- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- e3K-3-565-415/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00376-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė, Gintaras Kryževičius, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- P. Z. J., P. Z. Janavičiaus
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Z. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Z. Janavičiaus ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servitutų pakeitimo ir panaikinimo; trečiasis asmuo – V. B. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto panaikinimą, servituto turinio nustatymą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovas prašė teismo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nustatytą servitutą; pakeisti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nustatytą servitutą „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis piliečiams vandens telkiniais“ į „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius vandens telkinyje“. Ieškovo teigimu, Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nustatytas servitutas yra neteisėtas, kadangi Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – Vandens įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas, nustatantis tokio turinio servitutą, dar 2003 m., iki servituto nustatymo, buvo panaikintas. Servitutų dalys, kuriomis suteikiama teisė „kitaip naudotis privačiais vandens telkiniais“, yra nekonkrečios. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio 2 dalį, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Servitutuose įtvirtintos gyventojų teisės maudytis ar girdyti gyvulius yra aiškios ir suprantamos, tačiau servitutuose įtvirtinta teisė gyventojams „kitaip naudotis“ privačiu vandens telkiniu yra neaiški. Neapibrėžtumas suponuoja išvadą, jog privataus vandens telkinio savininkas turi daugiau prievolių nei kiti vandens telkinio naudotojai, nors teisių turi tiek pat, kaip ir bet kuris telkinio naudotojas, todėl pažeidžia privataus vandens telkinio savininko teises.