Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-23 · Civilinė byla Nr. 2A-41-264/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-23
Bylos Nr.
2A-41-264/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03793-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Aušra Baubienė (pran.)
Ieškovas
V. T.
Atsakovas
N. T.
Išvadą teikia
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-41-264/2015;Teisminio proceso Nr.2-13-3-03793-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3; 78.2.1; 121.15. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant apeliantui (ieškovui) V. T., jo atstovui advokatui V. J., apeliantei (atsakovei) N. T., jos atstovui advokatui V. T.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ir atsakovės N. T. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-379-652/2014 pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei N. T. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės N. T. priešieškinį ieškovui V. T. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Institucija teikianti išvadą byloje – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas atsiliepimu į patikslintą priešieškinį I tomas b. l. 155 – 156), kurį prašė laikyti patikslintu ieškiniu, prašė nustatyti bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarką:

Ieškovas V. T. gali matytis ir bendrauti su sūnumi T. T. darbo dienomis - pirmadienį, trečiadienį, po 2 valandas, nuo 17 val. iki 19 val., ne sūnaus gyvenamojoje vietoje, prieš tai informavus vaiko motiną N. T.. Ieškovas V. T. turi teisę pasiimt T. T. iš jo gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį porinėmis savaitėmis, nuo 15 val. 30 min. iki 20 val. Ieškovo V. T. gimimo dieną bei tėvo dieną sūnus T. T. praleis po 4 valandas per dieną kartu su tėvu V. T.. Ieškovas V. T. turi teisę pasiimti sūnų T. T. iš jo gyvenamosios vietos per Šv.Kalėdas – pirmą Kalėdų dieną, per Šv. Velykas – antrą Velykų dieną, nuo 12 iki 14 valandos. Ieškovas V. T. turi teisę aplankyti T. T. 2 valandoms T. T. gimtadienio dieną, prieš tai informavus vaiko motiną N. T.. Mažamečio T. T. ligos laikotarpiu ieškovas V. T. gali sūnų aplankyti jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje. Atsakovė N. T. privalo informuoti V. T. apie sūnaus ligą ir netrukdyti jam aplankyti sergančio sūnaus. Atsakovė N. T. privalo iš anksto, prieš 24 val. (išskyrus ligos atvejus) informuoti ieškovą V. T. apie negalėjimą šalių sutartu ar teismo nustatytu laiku sudaryti sąlygų ieškovui pasiimti sūnaus T. T..Esant abiejų nepilnamečio T. T. tėvų susitarimui telefonu, elektroniniu paštu ar šalims abiems tiesiogiai bendraujant, galima nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenkia vaiko interesams.Kuomet vaikui sueis septyneri metai, bendravimo tvarka papildoma šiais punktais:

Atsiliepimas

9.1 Ieškovas V. T. turi teisę pasiimti T. T. iš jo gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį porinėmis savaitėmis nuo 14 val. iki sekmadienio 18 val.;

9.2 Ieškovas V. T. turi teisę pasiimti T. T. ir išvykti su juo į savo gyvenamąją ar kitą vietą vaiko atostogų laikotarpiu apie atostogų laiką ir trukmę, kuri būtų ne ilgesnė kaip 1 savaitė vasaros atostogų metu ir 3 dienos mokslo metų atostogų metu įspėjant vaiko motiną prieš 14 kalendorinių dienų.

Nurodė, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su sūnumi, daro įvairias kliūtis, įrašinėja pokalbius, veda įvairius dienoraščius, neleidžia vaiko išvesti iš atsakovės namų, todėl su vaiku bendrauja tik atsakovės akivaizdoje ir jos namuose, su atsakove vaiko akivaizdoje kyla konfliktai. Mano, kad tai pažeidžia jo kaip tėvo teises bei kenkia vaiko interesams. Nurodė, kad šiuo metu registruotas darbo biržoje, tačiau kartais prekiauja turguje. Nesutinka su išlaikymo padidinimu, nes jo pajamos yra sumažėję. Nurodė, kad nutraukiant santuoką, atsakovei atiteko gyvenamasis namas su ūkio pastatais, tuo tarpu jam buvo išmokėta tik 30 000 Lt kompensacija, kad už tokią sumą, turėdamas skolų, negalėjo įsigyti sau būsto. Paaiškino, kad turi sveikatos problemų dėl stuburo išvaržos, kad numatyta operacija. Prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Atsakovė patikslintame priešieškinyje ( I tomas b. l. 146 – 152) prašė pakeisti išlaikymą, priteistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1073-835/2012, nepilnamečiui vaikui T. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), taip: nuo priešieškinio įregistravimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iš V. T. periodines išmokas po 800 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į infliaciją indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę, vaiko motiną N. T.. Taip pat prašė nustatyti ieškovo V. T. su nepilnamečiu sūnumi T. T. bendravimo tvarką:

Iki vaikui sukaks 7 metai, nustatyti tokią ieškovo dalyvavimo sūnaus auklėjime ir bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: mėnesio antro savaitgalio šeštadienį nuo 16.30 val. iki 19.30 val. ir ketvirto savaitgalio sekmadienį nuo 16.30 val. iki 19.30 val. su sūnumi bendrauja jo gyvenamojoje vietoje; tų savaičių (mėnesio pirmos ir trečios savaičių), kurią su sūnumi nesimato savaitgalį, ketvirtadienį bendrauja nuo 17 val. iki 19 val. jo gyvenamojoje vietoje; kiekvienais metais birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) sūnų Titą tėvas gali aplankyti jo gyvenamojoje vietoje, su motina apsilankymo laiką suderinęs iki 12 val. nuo 7 metų iki vaikui sukaks 12 metų nustatyti tokią ieškovo dalyvavimo sūnaus auklėjime ir bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:mėnesio antro savaitgalio šeštadienį nuo 16.30 val. iki 19.30 val. ir ketvirto savaitgalio sekmadienį nuo 16.30 val. iki 19.30 val. su sūnumi bendrauja bet kurioje ieškovui priimtinoje vietoje, tačiau mamai iš anksto pranešant, kur ir su kuo sūnus bus, taip pat, reikalui esant, būtų galimybė telefonu susisiekti su sūnumi bet kuriuo metu; tos savaitės, kurią su sūnumi nesimato savaitgalį, ketvirtadienį tėvas su sūnumi bendrauja nuo 16 val. iki 19 val. Tėvas bendravimo su sūnumi metu privalo padėti sūnui paruošti jam užduotus namų ir užklasinius darbus; sūnaus vasaros atostogų metu tėvas su sūnumi praleis 1 savaitę, užtikrinant motinai galimybę telefonu bet kada bendrauti su sūnumi. Apie numatomą atostogų su sūnumi laiką tėvas privalo informuoti motiną prieš 10 dienų; neporiniais metais tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos ir būna su sūnumi šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 15 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val.; poriniais metais tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų pirmą dieną nuo 15 val. ir parveža į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val.; kiekvienais metais birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) sūnų Titą tėvas paima nuo 15 val. iš jo gyvenamosios vietos ir pristato tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19.30 val. Nuo 12 sūnaus metų sūnus pats apsispręs dėl bendravimo su tėvu tvarkos ir sąlygų. Sūnaus gimimo dieną tėvas be jokių suvaržymų gali dalyvauti jo gimimo dienos šventėje, iki 12 val. pranešdamas motinai savo atvykimo laiką. Tėvas V. T. privalo dalyvauti vaiko ugdymo įstaigos organizuojamuose tėvų susirinkimuose ir šventėse. Sūnaus T. T. ligos atveju, motinai prašant, tėvas privalo prisidėti finansiškai perkant vaistus ir vitaminus, slaugyti sūnų.

Taip pat atsakovė prašė priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus išlaidas pateisinančius dokumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko leisti atsakovui sūnų išsivesti iš namų, nes vaikas dar mažas, teigė, kad atsakovas nėra rūpestingas tėvas, nemoka naudingai išnaudoti bendravimo laiko, kartais nuo jo sklinda alkoholio kvapas, kad nuteikinėja sūnų prieš ją. Ji sutiktų leisti išsivesti vaiką iš namų nuo septynerių metų, o nuo dvylikos metų sūnus pats turės nuspręsti, ar nori bendrauti su tėvu. Paaiškino, kad sūnaus ugdymui skiria daug dėmesio, todėl nenori, kad atsakovas padarytų blogą įtaką sūnui. Nurodė, kad jos mėnesines pajamas sudaro apie 1000 Lt, kad, kaip ir ieškovas, prekiauja turguje, kad turi 30 000 Lt skolą kitam asmeniui. Paaiškino, kad sūnus pradėjo lankyti darželį, būrelius, todėl padidėjo išlaidos.

Institucijos teikiančios išvadą atstovė sutiko su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, nes nėra pagrindo riboti ieškovo bendravimą su sūnumi. Nurodė, kad daugelis bendravimo nesklandumų ir galėjo atsirasti dėl to, kad bendravimas paskutiniu metu vyko tik atsakovės namuose, kad ieškovas, išsivedęs vaiką, turės daugiau galimybių skirti sūnui dėmesį. Pabrėžė, kad esminė aplinkybė yra tai, kad sūnaus ir tėvo ryšys nenutrūkęs. Nurodė, kad apsilankę ieškovo gyvenamojoje vietoje, rado tvarkingą butą, į kurį ieškovas gali atsivesti ir sūnų. Mano, kad, esant tam tikroms atsakovės nurodytoms aplinkybėms, atsakovė turi teisę atsisakyti leisti ieškovui bendrauti su sūnumi. Taip pat mano, kad bendravimas su sūnumi tik atsakovės namuose, gali iškreipti sūnaus ir tėvo santykius. Nurodė, kad dėl reikalavimo padidinti išlaikymą sutinka iš dalies, t. y. sutinka dėl 500 Lt kasmėnesinių išmokų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

Pakeitė 2012-02-28 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymą T. T. ir priteisė iš atsakovo V. T. nepilnamečio sūnaus T. T. išlaikymui po 450 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2014-01-13, t. y. nuo priešieškinio į teismą padavimo dienos, iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šias sumas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad jomis disponuos nepilnamečio motina N. T. uzufrukto teise.

Nustatė ieškovo V. T. ir jo sūnaus T. T. bendravimo ir dalyvavimo auklėjime tvarką: iki sūnui T. T., gim. (duomenys neskelbtini), sueis septyneri metai, ieškovas su sūnumi bendrauja tokia tvarka: matosi ir bendrauja su sūnumi T. T. darbo dienomis (pirmadienį, trečiadienį) po 2 valandas nuo 17 val. iki 19 val. bet kurioje ieškovui priimtinoje vietoje, prieš tai iš vakaro informavęs vaiko motiną N. T., sudarant galimybę vaiko motinai bet kada susisiekti telefonu su sūnumi ir žinoti, kur jis yra; pasiima T. T. iš jo gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį porinėmis savaitėmis nuo 16.00 val. iki 19 val.; ieškovo V. T. gimimo dieną (artimiausią šeštadienį po gimimo dienos), Tėvo dieną V. T. su sūnumi T. T. praleidžia 4 valandas per dieną kartu, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę; neporiniais metais V. T. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir būna su sūnumi Šv. Kalėdų pirmąją dieną nuo 11 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą iki 17 val.; poriniais metais tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir būna su sūnumi Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 11 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.; sūnaus gimimo dieną V. T. be suvaržymų gali dalyvauti gimimo dienos šventėje, iki 12 val. pranešdamas motinai apie atvykimo laiką; V. T. dalyvauja vaiko ugdymo įstaigos organizuojamuose susirinkimuose ir šventėse; sūnaus ligos atveju, reikiant papildomų išlaidų, tėvas prisideda finansiškai perkant vaistus ir vitaminus, padeda slaugyti sūnų; atsakovė N. T. privalo informuoti ieškovą apie sūnaus ligą ir netrukdyti ieškovui aplankyti sergančio sūnaus; šalys privalo iš anksto, prieš 12 valandų (išskyrus ligos atvejus) informuoti viena kitą apie negalėjimą šalių sutartu ar teismo nustatytu laiku sudaryti sąlygų ieškovui pasiimti sūnų T. T.; esant abiejų šalių susitarimui, galima nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jei tai atitinka vaiko interesus; kai sūnui T. T., gim. (duomenys neskelbtini), sueis septyneri metai, ieškovas su sūnumi papildomai (išskyrus: pasiima T. T. iš jo gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį porinėmis savaitėmis nuo 16.00 val. iki 19 val.) bendrauja tokia tvarka: ieškovas V. T. pasiima T. T. iš jo gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį nuo 14 val. iki sekmadienio 18 val.; ieškovas V. T. pasiima T. T. į savo gyvenamąją vietą ar kitą vietą vaiko atostogų metu, apie atostogų vietą ir trukmę, kuri būtų ne ilgesnė nei viena savaitė vasaros atostogų metu ir trys dienos mokslo metų atostogų metu, įspėja vaiko motiną prieš 14 kalendorinių dienų; V. T. bendravimo su sūnumi darbo dienomis metu privalo padėti sūnui paruošti jam užduotus namų ir užklasinius darbus.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Priteistė iš atsakovės N. T. 660 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. T. naudai. Priteisė iš ieškovo V. T. 781 Lt atsakovės N. T. naudai. Priteisė iš ieškovo V. T. 54 Lt žyminio mokesčio valstybei nuo padidintos išlaikymo sumos. Priteisė iš ieškovo V. T. ir atsakovės N. T. po 8 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad tarp šalių tebevyksta asmeniniai konfliktai, į kuriuos įjungiami ir ginčai dėl sūnaus, kad tų konfliktų aplinkoje vyksta ir ieškovo bendravimas su vaiku. Todėl visiškai sutiko su Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad ieškovo ir sūnaus (duomenys neskelbtini) bendravimas turi vykti nebūtinai atsakovės namuose ir jos akivaizdoje. Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovo bendravimas su sūnumi pažeidžia vaiko interesus. Esminė nustatyta aplinkybė, kurios neginčija ir atsakovė, yra ta, kad tarp ieškovo V. T. ir jo sūnaus T. T. yra geras tarpusavio ryšys, kad sūnus laukia tėvo ir nori su juo bendrauti. Šalys prašė nustatyti vienokią bendravimo tvarką iki vaikui sueis septyneri metai ir kitokią, suėjus septyneriems metams. Nesant tarp šalių ginčo dėl tokios amžiaus ribos, sutinkant Vaiko teisių apsaugos skyriui, teismas nurodė, kad toks bendravimo su vaiku skirstymas pagal amžiaus tarpsnius, nepažeis šalių nepilnamečio sūnaus interesų. Taigi teismas nustatė bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tvarka, atsižvelgiant į abiejų šalių išsakytas pastabas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę dėl kiekvieno punkto patikslintame ieškinyje ir papildytame priešieškinyje.

Teismas nurodė, kad iš šalių pateiktų duomenų apie turtinę padėtį, nėra pagrindo išvadai, kad šalių turtinė padėtis pasikeitė iš esmės po 2012-02-28 teismo sprendimo, tačiau iš šalių paaiškinimų, Alytaus lopšelio darželio ,,Vyturėlis“ informacijos matyti, kad šalių sūnus pradėjo lankyti darželį lopšelį, už kurį reikia mokėti 176 Lt per mėnesį, lanko būrelius, kurių kiekvienas kainuoja po 24 Lt, reikalingos priemonės ugdymui, todėl, manytina, kad ieškovas, šiuo metu gaudamas minimalias pajamas (apie 1000 Lt) iš prekybos turguje, turėtų skirti didesnę išmoką sūnaus išlaikymui, t. y. iki 450 Lt per mėnesį, iš dalies pripažįstant atsakovės nurodytus vaiko poreikius pagrįstais. Atsakovės pateiktus įrodymus dėl mokesčių, namo remonto, buities daiktų teismas vertino iš dalies kaip atsakovės papildomas išlaidas, siekiant šeimai sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatė, kad ieškovo reikalavimai tenkinti 2/3, o atsakovės – 1/3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 2/3 ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 660 Lt. Iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 1/3 dalis patirtų išlaidų, t. y. 781 Lt. Iš ieškovo taip pat priteisė žyminį mokestį nuo padidintos metinės išlaikymo sumos valstybės naudai, t. y. 54 Lt ( CPK 85 str.1 d. 3 p.). Taip pat iš šalių priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniame skunde ( II tomas b. l. 44 – 46) prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė pakeisti 2012 m. vasario 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymą sūnui ir priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 450 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. sausio 13 d., t. y. nuo priešieškinio į teismą padavimo dienos, iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šias sumas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad jomis disponuos nepilnamečio motina uzufrukto teise, ir šioje dalyje atsakovės priešieškinį atmesti; pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovės apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Apelianto vertinimu teismo sprendimas iš dalies yra nepagrįstas, kadangi teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai jas pritaikydamas ir išaiškindamas ir dėl šių motyvų teismo sprendimas turi būti peržiūrėtas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovė šiuo metu gauna didesnį uždarbį, kai tuo tarpu apeliantas yra registruotas darbo biržoje ir dirba nereguliariai pagal verslo liudijimus. Nepagrįstai teismas taikė LR CK 3.201 str. 2 d., kurioje pateiktos konkrečios sąlygos, išlaikymo dydžiui pakeisti ir nesivadovavo nei viena iš jų. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, į teisingumo ir protingumo principus. Skyrybos vyko 2012 metais, todėl šalys nutraukdamos santuoką privalėjo numatyti būsimas išlaidas. Rūpestingas ir protingas asmuo, nutraukdamas santuoką turėjo numatyti, kad vaikas pradės lankyti ikimokyklinę įstaigą. Be to, atsakovė į teismą kreipėsi ne dėl to, kad kaip nors pablogėjo jos padėtis ar pagerėjo apelianto, bet dėl to, kad apeliantas reikalavo dažniau matytis su sūnumi ir nustatyti bendravimo tvarką, kadangi atsakovė nesilaikė anksčiau sutartos bendravimo tvarkos, tokiu būdu savo reikalavimus pateikė ne kaip atsiradusią būtinybę, o kaip atsikirtimą dėl ieškovo reikalavimų.

2. Teismas nevertino apelianto nurodytų aplinkybių, kad atsakovė nenurodė nei vienos naujos aplinkybės, kuri būtų atsiradusi po santuokos nutraukimo. Gyvenamasis namas jai atiteko santuokos nutraukimo metu, lygiai taip pat atsakovės pareiga išmokėti 35 000 Lt piniginę kompensaciją ieškovui atsirado santuokos nutraukimo metu. Atsakovė visiškai nevertina to fakto, kad santuokos nutraukimo metu namo faktinė vertė buvo 250 000 Lt, kadangi ieškovas ir atsakovė jį įsigijo už bendras lėšas, už 180 000 Lt, vėliau atsakovei 70 000 Lt padovanojo motina, kurie buvo išleisti namo renovacijai. Todėl ieškovas realiai galėjo pretenduoti į 90 000 Lt kompensaciją, tačiau atsižvelgęs ir į vaiko poreikius, ieškovas sutiko su gerokai mažesne pinigine kompensacija. Atsakovei santuokos nutraukimo metu atiteko turtas, į kurį buvo investuotos apelianto santuokos metu sukauptos lėšos. Dalies šių lėšų apeliantas neprašė iš atsakovės, kaip kompensacijos, tuo pačiu prisidėdamas prie vaiko išlaikymo sąlygų pagerinimo, todėl teismas neturėtų atsižvelgti vien tik į santuokos nutraukimo metu nustatytą išlaikymo dydį.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (II tomas b. l. 74 – 76) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei iš ieškovo atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateikiamus išlaidas pateisinančius dokumentus. Taip pat pateikia apmokėjimo dokumentus, kurie patvirtina, kad už sūnaus būrelius, kai jis lanko visą mėnesį, atsakovė moka 32 Lt. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas teigdamas, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo yra neteisėtas ir naikintinas, nes teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nenurodė kokias būtent procesinės teisės normas teismas pažeidė. Apeliantas neteisingai aiškina LR CK 3.201 str. 2 d. normą, taip pat neatsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu nuosekliai formuojamą teismų praktiką. Suprantant šią normą taip, kaip aiškina apeliantas, iš esmės būtų paneigta įstatyme įtvirtinta galimybė reikalauti padidinto išlaikymo, pasikeitus vaiko poreikiams, atsižvelgiant į išaugusius vaiko poreikius dėl jo amžiaus bei individualių jo vystymosi sąlygų. Teismas skundžiamame sprendime iš dalies teisingai nustatė sūnaus išlaikymui reikalingą padidintą išlaikymą, atsižvelgdamas į jo išaugusius poreikius, tačiau neteisingai nustatė ieškovės galimybes teikti vaikui būtiną išlaikymą ir apelianto turtinę padėtį bei jo galėjimą gauti tokias pajamas, kurios patenkintų sūnaus maksimalius poreikius. Apeliantas nesistengia uždirbti tiek, kad jo pajamos būtų pakankamos tenkinti vienintelio savo išlaikomo nepilnamečio sūnaus poreikius, jo elgesys yra nesąžiningas, nes jis slepia ne tik savo brangų registruotiną nekilnojamąjį turtą (sesers vardu įgytą butą) ir kitą neregistruotiną turtą - garažą, bet ir savo tikrąsias pajamas. Apeliacinės instancijos teismas ištuokos byloje patikrino visus ieškovo nurodomus argumentus dėl santuokinio turto balanso bei padalijimo būdo ir nustatė, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl ieškovo vėl keliamas klausimas dėl santuokinio turto padalijimo aplinkybių ir įtakos išlaikymo prievolėje tėra jo interpretacija, siekiant iškelti klausimus, jau išspręstus ankstesnėje byloje ir iš esmės neturinčius jokios įtakos ieškovo išlaikymo prievolei.

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniame skunde ( II tomas b. l. 52 – 61) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria priešieškinis dalyje dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant yra atmestas, panaikinti ir priešieškinį toje dalyje patenkinti, o ieškovo ieškinį toje dalyje atmesti; sprendimą dalyje, kurioje priešieškinis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo patenkintas iš dalies, pakeisti - iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 600 litų kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2014 m. sausio 13 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šias sumas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad jomis disponuos nepilnamečio motina uzufrukto teise; iš ieškovo apeliantės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateikiamus išlaidas pateisinančius dokumentus. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti apeliantės pateiktus įrodymus - garso įrašus, nepakankamai įvertino liudytojos parodymus ir apeliantės pateiktas dienoraščio ištraukas apie tai, kaip ieškovas laikėsi teismo patvirtintos ir būtent ieškovo reikalavimu nustatytos tvarkos. Todėl neištyrus ir neįvertinus visų byloje pateiktų įrodymų viseto, teismas nenustatė visų bylai teisingai išspręsti būtinų aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Taip pat teismas, nors sprendime nurodė, kad atsižvelgė į bylos šalių išsakytas pastabas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau iš tiesų atsižvelgė tik į kai kurias. Taip pat į tvarką neįtraukė sąlygų, dėl kurių šalys tarpusavyje susitarė.

2. Dėl garso įrašų kaip įrodymų ir šių įrodymų vertinimo. Teismas vertindamas, ar apeliantės telefonu padaryti ir į bylą pateikti jos ir ieškovo pokalbių bei ieškovo gimtadienio šventės garso įrašai yra padaryti pažeidžiant (nepažeidžiant) įstatymų ir ar jie pagal LR CPK 177 str. nuostatas pripažintini leistinais įrodymais, nenurodė tokių motyvų, iš kurių galima padaryti pagrįstą išvadą, jog garso įrašai yra padaryti pažeidžiant įstatymus, nes nekonstatuota tokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų padaryti išvadą dėl garso įrašų padarymo pažeidžiant įstatymus, taip pat nenurodyta darant įrašus pažeistų įstatymų. Teismas taip pat neįvertino tų aplinkybių, kad, esant tokiai situacijai, kitaip, kaip apeliantės pasirinktu būdu teisėtai surinkti įrodymus tiesiog yra neįmanoma. Priešingu atveju, įspėjusi ieškovą apeliantė niekuomet neturėtų įrodymų, kurie patvirtintų jos, kaip motinos, pagrįstą susirūpinimą dėl mažamečio sūnaus saugumo ir ieškovo bei jo artimųjų galimos neigiamos įtakos sūnaus asmenybės raidai. Apeliantės siekis yra apsaugoti sūnų ir užtikrinti jam saugią ir harmoningą aplinką.

3. Dėl liudytojos R. K. parodymų vertinimo. Teismas šios liudytojos parodymams skyrė mažai reikšmės ir jų nedetalizavo.

4. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į apeliantės nurodytą aplinkybę ir nesiaiškino priežasčių, kodėl gi vis tik buvo patvirtinta tokia tvarka, kuria buvo apribota ieškovo galimybė išsivesti sūnų iš apeliantės priežiūros. Teismas sprendime neištyrė apeliantės užrašų reikšmės, apsiribojo fragmentiniu aplinkybių konstatavimu, nurodydamas, kad 2014 m. ieškovas sūnaus aplankyti apsvaigęs alkoholiu neatėjo. Tačiau teismas, įvertinęs šių įrodymų visumą, turėjo pastebėti ir kitą tendenciją, kad ieškovo apsilankymai pas sūnų jam pradėjus bylą ir apeliantei pateikus šiuos įrodymus (užrašus), pasidarė labai reti, o tai yra paaiškinama tuo, kad jis, dabar jau žinodamas apie apeliantės užrašus, ėmė vengti rodytis tada, kai jis buvo apsvaigęs alkoholiu arba dar neišsiblaivęs po išgertuvių. Todėl, neištyrus ir neįvertinus visų apeliantės darytų įrašų dienoraštyje visumos ir neįvertinus priežasčių, kodėl pasikeitė apsilankymų pas sūnų dažnumas, intensyvumas, negalima padaryti pagrįstų išvadų apie ieškovo elgesį ir alkoholio įtaką ieškovo gyvenimui.

Žemesnės instancijos teismas

5.Teismas, patvirtindamas ieškovo pageidaujamą tvarką, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pagal nustatytą tvarką iki 7 metų ne visada sūnų paims iš namų, o bus daug atvejų, kai jis sūnų paims iš darželio, o tada apeliantė jau niekaip negalės nuspręsti, ar ieškovas gali apsvaigęs alkoholiu bendrauti su sūnumi. Nustatyta bendravimo tvarka iki sūnui sukaks 7 metai iš esmės pažeidžia apeliantės ir nepilnamečio vaiko interesus, apriboja mūsų gyvenimus ir veiklą. Teismas sprendimu įtvirtino ieškovo galimybes labai dažnai ir neproduktyviai bendrauti su sūnumi, trukdant apeliantės gyvenimo ritmui, neatsižvelgiant į jos užimtumą ir verslo (veiklos) ypatumus.

6. Teismas neatsižvelgė į apeliantės nurodytas jai svarbias aplinkybes dėl bendravimo su vaiku iki jam sukaks 7 metai dėl ieškovo ieškinio reikalavimo pirmo punkto. Teismas taip pat neatsižvelgė į apeliantės prašymą nustatyti tokį sūnaus bendravimo su tėvu savaitgaliais laiką, kuris būtų patogus ir apeliantei atsižvelgiant į jos darbo trukmę. Teismas kitoje dalyje bendravimo tvarką nustatė, atsižvelgdama išimtinai į ieškovo interesus, tačiau pažeisdamas apeliantės bei nepilnamečio sūnaus poreikius turėti racionalų, gerai organizuotą ir nechaotišką gyvenimą. Teismas nustatydamas bendravimo tvarką neatsižvelgė į vaiko dienotvarkę. Apeliantė nurodo, kad ji su ieškovu susitarė dėl kai kurių bendravimo tvarkos sąlygų, tačiau teismas kai kuriuos niuansus praleido, į savo nustatytą tvarką neįtraukė.

7. Teismas nepagrįstai neįvertino tų aplinkybių, kad iš esmės po santuokos nutraukimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (t.y. apeliantė po santuokos nutraukimo tapo skolininke ir turi 30 000 litų skolą, o ieškovo gauta 35 000 litų kompensacija už apeliantei atitekusią didesnę santuokinio turto dalį buvo panaudota įsigyjant butą sesers vardu). Taip pat teismas neteisingai nurodė, kad sūnaus užsiėmimai kas mėnesį kainuoja 24 litus. Teismas neįvertino to, kad apeliantė po santuokos nutraukimo tais atvejais, kai sūnus suserga, privalo samdyti auklę ir mokėti už suteiktas paslaugas. Teismas taip pat neanalizavo ir netyrė aplinkybių, kad apeliantė turi pilnametį vaiką iš pirmos santuokos, kuriam teikia paramą. Teismas neįvertino to, kad ieškovas turi tik vieną išlaikomą asmenį, o apeliantė - du ir ji yra moteris, kuriai vienai tenka visa sunki našta aprūpinti abu savo vaikus. Ieškovas teigia, kad yra bedarbis, jo pajamos tik 1 000 litų, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Ieškovas neįrodė, kad jis padarė viską, kad gautų jo amžių, sveikatą ir jo sugebėjimus atitinkantį darbą ir gautų iš to pakankamas ne tik jam, bet ir sūnui išlaikyti reikalingas pajamas. Tačiau teismas skaitė, kad apeliantė lygiomis dalimis su ieškovu gali vykdyti išlaikymo prievolę sūnui.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (II tomas b. l. 78 – 79) prašo atsakovės skundą atmesti, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl apeliantės pateiktų įrodymų pagal LR CPK 177 str. 2 d. ir, vertindamas tokių įrodymų padarymo aplinkybes, nenukrypo nuo LR Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, t.y. atsižvelgė į tai, kad tie įrašai buvo daryti slaptai, jie lietė pašalinius asmenis ir, kad jie buvo daromi, provokuojant konfliktines situacijas ir tos konfliktinės situacijos buvo kuriamos pačios apeliantės. Niekada ir niekas nenustatė, kad ieškovas atvyko pas vaiką, būdamas neblaivus. Liudytoja R. K. teisme nenurodė aplinkybių, kad matė ieškovą geriantį, kad iš viso artimai bendravo su ieškovu, tik nurodė, kad ji manė, jog ieškovas buvo išgėręs. Kadangi ji yra artima apeliantės draugė, tai jos parodymai vertintini kritiškai. Savo ruožtu ieškovas teismui pateikė nuotrauką iš vaiko gimtadienio šventės, kurioje matyti kaip apeliantė su kitais asmenimis vaiko gimtadienio metu vartoja alkoholinius gėrimus. Apeliantė į nurodytus užrašus įrašydavo arba provokacijų jos siektą rezultatą arba savo išsigalvojimų rezultatą. Tokius įrodymus teismas negalėjo vertinti, kaip patikimus ir nešališkus. Apeliantės argumentai dėl neva ieškovo priklausomybės alkoholiui, net esant ligos požymiams, absoliučiai nepagrįsti jokiais bylos duomenimis ir laikytini neetiškais. Apeliantės argumentai dėl tėvo bendravimo su vaiku aplinkybių taip pat yra neetiški. Ji negali nurodinėti, kaip ieškovas turi bendrauti su savo vaiku, ji gali tik siekti, kad ieškovas su vaiku nesielgtų netinkamai, nepažeistų įstatymų ar moralės normų. Visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai dėl jos užimtumo pirmadienį ir trečiadienį, kad ji būtent tomis dienomis vyksta prekių. Tai netgi palengvina galimybes ieškovui bendrauti su sūnumi, jis jį gali pasiimti iš darželio ir būti su juo tuo metu, kada apeliantė tvarko verslo reikalus. Iš kitos pusės negi apeliantei verslo reikalai yra svarbesni, nei vaiko priežiūra. Atsakovės argumentas, kad vaikas miega iki 16 val. 30 min. yra visiškai nepagrįstas. Darželyje vaikai miega iki 15 val., todėl teismo nustatytas laikas, 16 val., savaitgaliais pasiimti vaiką, atitinka protingumo kriterijus. Apeliantė šiek tiek netiksliai nurodo aplinkybę, kad butą ieškovas įsigijo sesės vardu. Butą įsigijo ieškovo sesuo, o ieškovas tik dalinai prisidėjau prie to buto įsigijimo, panaudodamas iš ieškovės gautą kompensaciją. Akivaizdu, kad tokios kompensacijos gavimas negali būti laikomas ieškovo turtinės padėties pagerėjimu po santuokos nutraukimo, kadangi tokia aplinkybė buvo žinoma santuokos nutraukimo metu. Be to ieškovas teismui pateikęs dokumentus apie savo pablogėjusią sveikatos būklę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Apeliaciniais skundais ieškovas ir atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinis ieškovui dėl nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą ir materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl apeliaciniai skundai dėl šios skundžiamo sprendimo dalies atmetami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio padidinimo paliekama galioti nepakeista.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LAT 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose. Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Nežymus išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas nėra laikomas pagrindu keisti išlaikymo dydį.

Apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr.2-1073-835/2012 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu) priteisto materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui padidinus nuo 300 Lt iki 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus, kurie iš esmės grindžiami argumentais dėl netinkamos tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių įvertinimu.

Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto turtinė padėtis pablogėjo, jis turi sveikatos problemų, yra bedarbis, iš individualios veiklos gaunamos jo pajamos yra nereguliarios, o atsakovės po skyrybų pagerėjo, nes jai atiteko nekilnojamasis turtas, o jam tik 30 000 Lt kompensacija, padidėjo jos pajamos, vaiko poreikiai nepasikeitė. Jo nuomone, kad vaiko poreikiams patenkinti yra pakankama 700 Lt/mėn. Atsakovės nurodytos išlaidos patikslintame priešieškinyje nurodyti vaiko poreikiai drabužiams, avalynei, būsto išlaikymui padidinti 3-4 kartus.

Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad iš esmės po santuokos nutraukimo pasikeitė šalių turtinė padėtis t.y. apeliantė po santuokos nutraukimo tapo skolininke, nes turėjo išmokėti ieškovui 35 000 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, kai sūnus suserga, privalo samdyti auklę, dėl vaiko amžiaus išaugo jo poreikiai maistui, drabužiams, avalynei, reikia pirkti vaistus, vaikas pradėjo lankyti darželį, mokamus būrelius. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ji turi teikti paramą pilnamečiam vaikui iš pirmos santuokos. Nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga 1680 Lt/mėn., todėl prašė priteisti iš ieškovo 800 Lt/mėn., apeliaciniame skunde apeliantė prašo 600 Lt pagal būtiniausius vaiko poreikius. Pažymėjo, kad ieškovas įsigijo nekilnojamąjį turtą savo sesers vardu, siekdamas nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį.

Pažymėtina, jog CK 3.201 straipsnio ir 3.201 straipsnio 2 dalies sisteminis aiškinimas bei susiformavusi teismų praktika nesuteikia pagrindo teigti, kad materialinio išlaikymo dydžio pakeitimas siejamas išimtinai tik su atsiradusiais specialiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Sutiktina, kad remiantis CK 3.201 straipsnio 2 dalimi priteisto materialinio išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau išlaidų specialiems poreikiams patenkinti atsiradimas yra numatytas kaip savarankiškas materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas. Taigi, net ir nesant specialių poreikių, tačiau nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), o ieškovės pateikti duomenys kaip tik ir pagrindė pasikeitusius šalių nepilnamečių vaikų poreikius.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių sūnus lanko Alytaus lopšelį darželį ,,Vyturėlis“ ( II tomas b. l. 102 104), kurio mėnesinis mokestis 184,36 Lt. Du kartus per savaitę papildomai lanko anglų kabos užsiėmimus ( II tomas b. l. 102), kurių vieno kaina 4 Lt. Nors apeliantė N. T. nurodė, kad vaikas serga ir į bylą pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikas specialiųjų poreikių neturi.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti pasikeitimo. Teismas atsakovės pateiktus įrodymus dėl mokesčių, namo remonto, buities daiktų vertindamas iš dalies kaip atsakovės papildomas išlaidas, siekiant šeimai sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas bei atsižvelgdamas į tai, kad vaikas pradėjo lankyti darželį lopšelį, už kurį reikia mokėti, lanko būrelius, taip pat reikalingos priemonės ugdymui, pagrįstai sprendė, kad ieškovas turėtų skirti didesnę išmoką sūnaus išlaikymui. Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės padidėjo dėl jo amžiaus, teismas pagrįstai sprendė, kad vaiko poreikių pasikeitimas yra esminis ir, kad šalių turtinė padėtis sudaro pagrindą padidinti nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydį iki 450 Lt per mėnesį.

Apeliantas V. T. nurodo, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, kadangi atsakovė šiuo metu gauna didesnį darbo užmokestį, o apeliantas yra registruotas darbo biržoje, dirba nereguliariai pagal verslo liudijimus, jo mėnesinės pajamos sudaro apie 800 – 900 Lt. Be to, ieškovas serga.

Apeliantė N. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui priteisus 35 000 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį ji tapo skolininke, atsirado papildomų išlaidų namo išlaikymui, reikia samdyti auklę vaiko priežiūrai, dėl vaiko ligų mažėja atsakovės gaunamos pajamos, nes ji negali užsiimti prekyba. Pažymėjo, kad ieškovas įsigijo nekilnojamąjį turtą savo sesers vardu, siekdamas nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (LAT 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė dirba pagal verslo liudijimus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovės vardu nuosavybės teise registruotas žemės sklypas (unikalus Nr.440-2508-0784), kurio vidutinė rinkos vertė 5561 Eur, žemės sklypas ( unikalus Nr.440-1186-2590), kurio vidutinė rinkos vertė 9992 Eur, pastatas – gyvenamasis namas ( unikalus Nr.3396-7002-5066), kurio vidutinė rinkos vertė 17 870 Eur, pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr.4400-0527-1078), kurio vidutinė rinkos vertė 3504 Eur, nuotekų valymo įrenginys (unikalus Nr.440-2120-3663), kurio vidutinė rinkos vertė 3997 Eur. Iš atsakovės pateikto pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo už 2014-04-01 – 2014-11-16 laikotarpį matyti, kad atsakovės mėnesinės pajamos nurodytu laikotarpiu siekė nuo 1115,37 Lt iki 2344,37 Lt. Iš ieškovo pateikto pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo už 2014-03-01 – 2014-11-10 laikotarpį matyti, kad ieškovo mėnesinės pajamos nurodytu laikotarpiu siekė nuo 469 Lt iki 1160 Lt. VĮ Regitra duomenimis ieškovo vardu registruota viena transporto priemonė – Ford Galaxy, 2000 metų. Atsakovės vardu registruotos dvi transporto priemonės Renault espace 2001 metų bei Peugeot 206 2001 metų. Taigi iš pateiktų duomenų galima spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis lyginant su ieškovo nėra iš esmės pagerėjusi, o ieškovo iš esmės pablogėjusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliantės argumentas, kad ieškovas įsigijo nekilnojamąjį turtą savo sesers vardu, siekdamas nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį yra nepakankamas ir nepaneigiantis aplinkybės dėl jo vardu registruotino nekilnojamojo turto neturėjimo. Apeliantės argumentai, kad vaiko priežiūrai reikalinga samdyti auklę nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių. Tai, kad atsakovė turi papildomų išlaidų susijusių su namo išlaikymu bei 30 000 Lt skolą taip pat negalima laikyti priežastimi dėl kurios turėtų būti padidintas skundžiamu sprendimu priteistas vaiko išlaikymo dydis nuo 450 Lt/mėn. iki 600 Lt/mėn. kadangi atsakovė dar tuomet, kai teismas 2012-02-28 sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovei nuosavybės teise atiteko gyvenamasis namas, atsakovė, būdama kaip atsakingas ir rūpestingas asmuo, privalėjo įvertinti savo tiek fizines, tiek finansines galimybes išlaikyti jai atitenkantį namą bei išmokėti ieškovui 35 000 Lt kompensaciją. Apeliantės nurodyta aplinkybė dėl pilnamečio sūnaus L. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris šiuo metu studijuoja, išlaikymo nereikšminga ir nesudaro pagrindo jos turtinę padėtį vertinti kaip blogesnę nei ieškovo. Pažymėtina, kad L. J. yra pilnametis, mokosi valstybės finansuojamoje vietoje, mokymosi įstaiga yra tame pačiame mieste, kuriame gyvena jis pats, pagal išrašą apie asmenį gautą iš gyventojų registro tarnybos prie LR VRM apeliantės (atsakovės) ir jos sūnaus L. J. gyvenamoji vieta sutampa. Bylos duomenimis L. J. gauna našlaičio pensiją. Atkreiptinas dėmesys, kad sūnus pilnametis ir žinodamas šeimos finansinę padėtį turi dėti pastangas pats save išlaikyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį teisingai sprendė, kad atsakovas sūnaus išlaikymui galėtų skirti 450 Lt išlaikymą. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti pagrindai bei teismo posėdžio metu išsakyti argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio ir jį didinti nuo 450 Lt iki 600 Lt.

Ieškovo į bylą pateikti medicininiai duomenys apie jo sveikatos būklę nepatvirtina, kad apelianto darbingumas būtų apribotas, sumažėjęs, kad jis dėl savo sveikatos būklės negali dirbti ar turi dirbti mažesniu krūviu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, kuo remiasi apeliantas. Apeliantas (ieškovas) nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas nepilnamečiui sūnui (LAT 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Be to, atsižvelgiant į apelianto amžių, sveikatą, nepateikus jokių objektyvių duomenų apie jo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, todėl toks apelianto pasyvus elgesys teikia pagrindo abejoti tikrosios turtinės padėties atskleidimu bei tėvo nerūpestingumu būtinų vaiko poreikių užtikrinimui. Taigi, nenustačius objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliantas (ieškovas) negalėtų imtis priemonių gauti geriau apmokamą ar papildomą darbą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas turi ir gali dėti didesnes pastangas pakankamam išlaikymui teikti, todėl 2014-05-05 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyto išlaikymo teisėjų kolegija sumažinimui nemato pagrindo.

Pažymėtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr.2-1073-835/2012 santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl teismas, tvirtindamas šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neturėjo pareigos nustatyti vaiko poreikių bei tėvų galimybės teikti šalių sutartą vaiko išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo tėvų lygybės principo, spręstina, kad abiejų tėvų teikiamas išlaikymas po lygiai (bendra išlaikymo suma - 900 Lt/mėn.) atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, jo poreikius yra pakankama būtiniems poreikiams patenkinti.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui dydį, priteisto materialinio išlaikymo pakeitimą, tinkamai įvertino vaiko poreikius ir jų santykį su tėvų turtine padėtimi bei nepažeisdamas proporcingumo principo pagrįstai priteisė iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 450 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Todėl ieškovo V. T. apeliacinis skundas bei atsakovės N. T. apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui pakeitimo atmetami ir šioje dalyje skundžiama teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl teismo sprendimo dalyje dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo.

Apeliantė (atsakovė) ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, jos nuomone, teismas netinkamai vertinimo byloje esančius įrodymus, nevertino jos pateiktų garso įrašų, dienoraščio ištraukų, nesirėmė liudytojos R. K. parodymais.

LR civilinio kodekso 3.156 str. 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra pakankamai maksimali ir įgyvendinama, ja užtikrinamas tėvų valdžios lygybės principas, sudarytos galimybės vaikui kuo dažniau bendrauti su tėvu. Negalima sutikti su apleiante, kad teismas nustatė bendravimo tvarką, kuri neatitinka vaiko interesų, nesuteikia vaikui stabilumo, o priešingai – nesaugumą ar daro blogą įtaką. Šalių sūnus (duomenys neskelbtini) yra tokio amžiaus , kai formuojasi jo ryšys su tėvais, todėl teismo nustatytas dažnesnis tėvo bendravimas su šiuo vaiku yra būtent vaiko interesais. Teismo nustatytas bendravimas iki vaikui sukaks 7 metai ir jis lankys darželį tėvas bendraus su sūnumi 2 kartus per savaitę (pirmadienį ir trečiadienį po 2 valandas) ir kas antrą šeštadienį porinėmis savaitėmis po 3 val., tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, poriniais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną, o kai vaikui sukaks 7 metai ir jis pradės lankyti mokyklą –papildomai kas antrą šeštadienį pasiimdamas vaiką nuo 14 val. ir jį grąžindamas sekmadienį 18 val., bei per vaiko atostogas mokslo metais (po 3 dienas), per vasaros atostogas (po 7 dienas). Vaikas bus paimamas iš darželio ar jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas motinai į vaiko gyvenamąją vietą. Tokia bendravimo tvarka negali būti suprantama kaip suteikianti vaikui diskonfortą, nesaugumą.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį garso įrašas gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. Byloje atsakovė pateikė jos įrašytą šalių pokalbių garso įrašą, pridėdama savo ranka rašytą lapelį su nuoroda ir savo komentarais apie jos darytus šalių pokalbius 2009 m.-2013 m. (1 t. b. l. 127, diskelis atskirame voke 2 tomo bylos gale).

Pažymėtina, tai, kad šie įrašai nėra fiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismui nežinoma nei pokalbių laikas, vieta, įrašų darymo aplinkybės. Pati atsakovė nurodė, kad dauguma įrašų daryti 2009-2012 m. laikotarpiu iki šalių santuokos nutraukimo, tačiau kaip matyti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr.2-1073-835/2012) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutiko su nustatytomis tėvo bendravimo su vaiku sąlygomis, kurios nagrinėjamoje byloje kilus šalių ginčui, skundžiamu sprendimu įvertinus įrodymų visumą tapo aiškesnės ir realiai įvykdomos.

Nagrinėjamu atveju iš apeliantės raštelyje prie diskelio išdėstytos nuomonės, jos komentarų turinio apie jos darytų slapta ieškovo pokalbių su jo artimaisiais, neleidimo tėvui bendrauti su vaiku priežasčių (pvz. neužmigdė, melavo, nepaskambinęs nori ateit, gyvena su kita moterimi ir pan.), matyti, jog šalys tarpusavyje konfliktuoja, skiriasi jų požiūriai dėl bendravimo su vaiku ir kt.

Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neištyrė apeliantės užrašų, įrašytų pokalbių įrašų reikšmės, nepakankami ir negali būti vertinami atsietai nuo byloje esančių visumos įrodymų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tiek ieškovas, tiek atsakovė teikė papildomus įrodymus dėl ginčo. Apeliantės į bylą pateikti SMS žinučių išklotinės bei jos užrašai jokių esminių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas riboti tėvo bendravimą su vaiku neatskleidžia (2 t. b. l. 124-133). Kolegija išreikalavo duomenis iš Alytaus apskrities VPK apie ieškovo V. T. atžvilgiu iškeltas administracines, baudžiamąsias bylas, taikytas nuobaudas, tačiau iš Alytaus apskrities VPK atsakymo matyti, kad ieškovas 2012-2014 m. laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (2 t. b. l. 94, 96-97). Iš byloje esančių Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAT šeimos aplankymo akto, išvadų matyti, kad ieškovas turi tinkamas gyvenimo sąlygas, tiek tėvas, tiek vaikas nori abu bendrauti. Byloje jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovo netinkamą elgesį buityje, viešumoje, žalingus įpročius, nėra. Kolegija neturi pagrindo apeliantės nurodytos liudytojos parodymus vertinti kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliantės (atsakovės) abejonės dėl tėvo gebėjimo produktyviai bendrauti su sūnumi, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str.).

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaiku dienos (pirmadienį ir trečiadienį bei savaitgalio laikas) yra nepatogus, trukdo jos gyvenimo ritmą, neatsižvelgta į jos užimtumą ir verslo (veiklos) ypatumus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė ir jos atstovas nurodė, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka iki vaikui sueis 7 metais savaitės dienomis pirmadieniais ir trečiadieniais netinka, kadangi apeliantė turi važiuoti pirkti prekes, kurios reikalingos jos darbinės veiklos vykdymui. Siūlė, kad ieškovas su sūnumi galėtų bendrauti antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val. vaiko gyvenamojoje vietoje. Dėl bendravimo savaitgaliais atsakovė nurodė, kad tėvas su sūnumi galėtų bendrauti kas antrą porinį savaitgalio šeštadienį nuo 16 val. iki 19.30 val. vaiko gyvenamojoje vietoje be nakvynės. Ieškovas su pasiūlytomis savaitės dienomis, bei bendravimo valandomis sutiko, tačiau pageidavo bendrauti ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Vadovaudamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pirmadieniais ir trečiadieniais netinkamai įvertino aptartus bendravimo aspektus, todėl ši bendravimo tvarkos dalis pakeistina nurodant, kad ieškovas su sūnumi bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė dėl kitokio bendravimo laiko šeštadieniais, iš dalies keistina pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, pagal kurią ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį porinėmis savaitėmis nuo 16.00 val. iki 19 val., nurodant, kad ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą 19.30 val.

Tačiau kolegija atmeta apeliantės nurodytomis aplinkybėmis dėl kurių ji pageidauja, kad ieškovas su sūnumi bendrautų vaiko gyvenamojoje vietoje. Atsakovė nurodydama, kad pageidauja, jog ieškovas su sūnumi bendrautų vaiko gyvenamojoje vietoje nurodė, kad tėvas ateidavo susitikti su vaiku neblaivus, parvesdavo vaiką taip pat neblaivus, kartą vaiką paliko pas kaimynus ir neparvedė jo namo, kad po vaiko bendravimo su ieškovu jai tenka dėti pastangas sugrąžinti vaiką į normalią būseną, nes vaikas būna nervuotas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovo elgesys darytų neigiamą įtaką vaiko elgesiui, todėl šie atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais. Atsakovė taip pat nurodo, kad vaikas turi skaityti knygeles, ruoštis anglų kalbos pamokėlėms, o ieškovas to užtikrinti negali. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės teiginius laiko nepagrįstais bei sutinka su ieškovo atstovo išsakyta pozicija, kad ieškovas negali su vaiku atvirai bendrauti kai egzistuoja atsakovės nuolatinė priežiūra. Pažymėtina, kad ieškovas išsiveždamas vaiką gali plėsti jo pasaulėžiūrą, lavinti, užtikrinti pilnavertį laisvalaikį. Tai, kad vaikas lanko anglų kalbos užsiėmimus, turi skaityti knygeles nesudaro pagrindo nustatyti ieškovo ir jo sūnaus bendravimą tik vaiko gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta tvarka, pagal kurią ieškovui suteikta teisė pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos tiek savaitės dienomis, tiek savaitgaliais.

Dėl bendravimo tvarkos vasaros atostogų metu, atsakovė nurodė, kad ieškovas apie atostogas turėtų informuoti atsakovę prieš dvi savaites. Pradedant nuo 2015 metų tėvas bendrauja su sūnumi liepos mėnesio antrą savaitę, 2016 metais – rugpjūčio mėnesio antrą savaitę, sekančiais metais vėl pradedant nuo liepos mėnesio. Tėvas paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną – pirmadienį nuo 11 val. ir grąžina vaiką sekmadienį iki 19 val. Ieškovas su nurodyta bendravimo tvarka atostogų laikotarpyje sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad šalys bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nesusitarė dėl bendravimo sąlygų vaiko vasaros atostogų laikotarpiu bei į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovą ir atsakovę aptarta bendravimo tvarka tenkino, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką vaiko vasaros atostogų laikotarpiu, nurodant, kad ieškovas apie atostogas informuoja atsakovę prieš dvi savaites. Pradedant nuo 2015 metų tėvas bendrauja su sūnumi liepos mėnesio antrą savaitę, 2016 metais – rugpjūčio mėnesio antrą savaitę, sekančiais metais vėl pradedant nuo liepos mėnesio. Tėvas paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną – pirmadienį nuo 11 val. ir grąžina vaiką sekmadienį iki 19 val.

Sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos Tėvo dieną (sekmadienį) atsakovė pageidavo, kad iki vaikui sueis 7 metai tėvas su sūnumi bendrautų nuo 16 val. iki 18 val., kadangi vaikas miega pietų miego nuo 13 val. iki 16 val. Ieškovas Tėvo dieną su sūnumi pageidavo bendrauti 4 val. Ieškovo atstovas nurodė, kad vaikas eina į darželį, ten miega apie valandą ir vaikas tikrai nemiega trijų valandų. Tačiau šalys sutiko, kad vaiką tėvo dieną ieškovas pasiimtų nuo 11 val. ir grąžintų iki 19 val. Pirmos instancijos teismas savo sprendime nustatė bendravimo tvarką, pagal kurią Tėvo dieną V. T. su sūnumi T. T. praleidžia 4 valandas per dieną kartu, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę. Atsižvelgiant į tai, kad šalys žodinio bylos nagrinėjimo metu susitarė dėl kitokios ieškovo ir jo sūnaus bendravimo trukmės per Tėvo dieną, todėl ši sprendimo dalis keistina nurodant, kad Tėvo dieną V. T. su sūnumi T. T. kartu praleidžia nuo 11 val. iki 19 val.

Šalys taip pat pageidavo aptarti ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką per ieškovo gimtadienį, tačiau dėl konkrečių sąlygų nesusitarė, todėl pirmos instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka per tėvo gimtadienį paliktina nepakeista.

Ieškovas pageidavo su sūnumis bendrauti Šv. Kalėdų ir Šv.Velyko pirmomis dienomis nuo 11 val. iki 18 val. Atsakovė su tokia pozicija nesutiko ir pageidavo, kad ieškovas su sūnumi nurodytomis dienomis bendrautų nuo 11 val. iki 15 val. vaiko gyvenamojoje vietoje. Pirmos instancijos teismas sprendime nustatė, kad neporiniais metais V. T. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir būna su sūnumi Šv. Kalėdų pirmąją dieną nuo 11 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą iki 17 val.; poriniais metais tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir būna su sūnumi Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 11 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą iki 18 val. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalims nepateikus pagrįstų argumentų, kodėl jiems netinka pirmos instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis, todėl nustatyta tvarka paliktina nepakeista.

Esant šioms aplinkybėms, apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas ir tenkintinas, skundžiama sprendimo dalis dėl nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą (25 proc.), proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai tarp šalių turėtų būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė (apeliantė) pateikė vietinio mokėjimo nurodymą apie 144 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą ir 900 Lt (260 Eur) išlaidas už advokato pagalbą (2 t. b. l. 62, 160-161). Ieškovas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą pateikė kvitą apie jo turėtas 250 Lt išlaidas (2 t.b.l. 81), 200 Lt advokato atstovavimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teime šalys buvo atstovaujamos tų pačių advokatų. Apeliacinio proceso metu yra patenkinta tik dalis apeliantės (atsakovės) reikalavimų (turtinis-atmestas), o šalių ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo neturtinis, todėl apskaičiavus šalių išlaidų balansą: ieškovės 25 proc. - 225 Lt už advokato pagalbą ir 36 Lt žyminio mokesčio, o ieškovo 75 proc.- 262, 50 Lt, yra nedidelis skirtumas, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, iš priešingos šalies bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti iš dalies Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarką:

Iki vaikui sueis 7 metai (vietoj pirmadienio ir trečiadienio bei šeštadienio valandų), nustatyti, kad ieškovas V. T. matosi ir bendrauja su sūnumi T. T. darbo dienomis pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val. bet kurioje ieškovui priimtinoje vietoje, prieš tai iš vakaro informavęs vaiko motiną N. T., sudarant galimybę vaiko motinai bet kada susisiekti telefonu su sūnumi ir žinoti, kur jis yra ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; ieškovas V. T. pasiima T. T. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina motinai kas antrą šeštadienį porinėmis savaitėmis nuo 16.00 val. iki 19.30 val.;

patikslinti, kad kasmetinių vasaros atostogų metu ieškovas V. T. pradedant nuo 2015 metų bendrauja su sūnumi liepos mėnesio antrą savaitę, 2016 metais – rugpjūčio mėnesio antrą savaitę, sekančiais metais ( ir kai vaikui sueis 7 metai) vėl pradedant nuo liepos mėnesio antros savaitės, pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną – pirmadienį nuo 11 val. ir grąžina vaiką motinai sekmadienį iki 19 val. Ieškovas apie kasmetines vasaros atostogas informuoja atsakovę prieš dvi savaites;

- ieškovas V. T. Tėvo dieną su sūnumi T. T. kartu praleidžia nuo 11 val. iki 19 val.

Kita sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Aušra BaubienėDalė BurdulienėRaimondas Buzelis