Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-1619-1170/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-08-07
Bylos Nr.: 1-1619-1170/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49572-2023-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis: J. M.
Civilinis ieškovas: M. M.
Advokatai: Jolanta Teresė Litvinskienė

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1619-1170/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49572-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.8; 2.1.15.4.3.2; 2.3.4.3 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Elžbietai Liubartovič,dalyvaujant prokurorei Živilei Aleksonytei,kaltinamajam J. M. (J. M.), jo gynėjai advokatei Jolantai Teresai Litvinskienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu atliekantis arešto bausmę (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, iki bausmės atlikimo nedirbęs, teistas daug kartų (pastaba. iki (duomenys neskelbtini) taip pat ir užsienyje), paskutinius septynis kartus:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį sumažinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį sumažinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį sumažinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, kuri subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, paskiriant galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bei sumažinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį sumažinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį sumažinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę (nutartis neįsiteisėjusi),

kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent – jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 29 d., apie 00.00 val., neteisėtai įgijo svetimą, nukentėjusiojo M. M. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko.

Tokiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. M. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti, o būtent – jis 2023 m. gruodžio 29 d., apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini) banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą, nukentėjusiojo M. M. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir išgrynino iš nukentėjusiojo M. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) joje buvusias pinigines lėšas - 400 Eur, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. gruodžio 29 d., apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini) banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą, nukentėjusiojo M. M. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir išgrynino iš nukentėjusiojo M. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) joje buvusias pinigines lėšas – 600 Eur, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. gruodžio 29 d., apie 00.01 val. (duomenys neskelbtini) banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą, nukentėjusiojo M. M. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir išgrynino iš nukentėjusiojo M. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) joje buvusias pinigines lėšas – 600 Eur, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. gruodžio 29 d., apie 00.01 val. (duomenys neskelbtini) banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą, nukentėjusiojo M. M. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir išgrynino iš nukentėjusiojo M. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) joje buvusias pinigines lėšas – 50 Eur, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. gruodžio 29 d., apie 00.02 val. (duomenys neskelbtini) banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą, nukentėjusiojo M. M. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir išgrynino iš nukentėjusiojo M. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) joje buvusias pinigines lėšas – 30 Eur, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Tokiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent – jis (J. M.) 2023 m. gruodžio 29 d., nuo 00.00 val. iki 00.02 val., (duomenys neskelbtini) banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą, nukentėjusiojo M. M. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir išgrynino iš M. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) joje buvusias pinigines lėšas - 1 680 Eur, tokiu būdu neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti, apgaule savo naudai įgijo M. M. priklausančius 1 680 Eur.

Tokiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. M. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, kaltę pripažįsta visiškai, blogai vertina savo veiksmus ir nuoširdžiai gailisi. Jeigu ne narkotikai, gal kitaip būtų pasielgęs. Dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų paaiškino, kad tai buvo (2023 m.) gruodžio 29 d. Jis buvo apsipirkęs „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, buvo apie 00.00 val. ir parduotuvė užsidarinėjo. Apsipirkęs išėjo iš parduotuvės ir pamatė piniginę, kurią paėmė. Toje piniginėje nieko nebuvo, išskyrus banko kortelę ir lapuką su keturiais skaičiais. Pagalvojo, kad tai kažkokia nesąmonė ir nuėjo savo keliais. Po to, (duomenys neskelbtini) atsiminė, kad turi minėtą banko kortelę, todėl pabandė ją įstatyti į bankomatą ir įvesti piniginėje rastus skaičius. PIN kodas tiko, todėl išgrynino pinigus. Nežino, ar visus sąskaitoje buvusius pinigus išgrynino, tačiau kiek davė išgryninti, tiek ir nusiėmė. Neneigia, kad galėjo išgryninti 1 680 Eur. Kai rado minėtą banko kortelę, iš pradžių, kaip minėjo, net nepatikėjo, jog ji gali būti su PIN kodu, bet kuomet jau įstatė kortelę į bankomatą, kilo minčių, kad reikia kreiptis į policiją, jog kortelę grąžintų ją pametusiam asmeniui (tačiau to nepadarė). Kadangi tuo metu vartojo narkotines medžiagas, todėl viską (išgrynintus pinigus) išleido narkotikams, nes jis tuo metu nedirbo. Nuo (duomenys neskelbtini) nebevartoja narkotikų, kadangi atliko 30 parų arešto bausmę ir galėjo susiimti. Byloje pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Kai baigs atlikinėti arešto bausmę, planuoja grįžti atgal į darbą. Dirbo (duomenys neskelbtini), kur, jeigu dar būtų praėję 2 savaitės, būtų oficialiai įdarbintas (b. l. 180-184).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. M. palaikė savo civilinį ieškinį ir nurodė, kad nori, jog jam būtų sugrąžinta iš jo pagrobta pinigų suma, kurios iki šiol nėra atgavęs. Dėl prarastų pinigų paaiškino, kad pamatė telefone, jog nėra pinigų, po to keitė banko kortelę, bankas prarastų pinigų nesugrąžino (b. l. 180-184).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir šioje byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga taip pat sutiko tiek prokurorė, tiek kaltinamojo gynėja advokatė.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį (nėra priskirtini labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei šios bylos faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo duotų parodymų, J. M. kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis, kurie teismo pripažinti įrodymais, ir išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. M. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Šiuo metu nebeprisimena tikslios datos, kuomet prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), rado svetimą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, kuri išduota jam pareikštame įtarime nurodyto asmens vardu (pastaba. nukentėjusiojo M. M.). Jis nusprendė pasinaudoti šia rasta banko mokėjimo kortele, nors ir žinojo, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Atėjęs prie (duomenys neskelbtini) ir į bankomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įdėjęs minėtą svetimą mokėjimo kortelę, surinko PIN kodą, atliko 5 operacijas ir išsigrynino 1 680 Eur sumą, kurią išleido savo asmeninėms reikmėms. Papildomai nori pasakyti, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, oficialaus pragyvenimo šaltinio neturi (b. l. 76-78).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 29 d. apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 28 d., apie 23.40 val. adresu (duomenys neskelbtini) užėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ apsipirkti ir atsiskaitęs už prekes apie 23.50 val. išėjo iš šios parduotuvės. Grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nebeturi savo piniginės, kurioje buvo ir (duomenys neskelbtini) banko kortelė, kuri buvo išduota jo vardu. Tuo metu suprato, kad ją galėjo pamesti adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet pasiėmęs savo mobiliąją ryšio priemonę įsijungė (duomenys neskelbtini) programėlę, kurioje pamatė, kad yra nuskaitomi pinigai iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. buvo atliktos penkios bankinės operacijos. Jų metu iš minėtos jo banko sąskaitos buvo išgryninti pinigai adresu (duomenys neskelbtini), o būtent – 00.00 val. išgryninti 400 Eur ir 600 Eur, 00.01 val. išgryninti 600 Eur ir 50 Eur, o 00.02 val. išgryninti 30 Eur. Jis nežino kas galėjo pasinaudoti jo banko kortele, niekam nėra sakęs savo kortelės PIN kodo bei piniginėje nesinešioja lapelio, ant kurio būtų užrašytas PIN kodas. Būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė už prekes banko kortele, atsiskaitinėjo savitarnos kasoje įvesdamas PIN kodą, tuo metu šalia jo nebuvo asmenų, kurie būtų galėję pamatyti jo vedamą banko kortelės PIN kodą. Taip pat nori paminėti, jog pamatęs atliktus pinigų išgryninimus, jis užblokavo banko kortelę programėlėje, kad daugiau nebebūtų tęsiamos bankinės operacijos. Jis savanoriškai pateiks penkias nuotraukas, kuriose yra matomas pinigų išgryninimas. Iš viso jam buvo padaryta 1 680 Eur turtinė žala, o civilinį ieškinį pareikš, kai bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (b. l. 18-20).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 11 d. papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad foto nuotraukose, kuriose užfiksuotas asmuo iš jo banko kortelės gryninantis pinigus (duomenys neskelbtini) 23:02:55 val. (2023 m. gruodžio 28 d.), yra jis. Kas užfiksuotas nuotraukose 23.55 val., 23.56 val. (2023 m. gruodžio 28 d.), jis nežino, asmens nepažįsta, šis vyras jam nėra matytas. Minėtą įvykio vakarą jis buvo blaivus, jokiuose baruose nesilankė. Paaiškino, kad PIN kortelės kodas galėjo būti paliktas piniginėje, kurią pametė kartu su savo banko kortele. Piniginėje buvo ir jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, dėl kurios dingimo jis kreipėsi į Migracijos skyrių. Taip pat piniginėje buvo ir (duomenys neskelbtini) pažymėjimas (b. l. 34-35).

Nukentėjusysis M. M. 2023 m. gruodžio 29 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2023 m. gruodžio 28 d., apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini) pametė jam priklausančią banko (duomenys neskelbtini) kortelę ir 2023 m. gruodžio 29 d., nuo 00.00 val. buvo atliktos 5 bankinės operacijos, kurių metu iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuimti pinigai, t. y. 00.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgryninti 400 Eur ir 600 Eur, 00.01 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgryninti 600 Eur ir 50 Eur, o 00.02 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgryninti 30 Eur. Iš viso iš jo banko sąskaitos buvo išgryninta 1 680 Eur pinigų suma, jam padaryta turtinė žala yra 1 680 Eur, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 7-13).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2023 m. gruodžio 29 d. protokole užfiksuota, kad M. M. savanoriškai pateikė penkias nuotraukas, kuriose matomas piniginių lėšų išgryninimas bei kurios gali turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Pirmojoje nuotraukoje matyti, kad iš M. M. banko sąskaitos 2023 m. gruodžio 29 d. buvo išimta 600 Eur suma. Antroje nuotraukoje matyti, kad iš M. M. banko sąskaitos 2023 m. gruodžio 29 d., 00.01 val. buvo išimta 600 Eur suma. Trečioje nuotraukoje užfiksuota, kad iš M. M. banko sąskaitos 2023 m. gruodžio 29 d., 00.01 val. buvo išimta 50 Eur suma. Ketvirtoje fotonuotraukoje užfiksuota, kad iš M. M. banko sąskaitos 2023 m. gruodžio 29 d., 00.02 val. buvo išimta 30 Eur suma (b. l. 21-27).

Kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros 2024 m. sausio 18 d. protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 6 vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 1 minutė ir 9 sekundės, apatiniame kairiajame krašte yra matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, o apatiniame dešiniajame krašte žalios spalvos užrašas „2023-12-28 23:34:23“. Matoma, kad vaizdo stebėjimo kamera fiksuojanti vaizdą yra parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kamera fiksuoja savitarnos kasą Nr. (duomenys neskelbtini). Šios kasos vaizdas yra filmuojamas iš viršaus ir yra matoma tik ši kasa ir esantis vyras Nr. 1 prie jos. Vaizdo įrašo pradžioje yra matoma tamsiai apsirengęs – juodos spalvos kepurę, tamsiai mėlynos spalvos kuprinę užsidėjęs, kairėje rankoje laikantis piniginę, dešine ranka įstatantis žalios spalvos bankinių atsiskaitymų kortelę ir ją įstatęs į bankinių kortelių skaitytuvą bei vedantis kodą, vyras Nr. 1. Minėtas asmuo suveda kodą, iš kasos aparato yra matomas išlendantis kvitas. Po to vyras Nr. 1 įsideda žalios spalvos bankinę kortelę į piniginę, kurią įsideda į dešinę striukės kišenę. Po to minėtas asmuo deda prekes į maišą. Jam dedant prekes į maišą, prie kasos prieina kitas asmuo, kuris kalbėdamas telefonu deda prekes ant kasos aparato. Šis asmuo prie vyro Nr. 1 neprisiartina, su juo nekalba ar kitokiu būdu nekontaktuoja. Vyras Nr. 1 išeina. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 6 sekundės, matoma, jog vaizdo stebėjimo kamera fiksuojanti vaizdą yra parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta ir fiksuoja visas savitarnos kasas, matomas išėjimas iš jų. Vaizdo įrašo apatiniame kairiajame kampe yra matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, o dešiniajame apatiniame kampe matomas žalios spalvos užrašas „2023-12-28 23:35:31“. Vaizdo įrašo pradžioje yra matomos minėtos savitarnos kasos ir prie jų esantys žmonės. Matoma kaip nuo vienos iš jų (kasų) vaizdo stebėjimo kameros link eina prieš tai aprašytas vyras Nr. 1, kuris atitinka M. M. požymius. Šis asmuo išeina iš savitarnos kasų zonos, pasuka į savo kairę. Matoma, kad asmuo dešine ranka laiko „(duomenys neskelbtini)“ plastikinį maišą, o kairę ranką laiko kairėje striukės kišenėje. Išėjęs iš minėtos zonos, asmuo išeina ir iš vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamos teritorijos. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 14 sekundžių, matoma, jog vaizdo stebėjimo kamera fiksuojanti vaizdą yra parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta ir fiksuoja bendras parduotuvės patalpas/koridorių, esančius tarp kairėje esančių kitų parduotuvių ir dešinėje pusėje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salės. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe yra matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, o dešiniajame apatiniame kampe žalios spalvos užrašas „2023-12-28 23:35:38“. Šio vaizdo įrašo pradžioje, vaizdo įrašo viršuje matomas link vaizdo stebėjimo kameros einantis vyras Nr. 1, kuris eina vienas. Prie šio asmens niekas neprieina, nesiliečia. Vyras Nr. 1 ateina prie vaizdo stebėjimo kameros ir išeina iš vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamos teritorijos. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota, vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 16 sekundžių, matoma, jog vaizdo stebėjimo kamera, fiksuojanti vaizdą, yra parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta ir fiksuoja bendras parduotuvės patalpas/koridorių, esantį tarp kairėje pusėje esančių kitų parduotuvių ir dešinėje pusėje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salės. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe yra matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, o dešiniajame apatiniame kampe žalios spalvos užrašas „2023-12-28 23:35:52“. Šio vaizdo įrašo pradžioje, vaizdo įrašo viršuje yra matomas link vaizdo stebėjimo kameros einantis vyras Nr. 1, kuris eina vienas, prie jo niekas neprieina, niekas nesiliečia. Vyras Nr. 1 ateina prie vaizdo stebėjimo kameros ir išeina iš vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamos teritorijos. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota, vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 7 sekundės, matoma, jog vaizdo stebėjimo kamera, fiksuojanti vaizdą, yra parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta ir fiksuoja bendras parduotuvės patalpas/koridorių, esantį tarp kairėje pusėje esančių kitų parduotuvių ir dešinėje pusėje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salės. Dešiniau šio koridoriaus matomos kitos parduotuvės kasos, eskalatorius, kuris veda į parduotuvės antrąjį aukštą. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe yra matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, o dešiniajame apatiniame kampe žalios spalvos užrašas „2023-12-28 23:36:09“. Šio vaizdo įrašo pradžioje, kairėje matomas link vaizdo stebėjimo kameros einantis vyras Nr. 1. Taip pat yra matomi ir kiti, su įvykiu nesusiję asmenys. Vyras Nr. 1 nešamą, prieš tai minėtą, maišą su prekėmis persideda į kairiąją ranką ir dešine ranka, iš dešinės striukės kišenės išsitraukia piniginę, ją atsidaro. Tuo momentu asmuo išeina iš vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamos teritorijos. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota, vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 1 minutė ir 54 sekundės, matoma, jog vaizdo stebėjimo kamera, fiksuojanti vaizdą, yra parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta ir fiksuoja bendras parduotuvės patalpas/koridorių, esantį tarp kairėje pusėje esančių kitų parduotuvių ir dešinėje pusėje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salės. Vaizdo įrašo apatiniame kairiajame kampe yra matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, o dešiniajame apatiniame kampe matomas žalios spalvos užrašas „2023-12-28 23:36:02“. Taip pat šio vaizdo įrašo kairėje pusėje yra matomos durys su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir už jų esanti erdvė/patalpa, kurioje matomas, tikėtina, „(duomenys neskelbtini)“ bankomatas. Už šios patalpos yra matomas išėjimas iš parduotuvės. Dešinėje patalpos, kurioje yra matomas bankomatas, pusėje yra matoma viena iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kasų. Aptariamo vaizdo įrašo pradžioje yra matomas iš tolumos, koridoriumi link vaizdo stebėjimo kameros einantis vyras Nr. 1. Vaizdo įrašo 9-ąją sekundę yra matoma kaip eidamas vyras Nr. 1 iš dešinės kišenės išsitraukia piniginę. Po to asmuo toliau eidamas išsitraukia iš piniginės, tikėtina, žalios spalvos bankinių atsiskaitymų kortelę, ją apžiūri ir vaizdo įrašo 27-ąją sekundę, kai vaizdo įraše yra matomas „2023-12-28 23:36:30“ laikas, pasuka į dešinę pusę ir įeina į patalpą, kurioje yra matomas „(duomenys neskelbtini)“ bankomatas. Užėjus vyrui į šią patalpą, asmens nebesimato. Po to, iki vaizdo įrašo 1-os minutės 41-os sekundės reikšmingos informacijos neužfiksuota. Po to yra matomas iš minėtos patalpos išeinantis vyras Nr. 1, kuris rankose laiko piniginę (vaizdo įrašo „2023-12-28 23:37:46“). Eidamas asmuo piniginę įsideda į kairiąją striukės kišenę ir išeina iš parduotuvės. Pasukęs išėjimo iš parduotuvės link, vyras Nr. 1 išeina iš vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamos teritorijos. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota, vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 45-51).

(duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad atsakydami į paklausimą, prieduose yra pateikiami laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. sausio 3 d. M. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašai. Taip pat pateikiama kliento (M. M.) mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), susietos su banko sąskaita, panaudojimo ataskaita ir (duomenys neskelbtini) bankomatų Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) fotonuotraukos. Rašte taip pat akcentuota, kad 2023 m. gruodžio 29 d., apie 01.29 val. buvo blokuota kliento (nukentėjusiojo M. M.) kortelė (b. l. 53).

(duomenys neskelbtini) pateiktame nukentėjusiojo M. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše, datuotame laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. sausio 3 d., užfiksuoti šie su baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis susiję reikšmingi duomenys: 1) 2023 m. gruodžio 29 d., 00.00 val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitos buvo išgryninti 400 Eur; 2) 2023 m. gruodžio 29 d., 00.00 val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitos buvo išgryninti 600 Eur; 3) 2023 m. gruodžio 29 d., 00.01 val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitos buvo išgryninti 600 Eur; 4) 2023 m. gruodžio 29 d., 00.01 val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitos buvo išgryninti 50 Eur; 5) 2023 m. gruodžio 29 d., 00.02 val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitos buvo išgryninti 30 Eur (b. l. 54-60).

(duomenys neskelbtini) J. S. 2024 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl pasinaudojimo svetima banko kortele, susipažinus su banko pateiktomis nuotraukomis, buvo nustatyta, jog svetima banko kortele pasinaudojęs asmuo yra labai panašus į J. M., kuris žinomas kaip darantis teisės pažeidimus asmuo (b. l. 64-66).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį BK XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Taigi, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra svetimas turtas, turtinė teisė arba turtinė prievolė, kurių vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos. Pabrėžtina ir tai, kad sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. M. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir nekelia jokių objektyvių abejonių. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės neginčijo ir patvirtino, kad padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis detalizavo, kad jis bylai aktualiu laiku ir vietoje lankėsi parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje apsipirko apie 00.00 val. ir parduotuvė jau užsidarinėjo. Apsipirkęs ir išėjęs iš minėtos parduotuvės, šalia parduotuvės pamatė piniginę, kurią paėmė. Piniginėje buvo tik svetima (duomenys neskelbtini) banko kortelė (teismo pastaba. išduota nukentėjusiojo M. M. vardu) ir lapukas su keturiais skaičiais, kitų daiktų, grynųjų pinigų, dokumentų ir (ar) kitų objektų joje nebuvo. Po to, prie (duomenys neskelbtini) prisiminė, jog turi minėtą rastą banko kortelę, todėl pabandė ją įstatyti į bankomatą ir įvesti piniginėje rastame lapuke nurodytus keturis skaičius, kurie tiko, todėl išgrynino pinigus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad išgrynino tiek pinigų, kiek buvo leidžiama ir visus juos nusiėmė, o ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog iš viso atliko 5 grynųjų pinigų nuėmimo operacijas. Taip pat J. M. pripažino, kad galėjo išgryninti kaltinime nurodytą pinigų sumą, t. y. 1 680 Eur. Be kita ko, kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog išgrynintus pinigus išleido narkotinėms medžiagoms, kadangi jis tuo metu vartojo narkotikus (b. l. 76-78, 180-184). Šiuos kaltinamojo parodymus esminėse aplinkybėse patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Nukentėjusysis M. M. ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 28 d., apie 23.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), užėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ apsipirkti ir atsiskaitęs už prekes, apie 23.50 val. išėjo iš parduotuvės. Grįžęs namo, pastebėjo, kad nebeturi savo piniginės, kurioje buvo ir (duomenys neskelbtini) banko kortelė, kuri buvo išduota jo vardu. Tuo metu suprato, kad ją galėjo pamesti adresu (duomenys neskelbtini). Ko pasėkoje, pasiėmęs mobiliąją ryšio priemonę, įsijungė (duomenys neskelbtini) programėlę, kurioje pamatė, kad yra nuskaitomi pinigai iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. buvo atliktos penkios bankinės operacijos. Jų metu iš jo banko sąskaitos buvo išgryninti pinigai adresu (duomenys neskelbtini), o būtent – 00.00 val. išgryninti 400 Eur ir 600 Eur, 00.01 val. išgryninti 600 Eur ir 50 Eur, o 00.02 val. išgryninti 30 Eur. Pamatęs atliktus pinigų išgryninimus, jis užblokavo banko kortelę programėlėje, kad daugiau nebebūtų tęsiamos bankinės operacijos. Banko kortelės PIN kodas galėjo būti paliktas piniginėje, kurią pametė kartu su savo banko kortele (b. l. 18-20, 34-35). Pažymėtina, jog be pirmiau aptartų ir tarpusavyje sutampančių proceso dalyvių parodymų, kaltinamojo J. M. atliktus nusikalstamus veiksmus, o būtent – apgaulingai nukentėjusiojo vardu inicijuotas banko operacijas, išgryninant pinigines lėšas iš nukentėjusiojo M. M. banko sąskaitos, patvirtina jokių abejonių nekeliantis objektyvus įrodymas – (duomenys neskelbtini) pateiktas nukentėjusiojo M. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame užfiksuota, jog 2023 m. gruodžio 29 d., 00.00 val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitos buvo išgryninti 400 Eur; 2023 m. gruodžio 29 d., 00.00 val. - 600 Eur; 2023 m. gruodžio 29 d., 00.01 val. - 600 Eur; 2023 m. gruodžio 29 d., 00.01 val. - 50 Eur, o tos pačios datos, apie 00.02 val. – 30 Eur (b. l. 54-60). Tai, kad aptartas operacijas galimai atliko J. M., įrodo ne tik pirmiau aptarti paties kaltinamojo J. M. parodymai, bet ir J. S. 2024 m. sausio 11 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog atliekant ikiteisminį tyrimą ir susipažinus su banko pateiktomis nuotraukomis, buvo nustatyta, kad svetima banko kortele pasinaudojęs asmuo yra labai panašus būtent į J. M. (b. l. 64-66).

Taigi, šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis J. M. ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 29 d., apie 00.00 val. neteisėtai įgijo svetimą, nukentėjusiojo M. M. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, kurią neteisėtai laikė iki tiksliai nenustatyto laiko, be to, ją neteisėtai panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t. y. 2023 m. gruodžio 29 d., nuo 00.00 val. iki 00.02 val., (duomenys neskelbtini) bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą, M. M. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir išgrynino iš nukentėjusiojo M. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) joje buvusias pinigines lėšas – 1 680 Eur (atliktos šios operacijos: 1) apie 00.00 val. išgryninti 400 Eur; 2) apie 00.00 val. išgryninti 600 Eur; 3) apie 00.01 val. išgryninti 600 Eur; 4) apie 00.01 val. išgryninti 50 Eur; 5) apie 00.02 val. išgryninti 30 Eur). Šie teismo įrodytais pripažinti kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, todėl J. M. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl skirtinų bausmių

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą numatytos tos pačios analogiškos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. M. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 214 straipsnio 1 dalis bei 215 straipsnio 1 dalis) ir viena nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Aptariant kaltinamąjį J. M. charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarasis yra daug kartų teistas, daugumoje atvejų už nusikalstamas veikas, nukreiptas į kitų asmenų nuosavybę, turtines teises ar turtinius interesus (vagystes, plėšimus), taip pat ne kartą teistas ir užsienyje (b. l. 112-122). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti ir tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. gegužės mėnesio kaltinamojo atžvilgiu buvo priimti net 6 teismo baudžiamieji įsakymai ir vienas apkaltinamasis nuosprendis, be kita ko, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose J. M. yra suteiktas kaltinamojo procesinis statusas, o praktiškai visos nusikalstamos veikos yra susijusios su vagystėmis. Iš šios baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis per vienerių metų laikotarpį daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkių vagysčių padarymą, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (b. l. 94-111). Aktualu ir tai, kad kaltinamasis nusikalstamų veikų metu oficialiai niekur nedirbo – paskutinį kartą oficialiai dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 92). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Kita vertus, kaip matyti iš pirmiau aptartų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, J. M. šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos buvo padarytos panašiu laikotarpiu kaip nusikalstamos veikos, dėl kurių šiuo metu vis dar vyksta baudžiamasis procesas arba jau yra priimti teismo baudžiamieji įsakymai. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis J. M. neneigė, kad padarė jam šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat pripažino, kad tuo metu darė ir kitas nusikalstamas veikas, tačiau nurodė, kad šis jo aptartas elgesys buvo nulemtas išimtinai priklausomybės narkotinėmis ir psichotropinėms medžiagomis. Antai, jis ilgą laiką nenusikalto, tačiau paskutiniu metu ir vėl įnyko į draudžiamų medžiagų vartojimą, todėl ir griebėsi nusikalstamo elgesio. Minėtų kaltinamojo pateiktų paaiškinimų kontekste, pabrėžtina, jog nuo (duomenys neskelbtini), kuomet buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, J. M. iki 2023 m. (beveik 7 metus) nedarė jokių nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo nesutikti su kaltinamojo pateiktais paaiškinimais, kad pastarojo nuo 2023 m. pradėtos daryti naujos nusikalstamos veikos yra susijusios su iš esmės vienintele priežastimi – narkotinių medžiagų vartojimu. Pažymėtina, jog kaltinamasis J. M. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jis jau nuo (duomenys neskelbtini) nevartoja draudžiamų medžiagų bei žada atlikęs arešto bausmę oficialiai įsidarbinti, nebevartoti narkotinių medžiagų ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas, kaltinamajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad kaltinamasis J. M. itin ilgą laiką nenusikalto, pripažįsta, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus šių straipsnių sankcijose numatytas antras pagal griežtumą, tačiau taip pat su asmens judėjimo laisvės atėmimu susijusias, bausmes – areštus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo elgesį (teistumų skaičių laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. gegužės mėnesio, per vienerius metus padarytų administracinių nusižengimų skaičių), už minėtų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos didesnės už vidurkius bei artimos maksimaliems dydžiams arešto bausmės: 1) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 70 parų areštą; 2) pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 75 parų areštą; 3) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 70 parų areštą, kurios atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo J. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jos subendrintinos apėmimo būdu, t. y. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtai bausmei apimant pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę ir paskiriant 75 parų arešto bausmę. Be to, ši apėmimo būdu subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrintina su pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta 70 parų arešto bausme, J. M. paskiriant 90 parų arešto bausmę.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę J. M. mažinant vienu trečdaliu ir skiriant 60 parų arešto bausmę.

Susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis, nustatyta, kad šiuo metu kaltinamasis atlieka arešto bausmę pagal įsiteisėjusią ir atiduotą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį, kuria buvo subendrintos ankstesniais teismų sprendimais J. M. paskirtos bausmės, pastarajam paskiriant galutinę subendrintą 50 parų arešto bausmę.

Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta 60 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi paskirta 50 parų arešto bausme, prie griežtesnės 60 parų arešto bausmės pridedant švelnesnės 50 parų arešto bausmės dalį – 30 parų, paskiriant galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaitytina bausmės dalis, kuri atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir šioje nutartyje įskaitytini laikotarpiai.

Pažymėtina, jog kitais J. M. atžvilgiu priimtais teismų sprendimais paskirtos bausmės yra subendrintos ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartimi, tačiau minėta nutartis, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kol kas nėra įsiteisėjusi, todėl teismas šia nutartimi J. M. paskirtos bausmės su šioje byloje skirtina bausme nebendrina.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. M. pareiškė civilinį ieškinį 1 680 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 36), kurį pastarasis palaikė ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 180-184).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visumos matyti, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis neteko 1 680 Eur, t. y. J. M. neteisėtai įgijęs M. M. banko mokėjimo kortelę, ja pasinaudojo ir atlikęs 5 operacijas nuo nukentėjusiojo banko kortelės nuėmė aptartą pinigų sumą bei ją pasisavino. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami kaltinamojo veiksmai – svetimo turto įgijimas, panaudojant apgaulę. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 1 680 Eur piniginių lėšų praradimo ir kaltinamojo J. M. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, o pastarojo nuimtų piniginių sumų faktą patvirtina (duomenys neskelbtini) pateiktas nukentėjusiojo banko sąskaitos išrašas (b. l. 54-60), be kita ko, minėta pinigų suma nukentėjusiajam M. M. nebuvo grąžinta. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 1 680 Eur priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 160,41 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už J. M. gynusios advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės darbo užmokestį (b. l. 157, 158).

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi iš baudžiamosios bylos duomenų buvo matyti, kad kaltinamasis yra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Aktualu ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis atlikinėjo jam paskirtą arešto bausmę, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog pastarasis niekur nedirba, negauna išmokų ir kitų pajamų, todėl spręstina, jog J. M. turtinė padėtis yra sunki. Visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 79-83), panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugpjūčio 7 d., kadangi kaltinamasis jau šiuo metu atlieka jam kitais teismų sprendimais paskirtą arešto bausmę, todėl kardomosios priemonės taikymas yra perteklinis.

Kaltinamasis J. M. laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui, - kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu – griežtesnei bausme (75 (septyniasdešimt penkių) parų areštui) apimant švelnesnę (70 (septyniasdešimties) parų areštą), ir J. M. paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, prie 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto, pridedant dalį 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmės – 15 (penkiolikos) parų areštą, ir J. M. paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą arešto bausmę 90 (devyniasdešimčiai) parų sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą ir sumažintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi subendrinta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 30 (trisdešimt) parų arešto, bei J. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę įskaityti J. M. atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir šioje nutartyje įskaitytus laikotarpius.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugpjūčio 7 d.

Kaltinamajam J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugpjūčio 7 d.

(duomenys neskelbtini) prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. civilinį ieškinį 1 680 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš J. M. nukentėjusiojo M. M. naudai priteisti 1 680 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui, o būtent – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti J. M., kad:

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – (duomenys neskelbtini) atlikti arešto bausmės;

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė