Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, Dovilei Radžienei, vertėjaujant Vidai Rimkienei, dalyvaujant ieškovui M. S., jo atstovui advokato padėjėjui Andrej Proškin, advokatui Oleg Drobitko, atsakovei B. S., jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, trečiajam asmeniui V. Č., jos atstovei advokato padėjėjai Jelenai Jermolajevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei B. S. dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo, termino palikimui priimti atnaujinimo, lėšų grąžinimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje notarė V. K., A. S., V. Č., pagal atsakovės B. S. priešieškinį ieškovui M. S. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje notarė V. K., A. S., V. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovei B. S. išduotą 2015-06-25 paveldėjimo teisės liudijimą, priteisti iš atsakovės 10500,00 Eur, gautus už realizuotą paveldėtiną turtą, 1100,00 Eur žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas, atnaujinti ieškovui palikimo priėmimo terminą. Nurodė, kad 2015-07-18 grįžus iš atostogų paskambino savo tėvui A. S.. Telefonu atsiliepė tėvo sugyventinė V. Č. ir informavo, jog A. S. prieš keturis mėnesius mirė. Kreipėsi į notarę V. K., kuri 2015-08-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. S., po jo mirties palikimą priėmė ieškovo teta B. S.. Jai 2015-06-25 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, pagal kurį atsakovė paveldėjo: 1. ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 20600,00 Eur); 2. automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 300,00 Eur); 3. automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1000,00 Eur). Notarė taip pat nurodė, kad pareiškime dėl palikimo priėmimo, pateiktame 2016-06-03 B. S. nurodė, kad vaikų mirusysis neturėjo, o jo tėvai mirę. Atsakovė sąmoningai pateikė notarei melagingą informaciją. Notarė atsakyme taip pat pažymėjo, kad Lietuvos gyventojų registro tarnybos 2015-04-21 išraše apie mirusį asmenį – A. S. buvo nurodyta, kad mirusiojo vaikų nėra. Ieškovas pažymėjo, jog taip nutiko, nes ieškovas išvyko gyventi į Baltarusiją dar neatkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybės, todėl duomenys apie jį nepateko į Lietuvos gyventojų registrą. Atsakovė paveldėtas minėtas transporto priemones pardavė 2015-06-26, kiekvieną po 100,00 Eur, mirusiojo sugyventinės V. Č. sūnui V. Č.. Ieškovo nuomone, automobiliai buvo parduoti ne už rinkos kainą. B. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė G. M. ir E. M.. Tai atsakovė galėjo padaryti, kadangi iki palikėjo mirties jai priklausė pusė buto, o likusią dalį paveldėjo. Atsakovė būdama ketvirtos eilės paveldėtoja, žinodama, jog ieškovas yra pirmos eilės paveldėtojas, nepraėjus trims mėnesiams po A. S. mirties pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ieškovo nuomone pirmos eilės įpėdiniai (ieškovas) galėjo pateikti pareiškimą dėl paveldėjimo iki 2015-06-15, antros eilės įpėdiniai (ieškovo sūnus A. S.) iki 2015-09-15, o atsakovei teisė priimti palikimą galėjo atsirasti tik po 2015-09-15.

Ieškovas teigia, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi apie tėvo mirtį sužinojo tik 2015-07-18, jau suėjus trijų mėnesių terminui. Apie tėvo mirtį negalėjo sužinoti, kadangi gyvena Baltarusijos Respublikoje, jam nei tėvo sugyventinė V. Č., nei atsakovė apie tėvo mirtį nepranešė, nors mirusiojo socialinio tinklo paskyroje buvo tiek jo, tiek V. Č. sūnų kontaktai. Tik sužinojęs apie tėvo mirtį ėmėsi aktyvių veiksmų 2015-07-27 kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau sužinojo, jog atsakovė jau yra priėmusi palikimą, neteisėtas palikimo teisės liudijimas buvo atsakovei išduotas dar iki to, kuomet ieškovas sužinojo apie palikimo atsiradimą.

Kadangi paveldėtas turtas neišliko, prašo priteisti 10300,00 Eur, t. y. ½ buto vertės, ir 200,00 Eur už perleistus automobilius. Kadangi paveldėjimo teisės liudijime yra nurodyta, jog paveldėtų transporto priemonių vertė yra 1000,00 Eur ir 300,00 Eur, o jie buvo parduoti tik už 200,00 Eur prašo likusią 1100,00 Eur sumą priteisti kaip ieškovo patirtos žalos atlyginimą.

Atsakovė B. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nežinojo, kad brolis A. S. turėjo vaikų gyvenančių Baltarusijoje, kadangi su broliu nebendravo apie 20 metų, todėl teisėtai kreipės į notarę dėl palikimo priėmimo. Nesutinka, kad turi sumokėti ieškovui žalą už parduotus automobilius, kadangi pardavimo metu jų vertė buvo po 100,00 Eur, o kad paveldėjimo teisės liudijime buvo nurodyta 300,00 Eur ir 1000,00 Eur vertė nekreipė dėmesio, nes buvo įsitikinusi, jog yra vienintelė paveldėtoja ir dėl to ginčų nekils. Pažymėjo, kad ieškovas visiškai nesirūpino tėvu, kai jis buvo sveikas, nesirūpino juo ir kai susirgo, todėl priežastys dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, negali būti pripažintos svarbiomis, taigi ir terminas palikimui priimti negali būti pratęstas.

Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, prašydama iš atsakovo priteisti 9466,39 Eur nuostoliams atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodė, kad su broliu paveldėjo ½ dalį ginčo buto po brolio V. S. mirties. Jo lavonas bute pragulėjo 3 mėnesius, todėl reikėjo nemažai lėšų investuoti į buto sutvarkymą. Viso buto sutvarkymui iš asmeninių lėšų išleido ne mažiau kaip 800,00 Eur, todėl pusė šios sumos turėtų būti priteista. Taip pat sumokėjo A. Č. 1000,00 Eur už buto sutvarkymą, nes pati dėl sveikatos būklės negalėjo to padaryti. Be to, A. S. buvo skolingas A. Č. 5000,00 Eur, kuriuos jam grąžino priėmusi palikimą. Kaip įrodymas liko skolos raštelis pasirašytas 2015-01-25. Paminklui išleido apie 3000,00 Eur. Prieš mirtį brolis sunkiai sirgo, mokėjo už jo buto komunalines paslaugas. Išleido pinigų sumą brolio laidotuvėms, paminklui, gydymui, priežiūrai, kuri praktiškai lygi paveldimo turto vertei. Daugelį lėšų apmokėjo A. S. sugyventinė V. Č., kuriai po palikimo priėmimo sumokėjo 9000,00 Eur. Taip pat sumokėjo notarui už pirkimo-pardavimo sutartį 66,39 Eur.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo nesutiko su juo ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skolos raštelis pagal sumos dydį turėjo būti sudarytas notarine forma. Be to, A. Č. kaip kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, todėl jis neturi teisės ir ateityje reikalauti iš įpėdinių jokios skolos, o įpėdiniai neturi pareigos jos mokėti. Atkreipė dėmesį, jog su atsiliepimu atsakovė pateikė įrodymus, jog V. Č. už velionio laidotuves bei paminklą viso sumokėjo: 4002,50 Eur. Tačiau jai buvo pervesti 9000,00 Eur. Teiginys, jog šie pinigai buvo pervesti už laidotuves neatitinka tikrovės. Įpėdiniai neturi pareigos atlyginti asmenims išlaidų, susijusių su laidotuvėmis. Juo labiau, tikėtina, jog laidotuvių išlaidas V. Č. dengė iš paties velionio pinigų. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau neįrodinėjo, nei neteisėtų ieškovo veiksmų, nei kaltės, nei priežastinio ryšio, taip pat nepagrindė net prašomo priteisti žalos dydžio. Kadangi nėra nustatytos nei vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismo prašo priešieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo notarė V. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo sutiko su ieškovo teiginiu dėl jo, kaip pirmos eilės įpėdinio nuslėpimu. Nurodė, kad pareiškime atsakovė patvirtino, kad yra įspėta dėl teisinių ginčų rizikos, paaiškėjus, kad kitų įpėdinių yra, bet ji tuos duomenis nuslėpė. Apie ieškovą, kaip pirmos eilės įpėdinį sužinojo tik po pokalbio su juo telefonu. Paveldėjimo byloje buvo duomenys, kad mirusysis pirmos-trečios eilės įpėdinių neturėjo, todėl atsakovė, kaip ketvirtos eilės įpėdinė, neturėjo laukti 6 mėnesių paduoti pareiškimui dėl palikimo priėmimo ir 9 mėnesių paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo V. Č. atsiliepimais su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą, priešieškinį tenkinti, jei būtų tenkintas ieškinys bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas advokatas Oleg Drobitko ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, su priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovė B. S. tikrai žinojo, kad M. S. yra A. S. sūnus. Ieškovas bendravo su savo tėvu telefonu, per socialinius tinklus. Paskambindavo kartą per pusmetį. Apie 1983 m. išvažiavo gyventi į Baltarusiją, tačiau pradžioje atvykdavo į Lietuvą, keturias vasaras buvo apsistojęs pas atsakovę. Paskutinį kartą tėvą matė apie 1995 m., į Lietuvą tėvo aplankyti neatvykdavo, kadangi sunku buvo susitvarkyti dokumentus. Paskutinį kartą su tėvu bendravo 2015 m. žiemą. Pažymėjo, kad pati atsakovė su broliu A. S. nebendravo apie 20 metų.

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas prašė ieškinį atmesti, o tenkinus ieškinį, tenkinti priešieškinį. B. S. paaiškino, kad M. S. negalėjo būti A. S. sūnus, kadangi brolis negalėjo turėti vaikų dėl persirgtos ligos, tačiau nepaneigė, jog žinojo ieškovą ir, kad jis buvo kelias vasaras pas ją apsistojęs. Sumą, kurią prašo priteisti sudaro 5000,00 Eur A. Č. paskolinti A. S., laidojimo ir kremavimo išlaidos, paminklas, pinigai sumokėti A. Č. už iš brolio V. S. paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymą.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo bei jos atstovė advokato padėjėja Jelena Jermolajeva prašė ieškinį atmesti, o tenkinus ieškinį, tenkinti ir priešieškinį. Trečiasis asmuo nurodė, jog M. S. negali būti A. S. sūnus, kadangi jis negalėjo turėti vaikų. Paaiškino, kad gavusi 9000,00 Eur iš atsakovės B. S. 5000,00 Eur atidavė sūnui A. Č., kuriuos jis buvo paskolinęs A. Č.. Atstovė prašė nepriteisti visų ieškovo patirtų kelionės išlaidų, kadangi jo dalyvavimas posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu.

Trečiasis asmuo notarė V. K. į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismas 2015-12-16 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovei B. S., priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 11600,00 Eur sumos bei uždraudė notarei V. K. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti atsakovei B. S. papildomus paveldėjimo teisės liudijimus dėl palikimo, atsiradusio po A. S. mirties.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas išduotas Klaipėdos miesto sav. Administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2015-01-22, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). M. S. yra mirusio A. S. sūnus, tai patvirtina byloje pateiktas gimimo liudijimas.

Atsakovė B. S. 2015-06-04 kreipėsi į notarę V. K. su pareiškimu apie palikimo priėmimą po brolio A. S. mirties (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad palikėjas vaikų neturi, jo tėvai mirę. 2015-06-25 Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarė V. K. B. S. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), į: ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 20600,00 Eur); į automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 300,00 Eur); į automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1000,00 Eur). VĮ „Regitra“ 2015-09-18 rašte nurodė, kad A. S. vardu nėra registruotų transporto priemonių. Iš pateiktų transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad atsakovė 2015-06-26 minėtas transporto priemones pardavė V. Č., kiekvieną po 100,00 Eur. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis priklausė atsakovei B. S., atsakovė likusią ½ dalį įgijo pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po brolio A. S. mirties. Butą atsakovė pardavė G. M. ir E. M. pagal 2015-07-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Notarė V. K. 2015-08-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. S., po jo mirties palikimą priėmė mirusiojo sesuo B. S.. Notarė taip pat nurodė, kad pareiškime dėl palikimo priėmimo, pateiktame 2016-06-03 B. S. nurodė, kad vaikų mirusysis neturėjo, o jo tėvai mirę. Notarė atsakyme taip pat pažymėjo, kad Lietuvos gyventojų registro tarnybos 2015-04-21 išraše apie mirusį asmenį – A. S. buvo nurodyta, kad mirusiojo vaikų nėra.

Iš pateikto socialinio tinklo www.facebook.com nuotraukos matyti, jog A. S. kontaktuose buvo atsakovas M. S., bei mirusiojo sugyventinės sūnūs A. Č. ir V. Č..

Gyventojų registro tarnybos 2015-04-21 išraše nurodyta, kad A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikų neturi.

Ieškovas M. S. turi nepilnametį sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini).

B. S. 2015-07-15 mokėjimo pavedimu pervedė V. Č. 9000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama – skola, t. y. tą pačią dieną, kai pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini).

2015-01-24 A. S. ir A. Č. pasirašė patvirtinimą dėl skolos sumos gavimo, kuriuo A. S. patvirtino, kad gavo iš A. Č. 5000,00 Eur ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2015-12-31 arba anksčiau (gavus savo palikimo dalį pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini)).

Ieškovas prašo atnaujinti palikimo priėmimo terminą po tėvo A. S. mirties (duomenys neskelbtini), kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Civilinio kodekso 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis po A. S. mirties. Ieškovas dėl objektyvių priežasčių praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, nes nežinojo, jog tėvas mirė. Pažymėtina ir tai, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo V. Č., žinodamos, jog A. S. turi sūnų nesiėmė jokių veiksmų, kad jis būtų informuotas apie tėvo mirtį. Priešingai atsakovė notarei pateikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo suteikė klaidingą informaciją, jog palikėjas vaikų neturi. Ieškovui gauti informaciją apie tėvo mirtį apsunkino ir tai, kad M. S. gyvena Baltarusijoje. Teismas sutinka su ieškovo atstovo nuomone, kad ieškovui negalėjo būti žinoma apie tėvo mirtį iš Lietuvos dienraščio, ar Lietuvos tinklapio, kuriuose buvo paskelbta apie A. S. mirtį bei laidotuves, kadangi ieškovas nemoka lietuvių kalbos, be to, ieškovui nebūtų tikslo skaityti lietuvišką spaudą ar lankytis lietuviškose interneto svetainėse. Teismo posėdžio metu atsakovė ir V. Č. patvirtino, jog joms buvo žinoma aplinkybė, kad A. S. buvo vedęs M. S. motiną ir kad ieškovas gimė po santuokos sudarymo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad A. S. būtų surašęs testamentą ir išreiškęs valią, jog paveldimas turtas atitektų kitiems asmenims, o ne sūnui M. S.. Ieškovė bei trečiasis asmuo V. Č. teigė, jog ieškovas nenorėjo bendrauti su tėvu. Teismas daro išvadą, jog M. S. su tėvu bendrauti sudarė kliūtis atstumas, tačiau bylos duomenimis, nors ir retai, tačiau ieškovas palaikė ryšius su tėvu skambindamas telefonu, ar per socialinius tinklus. Pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė patvirtino, jog su broliu nebendravo apie 20 metų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas atnaujinti ieškovui M. S. įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti 2015-06-25 Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K. B. S. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009). Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Po A. S. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovas M. S. buvo teisėtas pirmos eilės paveldėtojas. Atsakovės bei trečiojo asmens V. Č. išdėstyta pozicija, jog ieškovas nėra mirusio A. S. sūnus laikytina nepagrįsta, tėvystė nėra nuginčyta. Paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas į palikėjos turtą tik vienam įpėdiniui B. S., t. y. ketvirtos eilės paveldėtojai, nors palikimo priėmimo metu buvo tiek pirmos (ieškovas M. S.), tiek antros eilės paveldėtojai (ieškovo sūnus, A. S. anūkas A. S.). Ieškovas teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jam tenkančią palikimo dalį nėra įgyvendinęs. Jei ieškovas būtų pateikęs notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atsakovė būtų netekusi teisės paveldėti turtą. Tam, kad šia teise ieškovas galėtų nekliudomai pasinaudoti, būtina pripažinti negaliojančiu atsakovei B. S. 2015-06-25 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Pažymėtina, kad teismas atsakovės veiksmus vertina kaip nesąžiningus, šalių bei kitų proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovei kreipiantis į notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo buvo žinoma, kad palikėjas A. S. turi sūnų M. S., tačiau sąmoningai šią informaciją nuslėpė.

Ieškovas bei jo atstovas teigė, jog pirmos eilės įpėdiniai (ieškovas) galėjo pateikti pareiškimą dėl paveldėjimo iki 2015-06-15, antros eilės įpėdiniai (ieškovo sūnus A. S.) iki 2015-09-15, o atsakovei teisė priimti palikimą galėjo atsirasti tik po 2015-09-15. Teismas nesutinka su tokia ieškovo pozicija. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014-11-13 nutartyje nurodyta, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kol įpėdinis, turintis teisę paveldėti pirmasis, per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009) ir trijų mėnesių terminas palikimui priimti jiems skaičiuojamas ne nuo palikėjo mirties dienos, o nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kai palikimo atsisako prieš tai turėjęs teisę priimti palikimą įpėdinis arba baigiasi tokio įpėdinio terminas palikimui priimti. Kitoks minėtų normų aiškinimas reikštų, kad asmenys turi kreiptis dėl palikimo priėmimo, nors paveldėjimo teisė jiems dar neatsiradusi. Vėliau įgiję teisę priimti palikimą asmenys, kaip ir bet kurie įpėdiniai, turi per tris mėnesius nuo šios teisės įgijimo dienos išreikšti savo valią dėl palikimo (ne) priėmimo: jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, priešingu atveju – atsisako ar jo nepriima. Antruoju atveju teisė priimti palikimą pereina paskesnės eilės įpėdiniui.

Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad CK 5.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, nereiškia, kad kurių nors eilių įpėdinių nesant paskesnės eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda tik išlaukus visų pirmesnių eilių paveldėtojams skirtą terminą palikimui priimti. Kitoks šios normos aiškinimas nesuderinamas su paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo paskirtimi (užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės, teisinių santykių stabilumą ir perimamumą), nes be pagrindo varžoma konkrečios eilės įpėdinio teisė į palikimą tais atvejais, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Toks aiškinimas pakartotas ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 4 dalis neteko galios nuo 2015-07-08, t. y. po to kai atsakovei buvo išduotas 2015-06-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintinas negaliojančiu 2015-06-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduotas B. S. Klaipėdos m. 11-ojo notaro biuro notarės V. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į : ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 20600,00 Eur); į automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 300,00 Eur); į automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1000,00 Eur)

Kadangi paveldėtas turtas neišliko ieškovas prašo priteisti 10300,00 Eur, t. y. ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės ir 200,00 Eur už perleistus automobilius. Kadangi paveldėjimo teisės liudijime yra nurodyta, jog paveldėtų transporto priemonių vertė yra 1000,00 Eur ir 300,00 Eur, o jie buvo parduoti tik už 200,00 Eur prašo likusią 1100,00 Eur sumą priteisti kaip ieškovo patirtos žalos atlyginimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2015-06-26 automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė V. Č., kuris yra trečiojo asmens V. Č. sūnus, kiekvieną po 100,00 Eur. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) atsakovė pardavė G. M. ir E. M. pagal 2015-07-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už 20600,00 Eur.

Įvertinus byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad ieškovas neginčija buto pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos su sąžiningais įgijėjais, darytina išvada, kad restitucija natūra nagrinėjamu atveju yra negalima, ieškovui iš atsakovės B. S. priteistina kompensacija pinigais. 2015-06-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 20600,00 Eur. Butas parduotas už 20600,00 Eur, todėl pusė šios sumos priteistina ieškovui iš atsakovės, t. y. 10300,00 Eur.

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 1100,00 Eur kaip patirtos žalos atlyginimo, kadangi B. S. transporto priemones pardavė ne už rinkos kainą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-06-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad automobilio KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 300,00 Eur, automobilio KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1000,00 Eur. B. S. transporto priemones 2015-06-26 pardavė V. Č. kiekvieną po 100,00 Eur. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kokia reali transporto priemonių vertė buvo jų pardavimo metu. Pastebėtina tai, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo metu notarė nenustatinėjo realios transporto priemonių vertės. Tikėtina, kad automobilių vertė pardavimo metu nebuvo tokia, kokia nurodyta paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog minėtų transporto priemonių vertė buvo didesnė, nei jos parduotos. Byloje pateikti mokėjimo kvitai iš autoservisų, tačiau juose nenurodyta už kokių transporto priemonių remontą, todėl teismas negali nustatyti, jog V. Č. investavo būtent į nusipirktų automobilių remontą. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškinį dalyje dėl 1100,00 Eur kaip patirtos žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti.

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti 9466,39 Eur nuostoliams atlyginti. Atsakovės teigimu, po brolio V. S. mirties butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sutvarkymui iš asmeninių lėšų išleido ne mažiau, kaip 800,00 Eur. Taip pat sumokėjo A. Č. 1000,00 Eur už buto sutvarkymą. Be to, A. S. buvo skolingas A. Č. 5000,00 Eur, kuriuos jam grąžino priėmusi palikimą. Paminklui išleido 3000,00 Eur. Daugelį lėšų apmokėjo A. S. sugyventinė V. Č., kuriai po palikimo priėmimo sumokėjo 9000,00 Eur. Taip pat sumokėjo notarui už pirkimo-pardavimo sutartį 66,39 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-01-24 A. S. ir A. Č. pasirašė patvirtinimą dėl skolos sumos gavimo, kuriuo A. S. patvirtino, kad gavo iš A. Č. 5000,00 Eur ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2015-12-31 arba anksčiau (gavus savo palikimo dalį pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini)). Skolos raštelis nėra ginčijamas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikytinas teisėtu ir galiojančiu. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, jog A. S. sąskaitoje 4 mėnesiai iki pinigų pasiskolinimo buvo apie 12500 dolerių, todėl nelogiška, kad jis skolinosi 5000,00 Eur. Teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka, kadangi iš atsakovės bei kitų bylos dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad A. S. gyveno netaupydamas ir buvo išlaidus, todėl tikėtina, kad jis iš tiesų pinigus skolinosi, būtent šias aplinkybes patvirtina pasirašytas skolos raštelis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas šioje dalyje priešieškinį tenkinti.

Atsakovė teigia, kad išleido ne mažiau, kaip 800,00 Eur iš asmeninių lėšų, buto, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymui po brolio mirties, tačiau nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių patirtas išlaidas ir jų dydį, šioje dalyje priešieškinis netenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Trečiojo asmens V. Č. sūnus A. Č. 2016-06-13 raštu patvirtino, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymą, po V. S. mirties, iš B. S. gavo 1000,00 Eur. Vadovaujantis proceso dalyvių paaiškinimais tikėtina, kad po V. S. mirties butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sutvarkyti buvo reikalingos investicijos, kadangi mirusiojo kūnas ten išgulėjo ne mažiau kaip mėnesį. Aplinkybę, kad mirusio V. S. kūnas bute išbuvo bute patvirtina informacija pateikta 2015-03-31 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šiuos veiksmus atliko būtent A. Č.. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad A. Č. faktiškai gavo iš B. S. 1000,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė posėdžio metu teigė, jog jos finansinė padėtis sunki. A. Č. 2016-06-13 rašte nurodė, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymą po V. S. mirties, iš B. S. gavo 1000,00 Eur. Teismas kritiškai vertina šį patvirtinimą, kadangi A. Č. yra trečiojo asmens V. Č. sūnus, o pastaroji palaiko gerus santykius su atsakove B. S.. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šis priešieškinio reikalavimas neįrodytas, todėl netenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė teigia, kad už paminklą bei brolio laidotuvėms sumokėjo apie 3000,00 Eur. Teismas pažymi, kad Civiliniame kodekse nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo dėl šio reikalavimo tarp šalių teisinį santykį. Tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. Civilinio kodekso 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalyje. Kadangi nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą, ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Yra galimos situacijos, kai įpėdinis ar kitas asmuo palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo asmeninėmis lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurioms padengti asmuo panaudojo savo asmenines lėšas ir kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad ieškovas turi prievolę atlyginti atsakovei jos faktiškai patirtas palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Iš teismui pateiktų duomenų matyt, kad A. S. buvo kremuotas, V. Č. 2015-08-10 užsakė pamatą, plokštes, plyteles kapui už 2400,00 Eur, UAB „Pamario akmuo“ 2015-09-25 V. Č. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) už akmens gaminius 2380,00 Eur sumai, V. Č. 2015-03-18 UAB „Amžiaus vartai“ sumokėjo 1460,00 Eur už ritualines paslaugas. Iš pateikto atsakovės B. S. banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė UAB „Pamario akmuo“ už paminklą pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1290,00 Eur. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, už A. S. laidotuves, paminklą ir kitas su tuo susijusias išlaidas didžiąja dalimi apmokėjo trečiasis asmuo V. Č.. Pažymėtina, kad byloje pateiktas kvitas bei sąskaita, iš kurių nėra galimybės nustatyti už ką jie išrašyti. Bylos duomenimis, atsakovės bei kitų bylos dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad A. S. buvo jūrininkas ir jo gaunamas darbo užmokestis buvo pakankamai didelis. Dalį pinigų jis pervesdavo savo sugyventinei V. Č., kuri jais disponavo. Darytina išvada, kad už A. S. laidotuves, paminklą ir už kitas su tuo susijusias išlaidas sumokėjo trečiasis asmuo V. Č. savo noru ir galimai iš tų pinigų, kuriuos jai pervesdavo pats A. S.. Kadangi atsakovė UAB „Pamario akmuo“ už paminklą pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1290,00 Eur, nors neturėjo tokios pareigos, ši suma priteistina atsakovei iš ieškovo.

Atsakovė taip pat prašo priteisti 66,39 Eur, kuriuos sumokėjo notarei už pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimą. Iš pirkimo pardavimo sutarties13.3. punkto matyti, kad sutarties šalys sutarties sudarymo išlaidas įsipareigojo sumokėti lygiomis dalimis. Už sutarties patvirtinimą, sutarties šalys sumokėjo 132,78 Eur, puse šios sumos, t. y. 66,39 Eur sumokėti turėjo atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad parduotas butas turėjo per puse priklausyti ieškovui ir atsakovei, atsakovei priteistina tik pusė jos sumokėtos sumos, t. y. 33,20 Eur.

B. S. 2015-07-15 mokėjimo pavedimu pervedė V. Č. 9000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama – skola. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nurodyta suma buvo priešieškinyje nurodytoms išlaidoms sumokėti (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo V. Č. byloje pateikė prašymus priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje atsižvelgia į tai, kad visi byloje pareikšti reikalavimai nagrinėti ginčo teisenos tvarka, šalių interesai ir suinteresuotumas dėl pareikštų reikalavimų yra priešingi.

Ieškovas pateikė prašymą priteisti: 150,00 Eur žyminio mokesčio; 800,00 Eur už advokato paslaugas; 195,38 Eur išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą; autobuso bilietams vykstant į 2016-04-07 parengiamąjį posėdį iš Minsko į Vilnių ir iš Vilniaus į Minską: 19,69 Eur (466000 BYR); autobuso bilietams vykstant į 2016-04-07 parengiamąjį posėdį iš Vilniaus į Klaipėdą ir iš Klaipėdos į Vilnių 29,00 Eur (580000,00 BYR); autobuso bilietui vykstant į 2016-05-06 posėdį iš Minsko į Vilnių 10,22 Eur (233000 BYR) autobuso bilietui vykstant į 2016-05-06 posėdį iš Vilniaus į Klaipėdą 14,50 Eur (290000,00 BYR); autobuso bilietui vykstant į 2016-05-06 posėdį iš Klaipėdos į Vilnių 19,00 Eur; autobuso bilietui vykstant į 2016-05-06 d. posėdį iš Vilniaus į Minską 13,00 Eur; išlaidos pašto siuntai notarei V. K. 15,38 Eur (262800 BYR); vertimo paslaugoms iš baltarusių į lietuvių kalbą apmokėti 14,92 Eur (255000,00 BYR); pervesdamas honorarą advokatui ieškovas sumokėjo 14,27 Eur (16,00 USD); aukščiau nurodytų įrodymų vertimui į lietuvių kalbą 12,10 Eur; vykdamas į 2016-06-08 posėdį ieškovas patyrė tokias pačias išlaidas kaip ir vykdamas į 2016-05-06 posėdį 56,72 Eur; vykdamas į 2016-06-15 posėdį ieškovas patyrė tokias pačias išlaidas kaip ir vykdamas į 2016-05-06 posėdį 56,72 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas atstovui už advokato paslaugas yra sumokėjęs tik 350,00 Eur, todėl nėra pagrindo priteisti 800,00 Eur. Ieškovas taip pat prašo priteisti kelionės bei kitas išlaidas. Ieškovas nurodo, kad vykdamas į 2016-06-08 posėdį patyrė tokias pačias išlaidas kaip ir vykdamas į 2016-05-06 posėdį 56,72 Eur bei vykdamas į 2016-06-15 posėdį patyrė tokias pačias išlaidas kaip ir vykdamas į 2016-05-06 posėdį 56,72 Eur, tačiau nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad realiai šias išlaidas patyrė. Visos kitos patirtos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 857,46 Eur.

Trečiojo asmens V. Č. atstovė prašė nepriteisti visų ieškovo patirtų kelionės išlaidų, kadangi jo dalyvavimas posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu. Teismas nesutinka su tokia pozicija. Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia Civilinio proceso kodeksas. Taigi darytina išvada, jog ieškovas pasinaudojo įstatymo suteikta teise ne tik dalyvauti visuose teismo posėdžiuose, bet ir įgyvendinti Civilinio proceso kodekso 42 straipsnyje nurodytas teises.

Atsakovė 2015-12-31 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. 2016-06-22 sprendimu antrinė teisinė pagalba B. S. nutraukta dėl to, kad atsakovė pateikė neteisingus duomenis, bei įpareigota sumokėti 269,24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai: 2 neturtiniai reikalavimai buvo tenkinti 100 proc., turtinis reikalavimas tenkintas 90,52 proc. (10500x100:11600), bendrai patenkinta 96,84 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 857,46 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 744,62 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas buvo atleistas nuo 173,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį 96,84 proc. iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 167,53 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovės priešieškinis tenkintas 66,80 proc. (6323,20x100:9466,39). Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio, kurio dydis turėjo sudaryti 213,00 Eur. Kadangi atsakovei 2016-06-22 sprendimu antrinė teisinė pagalba nutraukta dėl to, kad atsakovė pateikė neteisingus duomenis, darytina išvada, jog atsakovė nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atmesta 33,20 proc. priešieškinio reikalavimų, iš atsakovės priteistina 70,72 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą iš viso priteisiama 238,25 Eur žyminio mokesčio.

Teismas 2015-12-16 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovei B. S., priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 11600,00 Eur sumos bei uždraudė notarei V. K. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti atsakovei B. S. papildomus paveldėjimo teisės liudijimus dėl palikimo, atsiradusio po A. S. mirties. Teismo 2015-12-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo M. S. ieškinį ir atsakovės B. S. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti M. S. įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pripažinti negaliojančiu B. S. 2015-06-25 Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po A. S. į: ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 20600,00 Eur); į automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 300,00 Eur); į automobilį KIA CARNIVAL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1000,00 Eur).

Priteisti iš atsakovės B. S. ieškovo M. S. naudai 10500,00 Eur lėšų, gautų realizavus turtą.

Priteisti iš ieškovo M. S. atsakovei B. S. 6323,20 Eur nuostoliams atlyginti.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš atsakovės B. S. ieškovui M. S. 744,62 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės B. S. 238,25 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014-12-16 nutartimi atsakovės B. S. atžvilgiu, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.