Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48945-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.10.1.; 1.2.20.13, 1.2.25.4.3.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.

2024 m. balandžio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu S. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatliktos bausmės dalis, ir S. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 24 d. 00 val. 30 min. iki 2023 m. gruodžio 24 d. 12 val. 33 min. ir nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. 20 val. 22 min. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. 11 val. 35 min. (pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2,4 dalimi ir 5 dalies 7, 8 ir 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, nuteistasis įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. M. nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio 23 d. apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus kumščiu sudavė į galvą gulinčiai savo sugyventinei G. K., tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Saulius Kulikauskas prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023-09-14 20.22 val. iki 2023-09-15 11.35 val. (pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį); panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2, 4 dalimi ir 5 dalies 7, 8 ir 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigotas nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat prašo laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. M. sulaikymo, vykdant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dienos. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

2.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. M. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirdamas jam bausmę (parinkdamas jos rūšį ir dydį), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 straipsnio 3 dalis), nuostatus. Teigia, jog teismas nepagrįstai S. M. į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo laiką pagal ankstesnį 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo ir visiškai nepasisakė apie S. M. taikytą bausmių subendrinimo būdą.

2.2. Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prie 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu S. M. paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrino su ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė ir neaptarė pridedamos bausmės dydžio. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bausmes, paskirtas S. M. dviem nuosprendžiais, bendrino pagal BK 64 straipsnio nuostatas, kadangi S. M. naują nusikalstamą veiką padarė esant įsiteisėjusiam 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiui.

2.3. Prokuroro teigimu, bausmes subendrinus vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmės pradžia skaičiuojama nuo procesinio sprendimo, kuriuo bausmės bendrinamos, priėmimo pradžios, o į paskirtą subendrintą bausmę, bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, arba pagal ankstesnį nuosprendį laikiname sulaikyme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir/ar suėmime (BK 66 straipsnis) kaltinamo (nuteistojo) asmens išbūtas laikas, nėra įskaitomi. Pažymi, jog tokie įskaitymai BK 66 straipsnio ir 63 straipsnio 9 dalies pagrindu pagal ankstesnį nuosprendį galimi tik tuo atveju, jei bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsniu. Pažymi ir tai, kad bausmes bendrinant pagal BK 64 straipsnį, į paskirtą bausmę yra įskaitomas faktinis neatliktos bausmės laikas ar jos dalis.

2.4. Prokuroras pažymi, kad S. M. į 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę jo laikino sulaikymo laikas nuo 2023-09-14 20.22 val. iki 2023-09-15 11.35 val. jau buvo įskaitytas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į S. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė pagal ankstesnį Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį laikiname sulaikyme jo išbūtą laiką. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 straipsnio 3 dalis) nuostatas, padarė teisės taikymo klaidą, todėl nuosprendis šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

2.5. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. M. bausmę, pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veiką padarė recidyvistas. Taip pat teismas nurodė, kad S. M. teisiamas 6 kartą, teistumai iš esmės visi už smurtinius nusikaltimus ir prieš tą pačią nukentėjusiąją, nusikalstamą veiką padarė bausmės pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra neatlikęs bausmės, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nepareiškė. Pažymi, jog teismas taip pat nurodė, kad pats S. M. pripažino turintis piktnaudžiavimo alkoholiu problemą ir nors apsvaigimo nuo alkoholio įtakoje tampa agresyvus ir smurtauja prieš sugyventinę, alkoholizmo problemos tinkamai nesprendžia. Pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas nurodė, jog tiek ankstesnes, tiek šią nusikalstamą veiką S. M. padarė būdamas neblaivus, o nukentėjusioji G. K., kaip ir ankstesnių įvykių metu, taip ir šį kartą (2023 m. gruodžio 23 d.), kartu su kaltinamuoju girtavo, išgėrė didelį kiekį degtinės, alaus ir jai nustatytas 2,48 promilių girtumas, sukeltą fizinį skausmą ji vertina 5-6 balais iš 10. Prokuroro vertinimu, teismas kaip ir teisina S. M., iš dalies kaltindamas pačią nukentėjusiąją G. K., kuri kartu su S. M. vartoja alkoholį, po ko įvykus konfliktui, nukentėjusiosios atžvilgiu ir būna panaudojamas fizinis smurtas. Teigia, kad vien tai, jog S. M. ir G. K. abu kartu vartoja alkoholinius gėrimus, negali būti laikoma pateisinama priežastimi, leidžiančia kaltinamajam naudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu – kumščiais suduoti į gyvybei pavojingą kūno vietą. Pažymi ir tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat akcentuoja kaltinamojo amžių, nurodydamas, kad S. M. yra senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini)), pensininkas.

2.6. Prokuroro teigimu, nors šiuo atveju buvo formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, nes S. M. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, jam paskirta subendrinta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo, (nuteistas galutine 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme), tačiau nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pasak prokuroro, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad S. M. yra teisiamas jau 7 kartą, anksčiau buvo teistas už apysunkį ir nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamą veiką S. M. padarė 2023 m. gruodžio 23 d., t. y. nepraėjus net 3 mėnesiams po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas 2 metų laikotarpiui ir jam paskirti įpareigojimai, iš kurių vienas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pažymi, jog šį įpareigojimą S. M. pažeidė, nes būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl padarė naują tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką. Prokuroro teigimu, visa tai rodo, kad S. M. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje nustatytų bendro gyvenimo taisyklių, nes net teismo jam išreikšto pasitikėjimo, taikyto jo teisinę padėtį lengvinančio instituto – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jis vėl padaro naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad G. K. su sugyventiniu S. kartu gyvena 6 metus, o per šį laikotarpį, S. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo sugyventinei G. K. teisiamas jau 6 kartą. Šios aplinkybės, pasak prokuroro, parodo, kad S. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pažymi ir tai, kad S. M. 2022 – 2023 metais jau buvo taikytos švelnesnės bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas), paskutinį karta jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau šios paskirtos bausmės neužtikrino bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

2.7. Prokuroro nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas atidėdamas S. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams 3 mėnesiams, neteisingai atliko individualų teisinį vertinimą dėl BK 75 straipsnio taikymo ir be pakankamo pagrindo konstatavo, jog bausmės tikslai jam galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Prokuroro nuomone, teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir netinkamai įvertino nuteistojo S. M. asmenybę, todėl nuosprendis ir šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Taip pat prokuroras pastebi tai, jog teismas S. M. skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę –įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatė nepagrįstą šios priemonės įvykdymo terminą – 6 mėnesius, kadangi terminas per kurį vykdant nuosprendį probacijos tarnyba gali įgyvendinti šią baudžiamojo poveikio priemonę yra 9 mėnesiai.

3. Teismo posėdyje prokurorė prašė vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis S. M. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, apeliacinės instancijos teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokuroras apeliaciniu skundu neginčija nuteistojo S. M. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu įskaityti į S. M. paskirtos galutinės bausmės laiką laikino sulaikymo laiką pagal ankstesnį 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį. Taip pat prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajam S. M. taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniu skundu.

Dėl sulaikymo laiko pagal ankstesnį nuosprendį įskaitymo

5. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nekeliamas paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės bei subendrintos galutinės bausmės dydžio klausimas. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę įvertino, jog S. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, jog dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad S. M. anksčiau teistas 6 kartus, iš jų net penkis kartus teistas už analogiškos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją, naują nusikalstamą veiką 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. bausmės neatlikęs (b. l. 141–147), baustas administracine tvarka (b. l. 159–162), pensininkas (b. l. 167). Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį – vienerius metus laisvės atėmimo, priimdamas sprendimą šią bausmę mažinti vienu trečdaliu pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, taip pat pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalį šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrindamas su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos (paskirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo) ir neatliktos bausmės dalimi, t. y. pridėdamas minimalų šios bausmės rūšies dydį – 3 mėnesius, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 mėnesių, nors ir nemotyvavo tokio savo sprendimo, bet baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

6. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, teismas nepagrįstai į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė S. M. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. 20.22 val. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. 11.35 val. pagal ankstesnį 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį. Kaip jau buvo minėta, skirtingais nuosprendžiais nuteistajam S. M. paskirtos bausmės bendrintos pagal BK 64 straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 64 straipsnio nuostatos nenumato galimybės į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės, kaip tai reglamentuoja BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įskaitydamas į galutinės subendrintos bausmės laiką nuteistojo S. M. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. 20.22 val. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. 11.35 val., kuris buvo įskaitytas į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl minėto sulaikymo laiko įskaitymo į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę naikintina (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

7. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nepagrįstai sumenkino S. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, akcentuodamas pačios nukentėjusiosios elgesį ir jai įvykio metu nustatytą girtumo laipsnį, bei be pakankamo teisinio pagrindo suteikė išimtinę reikšmę nuteistojo amžiui, todėl nepagrįstai taikė BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2016). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatomas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau tokiu atveju kartu pripažįstama, kad tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, konstatavus, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-33-628-2022 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015).

9. Taigi, nors įstatymas ir nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai S. M. dar galėtų būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės. Kaip jau buvo minėta, S. M. teistas šešis kartus, iš jų net penkis kartus teistas už analogišką smurtinę nusikalstamą veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją. Šioje byloje inkriminuojamą veiką nuteistasis S. M. padarė praėjus tik šiek tiek daugiau nei dviem mėnesiams po priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jam skirta laisvės atėmimo bausmė ir kurios vykdymas buvo atidėtas.

10. Atkreiptinas dėmesys, apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo elgesio, jog jam ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, vis tik, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti laisvės atėmimo bausmę atidedant. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad atidėdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, apylinkės teismas nurodė, jog nusikalstama veika padaryta išgertuvių metu. Pažymėjo, kad nukentėjusioji pati kartu su nuteistuoju girtavo, išgėrė didelį kiekį degtinės ir alaus, jai nustatytas 2,48 promilių girtumas, jog nuteistasis S. M. yra senyvo amžiaus, pensininkas. Apylinkės teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes bei į tai, kad S. M. prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškė, nukentėjusioji fizinį skausmą iš 10 balų vertino 5-6 balais, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos tam, kad nuteistajam S. M. galėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Be to, pirmosios instancijos teismas anksčiau minėtų aplinkybių nelygino su kitomis baudžiamojoje byloje nustatytomis svarbiomis aplinkybėmis.

11. Kaip buvo minėta, nuteistasis S. M. naują tyčinę smurtinę, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, du kartus kumščiu sudavė į galvą gulinčiai nukentėjusiajai. Ankstesniu 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad nukentėjusiajai G. K. sukėlė fizinį skausmą, t. y. tyčia ranka suėmė jai už kaklo ir spaudė, po to ranka suėmė jai už plaukų ir juos tempė, po to ranka suėmė jai už veido ir spaudė, pirštų galais įbrėžė jai į kaklą ir veidą. Be to, dar ankstesni S. M. teistumai taip pat susiję su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją G. K.. Visos nusikalstamos veikos padarytos prieš nukentėjusiąją nuteistajam esant neblaiviam. Pats nuteistasis pripažino, kad jis tampa agresyvus ir smurtauja prieš nukentėjusiąją tik tada, kai jis būna apsvaigęs nuo alkoholio, ką patvirtino apklausta teisme ir pati nukentėjusioji. Šios paminėtos aplinkybės ne tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet ir rodo jo pavojingumą ir tai, kad jis savo nusikalstamo elgesio nenutraukė, toliau daro naujas analogiškas smurtines nusikalstamas veikas. Taip pat minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nesistengia ir akivaizdu, jog nesiima priemonių spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, nes, kaip jau minėta, būtent alkoholio vartojimas ir turi įtakos jo nusikalstamam elgesiui.

12. Įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo pasikartojantį nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas atidėti nuteistajam S. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas, priimtas nepagrįstai sureikšminus tokias aplinkybes kaip nukentėjusiosios elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu (nukentėjusioji pati kartu su nuteistuoju girtavo, išgėrė didelį kiekį degtinės ir alaus, jai nustatytas 2,48 promilių girtumas), nuteistojo amžius, jog jis yra pensininkas, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepagrindžia bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi anksčiau aptartą S. M. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus, baustumus, tai, kad nuteistasis nesiima priemonių spręsti alkoholio vartojimo problemos, savo veiksmų kritiškai nevertina ir toliau juos tęsia, neturi pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymima, kad toks manymas pagal BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylai reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdama į paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam prieštarautų bausmės paskirčiai, galėtų sudaryti prielaidas asmens nebaudžiamumui ir formuoti jo nepagarbą baudžiamajam įstatymui, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam S. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam naikinamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, panaikinama ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė bei paskirti įpareigojimai.

14. Panaikinus nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio taikymo, nustatoma galutinės subendrintos bausmės vykdymo pradžia – nuo S. M. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Dėl proceso išlaidų

15. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą S. M., kurias sudaro 37,50 Eur.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam S. M. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas. Taip pat atsižvelgiama į nuteistojo finansinę padėtį, jog jis nedirba, yra pensininkas, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už S. M. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas nuteistojo S. M. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. 20 val. 22 min. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. 11 val. 35 min. (pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį);

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2,4 dalimi ir 5 dalies 7, 8 ir 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, nuteistasis įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo S. M. neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.