Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės sušvelninimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-891/2025,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, G. P. atžvilgiu yra priimti šie procesiniai sprendimai:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas

4. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.

5. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Vadinasi, BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

6. Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. P. atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, prašo palengvinti jo teisinę padėtį ir sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 260¹ straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

7. Pažymėtina, kad naujai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika (-os) tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina ir tai, kad, įstatymų leidėjui pakeitus konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, teismai, kruopščiai įvertinę bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, privalo apsvarstyti, ar naujai įsigaliojęs įstatymas iš tikrųjų švelnina konkretaus asmens teisinę padėtį ir ar, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas jį taikyti. Formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025).

8. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi ir yra teisėti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2025 m. sausio 23 d. nutarimai). Teisingas procesinis sprendimas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Teismas, priimdamas sprendimą, visuomet turi vadovautis tiek įstatymais, tiek iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais. Atsižvelgiant į tai ir sprendžiant dėl švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo nuteistajam G. P. ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, vadovaujamasi minėtomis teismų praktikos nuostatomis.

9. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060. Konstatuotina, kad nuteistojo G. P. prašyme akcentuojami 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai turi įtakos jo teisinei padėčiai tik iš dalies.

10. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalis, 260¹ straipsnio 2 dalis, 260¹ straipsnio 3 dalis minėtu įstatymu Nr. XIV-3060 pakeistos nebuvo. Tai reiškia, kad išvardintuose BK straipsniuose nei nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, nei sankcijos, nepasikeitė. Atitinkamai vertintina, kad nėra teisinio pagrindo svarstyti paminėtų BK straipsnių perkvalifikavimo klausimą, bausmės sušvelninimo klausimą ar kitokį nuteistojo teisinės padėties palengvinimą. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 265 straipsnio 1 dalies redakcijoje šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai nepasikeitė, tačiau pasikeitė sankcija – už šios nusikalstamos veikos padarymą panaikinta viešųjų darbų bausmė. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad minėtas pakeitimas sunkina nuteistojo teisinę padėtį, t. y. nėra švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis G. P. teisinę padėtį, todėl neturi grįžtamosios galios.

11. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijoje nusikalstamos veikos sudėties požymiai nepasikeitė, tačiau pasikeitė sankcija, t. y. numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Iki 2025 m. sausio 31 d. galiojusioje BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijoje nebuvo numatytos šios bausmių rūšys – viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Vadinasi, įsigaliojusi nauja BK 259 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nuteistojo teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią. Pabrėžtina, kad teismas, svarstydamas, ar naujai įsigaliojęs įstatymas iš tikrųjų, o ne formaliai, švelnina nuteistojo G. P. teisinę padėtį, atsižvelgia į Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes dėl BK 259 straipsnio, t. y. į tai, kad, be kita ko, G. P., turėjo tikslą dalį narkotinės medžiagos, kurią su U. A. veikdami bendrininkų grupe, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ir neteisėtai, kontrabandos būdu, atgabeno į Lietuvos Respubliką suvartoti pats, o vėliau kartu su U. A. nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos suvartojo. Šiuo aspektu pastebėtina, kad įstatymų leidėjas numatė griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą ir vartojimą tiek visuomenei, tiek pačiam asmeniui. Minėtu nuosprendžiu teismas G. P. skirdamas BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, be kita ko, nuteistasis pats vartojo narkotines medžiagas – kanapes (rasta jo šlapime), nusikaltimą padarė būdamas teistas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi bausmės skyrimo klausimas buvo vertinamas visų bylai reikšmingų duomenų kontekste, nuosprendžiu teismas nustatė skiriantis G. P. laisvės atėmimo bausmę, artimesnę minimaliai sankcijoje numatytai bausmei.

12. Vertintina, kad aptartų aplinkybių visuma sudarė pagrindą nuteistajam G. P. skirti būtent laisvės atėmimo bausmę už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei nustatyti sankcijos ribose numatytą jos dydį, todėl BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti švelnesne bausme, nei nuteistajam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Kaip minėta, formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitinka grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties. Vadinasi, nustačius, kad nuteistajam tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis už BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą yra pagrįsti, nėra pagrindo vadovautis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti minėtą nusikalstamą veiką pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK 259 straipsnio 1 dalies pakeitimus ir G. P. paskirti švelnesnę bausmę.

13. Prašymo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymą Nr. XIV-2573, kuris taip pat įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 buvo sureguliuotas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 įsigaliojimas ir taikymas, jo 50 straipsnio 3 dalyje numatant, kad pastarojo įstatymo atitinkamų straipsnių nuostatos, lengvinančios asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Įvertinus aplinkybę, kad LITEKO duomenimis, G. P. atžvilgiu priimtas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendis instancine tvarka nebėra nagrinėjamas, t. y. nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, kas reiškia, kad procesinis sprendimas yra ne tik įsiteisėjęs, bet ir vykdomas, todėl nebūtų teisinio pagrindo taikyti ir 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK bendrosios dalies pakeitimus.

14. Prašyme nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš nuteistojo suformuluoto prašymo matyti, kad jis iš esmės prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendyje dėl minėtos aplinkybės teismas išdėstė aiškius motyvus, ir prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad G. P. savo kaltę visiškai pripažino dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodė jų padarymo aplinkybes, gailėjosi, todėl laikytina, kad lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatuotina visų kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo atveju. Pabrėžtina, kad teismas, nagrinėjantis nuteistojo prašymą taikyti bausmę švelninantį arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantį baudžiamąjį įstatymą, neturi įgaliojimų keisti įsiteisėjusių teismo nuosprendžių. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo prašymas taikyti jo atžvilgiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas laikytinas deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestinas.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo švelninti nuteistajam G. P. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtas ir šia nutartimi peržiūrėtas bausmes ar kitokiu būdu lengvinti jo teisinę padėtį, nes teismas, sprendžiantis klausimą dėl naujai įsigaliojusio įstatymo (ne)taikymo atgal, nekeičia įsiteisėjusių teismų nuosprendžių, jeigu baudžiamojo įstatymo pakeitimai neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. P. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.