Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-26 · Civilinė byla Nr. e2A-253-881/2016

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2015-03-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-04-26Vilniaus apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2016-12-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-26
Bylos Nr.
e2A-253-881/2016
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00376-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
P. Z. J.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
V. B.
Civilinė byla Nr. e2A-253-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00376-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Z. J. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-142-880/2015 pagal ieškovo P. Z. J. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl servitutų pakeitimo ir panaikinimo, trečiasis asmuo V. B..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. Z. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2.10-89-10972 nustatytą servitutą; pakeisti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 89-8648 nustatytą servitutą „Užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis piliečiams vandens telkiniais“ į „Užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius vandens telkinyje“. Nurodė, kad 2002 m. gruodžio 23 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 6510 ir 2005 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 8-11409 įsigijo 8,8 ha ploto vandens telkinį – ežerą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 89-8648 ir Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2.10-89-10972 vandens telkiniui buvo nustatytas servitutas – „Gyventojų teisė maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudoti privatų vandens telkinį“. Be to, 2002 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 6510 ieškovas įsigijo 19,7 ha vandens telkinį – ežerą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiam vandens telkiniui Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 89-8648 buvo nustatytas servitutas – „Gyventojų teisė maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudoti privatų vandens telkinį“. Ieškovo nuomone, Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2.10-89-10972 nustatytas servitutas yra neteisėtas, kadangi Vandens įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas, numatantis tokio turinio servitutą, dar 2003 m., iki servituto nustatymo buvo panaikintas. Todėl administraciniu aktu nustatytas servitutas yra neteisėtas ir naikintinas. Taip pat yra naikintini nustatyti servitutai dalyje „ar kitaip naudotis privačiais vandens telkiniais“. Tokia formuluotė buvo įtvirtinta galiojant Vandens įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktui. Tuo metu įstatymas neįtvirtino baigtinio servituto rūšių sąrašo, palikdamas tai sukonkretinti administracinį aktą dėl servituto priimančiai institucijai, tačiau servitutas liko nesukonkretintas. Pagal CK 4.112 straipsnio 2 dalį, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Servitutuose įtvirtintos gyventojų teisės maudytis ar girdyti gyvulius yra aiškios ir suprantamos, tačiau servitutuose įtvirtinta gyventojams teisė „ar kitaip naudotis“ privačiu vandens telkiniu yra neaiški, o neapibrėžtumas suponuoja išvadą, jog privataus vandens telkinio savininkas turi daugiau prievolių nei kiti vandens telkinio naudotojai, tuo tarpu teisių turi tiek pat, kaip ir bet kuris telkinio naudotojas, kas pažeidžia privataus vandens telkinio savininko teises.