- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-288-940/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00329-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- A. A.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. (O. B.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2860-1147/2024 pagal ieškovės O. B. (O. B.) ieškinį atsakovui A. A. (A. A.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. B. kreipėsi į teismą prašydama: (1) šalių sūnaus A. O. A. (A. O. A.), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; (2) priteisti iš atsakovo A. A. (A. A.) vaiko A. O. A. (A. O. A.) išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; (3) nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas motina O. B. valdys uzufrukto teise, išskirtinai tik vaiko poreikiams tenkinti; (4) priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Luhansko srities Severodonecko miesto teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2217/11 iš atsakovo priteisė išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui. Tačiau atsakovas išvyko į Lietuvą ir ieškovė priteisto išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui atsisakė. Prasidėjus karui ieškovė su sūnumi atvyko gyventi į Lietuvą.
3. Pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovas pradėjo mokėti išlaikymą vaikui po 150 Eur. Tačiau vaikui reikalingas 300 Eur išlaikymas, kadangi sūnus lanko mokyklą, kur reikalingos mokymosi priemonės, apranga ir pan.; pinigai reikalingi kasdieniniams poreikiams tenkinti (higienos priemonės, maistas, kt.). Ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame bute. Nors ieškovei nuomos sumą, kaip pabėgusiai nuo karo, valstybė kompensuoja po 200 Eur į mėnesį, tačiau komunalinius mokesčius, mokesčius už internetą, telefonus ir pan. apmoka ieškovė. Taip pat pažymėjo, kad sūnui nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini); vaikas turi lankytis (duomenys neskelbtini), nuolat gydytis. Vaikui skiriami vaiko pinigai po 130 Eur į mėnesį; ieškovės atlygis už darbą apie 700 Eur.
4. Tvirtino, kad vaiko vidutiniams poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos: maistui – 300 Eur (10 Eur į dieną); drabužiams ir avalynei – 50 Eur; vitaminams, maisto papildams, vaistams, kelionėms į gydymo įstaigas, kt. – 100 Eur; mokesčiams už būstą – apie 60 Eur asmeniui; kitoms išlaidoms (mokymosi priemonėms, baldams, buities reikmenims ir kt.) – apie 40 Eur; laisvalaikiui, kultūriniams renginiams – 30 Eur; higienai – 20 Eur; viso į mėnesį reikalinga 600 Eur suma.
5. Nurodo, kad bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, kadangi tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną savaitgalį; ginčų šiuo klausimu tarp šalių nekyla.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2024 m. kovo 12 d. nutartimi ieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsisakė priimti.
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog 2011 m. rugpjūčio 8 d. Luhansko srities Severodonecko miesto teismas civilinėje byloje Nr. 2-2217/11 priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš atsakovo, sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl ieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsisakė priimti kaip reikalavimą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė O. B. prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2860-1147/2024 panaikinti ir spręsti bylą iš esmės pagal visus ieškinyje pareikštus reikalavimus.
9. Nurodo, kad, šalių santykiams nutrūkus, dėl priteisto išlaikymo buvo išduotas vykdymo raštas ir pateiktas vykdyti, tačiau, šalių nuotoliniams santykiams pagerėjus, ieškovė pateikė prašymą atsisakyti išlaikymo sūnui vykdymo iš atsakovo ir atsiėmė vykdymo raštą. Taigi, pagal Ukrainos įstatymą ieškovė atsisakė išlaikymo.
10. Pažymi, kad Ukrainos teismas priteisė patį, kaip tokį, išlaikymą, bet išlaikymo dydis nėra priteistas. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti išlaikymo dydį, kuris nėra teismo nustatytas. Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus išlaikymo suma privalo būti nustatyta, tai imperatyvi norma. Nors pagal galiojančią tvarką ieškovė turėtų kreiptis į teismą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, tačiau, pripažinus teismo sprendimą, teisinis rezultatas būtų tai, kad priteistas išlaikymas, kaip toks, be išlaikymo sumos, kurios vykdymo ieškovė atsisakė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškinio dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
13. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
14. Pagal bendrąją CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis (jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Pažymėtina, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacija nėra bylos išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju, apeliantė iš esmės niekaip nemotyvavo savo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; taip pat nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima papildomai išsiaiškinti, jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą ir jame išdėstytus argumentus, byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis apeliantės teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
17. Apeliantė pateikė papildomus įrodymus – 2021 m. rugsėjo 14 d. Nutarimą dėl vykdomojo rašto grąžinimo išieškotojui; Ukrainos teisingumo ministerijos 2021 m. rugsėjo 14 d. raštą; 2024 m. kovo 22 d. Pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo; 2024 m. kovo 22 d. Taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio.
18. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi ieškovė neįrodė naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Be to, Ukrainos teisingumo ministerijos 2021 m. rugsėjo 14 d. raštas, 2024 m. kovo 22 d. Pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo, 2024 m. kovo 22 d. Taikos sutartis jau yra pateikti byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, įskaitant ir duomenis esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
20. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog Luhansko srities Severodonecko miesto teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2217/11 jau yra iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, ieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsisakė priimti.
22. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ji pagal Ukrainos įstatymus priteisto išlaikymo vaikui atsisakė. Be to, Ukrainos teismas priteisė tik išlaikymą, tačiau nepriteisė konkretaus išlaikymo dydžio.
23. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomumo principas. Šią įsiteisėjusio teismo sprendimo savybę būtina skirti nuo teismo sprendimo vykdytinumo savybės, kai teismo sprendimas vykdomas priverstinai, nes priverstinai vykdomi ne visi teismo sprendimai, kurie pagal CPK 18 straipsnį privalomi vykdyti.
24. Pagal bendrą taisyklę užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu (CPK 810 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos su kitomis valstybėmis sudarytas tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kaip ir pagal CPK, ne visiems užsienio valstybių institucijų priimtiems sprendimams pripažinti Lietuvos Respublikos teritorijoje būtina speciali pripažinimo procedūra, kurią vykdo Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija.
25. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Luhansko srities Severodonecko miesto teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2217/11 iš atsakovo priteistas ¼ dalies, skaičiuojamos nuo visų atsakovo uždarbio (pajamų) rūšių kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 30 proc. pragyvenimo minimumo, dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui A. O. A. (A. O. A.). Nors apeliantė teigia atsisakiusi išlaikymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą laiko nepagrįstu, kadangi pati apeliantė nurodo, jog pateikė prašymą atsisakyti išlaikymo sūnui vykdymo iš atsakovo ir atsiėmė vykdymo raštą, kas nelaikytina išlaikymo atsisakymu, o tik priverstinio vykdymo atsisakymu.
26. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Ieškovė ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo iš esmės prašo pakeisti minėtu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Pažymėtina ir tai, jog Luhansko srities Severodonecko miesto teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra reikalaujantis vykdymo, todėl, esant tarp šalių ginčui ir siekiant sprendimą pakeisti priteisiant konkretaus dydžio išlaikymą, visų pirma jis turėtų būti pripažintas Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis CPK 811 straipsniu. Tačiau iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad po skundžiamos 2024 m. kovo 12 d. nutarties priėmimo, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose 2024 m. balandžio 2 d. buvo gautas šalių prašymas patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė ne tik dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bet ir išlaikymo vaikui teikimo. Teisėjo 2024 m. balandžio 10 d. rezoliucija nuspręsta taikos sutarties priėmimo klausimą spręsti po atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo.
27. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014).
28. Atsižvelgus į šioje konkrečioje byloje faktiškai susiklosčiusias aplinkybes, į tai, kad šalys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, kuria išspręstas klausimas, be kita ko, ir dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo, atsižvelgiant į vaiko interesus gauti išlaikymą, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinus ir tai, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis), taip pat į tai, kad ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas spręsti pirmosios instancijos teismui, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio dalies dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
29. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, jeigu kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tas objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).
30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės O. B. (O. B.) ieškinio dalies dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.