Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-881-1003/2018 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2015-05-17 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos draudimas“ atstovas žalų ekspertas vertintojas G. B. nustatė, kad buvo sulietos kambario 18-6 lubos (nukritęs didelis plotas tinko, reikalinga pertinkuoti, glaistyti, dažyti), sienos (aplietos, dėmėtos, pageltusios, reikalinga perdažyti) ir grindys (kritus tinkui galimai subraižytos, sugadintos). Papildomos apžiūros metu nustatyta, kad sugadintos kambario 18-6 lubos, grindys (subraižytos, sulietos deformuotos, reikalinga renovuoti), kambario 18-2 lubos (sulietos, dėmėtos). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 1317,00 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama 1201,16 Eur dydžio draudimo išmoką (1317,00 Eur nuostolio suma – 57,92 Eur besąlyginė išskaita). Draudimo išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinantys dokumentai pridedami.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1184,02 EUR turtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 99,26 EUR kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkino visiškai. Iš Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), teismas sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1184,02 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt keturių eurų 2 ct) turtinės žalos atlyginimą, 99,26 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 26 ct) palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1283,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018-02-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-881-1003/2018, dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 121,09 Eur kuro išlaidų priteisimo, priteisiant šias išlaidas ieškovės naudai. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

6.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Šis pažeidimas buvo esminis ir turėjo įtakos neteisingam minėto klausimo išsprendimui.

6.2. Sprendime nurodoma, kad ieškovės atstovė, vykdama į teismo posėdžius iš Kauno, nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji vyko į posėdžius teismo iniciatyva, kad nagrinėjamu atveju yra teismingumo ypatumai, teismo vietovėje nėra reikiamos specializacijos advokato, t. y. ieškovė neįrodė, kad jos atstovės iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, ieškovės atstovės kelionės išlaidas teismas nepripažįsta pagrįstomis ir jų sprendžia nepriteisti.

6.3. Byloje nebuvo ginčo šiuo klausimu, todėl ieškovei net nebuvo žinoma, kad ji privalo tokias aplinkybes papildomai įrodinėti. Be to, tokiomis išvadomis teismas paneigė ieškovės įstatyminę teisę pasirinkti advokatą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Įstatyme nenumatytas advokato veiklos ribojimas teritorijos atžvilgiu. Nuostatos, kuriomis rėmėsi teismas, nepriteisdamas ieškovei kuro išlaidų, yra įtvirtintos įstatymų lydimuosiuose aktuose, be to, kai kurios iš šių nuostatų yra rekomendacinio pobūdžio. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, tarp ieškovės ir Advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini) ir partneriai“ yra susiklostęs ilgalaikis bendradarbiavimas, kuris lemia atitinkamą paslaugų kainą.

6.4. Nepagrįsta ir ta teismo išvada, kad kuro išlaidos nepriteistinos, nes ieškovės atstovė neprivalėjo vykti į teismo posėdžius. Tokiu būdu teismas apribojo ieškovės procesines teises betarpiškai dalyvauti bylos nagrinėjime. Posėdžiuose ieškovės atstovė teikė paaiškinimus, reiškė procesinius prašymus, uždavė klausimus kitiems proceso dalyviams bei aktyviai naudojosi kitomis procesinėmis teisėmis, siekiant efektyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo. Byloje buvo kilęs ginčas dėl draudžiamojo įvykio priežasčių, taigi, ieškovės atstovės dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo tikslingas.

Atsakovės atstovas nesutiko su apeliaciniu skundu. Jis mano, kad ieškovė turėjo galimybę rasti tinkamos kvalifikacijos advokatų Šiauliuose. Be to, atsakovo atstovas reikalavo priteisti iš ieškovo neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas priteisti vykimo į teismo posėdžius išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės argumentą, kad bylos šalies ar jos atstovo kelionės išlaidos, kurias jis patyrė vykdamas į teismą iš kito miesto, kai byloje pateikti visi įrodymai, patvirtinantys kelionės išlaidų dydį, pripažįstamos atitinkančiomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytus būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, kas sudaro pagrindą šias išlaidas priskirti prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Pavyzdžiui, tokių išlaidų apmokėjimo faktą pagrindžia degalų pirkimo čekis. Yra pagrindo spręsti, kad ieškovę atstovaudama advokato padėjėja vyko į teismo posėdį, nors ji neturi jokių kitų tai patvirtančių įrodymų. Tačiau byloje nustatyta ir tai, kad ieškovės buveinė yra Vilniuje. Ieškovė sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu T. D.. Ieškovę atstovavo I. V., kurios buveinė yra Kaune. Pasirinkdama advokatą, kurio veiklos vieta yra Kaune, ieškovė prisiėmė riziką, kad toks atstovavimas turi tam tikrų rizikų. Šiuo konkrečiu atveju tai yra kelionės išlaidų sumokėjimas.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pati ieškinio suma yra labai maža, o ieškovės atstovė net nedalyvavo, baigiant nagrinėti bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Įvertinus šias aplinkybes, galima pripažinti pagrįstu teismo sprendimo argumentą, kad advokato dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas. Antra vertus, negalima riboti advokato dalyvavimą procese, tačiau tokiu atveju šalis įvertina 10 punkte nurodytas galima išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-405-313/2017).

Teismas neturi pagrindo vertinti atsakovo atstovo argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi teismas šį reikalavimą paliko nenagrinėtu, o atsakovo atstovas dėl to apeliacinio skundo nepateikė.

Atmetant apeliacinį skundą, teismas atmeta ir apeliantės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.