Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“, veikiančios per uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ filialą „Kelmės šiluma“, atstovei Rasai Kotuliai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“, veikiančios per uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ filialą „Kelmės šiluma“, ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl skolos už patiektą šilumos energiją, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 76). 2018 m. vasario 23 d. teisme gautas atsakovės atstovės Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus teisininkės Mildos Skirgailaitės pareiškimas (b. l. 77), kuriuo prašoma bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, vadovaujantis 2018 m. vasario 6 d. atsiliepime išdėstyta pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, inter alia (be kita ko), reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas.

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-7-18/2014) išaiškinta, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad butas su rūsiu 2,56 kv. m, unikalus Nr. 5498-1002-1017:0002, esantis Kelmėje, Vilties g. 14-12, nuosavybės teise 2016 m. birželio 9 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 2605 (½ dalis) ir 2017 m. lapkričio 22 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 5663 (½ dalis) pagrindu nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, butą patikėjimo teise valdo Valstybės įmonė Turto bankas (b. l. 52-54). Nurodyto buto ½ dalis perėjo atsakovei Lietuvos Respublikai, kai 2017 m. kovo 18 d. mirus pradinei atsakovei – palikėjai A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), niekas iš jos įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Šio buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tinklų, todėl laikytina, kad ieškovė su buto savininku (atsakove) konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Iš ieškovės teismui pateiktų Mokesčių už šilumos energiją paskaičiavimų (b. l. 7, 57) nustatyta, kad už ieškovės tiektą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 18 d. susidarė 400,05 Eur skola. Atsakovė neginčija nei skolos fakto, nei jos dydžio. Byloje įrodymų, kad atsakovė šį įsiskolinimą būtų sumokėjusi, nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad su atsakove yra sudarę susitarimą dėl skolos mokėjimo, tačiau mokėjimai nėra atlikti, o sąskaitos apmokėjimo terminas šiuo metu yra pasibaigęs.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Atsakovei pripažįstant ieškinio reikalavimą dėl susidariusios 400,05 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 18 d. ieškovės į atsakovės paveldėtą butą, esantį Kelmėje, Vilties g. 14-12, tiektą šilumos energiją priteisimo laikytinas pagrįstu ir šioje dalyje yra tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 400,05 Eur skola. Pažymėtina, kad atsakovė atsako už palikėjos A. S. skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Taip pat ieškovė prašo priteisti ir 11,38 Eur delspinigius (b. l. 8, 58), paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (už 6 mėnesius – CK 1.125 straipsnio 5 dalis 1 punktas). Atsakovė nesutinka su šiuo reikalavimu, kadangi, jos teigimu, nėra sudariusi šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties.

Pažymėtina, kad palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011 ir kt.). Taigi, valstybė paveldėto turto verte atsako palikėjo kreditoriui tokia pat apimtimi, kaip ir atsakytų pastarasis, įskaitant ir delspinigius bei palūkanas. Įpėdinių pareiga atsakyti palikėjo kreditoriams atsiranda iš paveldėjimo teisinių santykių ir universalaus palikėjo teisių perėmimu įgytų prievolių dydžio pagrįstumui nėra reikšminga, kad įpėdiniai nėra išreiškę valios dėl prievolių, įskaitant sutartines netesybas, atsiradimo ir dydžio. Taip pat kaip jau buvo minėta, priešingai nei nurodo atsakovė, energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Esant nurodytai aplinkybei pagrįstu yra laikomas ir tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. paskaičiuotus įstatyme nustatyto dydžio delspinigius, t. y. 11,38 Eur delspinigių.

Be to, atsakovė ginčija savo prievolę mokėti 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas, motyvuodama, kad valstybė, paveldėjusi A. S. turtą neperėmė prievolės mokėti procesines palūkanas, nes palikėjos mirties momentu tokia prievolė skolininkei neegzistavo.

CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, taip pat turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 ir kt.). Pripažintina, kad atsakovės argumentai, esą jai neperėjo prievolė mokėti procesines palūkanas, yra teisiškai nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje prievolė mokėti procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos, kyla būtent atsakovei, kaip lygiaverčiam civilinės apyvartos subjektui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 400,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad atsakovės prieštaravimai dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo, įvertinus bylos medžiagą, yra nepagrįsti. Atsakovė civiliniuose santykiuose veikia kaip lygiavertis subjektas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas informavo atsakovę apie skolą dar 2017 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 38), todėl laikoma, kad atsakovė neįrodė, kad bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsiliepime nurodyti teiginiai – valstybė nėra kalta dėl susidariusių įsiskolinimų, nevengė pareigos priimti palikimo – yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas sudaro tik minimalaus įstatymų nustatyto dydžio – 20 Eur sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 2, 6 – CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir išlaidos už informacijos paiešką viešuose registruose – 1,74 Eur už Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašus (b. l. 12-13) ir 0,84 Eur už Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašą (b. l. 15-16), viso 22,58 Eur, todėl jos, ieškinį patenkinus visiškai, yra priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 4,05 Eur (b. l. 1), jos iš atsakovės nepriteistinos, nes skolininkas ir kreditorius šiuo atveju sutampa (CPK 96 straipsnis, CK 6.126 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 275 straipsniu ir 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, įmonės kodas 111105555, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, įmonės kodas 112021042, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LITESKO“ įmonės kodas 110818317, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ filialo „Kelmės šiluma“, filialo kodas 110852497, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, 400,05 Eur (keturis šimtus eurų 5 centus) skolos, 11,38 Eur (vienuolika eurų 38 centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. kovo 6 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,58 Eur (dvidešimt du eurus 58 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.