Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-03-16 · Civilinė byla Nr. eA2-142-880/2015

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2015-03-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-04-26Vilniaus apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2016-12-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-16
Bylos Nr.
eA2-142-880/2015
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00376-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
P. Z. J.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
V. B.
Advokatai
Arūnas Kontrimavičius
Civilinė byla Nr. A2-142-880/2015Proceso Nr. 2-44-3-00376-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 32.1; (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015m. kovo 16 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant ieškovui P. Z. J. ir jo atstovui advokatui A. S.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Meilei Saidienei,

trečiajam asmeniui V. B. ir jos atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Z. J. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl servitutų pakeitimo ir panaikinimo, tretysis asmuo V. B..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti žemės sklypui, esančiam Bartkuškio k., Širvintų r., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2.10-89-10972, nustatytą servitutą; pakeisti žemės sklypui, esančiam Kaimynų k., Širvintų r., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 89-8648, nustatytą servitutą „Užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis piliečiams vandens telkiniais“ į „Užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius vandens telkinyje“. Ieškovas nurodė, kad 2002 m. gruodžio 23 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 6510 ir 2005 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 8-11409, įsigijo 8,8 ha ploto vandens telkinį – ežerą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Bartkuškio k., Širvintų r. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 89-8648 ir Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2.10-89-10972, vandens telkiniui buvo nustatytas servitutas – „Gyventojų teisė maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudoti privatų vandens telkinį“. Ieškovas taip pat 2002 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 6510, įsigijo 19,7 ha vandens telkinį – ežerą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaimynų k. Širvintų r. Šiam vandens telkiniui Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 89-8648, buvo nustatytas servitutas – „Gyventojų teisė maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudoti privatų vandens telkinį“. Ieškovo nuomone, Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2.10-89-10972, nustatytas servitutas yra neteisėtas, kadangi Vandens įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas, numatantis, tokio turinio servitutą, dar 2003 m., iki servituto nustatymo buvo panaikintas. Todėl, administraciniu aktu nustatytas servitutas yra neteisėtas ir naikintinas. Taip pat yra naikintini nustatyti servitutai dalyje „ar kitaip naudotis privačiais vandens telkiniais“. Tokia formuluotė buvo įtvirtinta galiojant Vandens įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktui. Tuo metu įstatymas neįtvirtino baigtinio servituto rūšių sąrašo, palikdamas tai sukonkretinti administracinį aktą dėl servituto priimančiai institucijai, tačiau servitutas liko nesukonkretintas. Pagal CK 4.112 straipsnio 2 dalį, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Servitutuose įtvirtintos gyventojų teisės maudytis ar girdyti gyvulius yra aiškios ir suprantamos, tačiau servitutuose įtvirtinta gyventojams teisė „ar kitaip naudotis“ privačiu vandens telkiniu yra neaiški, o neapibrėžtumas suponuoja išvadą, jog privataus vandens telkinio savininkas turi daugiau prievolių nei kiti vandens telkinio naudotojai, tuo tarpu teisių turi tiek pat, kaip ir bet kuris telkinio naudotojas, todėl pažeidžia privataus vandens telkinio savininko teises.