Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-03-05 · Civilinė byla Nr. eA2-8965-862/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-05
Bylos Nr.
eA2-8965-862/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41485-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
UAB „ASA PREKYBA“
Suinteresuotas asmuo
Privati kompanija „LoraGruz“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-8965-862/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41485-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8.; 3.2.7.1.; 3.3.4.1.; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „ASA PREKYBA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-48547-545/2017, suinteresuotas asmuo Privati kompanija „LoraGruz“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti civilinę bylą Nr. eL2-48547-545/2017 pagal kreditoriaus Privačios kompanijos „LoraGruz“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjas nurodo, jog jis su savo klientu Rusijos bendrove OOO „Pobedit“ 2017-07-18 elektroninio ryšio priemonėmis susitarė, kad skolininkas klientui suteiks krovinio pervežimo paslaugą, o klientas už tai skolininkui sumokės 4700 EUR bei 200 EUR už papildomas išlaidas, iš viso – 4900 EUR. Skolininko kliento Rusijos bendrovės OOO „Pobedit“ užsakymui, buvo suteiktas užsakymų registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pakrovimas pagal nurodytą užsakymą buvo numatytas 2017-07-19, šalys taip pat susitarė, jog atsiskaitymas su skolininku bus įvykdytas grynaisiais pinigais iškrovimo metu. Be to, skolininkas su savo klientu užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) raštiškai įformino 2017-07-21, kuriame buvo įtvirtintos visos esminės, tame tarpe ir atsiskaitymo, sąlygos. Skolininkas vykdydamas savo kliento Rusijos bendrovės OOO „Pobedit“ užsakymą, t.y. krovinio pervežimą organizavo per kreditorių Privačią kompaniją „LoraGruz“. Pareiškėjas su suinteresuotu asmeniu 2017-07-21 sudarė vežimo sutartį (užsakymą) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suinteresuotas asmuo įsipareigojo suteikti pareiškėjui patikėto krovinio pervežimo paslaugą iš Vilniaus miesto, į Minsko miestą, ir tada į Maskvos miestą, o pareiškėjas įsipareigojo kreditoriui už tai sumokėti 1550 EUR. Suinteresuotam asmeniui vykdant užsakymą papildomai susidarė 350 EUR netesybų, t.y. suinteresuoto asmens reikalavimas skolininkui už šio užsakymo vykdymą iš viso sudarė 1900 EUR. Pareiškėjas su savo klientu Rusijos bendrove OOO „Pobedit“ susitarė, jog pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jų atsiskaitymas įvyks grynaisiais pinigais krovinio pristatymo vietoje ir metu. Todėl pareiškėjas su suinteresuoto asmens darbuotoju vadybininku D. A. (kuris buvo atsakingas už šio krovinio vežimo koordinavimą) susitarė, kad pinigus (t.y. 4900 EUR), iš pareiškėjo kliento Rusijos bendrovės OOO „Pobedit“ paims krovinį pristatęs suinteresuoto asmens vairuotojas. Taip pat su suinteresuoto asmens vadybininku buvo susitarta, jog kreditorius iš gautos 4900 EUR sumos išskaitys 1550 EUR sumą ir 350 EUR netesybų, t.y. iš viso 1900 EUR, o likusią 3000 EUR sumą vadybininkas perduos pareiškėjui per suinteresuoto asmens vairuotojus. Pristačius krovinį į iškrovimo vietą, kreditoriaus vadybininkas patvirtino, kad vairuotojas 4900 EUR sumą iš skolininko kliento gavo, tačiau ši pinigų suma pareiškėjui taip ir nebuvo perduota. Kadangi suinteresuotas asmuo negrąžino pareiškėjui 3000 EUR, pareiškėjas atliko ir įvykdė vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Apie šį atliktą ir įvykdytą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą kreditorius buvo informuotas 2017-10-17 pareiškimu. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog teismas nesiuntė procesinių dokumentų pareiškėjo vadovui, tačiau išsiuntė juos pareiškėjo buveinės adresu, nors pareiškėjas viešai skelbia, kad veikla vykdo kitu adresu Mindaugo g. 14-2, Vilniuje. Pareiškėjo nuomone, teismo įsakymo išdavimo klausimą sprendžiantis teismas turėjo patikrinti, ar skolininkas nėra nurodęs kito juridinio asmens veiklos, nei registruota juridinių asmenų registre, adreso – tačiau to neatliko, kas sąlygojo neteisingo, nepagrįsto ir neteisėto teismo įsakymo išdavimą. Pareiškėjas be to nurodė, jog kreditorius pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo be jokių įrodymų, todėl teismas turėjo iš viso atsisakyti priimti pareiškimą.

Pareiškėjas kartu su prašymu atnaujinti procesą, pateikė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-48547-545/2017, kurio pagrindu antstolės Ingos Karalienės kontoroje yra pradėta vykdomoji bylą Nr. 0139/18/00213, iki pareiškėjo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-48547-545/2017, išnagrinėjimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, jog nesutinka su prašymu atnaujinti procesą. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų pareiškėjui, todėl nepripažįsta pareiškėjo skolos įskaitymui. Suinteresuotas asmuo jog nesutinka ir su pareiškėjo argumentais, jog pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymas jiems buvo įteiktas buveinės adresu netinkamai. Nurodė, jog pats pareiškėjas siųsdamas suinteresuotam asmeniui pranešimą apie skolos įskaitymą nurodė savo buveinės adresą, tačiau ne kitą , pareiškėjo minimą, adresą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Pareiškėjas nurodo, jog jam nebuvo įteiktas teismo priimtas 2017-11-17 teismo įsakymas ir pareiškimas. Pareiškėjas pateiktame prašyme atnaujinti procesą spėjo, jog teismas galimai pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisykle, kai juridinio asmens buveine išsiunčiami procesiniai dokumentai laikomi įteikti praėjus 10 dienų po jų išsiuntimo. Be to, pareiškėjas nurodo, jog kreditoriui (nagrinėjamu atveju – suinteresuotam asmeniui) buvo žinoma, jog pareiškėjas veiklą vykdo adresu Mindaugo g. 14-2, Vilniuje, be to, šie duomenys buvo paskelbti viešai ir teismas turėjo pareigą pasidomėti kitu pareiškėjo adresu. Iš civilinės bylos Nr. eL2-48547-545/2017 esančių duomenų nustatyta, jog kreditorius (nagrinėjamu atveju – suinteresuotas asmuo) nurodė skolininko (nagrinėjamu atveju – pareiškėjo) buveinės adresą – J. Savickio g. 4, Vilniuje. Teismas visus procesinius dokumentus išsiuntė nurodytu adresu, tačiau šie procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Teismas savo iniciatyva 2017-11-17 užsiklausė VĮ „Registrų centras“ apie pareiškėją ir iš registro išrašo matyti, jog pareiškėjas VĮ „Registrų centras“ yra įregistravęs savo buveinės adresą J. Savickio g. 4, Vilniuje (elektroninės bylos priedo 3 lapas). Byloje nebuvo pateikti kiti duomenys, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjas nurodęs kitą adresą, kuriuo jam turi būti siunčiami procesiniai dokumentai. Kadangi teismui buvo žinomas pareiškėjo buveinės adresas, jis procesinius dokumentus skirtus pareiškėjui siuntė buveinės adresu ir laikė įteiktais vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens nurodoma aplinkybe, jog pats pareiškėjas siųsdamas suinteresuotam asmeniui pranešimą dėl skolos įskaitymo nurodė ne Mindaugo g. 14-2, Vilnius, tačiau savo buveinės adresą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog juridinis asmuo turi pasirūpinti tuo, kad jo buveinėje būtų sudarytos tinkamos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Taigi juridiniam asmeniui nenusistačius konkrečios jam siunčiamos korespondencijos priėmimo, juridinis asmuo prisiima dėl tokios tvarkos nebuvimo kylančias neigiamas teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, nutarties 24 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad teismas tinkamai įteikė procesinius dokumentus skirtus pareiškėjui.

Pareiškėjas nurodo, jog suinteresuotas asmuo kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo nepateikė, jokių įrodymų, dėl ko teismas turėjo atsisakyti priimti tokį pareiškimą. Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis, CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Todėl pareiškėjo argumentai, jog teismas neturėjo priimti suinteresuoto asmens pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atmestini kaip nepagrįsti.

CPK 366 straipsniu, procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai: 1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika; 2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų; 8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, t.y. vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).

Pareiškėjas naujai paaiškėjusias ir esminę reikšmę turinčias aplinkybes laiko tai, jog tuo metu, kai suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjas jau buvo atsiskaitęs su suinteresuotu asmeniu, šias aplinkybes suinteresuotas asmuo nutylėjo, nepateikė teismui iš pareiškėjo gauto 2017-10-17 pareiškimo dėl tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas su savo klientu OOO „Pobedit“ 2017-07-21 sudarė užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį pareiškėjas įsipareigojo pristatyti prekes į Rusijos Federaciją užsakyme nurodytu adresu. 2017-07-18 buvo sudaryta PVM sąskaita-faktūra AS Nr. 003264, pagal kurią OOO „Pobedit“ įsipareigojo pareiškėjui sumokėti 4900 EUR sumą pagal aukščiau paminėtą užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su OOO „Pobedit“ 2017-07-21 užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) sutarė, jog atsiskaitymas vyks grynaisiais pinigais. Šį pervežimą pareiškėjas nurodo vykdęs per suinteresuotą asmenį. Į bylą yra pateiktas 2017-07-20 užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suinteresuotas asmuo įsipareigojo pristatyti nurodytu adresu prekes už 1600 EUR sumą; 2017-07-21 užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį suinteresuotas asmuo įsipareigojo nuvežti prekes nurodytu adresu už 1550 EUR sumą, o 2017-08-23 užsakymu suinteresuotas asmuo įsipareigojo nuvežti prekes nurodytu adresu už 1900 EUR sumą. 2017-07-20 ir 2017-07-21 užsakymuose nurodyta, kad atsiskaitymas vyksta grynais pinigais. Iš teismui pateiktų CMR važtaraščių nustatyta, kad prekės (t.y. 2496 dėžės nektarinų) pakrautos buvo 2017-07-23, Vilniuje, iškrautos Minske, Baltarusijos Respublikoje, vėl pakrautos 2017-07-25 Baltarusijos Respublikoje ir iškrautos Maskvoje, Rusijos Federacijoje (CMR važtaraščiai Nr. 53 ir Nr. 9001).

Kadangi pareiškėjas turėjo 4900 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą į OOO „Pobedit“ (PVM sąskaita-faktūra AS Nr. 003264) ir įsipareigojimą sumokėti suinteresuotam asmeniui 1900 EUR dydžio sumą, nurodo susitaręs su suinteresuoto asmens darbuotoju D. A. (D. A.), jog suinteresuoto asmens vairuotojas pristatęs prekes į Rusijos Federaciją, iš RB „Pobedit“ paims 4900 EUR sumą grynaisiais pinigais, pasiliks suinteresuotam asmeniui priklausančią sumą (1900 EUR), o likusią sumą (3000 EUR), suinteresuotas asmuo grąžins pareiškėjui. Aplinkybes, jog buvo toks susitarimas tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pareiškėjas įrodinėja Skype pokalbiais, kuris vyko tarp asmens įvardinto E. G. (E. G.) pareiškėjo pusėje ir asmens įvardintu Denisas „Lora Cargo“ iš suinteresuoto asmens pusės. Pareiškėjas nurodo, kad suinteresuoto asmens vairuotojas iš OOO „Pobedit“ paėmė 4900 EUR, tačiau kadangi pareiškėjui, kaip jis pats nurodo, suinteresuotas asmuo neperdavė likusių pinigų (3000 EUR), pareiškėjas 2017-10-17 pranešimu informavo suinteresuotą asmenį, jog 4900 EUR dydžio sumą, kurią suinteresuoto asmens vairuotojas turėjo gauti iš OOO „Pobedit“ grynaisiais pinigais, įskaitoma į pareiškėjo turimus įsiskolinimus pagal užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)už pervežimo paslaugas.

Pareiškėjas be Skype pokalbių nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens buvo aukščiau minėtas sutarimas, teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog OOO „Pobedit“ suinteresuoto asmens vairuotojui išmokėjo 4900 EUR sumą grynais ar kitokia forma. Suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime pažymėjo, jog tarp šalių nebuvo sudarytos jokios sutartys, kurių pagrindu pareiškėjas turėtų į suinteresuotą asmenį kreditorinį reikalavimą, kurį būtų galėjęs įskaityti. Pažymėtina, jog pokalbių Skype kopijos nėra pakankami įrodymai minėtoms aplinkybėms patvirtinti, kadangi pagal byloje esančius įrodymus negalima identifikuoti tarp kokių asmenų įvyko pokalbis, kadangi visiems žinomas faktas, jog Skype paskyra gali būti sukurta ir kito asmens. Teismas daro išvadą, jog nėra pakankama įrodymų daryti išvadai, jog suinteresuotas asmuo perėmė pareiškėjui skirtus 4900 EUR sumą iš OOO „Pobedit“, o tai reiškia, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėjas turėjo 4900 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą į suinteresuotą asmenį, todėl negalėjo būti įskaityti pareiškėjo turimi įsiskolinimai pagal užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)už pervežimo paslaugas. Kadangi pareiškėjo nurodomos ir šį prašymą grindžiamos aplinkybės nėra ir negali būti laikomos kaip naujai paaiškėjusios, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-48547-545/2017, netenkintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-48547-545/2017. Kadangi teismas šioje nutartyje padarė išvadą, jog nėra pagrindo proceso atnaujinimui, nėra tikslinga tenkinti ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti 608 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis, išlaidos už teisinę pagalbą, vertimų paslaugas. Kadangi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą šia nutartimi atmetamas, todėl ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 93 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 290 – 292 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 368 straipsniu 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo UAB „ASA PREKYBA“ prašymą civilinėje byloje Nr. eL2-48547-545/2017 pagal kreditoriaus Privati kompanija „LoraGruz“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkas UAB „ASA PREKYBA“.

Atmesti pareiškėjo UAB „ASA PREKYBA“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė