Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Jolantai Sarpalienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. B., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. Z. B. 2023-10-12, apie 11.00 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), vairuodama jai priklausantį automobilį „Renault“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasi neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, važiavo per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją užsidegus geltonam (draudžiamam) šviesoforo signalui, ir nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo J. Š., kuriam degė žalias šviesoforo signalas, todėl jį kliudė bei nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Šiais neatsargiais veiksmais Z. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-04-19 nutarimo Nr. 273 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.), 28 punkto (Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui.), 29 punkto (Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją.), 73.7 punkto (Geltonas signalas draudžia eismą <...>) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kadangi kaltinamoji po kaltinamo akto paskelbimo prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio, 291 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina šie ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:

Iš Klaipėdos miesto policijos komisariato vyr. tyrėjos D. G. 2025-01-06 tarnybinio pranešimo dėl pareigūnų BODY kamerų įrašų matyti, jog tyrimo metu, naudojantis turimu policijos registru „KŪNO KAMEROS“, paieškoje suvedus įvykio duomenis, t. y. laikotarpį nuo 2023-10-12 00:00 val. iki 2023-10-13 23:59 val. bei pareigūnus E. K. bei A. B., kurie reagavo į įvykį, jokių vaizdo įrašų sistemoje nerasta. Todėl vaizdinės medžiagos prie bylos pridėti negalima (1 tomas, b.l. 50-51).

Iš Valstybinės teismo medicinos eksperto specialisto išvados Nr. G 599/2024 (03) matyti, kad J. Š. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: dešinio peties sumušimas su peties sąnario glenoidinės lūpos viršutinio priekinio paviršiaus plyšimu, sukėlęs „rotatorių manžetės“ sindromą, daugybiniai nedideli paviršiniai odos nubrozdinimai abiejose kojose, odos nubrozdinimai abiejų kelių srityse. Diagnozuoti kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, juosmens sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, žasto sumušimas nėra patvirtinti objektyviais duomenimis, remiasi subjektyviais nusiskundimais, todėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimami. 2. Visi sužalojimai gavosi eismo įvykio metu nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Visi sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2023-10-12 11.11 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. 3. Dešinio peties sumušimo pasekoje padarytas peties sąnario glenoidinės lūpos viršutinio priekinio paviršiaus plyšimas, sukėlęs „,rotatorių manžetės“ sindromą, sveikatą sutrikdė ilgalaikiai, ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl J. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vieno eismo įvykio metu padaryti sužalojimai yra nedalomi (1 tomas, b.l. 164-170).

Iš 2024-07-24 fotolentelės matyti, kad užfiksuotas automobilio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo ir galinio vaizdo veidrodėlio vairuotojo pusėje skilimas, transporto priemonė, užfiksuota stovinti (duomenys neskelbtini) už pėsčiųjų perėjos su šviesoforu, nuotraukos įrašytos į skaitmeninę laikmeną, kuri saugoma byloje (1 tomas, b.l. 172-178).

Iš R. V. 2024-12-17 prašymo matyti, kad ji pateikė prašymą atleisti Z. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 tomas, b.l. 54-60).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 28 punkte nustatyta, kad reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui. KET 29 punkte nustatyta, jog jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. KET 73.7 punkte numatyta, jog geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji Z. B. 2023-10-12, apie 11.00 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), vairuodama jai priklausantį automobilį „Renault“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, važiavo per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, užsidegus geltonam (draudžiamam) šviesoforo signalui, ir nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo J. Š., kuriam degė žalias šviesoforo signalas, taip pažeisdama Kelių eismo taisykles, partrenkė pėsčiąjį J. Š., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji Z. B. kalta prisipažino, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: liudytojų S. M. bei A. B. parodymai, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai ir kt. Nors nukentėjusysis teigė, kad ne kaltinamoji Z. B., o kažkokia kita moteris jį partrenkė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad koks nors kitas asmuo, o ne kaltinamoji galėjo sukelti eismo įvykį. Tiek liudytoja S. M., tiek į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas liudytojas A. B. nurodė tokius pačius eismo įvykio kaltininkės požymius, tokius kaip labai garbingas moters amžius, ūgis ir pan., kuriuos atitinka kaltinamoji Z. B.. Liudytoja S. M. patvirtino, kad nukentėjusysis turėjo matyti senyvo amžiaus moterį. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad daugiau iš automobilio niekas neišlipo. Taigi transporto priemonę vairavusi moteris buvo viena, Z. B. yra eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės savininkė. Pagal bylos duomenis nei transporto priemonė, nei ją vairavusi moteris iš eismo įvykio vietos nebuvo pasišalinusi, atvykus policijos pareigūnams, kaltinamoji Z. B. ir jos vairuota transporto priemonė vis dar buvo įvykio vietoje, kitų asmenų su ja tuo metu nebuvo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis J. Š. iš eismo įvykio vietos buvo išgabentas greitosios medicinos pagalbos automobiliu, todėl tolimesnio eismo įvykio fiksavimo aplinkybių nematė, nors ir teigė, kad ne kaltinamoji, o kažkokia kita moteris jį partrenkė, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Situacija, kurioje jis atsidūrė įvykus eismo įvykiui jam buvo netikėta, įvykio metu buvo sutrikdyta jo sveikata, todėl tikėtina, kad dėl patiriamo skausmo ir šoko nukentėjusysis ne visai tiksliai gali atsiminti įvykio aplinkybes. Be to, įvykio vietoje be Z. B. buvo ir liudytoja S. M., kuri bendravo su nukentėjusiuoju, abiejų šių moterų iki įvykio nukentėjusysis nepažinojo. Bylos duomenys patvirtina, kad ne kaltinamoji Z. B., o liudytoja S. M., iškvietusi pagalbą ir padėjusi nukentėjusiajam, iš karto po to nuėjo į prekybos centrą, galimai skubėjo. Nėra jokių duomenų, kad Z. B. būtų kur nors skubėjus, iki policijos pareigūnų atvykimo iš įvykio vietos ji nebuvo pasišalinusi. Byloje nėra jokių duomenų (jų nenurodė ir nukentėjusysis), kurie patvirtintų, kad galėjo būti atlikti kokie nors veiksmai, susiję su eismo įvykio kaltininkės ar transporto priemonės pasišalinimu iš įvykio vietos. Todėl teismas konstatuoja, kad ne tik kaltinamosios Z. B. prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad būtent kaltinamoji Z. B. sukėlė eismo įvykį, kad jos Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas ir buvo tiesiogine autoįvykio kilimo priežastimi. Teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamoji Z. B. dėl kokių nors priežasčių būtų galėjusi siekti prisiimti atsakomybę už kokį nors kitą asmenį. Būtent Z. B. veiksmai, kai, ji, vairuodama automobilį važiavo per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją užsidegus geltonam (draudžiamam) šviesoforo signalui, ir nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo, kuriam degė žalias šviesoforo signalas, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusias padariniais, t. y. nukentėjusiojo J. Š. partrenkimu ir nesunkiu jo sveikatos sutrikdymu. Jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamoji Z. B. būtų laikiusi kaltinime nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, būtų galėjusi išvengti susidūrimo su nukentėjusiuoju. Todėl būtent Z. B. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp Z. B. veiksmų – dėl neatsargumo padarytų KET 9, 28,29, 73.7 punktų pažeidimų ir kilusių padarinių – nesunkaus nukentėjusiojo J. Š. sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl Z. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Z. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, siekė su nukentėjusiuoju susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusiajam nebendraujant su kaltinamąja, ji to padaryti negalėjo. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, siekė tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusysis su kaltinamąja bendrauti atsisakė, teisiamojo posėdžio metu jis teigė, kad kaltinamoji nesukėlė eismo įvykio, todėl ir atlyginti jam žalą kaip kaltininkė neprivalo, tokiu būdu iš esmės patvirtindamas kaltinamosios nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis nebendradarbiavo su kaltinamąja sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Kaltinamoji Z. B. anksčiau neteista, naujų ikiteisminių tyrimų, pradėtų jos atžvilgiu, nėra, bausta administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjusi. Kaltinamoji pensininkė, nedirba. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios Z. B. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, o ši nusikalstama veika atsitiktinė, padaryta dėl neatsargumo, todėl yra pagrindo manyti, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės paskyrimas kaltinamajai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, kaltinamoji Z. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją perduodant laiduotojos R. V. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. V. neteista (1 tomas, b. l. 59), vieną kartą jai buvo taikoma administracinė atsakomybė už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, kitų nuobaudų neturi, yra dirbanti (1 tomas, b. l. 55, 57). R. V. yra kaltinamosios Z. B. dukra, dėl pablogėjusios sveikatos ir garbingo kaltinamosios amžiaus jos šiuo metu gyvena kartu. Įvertinęs pateiktus R. V. charakterizuojančius duomenis, išklausęs jos paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad laiduotoja R. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką Z. B..

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji Z. B. teisiama pirmą kartą, neatsargią nusikalstamą veiką padarė būdama blaivi, nurodė, kad po įvykio daugiau nebevairuoja ir neketina ateityje vairuoti, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad Z. B. yra linkusi pažeidinėti kelių eismo taisykles. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šis kelių eismo taisyklių pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Dėl to skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę netikslinga.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Byloje nukentėjusysis J. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10000,00 eurų neturtinę žalą (2 tomas, b.l. 90-93). Nurodė, jog patyrė turtinę bei neturtinę žalą dėl eismo įvykio. Jis patyrė fizinį skausmą, daugybinius kūno sužalojimus, buvo atlikta dešiniojo peties operacija, pooperacinis gydymas, reabilitacijos. Jis patyrė didelį išgąstį, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes reikėjo vartoti medikamentus, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas.

Nukentėjusysis J. Š. taip pat nurodė, kad patyrė turtinę žalą dėl to, kad buvo tęsiamas nedarbingumas, buvo nedarbingas, todėl darbovietėje ėmė kasmetines bei nemokamas atostogas, kad galėtų tęsti gydymą. Vėliau buvo atleistas iš darbo, vadovaujantis Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Turtinę žalą sudaro negautos pajamos, išlaidos vaistams, išlaidos patirtos darant bylos, kitų dokumentų kopijas, kitos su ikiteisminiu tyrimu susijusios patirtos išlaidos. Teismas pažymi, kad nors nukentėjusysis ir nurodė, kad patyrė turtinę žalą, tačiau reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo byloje nepareiškė. Todėl klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo šioje byloje nesprendžiamas. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio spręsti šį klausimą civilinio proceso tvarka. Teismas sprendžia tik dėl reikalavimo priteisti neturinę žalą pagrįstumo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patikslino, kad bendra jo reikalaujama suma yra 10000 EUR kartu su išmokėta draudimo išmoka, taigi teismas daro išvadą, kad civiliniu ieškiniu prašoma papildomai atlyginti 5960 Eur neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu kaltinamosios Z. B. vairuotos transporto priemonės Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (2 tomas, b.l. 108-112). Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajam J. Š. sumokėjo eismo įvykio metu padarytos 4040,00 eurų neturtinės žalos, 207 eurų negautų pajamų bei 26,14 eurų kitų išlaidų atlyginimą (2 tomas, b.l. 113-119). Šioje byloje kyla ginčas dėl papildomo neturtinės žalos dydžio reikalavimo pagrįstumo.

Iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE pateikto atsiliepimo į pareikštą civilinį ieškinį matyti, kad civilinis atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovui J. Š. buvo išmokėtas 4040,00 eurų neturtinės žalos atlyginimas, 207 eurų negautų pajamų atlyginimas bei 26,14 eurų kitų išlaidų atlyginimas. Dėl 10 000,00 eurų neturtinės žalos reikalavimo nurodė, kad nustatytas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusiojo asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Atsižvelgus į žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, formuojamą teismų praktiką panašių kategorijų bylose, vertina, jog ieškovo reikalavimas dėl papildomos 10 000,00 eurų neturtinės žalos priteisimo be jau draudiko išmokėtos 4040,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo neatitinka nei įstatyminio reglamentavimo, nei teismų praktikos, nei sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų, todėl šioje dalyje prašymo dėl neturinės žalos atlyginimo nėra pagrindo tenkinti. Prašo civilinio ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti (2 tomas, b. l. 103-107).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, kuris, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. Ir tik tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto arba už jo veikas materialiai atsakingo asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

Atsižvelgdamas į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, įvertinęs tai, kad J. Š. pareikštame civiliniame ieškinyje nenurodė iš ko konkrečiai reikalauja priteisti neturtinę žalą, o neišsprendus draudėjo civilinės atsakomybės klausimo, nėra galimybės tinkamai išspręsti ir klausimą dėl kaltinamojo pareigos atlyginti padarytą žalą, teismas, vadovaudamasis BPK 109 straipsniu, 111 straipsniu, kaltinamąją Z. B. pripažino civiline atsakove ir į bylą civiliniu atsakovu įtraukė ir ERGO Insurance SE, veikiantį per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (2 tomas, b.l. 90, 103).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 579 iki 2896 EUR (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), taip pat pasitaiko atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiama 4344 EUR neturtinės žalos dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013). Nors teismų praktika yra nevienoda, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-551/2013).

Nagrinėjamu atveju kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, nukentėjusiajam buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog nukentėjusysis J. Š. dėl nagrinėjamo įvykio patyrė dešinio peties sumušimą su peties sąnario glenoidinės lūpos viršutinio priekinio paviršiaus plyšimu, sukėlęs „rotatorių manžetės“ sindromą, daugybinius nedidelius paviršinius odos nubrozdinimus abiejose kojose, odos nubrozdinimus abiejų kelių srityse. Diagnozuoti kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, juosmens sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, žasto sumušimas nėra patvirtinti objektyviais duomenimis, remiasi subjektyviais nusiskundimais, todėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimami. Visi sužalojimai gavosi eismo įvykio metu nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Dešinio peties sumušimo pasekoje padarytas peties sąnario glenoidinės lūpos viršutinio priekinio paviršiaus plyšimas, sukėlęs „rotatorių manžetės“ sindromą, sveikatą sutrikdė ilgalaikiai, ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl J. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vieno eismo įvykio metu padaryti sužalojimai yra nedalomi. Neginčytina, jog J. Š. dėl sužalojimų patyrė emocinius išgyvenimus, skausmą bei nepatogumus, turėjo tęsti gydymą, reabilitaciją. Neturtinės žalos fakto šioje byloje neginčija ir civilinis atsakovas ERGO Insurance SE, šią aplinkybę patvirtina civilinio atsakovo sprendimas išmokėti nukentėjusiajam 4040 Eur neturtinei žalai atlyginti. Esminis civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo ginčas šioje byloje kyla dėl neturtinės žalos dydžio.

Iš atsiliepimo į civilinį ieškinį, taip pat civilinio atsakovo rašytinių paaiškinimų bei į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusiajam išmokėta 4040 Eur neturtinės žalos suma buvo apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 4.2.2 punktu, pagal kurį esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis yra nuo 1 iki 3 mėnesių, mokama iki 5 MMA suma (įvykio dieną MMA sudarė 840,00 Eur, todėl 5 MMA suma sudarė 4200 Eur). Iš civilinio atsakovo paaiškinimų matyti, jog minėta suma nustatyta įvertinus medicininius dokumentus, fiksavusius patirtus sužalojimus, taikytą gydymą, jo trukmę bei atsižvelgiant į nukentėjusiajam nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Teismas pažymi ir tai, kad Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodyti neturtinės žalos dydžiai yra tik orientaciniai, o pats teisės aktas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į Rekomendacijų nuostatas, bet ir Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nagrinėjamu atveju, be jau anksčiau aptartų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajam nustatytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atsižvelgtina ir į tai, kad nuo 2024 m. kovo 1 d. buvo nutraukta J. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo) (2 tomas, b.l. 124-126). Civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog iš darbo jis turėjo išeiti dėl to, kad po eismo įvykio patirtų sužalojimų nebegalėjo dirbti iki tol dirbto darbo. Akivaizdu, jog darbo sutarties nutraukimas ir išėjimas iš darbo, kuriame nukentėjusysis dirbo nuo 2022 metų, iš esmės pakeitė nukentėjusiojo kasdienio gyvenimo režimą, lėmė jo pajamų sumažėjimą, todėl šie pokyčiai neabejotinai sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus civiliniam ieškovui. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad po eismo įvykio nukentėjusysis tapo nedarbingas, kad dėl savo sveikatos būklės negali dirbti tam tikros kategorijos darbų, atlikti kokių nors konkrečių darbo funkcijų. Nukentėjusysis dirbti gali ir šiuo metu dirba. Taigi byloje nėra duomenų, kad sužalojimas nukentėjusiajam sukėlė neatitaisomas pasekmes, todėl nėra pagrindo jo patirtą neturtinę žalą vertinti 10000 EUR.

Įvertinęs anksčiau aptartus argumentus, byloje esančius duomenis apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, gydymo laikotarpį, iki šiol jaučiamas eismo įvykio pasekmes, šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką, Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų nuostatas dėl tokiais atvejais draudimo santykiuose taikomų orientacinių neturtinės žalos dydžių, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat įvertinęs tai, jog nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma (dėl nusikalstamo nerūpestingumo), teismas nukentėjusiajam J. Š. dėl nusikalstamos veikos padarytą neturtinę žalą vertina 4500 Eur. Teismo nuomone, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens draudiko interesų.

Kadangi dalis neturtinės žalos sumos (4040 Eur) civiliniam ieškovui yra sumokėta, yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir civiliniam ieškovui iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE papildomai priteisti 460 Eur neturtinei žalai atlyginti (4500 Eur – 4040 Eur = 460 Eur).

Z. B. 2024-11-27 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (2 t. b. l. 29-32).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmena su nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

Z. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti ją laiduotojos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą Z. B. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai R. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl Z. B. baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti Z. B., kad jei ji laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajai Z. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kodas 302912288, civilinio ieškovo J. Š. naudai 460,00 (keturis šimtus šešiasdešimt eurų ir 00 ct) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmeną su nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.