Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2VP-11589-948/2018 pagal ieškovo E. F. I. M. F. von U. G. von W. ieškinį atsakovams V. K. ir R. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinių skundų teisiniai ir faktiniai pagrindai.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovas E. F. I. M. F. von U. G. von W.ir atsakovas V. K. sudarė (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, kurioje numatyta, kad ieškovas suteikia atsakovui V. K. 715 000 Eur paskolą, o atsakovas V. K. įsipareigoja grąžinti paskolą ieškovui bei sumokėti 6 procentų metines palūkanas už suteiktą paskolą ne vėliau kaip per 3 dienas nuo paskolos grąžinimo termino. Ieškovui dalis paskolos buvo grąžinta, likusi skolos suma – 21 165,97 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad po minėtos paskolos sutarties sudarymo, buvo sudaryta kita paskolos sutartis tarp ieškovo ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl 522 663,34 Eur paskolos suteikimo šiai įmonei. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) paskolų sutarčių sudarymo metu atsakovai V. K. ir R. J. buvo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, kuriems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 100 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų.

Dėl prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole

12. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad „2015 pati ieškovė posėdžio metu duodama parodymus, nurodė, jog su atsakovu V. K. kartu negyvena nuo 2011 m. spalio mėnesio, taip pat nurodė, kad kartu su atsakovu dalyvavo versle“ iškraipė teiginių esmę ir neatsižvelgė į kontekstą, kuriame jie buvo pasakyti. Nagrinėjamu atveju su šiuo apeliantės teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

13. Nagrinėjamu atveju Radviliškio rajono apylinkės teismo byloje Nr. 2-76-766/2014 ieškovė 2014-06-18 teismo posėdžio metu nurodė, kad ji kartu su sutuoktiniu nebegyveno nuo 2011 m. spalio mėnesio (2014-06-18 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 27:15). Šio teismo posėdžio metu ieškovė teismui taip pat paaiškino, kad santuokos su atsakovu V. K. metu kartu užsiėmė miškų verslu, taip pat elnių auginimo verslu. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė R. J. kreipdamasi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ieškinyje nurodė, kad „šalys kartu bendro ūkio neveda nuo 2010 metų liepos mėnesio“. Tai iš esmės paneigia apeliantės nurodomas aplinkybes, kuriomis ji remiasi įrodinėdama, kad bendrą ūkį su atsakovu nustojo vesti dar 2009 metais. Taip pat nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-16-766/2015 nurodo atsakovų priešpriešą, o ne bendrą veikimą tuo metu (2010-2011 metais), kadangi apeliantės sutuoktinis (atsakovas) V. K., veikdamas apeliantei už nugaros, slapčia perleido ginčo turtą savo motinai. Apeliantė nurodo, kad šio sprendimo turinys patvirtina, kad 2008-2011 metais bendru verslu vertėsi atsakovas, jo motina ir kiti asmenys (apeliantės brolis), bet tik ne apeliantė. Tačiau šiuos apeliantės argumentus paneigia jos pačios duoti parodymai 2014-06-18 teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-16-76/2015 metu, kuomet R. J. nurodė, jog ji pati paprašė savo brolio, R. J., „užsirašyti“ žemes savo vardu (2014-06-18 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 20 min. 28 sek.), taip pat nurodė, kad V. K. pasiūlė žemes užregistruoti apeliantės motinos vardu (2014-06-18 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 25 min. 55 sek.). Šios aplinkybės patvirtina ne tik tas pirmosios instancijos teismo išvadas, kad posėdžio metu atsakovės nurodomos aplinkybės ir byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys apie gyvenimo skyrium pradžią yra vienas kitam prieštaraujantys, bet ir išvadas, kad atsakovai (apeliantė R. J. ir atsakovas V. K.) pasirašant bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančios įmonės akcijų pardavimo sutartį dar vedė bendrą ūkį. Nagrinėjamu atveju atmestinas ir apeliantės argumentas, kad atsakovės santykiai su broliu blogi, ji daug metų su juo nebendrauja, todėl iš brolio žinoti V. K. verslo santykius, o juolab apie ginčo paskolą, nebuvo galimybės. Iš surinktų duomenų matyti, kad apeliantė aktyviai dalyvavo žemės, miškų ūkio versle kartu su V. K. ir su savo broliu, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

14. CK 3.109 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

15. Taip pat pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalims tenka procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.92 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinė pareiga įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑221‑611/2017). Todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, jog pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka ieškovui.

16. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog ieškovo ir teismo teiginys apie tariamą naudos gavimą atsakovų šeimos ir verslo interesais, nepatvirtintas leistinais įrodymais. Atsakovė nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininko sprendime nurodoma, esą V. K. suteikė 170 000 Lt paskolą bendrovei, tačiau tos pačios dienos kasos pajamų orderyje nurodyta vėlesnė pinigų perdavimo data, t. y. kasos pajamų orderyje nurodyta faktiškai gauta pinigų suma grindžiama būsimu pinigų gavimą pagrindžiančiu dokumentu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė kartu su V. K. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu, Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiu E. F. I. M. F. von U. G. von W., kuria pardavė ieškovui 100 paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų už 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Taip pat, kaip minėta, apeliantė kartu su atsakovu V. K. vykdo bendrą verslą, jiems bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausė UAB (duomenys neskelbtini) akcijos. Įvertinus tai, kad atsakovų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu, taip pat į tai, kad apeliantės nurodomos aplinkybės apie jos ir V. K. santuokinių ryšių pabaigą yra prieštaringos, kad pati R. J. savo ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad „šalys kartu bendro ūkio neveda nuo 2010 metų liepos mėnesio“, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys, pasirašydamos bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančios įmonės akcijų pardavimo sutartį dar vedė bendrą ūkį. UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre įregistruota(duomenys neskelbtini), ieškovo paskola V. K. buvo suteikta (duomenys neskelbtini) V. K. paskolą UAB (duomenys neskelbtini) suteikė (duomenys neskelbtini) sprendimu, t. y. kai šalys dar vedė bendrą ūkį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė, būdama UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir vesdama bendrą ūkį su atsakovu V. K., (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties neginčijo, nereiškė jokių prieštaravimų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad minėta paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovų šeimos verslo interesais, t. y., šia paskola buvo siekiama finansuoti abiem atsakovams priklausančios UAB (duomenys neskelbtini) veiklą.

17. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės argumentu, kad ji aktualiu laikotarpiu negalėjo vykdyti bendro su atsakovu verslo ir dėl savo psichinės sveikatos būklės. Apeliantė nurodė, kad ji kreipėsi į teismą prašydama panaikinti sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir prašymą grindė tuo, kad nuo (duomenys neskelbtini) ji gydėsi psichinės sveikatos centre, kur jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir paskirtas medikamentinis gydymas. Apeliantė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas atsakovės apeliacinį skundą tenkino ir nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-291-71/2011, Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą nutraukti atsakovų santuoką panaikino. Tačiau iš minėtos Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-291-71/2011 matyti, kad teismas sprendė, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 dienos sprendimu patvirtinta sutuoktinių R. K. (J.) ir V. K. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių esmingai pažeidžia kreditoriaus AB SEB banko teises ir teisėtus interesus. Teismas negali tvirtinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai jos sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų ir nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, remiantis LR CK 3.51–3.54 straipsnių nuostatomis. Teismas šioje nutartyje taip pat pažymėjo, jog „kadangi sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymų reikalavimų, apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nebetenka prasmės, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako“. Taigi šis apeliantės argumentas laikytinas visiškai nepagrįstu.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str.). CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą atmetus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, bylinėjimosi išlaidos, kurias apeliacinės instancijos teisme patyrė ieškovas, priteistinos iš apeliantės. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas patyrė 484 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis (484 Eur) neviršija rekomendacijose nustatyto galimų šių išlaidų dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (apeliantės) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. 2018-12-06 nutartimi teismas atidėjo atsakovei (apeliantei) R. J. 367 eurų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki nutarties (sprendimo) priėmimo, todėl, apeliacinį skundą atmetus, ši suma priteistina iš apeliantės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2VP-11589-948/2018 palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 367 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovui E. F. I. M. F. von U. G. von W., iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.