis į gerąją pusę, tačiau vaikas vis dar neturi galimybės grįžti į šeimą, o pats atsakovas sutinka, jog trūksta kelių mėnesių užbaigti remonto darbus bute ir reikia išspręsti klausimus dėl vaiko ugdymo įstaigos, sutinka, jog geriausia vaikui būtų baigti mokslo metus esamoje mokykloje. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai tikėtis, kad atsakovas turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti tėvo teises ir pareigas bei savarankiškai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Šiuo metu atsakovo elgesyje stebima pažanga, vykstantys pozityvūs pasikeitimai patvirtina, kad susiklosčiusi padėtis ateityje galėtų pasikeisti ir taikyti tėvų valdžios apribojimai galėtų būti panaikinti.

Vertinant susiklosčiusią situaciją dėl teigiamų pokyčių atsakovo gyvenime, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas ir paties atsakovo poziciją, siekiant skatinti toliau atsakovui vykdyti specialistų nurodymus, tvarkytis buitį, siekti sudaryti tinkamas sąlygas sugrįžti nepilnamečiui sūnui į atsakovo namus, ieškinys tenkintinas, atsakovui taikytinas laikinas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečio sūnaus R. K. atžvilgiu pratęstinas. Priimti kitokį sprendimą, nei tęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą, nėra teisinio pagrindo. Pakartotinai pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nėra pateikęs savarankiško reikalavimo dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Išaiškintina, jog tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Nagrinėjamu byloje tai reikštų tėvo pastangas išlaikyti ryšius su vaiku, domėtis jo reikmėmis, ugdymu, vystymusi, sveikata, itin svarbus tinkamos gyventi aplinkos, švaros, higienos sąlygų sukūrimas, išlaikyti toliau pastovią darbo vietą, teikti pastovų išlaikymą vaikui, naikinti įsiskolinimus kreditoriams. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015), jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 4 dalis).

Dėl reikalavimo pratęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą ieškovė ir atsakovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

Atsakovui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo šioje byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis, 404 straipsnio 4 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 16,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys byloje nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atleistos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pratęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą G. K. (G. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Bylinėjimosi ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.