Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovo A. V. priešieškinį ieškovui A. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

a) atsakovui A. V. priteisti asmeninės nuosavybės teise pastato- garažo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, Schemos plane pažymėtą indeksu „2“, kurią sudaro patalpos: „1“-30,56 kv.m., „2“-132,19kv.m., „3“-186,08 kv.m., „4“- 7,90 kv.m., „5“-29,03 kv.m., „6“-15,14 kv.m., „7“-43,80 kv.m. Viso atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovui priteisti pastato dalį, kurios bendras plotas 459,48 kv.m.

b) ieškovui A. V. priteisti asmeninės nuosavybės teise pastato- garažo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, Schemos plane pažymėtą indeksu „1“-217,01 kv.m., „2“-14,75 kv.m. Viso atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovui priteisti pastato dalį, kurios bendras plotas 231,76 kv.m.

c) nustatyti, kad atsakovas A. V. ir ieškovas A. V. privalo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendromis pastangomis ir lėšomis, proporcingai šiuo metu turimai nuosavybės daliai, įrengti vidaus sieną (ugniasienę) iš silikatinių blokelių M18 tarp atidalijamų patalpų, pažymėtų indeksais „1“ 231,76 kv.m. ir „2“ 459,48 kv.m. pagal MB „Statybinis aukštis“ parengtą „Garažų paskirties pastato padalinimo į du nekilnojamojo turto kadastro objektus- garažus (duomenys neskelbtini).

d) nustatyti, kad atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformavus du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, šalys atskirai naudojasi elektra, įvedus atskirą apskaitą.

2. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės A. V. priklausančią dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , pagal 2022.01 UAB „Geodezijos linija“ parengtą „Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių“ planą, suformuojant du žemės sklypus ir nustatant jų nuosavybę:

a) atsakovui A. V. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 1076 kv.m. žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „1“.

b) ieškovui A. V. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 538 kv.m. žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „2“.

3. Priteisti atsakovui iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, t.y. nustatyti, kad ieškovui neįvykdžius teismo sprendimo per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas turi teisę savo lėšomis pastatyti vidinę sieną (ugniasienę) iš silikatinių blokelių M18 pagal MB „Statybinis aukštis“ parengtą „Garažų paskirties pastato padalinimo į du nekilnojamojo turto kadastro objektus- garažus (duomenys neskelbtini) planą, atskiriant pastato dalį, pažymėtą indeksu „1“ ir pastato dalį, pažymėtą indeksu „2“, ir išieškoti iš atsakovo 1/3 dalį išlaidų, patirtų teismo sprendimui įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismas nustatė: ieškovas A. V. pateikė į bylą 2021-12-23 UAB „Mikera“ parengtą planą, pagal kurį prašo nustatyti naudojimosi pastatu-garažu tvarką, pagal kurią šiuo metu ieškovas faktiškai naudojasi vidurine pastato dalimi. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pastatas- garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso: A. V.- 13/24 pastato, A. V.- 1/3 pastato, A. V. 1/8 pastato, sudėjus A. V. priklausančias dalis, jam priklauso 2/3 dalys pastato. A. V. yra deklaravęs išvykimą į J. K..

Atsakovas su priešieškiniu į bylą pateikė parengtą pastato-garažo atidalinimo projektą, pagal kurį būtų suformuojami du savarankiški nekilnojamojo turto vienetai- du garažų paskirties pastatai.

Šalys savarankiškai bei per atstovus raštu siūlė viena kitai išspręsti ginčą be teismo, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko.

UAB „Geodezijos linija“ atsakovo prašymu parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį suformuluotas priešieškinio reikalavimas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra registruotas žemės sklypas, kurio plotas 0,1614 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. V. -2/3 dalis žemės sklypo ir A. V.- 538/1614 sklypo dalis.

2022-12-01 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas ginčo pastatas-garažas. Visų garažo lauko durų būklė yra panaši, durys gana tvirtos, nesulūžę, uždaromos ir užrakinamos. Ieškovas A. V. parodė laikinas atramas ir laikinas sienas, kuriomis jis pats be bendrasavininkų žinios atsitvėrė jo nuomone jam priklausančią pastato vidurinę dalį, sutvirtino laikinomis atramomis. Laikinos sienos nesiekia stogo, t.y. pastato erdvė nėra visiškai padalinta. Pastatas bendrasavininkų yra naudojamas sandėliavimui- laikoma technika, kuro briketai, statybinės medžiagos.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančiu pastatu-garažu. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi ginčo pastatu tvarką, atsakovas prašo atidalinti jo dalį iš bendrosios nuosavybės.

Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 472 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.

Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 21punktas), besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt.

Taigi aptariamų daiktinės teisės institutų skirtumai pasireiškia per, inter alia (be kita ko), sukeliamus teisinius padarinius. Nustatant naudojimosi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendrosios dalinės nuosavybės teisė nenutraukiama; bendraturtis, kuris pagal bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu daiktu įgijo teisę naudotis konkrečiomis to daikto dalimis, neįgyja tų daikto dalių asmeninės nuosavybės teise; tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia arba, kai yra bendraturčių daugetas ir atidalijama tik vieno jų dalis, sumažėja bendraturčių skaičius (tam tikrais atvejais ir atidalijus gali likti nežymi bendro turto dalis (Lietuvos A. T. 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019, 24 punktas; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 36 punktas;).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nėra subsidiarūs bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, t. y. galimybė taikyti vieną bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą tiesiogiai nepriklauso nuo kito būdo taikymo galimybės. Kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali savo nuožiūra rinktis tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, be to, tam tikrais atvejais (pvz., kai nėra įmanomas visiškas bendro daikto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės) yra galimas mišrus šių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymas. Kita vertus, aptariama bendraturčio nuožiūros teisė nėra absoliuti. Šios teisės įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Tiek atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 22 punktas).

Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos A. T. 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir tampa paprastesnis subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę; tai padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos A. T. 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-611/2019, 27 punktas). Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnis). Kita vertus, ir aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas).

Nagrinėjamoje byloje principinis ginčas kilo dėl to, kuria dalimi pastato naudosis ieškovas, kuris yra pats savavališkai sau pasiskyręs vidurinę pastato dalį, ją sutvirtinęs ir atitvėręs laikinomis atramomis ir pertvaromis, būtent šia dalimi ieškovas pageidauja naudotis ir toliau pagal jo prašomą nustatyti naudojimosi tvarką. Toks ieškovo reikalavimas netenkintinas. Nustačius naudojimosi tvarką ir neatidalinus šalių dalių iš bendrosios nuosavybės, liktų labai didelė tikimybė tarp šalių kilti naujiems ginčams ir konfliktams. Šalys konfliktavo ir sprendė ginčus teisme dėl laidojimo išlaidų ir kapo sutvarkymo išlaidų, konfliktavo dėl mokėjimo už ginčo pastate išnaudotą elektrą, konfliktuoja dėl ginčo pastato padalinimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju naudojimo tvarkos tarp šalių nustatymas tik užprogramuotų naujus šalių konfliktus, tuo tarpu atidalinus šalių turimas turto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, šalių ginčas būtų išspręstas, nes pasibaigtų bendroji dalinė nuosavybė, būtų suformuoti atskiri savarankiški nekilnojamojo turto objektai, šalims neliktų pareigos bendradarbiauti prižiūrint pastatą. Akivaizdu, kad paskyrus ieškovui naudotis/atidalijus viduriniąją pastato dalį, atsakovas patirtų nepatogumų dėl to, kad ieškovui priklausanti vidurinė dalis dalintų atsakovo nuosavybę į dvi atskiras dalis, atsakovas taip patirtų nepatogumų ir papildomų išlaidų prižiūrint, išlaikant dvi atskiras pastato dalis, juo būtų nepatogu naudotis, Pažymėtina, kad žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas taip pat pasisakė už atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, teigė, kad jo interesus atitiktų atskiro nekilnojamojo turto vieneto suformavimas.

Dėl šių aukščiau nurodytų aplinkybių ieškinio reikalavimas nustatyti naudojimosi pastatu-garažu tvarką pagal ieškovo pateiktą UAB „Mikera“ parengtą planą atmestinas.

Tenkintinas priešieškinio reikalavimas atidalinti šalims priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovo pateiktą MB „Statybinis aukštis“ parengtą planą. Kaip jau minėta aukščiau, žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas sutiko, kad jo interesus atitinka turto atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą. Tačiau pats ieškovas, nors bylos nagrinėjimas užtruko gana ilgai, neteikė į bylą savojo atidalijimo projekto. Jei tokį variantą vis tik ieškovas būtų pateikęs, akivaizdu, kad vidurinės pastato dalies atidalinimas atitinkamai reikalautų ne vienos ugniasienės, o dviejų ugniasienių iš abiejų vidurinės dalies pusių pastatymo, kas pareikalautų taip pat ir didesnių išlaidų. Būtent ieškovas teismo posėdyje minėjo, kad pastatas- garažas yra avarinės būklės ir jis neketina jo remontuoti ar investuoti lėšas į jo sutvarkymą, dėl ko teismas sprendžia, kad atidalinimas, kai pastatas padalinamas į dvi dalis, labiau atitinka abiejų šalių interesus nei to paties pastato padalinimas į tris dalis. Pažymėtina, kad teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė savo reikalavimą grindė argumentu, kad pastato-garažo esamos sienos griauti negalima, nes joje yra kapitalinės laikančiosios konstrukcijos ir ją pašalinus, galima pastato griūtis, kaip tai patvirtina 2022-07-19 išduota MB „Statybinis aukštis“ pažyma. Atkreiptinas ieškovo ir atstovės dėmesys, kad atsakovo pateiktas projektas numato naujos sienos- ugniasienės- pastatymą ir jame nėra numatytas joks sienos griovimas. Ieškovas bylą nagrinėjant teismo posėdyje buvo išsakęs nuomonę, kad jo interesus galimai labiau atitiktų, jei jam būtų paskirta naudotis/atidalinta pastato garažo dalis, esanti prie įvažiavimo į teritoriją, tačiau tokio projekto nepateikė, todėl tenkintinas reikalavimas atidalinti šalims priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovo pateiktą projektą. Teismo posėdyje ieškovas teigė, kad pastato viduriniąją dalį jis yra pritaikęs savo reikmėms, pagerinęs, įrengęs lentynas, sutvirtinęs, todėl ir toliau norėtų naudotis vidurine pastato dalimi. Pastato apžiūros metu nustatyta, kad ieškovas yra pastatęs laikinas siena, jos pastatytos ne per visą pastato aukštį, jų įrengimas nebuvo derintas su pastato bendrasavininkiu, ieškovo faktiškai naudojamoje pastato dalyje neužfiksuota jokių ypatingų pagerinimų, priešingai, ieškovas demonstravo, kad iš kolonų laisvai galima išimti plytas, kas, teismo manymu, kaip tik liudija, kad ieškovas pastato būkle nesirūpino.

Pastato apžiūros metu šalys paaiškino, kad šiuo metu pastate elektra yra atjungta, kaip paaiškėjo, dėl buvusio ginčo tarp šalių dėl nesumokėtos elektros. Dėl šios aplinkybės tenkintinas ieškinio reikalavimas nustatyti, kad šalys atskirai naudojasi elektra, įvedus atskirą apskaitą.

Kadangi tarp šalių santykiai yra konfliktiški ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas ne kartą išreiškė nuomonę, kad pastato remontuoti ar į jį investuoti neketina, nustatytinos atsakovo prašomos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės.

Dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios nuosavybės

Nors atsakovas reiškė reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam, A. V., priklausančią dalį žemės sklypo ieškovas dėl šio reikalavimo procesiniuose dokumentuose nepasisakė, teismo posėdyje išreiškė nuomonę, kad jis ir taip naudojasi nurodyta sklypo dalimi. Teismas tokią ieškovo poziciją iš esmės laiko sutikimu su atsakovo reikalavimu ir konstatuoja, kad šis reikalavimas tenkintinas, žemės sklypas padalintinas pagal atsakovo pateiktą projektą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškinį atmetus ir patenkinus priešieškinį, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atsakovas, paduodamas ieškinį, (kuris bylas sujungus yra laikomas priešieškiniu), sumokėjo 170,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas už atidalinimo projekto parengimą MB „Statybinis aukštis“ sumokėjo 1210,00 Eur, kadangi teismas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sprendė vadovaudamasis šiuo projektu, lėšos, sumokėtos už projekto parengimą laikytinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo. Atsakovas UAB „Geodezijos linija“ už parengtą žemės sklypo atidalinimo projektą yra sumokėjęs 1200,00 Eur, kadangi ieškovas savo atidalinimo projekto nepateikė, teismas vadovavosi šiuo atsakovo pateiktu projektu, todėl teismas lėšas už šio projekto parengimą taip pat laiko būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, kurios priteistinos atsakovui iš ieškovo. Taip pat atsakovas šioje byloje patyrė 2200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios priteistinos atsakovui iš ieškovo, viso atsakovui iš ieškovo priteistina 4780,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš ieškovo valstybei nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 690,83 kv.m. bendro ploto pastatą- garažą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal MB „Statybinis aukštis“ parengtą „Garažų paskirties pastato padalinimo į du nekilnojamojo turto kadastro objektus- garažus, (duomenys neskelbtini) Schemą:

a) atsakovui A. V., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise pastato- garažo, esančio (duomenys neskelbtini), objektui adresas nesuteiktas) dalį, Schemos plane pažymėtą indeksu „2“, kurią sudaro patalpos: „1“- 30,56 kv.m., „2“-132,19kv.m., „3“- 186,08 kv.m., „4“- 7,90 kv.m., „5“- 29,03 kv.m., „6“- 15,14 kv.m., „7“- 43,80 kv.m. Viso atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovui priteisti pastato dalį, kurios bendras plotas 459,48 kv.m.

b) ieškovui A. V., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise pastato- garažo, esančio (duomenys neskelbtini) objektui adresas nesuteiktas) dalį, Schemos plane pažymėtą indeksu „1“-217,01 kv.m., „2“-14,75 kv.m. Viso atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovui priteisti pastato dalį, kurios bendras plotas 231,76 kv.m.

c) nustatyti, kad atsakovas A. V. ir ieškovas A. V. privalo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendromis pastangomis ir lėšomis, proporcingai šiuo metu turimai nuosavybės daliai, įrengti vidaus sieną (ugniasienę) iš silikatinių blokelių M18 tarp atidalijamų patalpų, pažymėtų indeksais „1“ 231,76 kv.m. ir „2“ 459,48 kv.m. pagal MB „Statybinis aukštis“ parengtą „Garažų paskirties pastato padalinimo į du nekilnojamojo turto kadastro objektus- garažus, (duomenys neskelbtini) Schemos“ planą.

d) nustatyti, kad atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformavus du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, šalys atskirai naudojasi elektra, įvedus atskirą apskaitą.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės A. V. priklausančią dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo paskirtis -žemės ūkio, pagal 2022.01 UAB „Geodezijos linija“ parengtą „Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių“ planą, suformuojant du žemės sklypus ir nustatant jų nuosavybę:

a) atsakovui A. V. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 1076 kv.m. žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „1“.

b) ieškovui A. V. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 538 kv.m. žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „2“.

Nustatyti, kad ieškovui neįvykdžius teismo sprendimo per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas turi teisę savo lėšomis pastatyti vidinę sieną (ugniasienę) iš silikatinių blokelių M18 pagal MB „Statybinis aukštis“ parengtą „Garažų paskirties pastato padalinimo į du nekilnojamojo turto kadastro objektus- garažus (duomenys neskelbtini) Schemos“ planą, atskiriant pastato dalį, pažymėtą indeksu „1“ ir pastato dalį, pažymėtą indeksu „2“, ir išieškoti iš atsakovo 1/3 dalį išlaidų, patirtų teismo sprendimui įvykdyti.

Priteisti atsakovui A. V., a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. V., a.k(duomenys neskelbtini) 4780,00 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.