Telšių apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 2 d. 12.57 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu (,,Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, vairavo R. S. vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems. Tokiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad tą dieną darbavosi garaže ir gavo pranešimą apie ligą, pasitvirtino įtarimai, iš sielvarto išgėrė 2-3 taureles. Po kurio laiko paskambino iš darbovietės ir paprašė parodyti, kur buvo iškrautos prekės. Žmonos mašina stovėjo garaže, su dviračiu būtų užtrukęs ilgiau, pagalvojo, kad nieko nenutiks. Sėdo ir važiavo. Labai gailisi savo poelgio. Alkoholio buvo suvartojęs gal 3-4 taureles. Gėrė degtinę. Prieš tai nebuvo vartojęs alkoholio. Važiavo vienas. Tai nebuvo jo darbo diena, jis atostogavo dvi dienas. Automobilis priklauso žmonai R. S., ji juo naudojasi, tai yra su žmona bendras turtas. Prašo automobilio nekonfiskuoti. Mano, kad automobilio vertė 3500 Eur. Dar yra vienas automobilis (duomenys neskelbtini), registruotas jo vardu, jis sugedęs ir buvo remontuojamas. Tuo metu, kai vartojo alkoholį žmonos nebuvo namuose, ji buvo (duomenys neskelbtini), buvo išvykusi 10 dienų. Žmona automobilį naudoja savo reikmėms, važinėja į darbą, į parduotuves, pas mamą į Telšius, nes jos mama sunkiai serga ir ji ją slaugo, kas kelias dienas važinėja. Į bylą pateikti dokumentai apie uošvės sveikatos būklę. Žmona ją pasikeisdama su seserimi, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), slaugo. Anksčiau dėl alkoholio problemų neturėjo. Nusižengimų neturėjo nuo 1977 m., nepamena atvejo, kad pernai būtų gavęs baudą už greičio viršijimą. Nurodo, kad yra dirbantis, mėnesinės pajamos 600-700 Eur. Nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikomų asmenų neturi. Su seserimi santykiai geri, ji gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai bandrauja. Apie įvykį kalbėjo ir jį už tai smerkia. Nurodė, kad jo sveikatos būklė bloga, gavus ligos patvirtinimą buvo didelė trauma.

Teismo posėdžio metu S. N. patvirtino pateikusi prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nes yra verta teismo pasitikėjimo ir galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, yra kaltinamojo sesuo. Supranta, kad brolis padarė nusikalstamą veiką, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Ji buvo pirmoji, kuri atvyko jam į pagalbą. Matė, kaip brolis gailisi, kad įvyko tai iš tikro spontaniškai, kad jis pirmadienį gavo el. paštu iš medicinos įstaigos išrašą apie prieš savaitę atliktus medicininius tyrimus dėl įtariamo naviko ir tai pasitvirtino. Ji matė, kai jis paskambinęs pirmadienį šiek tiek pasimetęs buvo, bet tikrai nesitikėjo, kad išgėręs alkoholio vairuos, nes to niekada nebūdavo. Bendrauja labai artimai, kadangi visi gyvena (duomenys neskelbtini), visi dirba, visi veda padorų gyvenimo būdą. Nusižengimų, nusiskundimų tiek darbe, tiek visuomenėje tikrai nėra gavę. Po įvykio ji ilgai bendravo su broliu ir jis prisiekė, kad daugiau ateity to nebus, įvykis jį patį sukrėtė ir pasimokė. Ji tikisi, kad jis pasimokė iš šios situacijos ir daugiau nenusikals. Prašo padėti dėl teisių atėmimo, dėl transporto priemonės, kadangi, kaip ir minėjo, dažnai važiuoja į (duomenys neskelbtini) pas mamą, nes ji yra sunkiai serganti, slaugoma, ji gulinti, turinti dar ir psichinių sutrikimų, ji negali būti viena pati palikta. Abi seserys vaduojasi, keičiasi kas kelias dienas. Bendraujame beveik kiekvieną savaitę. Mano, kad turi įgūdžių, šeimoje nuo mažumės yra kaip šeimos vedlys, mano, kad tikrai sugebės. Nurodė, kad pati vairuoja transporto priemonę, dirba seniūnijoje seniūno pavaduotoja ir dar vadovauja kelioms bendruomenėms (duomenys neskelbtini) mieste, mėnesio pajamos apie 1000 Eur. Brolis nevartoja dažnai alkoholio, kada būna kažkokios šventės, tada ir pavartoja. Susitikę kaskart alkoholio nevartoja, jos sūnaus šeima visiškai nevartoja alkoholio, brolio vaikai gyvena užsienyje, tai kai atvažiuoja irgi netoleruoja alkoholio. Kažkokių priklausomybių nėra. Užstato nenorėtų mokėti, bet jei reiks, brolio tikrai nepaliks bėdoje. Apie laidavimo esmę, jo prasmę žino, kadangi ji prisiima visą atsakomybę, kad jis daugiau nenusikalstų, dorai ir sąžiningai gyventų. Apie laidavimo galimybę tikrai labai galvojo, nepriėmė sprendimo spontaniškai. Nurodė, kad planuoja pirkinius, planuoja persikelti į kitą vietovę, namą palikti sūnaus šeimai, todėl užstato nenorėtų mokėti. Jeigu broliui reikės materialinės pagalbos dėl gydymo, tikrai jam padės.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

– liudytojas T. S. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 12.50 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve su savo automobiliu (duomenys neskelbtini), pastebėjo priekyje jo važiuojantį tamsios spalvos automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinių numerių nepamena, kuris įtartinai manevravo po kelią. (Duomenys neskelbtini) markės vairuotojas pradėjo važiuoti šaligatviu ir daug netrūko, kad įvažiuotų į toje gatvėje esančio namo tvorą. Sustojus (duomenys neskelbtini) automobiliui jis priėjo prie vairuotojo ir paklausė, kas jam nutiko. Vairuotojas, kurio nepažįsta, pradaręs duris ir lipdamas iš automobilio vos nenuvirto, jam tai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas yra neblaivus, todėl iškvietė policiją. Vairuotojas jam sakė, kad jam viskas gerai ir teigė, jog yra blaivus. Išlipęs iš automobilio vyriškis svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, tokie jo veiksmai jam leido manyti, kad jis yra neblaivus. Vyriškis, kol atvyko policijos pareigūnai, alkoholio negėrė, visada stovėjo šalia jo. Daugiau paaiškinti neturi ką, nes viskas įvyko labai greitai (b. l. 30-32);

– įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini) stovi netoli namo, ant pagrindinio kelio. Apžiūrėjus automobilį matyti, kad dešinės pusės priekinio ir galinio rato diskai yra apgadinti, t. y. matosi įlenkimo žymės. Apžiūrėjus automobilio kėbulą iš visų pusių apibrėžimų matyti nebuvo (b. l. 8-19);

– neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. įtariamajam R. S. 12.57 val. nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, 13.31 val. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas (b. l. 22);

– priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti įmonei UAB „Sauda“ adresu, Naujoji Akmenė, J. Dalinkevičiaus g. 3 F (b. l. 24);

– savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole užfikuota, kad R. S. savanoriškai pateikė automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (b. l. 51-54);

– VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), vidutinė transporto priemonės rinkos kaina Lietuvoje yra 3840,00 Eur su PVM (b. l. 27).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, alkoholio kiekio registracijos žurnalas ir kiti. R. S. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau nepaisydamas to vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojoje byloje pateiktas S. N. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu S. N. paaiškino sutinkanti laiduoti už savo brolį, įvykį vertina neigiamai, su broliu daug ir artimai bendrauja, todėl gali daryti teigiamą įtaką. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad S. N. nėra teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebausta (b. l. 85-86). S. N. dirba (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijoje, charakterizuojama teigiamai (b. l. 87).

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik joms esant yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad laiduotoja S. N. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką R. S. Atsižvelgtina į tai, kad R. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai, nėra, administracine tvarka vieną kartą baustas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Darbe R. S. charakterizuojamas teigiamai. Pateikti mediciniai duomenys patvirtina, kad kaltinamojo sveikatos būklė nėra gera. Visi šie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad R. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos S. N. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Teismas, atsižvelgdamas į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, kaltinamojo sveikatos būklę bei galimą šeimos pagalbos poreikį, sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas laidavimas be užstato.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. S. 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos (b. l. 55-59).

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje.

Atsižvelgtina į tai, kad R. S. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, neteisėti R. S. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, administracine tvarka vieną kartą baustas, jo procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas ir sąžiningas, nes prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailėjosi. Būtina pažymėti, kad kaltinamojo veika sukėlė grėsmę aplinkai ir potencialiai galėjo sukelti realias neigiamas pasekmes, kurių metu galėjo nukentėti žmonės. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas prokuroro siūlomas mažesnis nei baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis, t. y. 2 metų naudotis teise vairuoti transporto priemones uždraudimas, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas.

Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, esant pagrindui, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme (BK 72 straipsnio 3 dalis). Taigi, turto konfiskavimas – imperatyvi norma. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014). Nagrinėjamu atveju automobilis (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. R. S. veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė registruota kaltinamojo sutuoktinės R. S. vardu, įgyta santuokos metu, todėl laikytina sutuoktinių bendraja nuosavybe.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-81-676/2019). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nenustačius pagrindų šioje byloje taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas laikytinas pagrįstu ir taikytinas (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo yra 156,06 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo R. S. priteistina valstybės naudai 156,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis (duomenys neskelbtini), paimtas ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtas bei saugomas UAB „Sauda“, Naujoji Akmenė, J. Dalinkevičiaus g. 3 F, konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;

– R. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“;

– automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

R. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo uždraudimo naudotis specialia teise dienos – 2021 m. rugpjūčio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant R. S. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. S. 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį (duomenys neskelbtini), paimtą ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtą bei saugomą UAB „Sauda“, Naujoji Akmenė, J. Dalinkevičiaus g. 3 F, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– R. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“;

– automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

Priteisti iš kaltinamojo R. S. 156,06 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 6 ct) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant įmokos kodą – 5630).

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai S. N., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl R. S. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar R. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.