- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- e2-881-1003/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03052-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Atsakovas
- Daugiabučio
- Trečiasis asmuo
- R. P., A. U., E. P., A. P., R. D., T. P., S. G., M. M., R. J., K. A., N. A., I. S., E. M., Šiaulių miesto savivaldybei, N. L., Ž. K., R. K., A. B., M. J., L. B.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 2.6.39.2.5.2Namų ūkio turto draudimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant L. D., dalyvaujant atsakovės Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos atstovui Alfonsui Bielagloviui, trečiajam asmeniui R. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims A. U., E. P., A. P., R. D., T. P., S. G., M. M., R. J., K. A., N. A. (M.), I. S., R. P., M. M., E. M., Šiaulių miesto savivaldybei, N. L., Ž. K., R. K., A. P., A. B., M. J., L. B., 2018-01-24 posėdyje nedalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. U., E. P., A. P., R. D., T. P., S. G., M. M., R. J., K. A., N. A. (M.), I. S., R. P., M. M., E. M., Šiaulių miesto savivaldybė, N. L., Ž. K., R. K., A. P., A. B., M. J., L. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pareikštu ieškiniu atsakovei Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijai prašo priteisti iš atsakovės 1184,02 Eur turtinės žalos atlyginimą, 99,26 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2015 m. gegužės 17 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui K. A. ir apdraustas ieškovės bendrovėje. Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas G. B. nustatė, kad buvo sulietos kambario (duomenys neskelbtini)lubos (nukrito didelis plotas tinko, reikalinga pertinkuoti, glaistyti, dažyti), sienos (aplietos, dėmėtos, pageltusios, reikalinga perdažyti) ir grindys (kritus tinkui galimai subraižytos, sugadintos). Papildomos apžiūros metu nustatyta, kad sugadintos kambario (duomenys neskelbtini)lubos, grindys (subraižytos, sulietos deformuotos, reikalinga renovuoti), kambario (duomenys neskelbtini)lubos (sulietos, dėmėtos). Ieškovės apdraustas butas buvo sulietas pratekėjus vandeniui dėl nesandaraus namo stogo, už kurio valdymą ir priežiūrą atsakinga atsakovė, kuri buvo įsteigta eksploatuoti daugiabutį gyvenamąjį namą, organizuojant bendrųjų konstrukcijų ir inžinierinės įrangos valdymą bei priežiūrą. Ieškovė kompensavo atsiradusią žalą nukentėjusiam asmeniui, išmokėdama 1201,16 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo teisę reikalauti išmokėtą sumą, išminusavus 17,14 Eur susidėvėjimą, priteisti iš atsakovės. Taip iš atsakovės priteistinos 99,26 Eur kompensacinės palūkanos, vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.261 straipsniu.
Šalies argumentai
3. Ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad gavus pranešimą apie aplietą butą, į įvykio vietą nuvyko ieškovės bendrovės žalų vertintojas G. B., įvykis ir padaryta žala buvo fiksuota nuotraukomis, įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Mano, kad žala buvo padaryta dėl nesandaraus stogo, kitų apliejimo šaltinių nenustatyta. Buto užliejimas buvo padarytas ties išorinėmis konstrukcijomis. Siuntė atsakovei pretenziją dėl įvykio, tačiau atsakymo negavo. Įvykio vietos apžiūros metu paprastai nedalyvauja atsakovės atstovai, žalos ekspertas tik vykdo apžiūrą, surašo aktą, aktualų draudikui ir draudėjui. Atsakovė nėra draudimo santykių dalyvė. Prašo tenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nurodydama, kad apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimo ir lubų iškritimo faktą nebuvo pranešta nei atsakovės valdybos pirmininkui A. Bielagloviui, nei valdybos nariui B. S., akto surašymo metu nebuvo pakviestas bendrijos atstovas. Butą Nr. (duomenys neskelbtini)viršuje uždengia R. P. priklausantis butas Nr. 19, todėl per stogo konstrukciją vanduo negalėjo patekti į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Lubų tinkas galėjo nukristi dėl senumo, susidėvėjimo, nes namas statytas 1959 metais (1 t. 67-68 b. l.).
5. Atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad per stogo konstrukciją vanduo į butą negalėjo patekti, namo stogas buvo keistas 2010 metais. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) ilgą laiką negyvenamas, apdraustas 2015 metais. Mano, kad draudimo sandoris yra fiktyvus, be to, kambaryje buvęs televizorius nesubraižytas. Pamatęs, kad butas drėksta, nukrito lubos, savininkas K. A. turėjo kreiptis į bendriją. Aktas surašytas vienašališkai, remonto sąmata sudaryta nieko netikrinant. Namas yra senas, lubos galėjo nukristi dėl susidėvėjimo, Vilniaus gatvės rekonstrukcijos vibracijos. Mano, kad dėl įvykio nėra bendrijos kaltės. Prašo priteisti 300 Eur moralinę žalą.
6. Trečiasis asmuo R. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad keičiant namo stogą karnizų apskardinimai nebuvo keisti. Ji gyvena palėpiniame aukšte ir per savo langus mato, jog stogo karnizo apskardinimai yra surūdiję, subadyti ledo kirstukais daužant apledėjimus, mano, kad vanduo į butą Nr. 18 smelkiasi iš karnizo pusės (1 t. 104 b. l.).
7. Trečiasis asmuo patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad ji yra architektė. Namo tinkas storas, jei nepaveiks drėgmė, sausas tinkas nekrenta, kad ir koks būtų senas. Mano, kad karnizas, apskardinimas nebuvo keistas, kai buvo keičiama stogo danga, dėl taupumo. Virš buto Nr. 18 karnizas sudaro apie 1,5 metro. Apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo faktą jai buvo žinoma, ji lankėsi bute, viskas buvo apibėgę vandeniu, apsitaškę, matėsi pratekėjimas. Balų nebuvo, tačiau matėsi aptaškymo žymės ant baldų, matėsi vandens tekėjimo žymės, išdžiūvusios balos žymės, buvo ratilai ant lubų abiejuose kambariuose.
Šalies argumentai
8. Trečiasis asmuo R. D. su ieškiniu nesutiko, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodo, kad su įvykiu nėra susijęs. Jam priklausančiame bute jokios drėgmės ar vandens nubėgimų nuo stogo nebuvo. Sienos, lubos ir grindys buvo sausos ir jokių pažeidimų butui dėl drėgmės ar vandens nebuvo (2 t. 43-44 b. l.).
9. Tretieji asmenys A. U., E. P., A. P., R. D., T. P., S. G., M. M., R. J., K. A., N. A. (M.), I. S., M. M., E. M., Šiaulių miesto savivaldybė, N. L., Ž. K., R. K., A. P., A. B., M. J., L. B. apie nagrinėjamą bylą ir teismo posėdžius informuoti tinkamai, tačiau į teismo posėdžius neatvyko. Teismas negavo trečiųjų asmenų prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėjama šiems asmenims nedalyvaujant teismo posėdžiuose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir priklausančiam trečiajam asmeniui K. A., padarytos žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, butas buvo užlietas dėl nesandarios gyvenamojo namo stogo konstrukcijos. Gyvenamąjį namą adresu Vilniaus g. 213, Šiauliuose, administruoja (valdo) Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija (1 t. 135-140 b. l.).
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens K. A. buvo sudaryta Būsto draudimo draudimo sutartis (1 t. 40-42 b. l.), ieškovės bendrovėje apdraudžiant trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio buto draudėjas pranešė, kad 2015 m. gegužės 17 d. galimai pro namo stogo konstrukcijas prasiskverbusiu vandeniu buvo užlietas jam nuosavybės teise priklausantis ieškovės bendrovėje apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, padaryta žala buto luboms, sienoms, grindims. 2015 m. gegužės 25 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu bei 2015 m. liepos 1 d. priedu (1 t. 52-54, 113 b. l.) buvo nustatyta, kad buto kambaryje 18-6 (pagal buto bylą) nukritęs didelis plotas lubų tinko (būtina pertinkuoti, glaistyti, dažyti), atšokęs, nukritęs lubų armavimo tinklelis, kurį reikia keisti, aplietos, dėmėtos, pageltusios sienos (būtina perdažyti), dėl nukritusio lubų tinko subraižytos, sugadintos, sulietos, deformuotos medinės parketo grindys, kurias reikia renuvuoti (šlifuoti, lakuoti). Be to, buto kambaryje 18-2 (pagal buto bylą) sulietas, dėmėtas lubų kampas, sušlapęs neaišku kada (gyventojas pastebėjo 2015-06-14), kurį reikia perdažyti. Draudėjas nurodė, kad 2015 m. balandžio mėnesio viduryje jis pastebėjo, kad kambario kampe prie lubų šlampa lubos ir sienos, tuo metu smarkiai lijo. 2015 m. gegužės 17 d. grįžęs į namus (dirba Mažeikiuose ir grįžta į namus kas antrą dieną), pamatė, kad nuo lubų nukritęs tinkas, labai didelis plotas. Virš šlampančių lubų yra tik namo stogas, todėl mano, kad tinkas įmirko ir nukrito dėl pro namo stogo konstrukcijas prasisunkusio vandens. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 1184,02 Eur draudimo išmoką draudėjo nuostoliams atlyginti (1 t. 44-48, 50-51, 111-112 b. l.). Atsakovei 2015 m. gegužės 26 d. buvo išsiųstas paklausimas dėl avarijos, tačiau atsakovė į paklausimą neatsakė. Atsiliepime ir teismo posėdžiuose atsakovės atstovas su ieškinio reikalavimu nesutiko nurodydamas, kad butas nebuvo užlietas, o lubų tinkas nukrito dėl išorinės vibracijos ar namo susidėvėjimo, todėl atsakovė nėra atsakinga už įvykį.
12. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas: tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė, būtina konstatuoti egzistuojant visas atsakomybės sąlygas. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
13. Ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš delikto, t. y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (CK 6.246 – 6.249 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 straipsnio 1dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovės veiksmai yra laikomi neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo objekto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo objekto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esanti atsakovo valdoma pastato konstrukcija, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra gyvenamojo namo Vilniaus g. 213, Šiauliuose, administratorė, kurios pagrindiniai veiklos uždaviniai – namo bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, kitų bendrų teisių bei interesų gynimas ir apsauga (1 t. 136-140 b. l.). Ieškovė, prašydama priteisti žalą, teigia, kad atsakovė, kaip namo administratorė, netinkamai vykdė savo pareigas dėl namo stogo konstrukcijų priežiūros, todėl turi atlyginti dėl namo stogo konstrukcijos trūkumų pratekėjusio vandens į trečiojo asmens butą padarytą žalą.
15. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo paskirta teismo ekspertizė dėl vandens nutekėjimo vietos ir priežasčių nustatymo, nes šalys atsisakė teikti prašymus dėl minimos ekspertizės skyrimo, ekspertizės nepageidavo, o teismas neturėjo galimybės skirti ekspertizės savo iniciatyva, todėl teismas reiškiamo reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik remdamasis byloje esančiais šalių, trečiųjų asmenų, liudytojų pateiktais įrodymais.
16. Byloje esančiais duomenimis (nuotraukomis, schemomis, buto planu; 1 t. 6, 8, 16, 92-93, 105-106 b. l.) nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), yra viršutiniame daugiabučio gyvenamojo namo aukšte, virš buto įrengtas mansardinis trečiajam asmeniui R. P. priklausantis butas, kuris uždengia dalį buto adresu Vilniaus g. 213-18, Šiauliuose, tačiau buto (duomenys neskelbtini), kambarių pakraščiai ribojasi su stogo karnizu, kuris virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro apie 1 metrą. Nors 2010 metais buvo pakeista gyvenamojo namo Vilniaus g. 213, Šiauliuose stogo danga (1 t. 131-132, 141 b. l.), tačiau stogo karnizo apskardinimo darbai, vandens nubėgimo, lietaus surinkimo sistemos nebuvo keičiamos, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas F. T., atlikęs stogo dangos keitimo darbus, taip pat trečiasis asmuo R. P., nurodžiusi, jog keičiant namo stogą karnizų apskardinimai nebuvo keisti. R. P. patvirtino, kad gyvendama mansardiniame aukšte ji per savo langus mato, jog stogo karnizo apskardinimai yra surūdiję, subadyti ledo kirstukais daužant apledėjimus; apie buto Nr. 18 užliejimo faktą jai žinoma, nes ji lankėsi bute ir matė, kad viskas buvo apibėgę vandeniu, apsitaškę, matėsi pratekėjimas. Balų nebuvo, tačiau matėsi aptaškymo žymės ant baldų, matėsi vandens tekėjimo žymės, išdžiūvusios balos žymės, buvo ratilai ant lubų abiejuose kambariuose; mano, kad vanduo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) smelkiasi iš karnizo pusės. Trečiasis asmuo K. A. patvirtino, kad R. P. buvo iškviesta apžiūrėti aplieto buto (1 t. 79 b. l.). Įvykį užfiksavęs liudytojas G. B. patvirtino, kad buto apžiūros metu matė nukritusį lubų tinką, vandens dėmes ant lubų, sienų (tuo metu buvo lijęs lietus), tačiau apžiūros metu drėgmės, šlapumo nebuvo. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų, trečiojo asmens parodymais, jie nuoseklūs, išsamūs, tarpusavyje neprieštaraujantys.
17. Iš į bylą pateiktų įvykio vietos nuotraukų, CD laikmenos (1 t. 6-39, 43, 55-58, 2 t. 82 b. l.) matyti butui padaryta žala. Kambarių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) lubos ir sienos, besiribojančios su stogo karnizu nuo drėgmės yra dėmėtos, patamsėjusios, pažeistu drėgmės paviršiumi. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad drėgmė į butą Nr. 18 galėjo prasiskverbti iš R. P. buto Nr. (duomenys neskelbtini), kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir nuotekų tinklai techniškai netvarkingi. Atsakovė nepateikė jos atstovo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad lubų tinkas nukrito ne dėl drėgmės, o dėl būsto susidėvėjimo, išorinės vibracijos įtakos, kad Vilniaus gatvėje tiek gyvenamuoju namu ir butu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekami statybos, remonto, rekonstrukcijos darbai, įtakoję žalos atsiradimą. Atkreiptinas dėmesys ir į trečiojo asmens R. P., kuri yra profesionali architektė, teiginius, jog sausas lubų tinkas, jei jo nepaveiks drėgmė, nekrenta, kad ir koks būtų senas, juo labiau, kad tinkas buvo armuotas. Spręstina, kad drėgmė, padariusi žalą butui Nr. 18, prasiskverbė per nesandarias namo stogo konstrukcijas, stogo karnizą, už kurio tinkamą priežiūrą atsakinga atsakovė, nes byloje nenustatyta jokių kitų trečiojo asmens K. A. buto užliejimo šaltinių. Į bylą pateiktas Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas (2 t. 16-34 b. l.) nepatvirtina, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo konstrukcijų stebėjimas, priežiūra, eksploatavimas buvo atliekamas tinkamai, nuo 2011 metų daryti įrašai nėra išsamūs ir, teismo nuomone, pakankamai formalizuoti.
18. Papildomai teismas pažymi, kad pagal galiojančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką (sprendimo 13 punktas) ieškovė privalo įrodyti užliejimo faktą, tačiau dėl kokių priežasčių vanduo (drėgmė) prasiskverbė pro stogo konstrukcijas ieškovė įrodinėti neprivalo. Nagrinėjamu atveju sunkiau nustatyti tikslų užliejimo ir žalos padarymo laiką, nes buto savininkas buvo išvykęs iš būsto, dirba kitame mieste ir bute kiekvieną dieną nesilanko, tačiau tikslaus užliejimo laiko nenustatymas nepaneigia buto užliejimo fakto.
19. Atsakovė nurodo, kad K. A., pamatęs, jog butas drėgsta, nukrito lubų tinkas, turėjo kreiptis į bendriją, be to, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas vienašališkai, remonto sąmata sudaryta nieko netikrinant, pats draudimo sandoris yra fiktyvus. Iš K. A. paaiškinimo (1 t. 79 b. l.) matyti, kad bendrijos pirmininkas Alfonsas Bielaglovis buvo supažindintas ir informuotas apie buto lubų tinko kritimą, tik vėliau buvo iškviestas ieškovės atstovas įvykio vietos apžiūrai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į trečiojo asmens R. P. teiginius, jog bendrijos pirmininkas Alfonsas Bielaglovis nesugeba prižiūrėti pastato, nesiorientuoja namo konstrukcijose (1 t. 104 b. l.).
20. Ieškovės bendrovės Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 (2013 m. sausio 3 d. redakcija, galiojusi iki 2015 m liepos 12 d.) 1 punkte nustatyta, kad draudimo sutartis sudaroma tarp draudiko ir draudėjo, taip pat gali būti ir kitų sutarties dalyvių: naudos gavėjas, šeimos nariai, apdraustieji (2 punktas), šie asmenys yra draudimo sutarties dalyviai, taigi, įvykus draudiminiam įvykiui ir surašant Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, sudarant lokalinę sąmatą bendrijos atstovo dalyvavimas nėra privalomas, nes minimi dokumentai surašomi siekiant sureguliuoti žalą (nustatyti nuostolį, apskaičiuoti išmoką) tarp draudimo sutarties šalių.
21. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str.). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Kaip matyti, ieškovė lokalinėje sąmatoje išsamiai apskaičiavo reikalingų atlikti darbų, įsigyti medžiagų padarytiems nuostoliams ištaisyti sumą, nors byloje nėra pateikta įrodymų, jog lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos buvo realiai patirtos, tačiau jos yra realiai tikėtinos, kadangi kiti byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos, Turto sugadinimo, sunaikinimo aktas) patvirtina, jog žala buvo realiai patirta, minėtos išlaidos pagrįstos skaičiavimais, o atsakovė nepateikė įrodymų, argumentų, savo paskaičiavimų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, kad byloje esanti dėl įvykio sudaryta lokalinė sąmata yra netiksli, neatitinkanti realiai padarytos žalos (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovės atstovo teiginiai dėl lokalinės sąmatos netinkamumo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Darytina išvada, kad žalos dydis įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio nenuginčijo. Atsakovės atstovo teiginiai, jog draudimo sandoris yra fiktyvus, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini.
22. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-171/2008).
23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė, būdama atsakinga už namo stogo bei lietaus nuotekų sistemos priežiūrą, turėjo pareigą vykdyti minėtų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, užtikrinti jų sandarumą, tačiau nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nesiėmė prevencinių priemonių daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų turto saugumui užtikrinti, dėl to per nesandarią namo stogo konstrukciją pratekėjęs vanduo apgadino trečiajam asmeniui K. A. priklausantį butą, padarė asmeniui turtinės žalos, todėl ieškovė, išmokėjusi nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, pagrįstai įgyjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš dėl žalos padarymo kalto asmens. Ieškinys pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis, pateiktais įrodymas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1184,02 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
24. Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, CK 6.37 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistinos 99,26 Eur kompensacinės įstatyme nustatytos palūkanos, kurios laikytinos minimaliais ieškovės nuostoliais atsakovei laiku neįvykdžius piniginės prievolės, palūkanos paskaičiuotos taikant 0,05 proc. dydžio tarifą atsižvelgiant į 612 pradelstas atsiskaityti dienas.
25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2017-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
26. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius duomenis, kad patyrė byloje 221,09 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 30 Eur žyminis mokestis, 70 Eur teisinių paslaugų išlaidos ir 121,09 Eur ieškovės atstovės kelionių į teismo posėdžius išlaidos (1 t. 62, 82-86, 117-121, 2 t. 7-8, 79-81 b. l.). Įvertinus CPK nuostatas dėl žyminio mokesčio nagrinėjamoje byloje dydžio bei Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl maksimalaus dydžio advokato, advokato padėjėjo pagalbos išlaidoms apmokėti nurodytų maksimalių dydžių už teisines paslaugas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl sumokėto žyminio mokesčio bei teisinių paslaugų išlaidos vertintinos kaip pagrįstos, ieškinį tenkinant visiškai ieškovei iš atsakovės priteistinas 30 Eur žyminis mokestis, 70 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
27. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 121,09 Eur ieškovės atstovės kelionių į teismo posėdžius išlaidas (1 t. 117-121, 2 t. 7-8, 79-81 b. l.). Rekomendacijų dėl maksimalaus dydžio advokato, advokato padėjėjo pagalbos išlaidoms apmokėti 3 punkte nurodyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė, vykdama į teismo posėdžius iš Kauno, nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji vyko į posėdžius teismo iniciatyva, kad nagrinėjamu atveju yra teismingumo ypatumai, teismo vietovėje nėra reikiamos specializacijos advokato, t. y. ieškovė neįrodė, kad jos atstovės iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes ieškovės atstovės kelionės išlaidas teismas nepripažįsta pagrįstomis ir jų sprendžia nepriteisti.
28. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistinos valstybei 46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
29. 2018 m. sausio 24 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas pasisakydamas baigiamosiose kalbose prašė priteisti jam iš ieškovės 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovo prašymas dėl neturtinės žalos jam priteisimo pareikštas tik baigiamųjų kalbų metu, neišnagrinėjus su šiuo prašymu susijusių aplinkybių nagrinėjant bylą iš esmės ir neišklausius kitų dalyvaujančių asmenų nuomonės, argumentų dėl prašymo, nesurinkus ir neištyrus įrodymų, nesant byloje įrodymų apie prašymo apmokėjimą CPK nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, atsakovės atstovo prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti AB „Lietuvos draudimas“, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, juridinio asmens kodas 110051834, iš Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos, registracijos adresas Vilniaus g. 213, Šiauliai, juridinio asmens kodas 145555413, 1184,02 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt keturių eurų 2 ct) turtinės žalos atlyginimą, 99,26 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 26 ct) palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1283,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos, registracijos adresas Vilniaus g. 213, Šiauliai, juridinio asmens kodas 145555413, 46 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos atstovo Alfonso Bielaglovio prašymą dėl neturtinės žalos jam priteisimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.